- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-23
- Bylos Nr.
- e2-211-647/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01558-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- BUAB „Automart“
- Atsakovas
- A. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Automart“ ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė BUAB „Automart“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. G. 21 464,43 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. sausio 21 d., Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Minėta teismo nutartimi Bendrovės bankroto administratoriumi buvo paskirtas V. Š. (toliau – ir Administratorius), o jos valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti Administratoriui visus Bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Šis terminas baigėsi 2017 m. sausio 31 d. Administratorius, vykdydamas jam ĮBĮ nustatytas pareigas, 2017 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu išsiuntė Bendrovei (jos skelbiamais el. pašto adresais) pranešimą apie pastarajai iškeltą bankroto bylą, taip pat kitus Bendrovės valdymo organams aktualius dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, raštus: (i) dėl valdymo organų įgaliojimų nutrūkimo, (ii) dėl informacijos pateikimo, (iii) dėl dokumentų ir turto perdavimo, (iv) įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą bei (v) 2017 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Be kita ko, Administratorius nuvyko registruotu Bendrovės buveinės adresu - (duomenys neskelbtini), tikslu organizuoti Bendrovės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą, tačiau nei Bendrovė, nei jos valdymo organai registruotu Bendrovės buveinės adresu nebuvo rasti. Administratoriui nuvykus kitais adresais, o konkrečiai: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kuriais Bendrovė faktiškai kurį laiką vykdė veiklą (teikė autoserviso paslaugas), Bendrovė ir (ar) jos valdymo organai taip pat nebuvo rasti. Pažymėjo, kad iki šiol Administratoriui nėra perduoti jokie Bendrovės dokumentai ir (ar) jos turtas. Administratoriui vėliau nustačius, jog: - paskutinis Bendrovės vadovas ir vienintelis jos akcininkas N. P. neturi pastovios gyvenamosios vietos (nuo 2005 m. vasario 11 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, o jo Juridinių asmenų registrui deklaruotas adresas apskritai neegzistuoja (pastebėtina, jog adresu (duomenys neskelbtini) yra įsikūrę Vilniaus miesto nakvynės namai); - N. P., kaip Bendrovės darbuotojas, dar 2016 m. birželio 1 d. buvo išregistruotas iš Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu, kadangi, kaip paaiškėjo, neteikė šiam registrui jokių duomenų; - N. P. buvo nuteistas už tai, kad už atlygį sutiko tapti fiktyviu kitos bendrovės direktoriumi; - N. P. tapo Bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku Bendrovei jau esant nemokiai ir faktiškai nustojus vykdyti veiklą - visi Bendrovės darbuotojai buvo atleisti 2016 m. kovo mėn., išskyrus patį N. P. ir M. G. (atsakovo sutuoktinę), kuri Bendrovėje iki 2016 m. gegužės 23 d. dirbo buhaltere ir kažkokiu pagrindu 2016 m. birželio ir liepos mėnesiais dar teikė už Bendrovę duomenis / dokumentus Sodrai; - N. P., kaip naujasis Bendrovės vadovas ir akcininkas, nesudarė, nepatvirtino ir atitinkamai nepateikė VĮ Registrų centrui Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 metus; - visų faktinių Bendrovės veiklos laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2016 m. kovo d., Bendrovės vadovu buvo atsakovas A. G., kuris minėtu laikotarpiu buvo atsakingas už Bendrovės buhalterinę apskaitą, tinkamą dokumentacijos vedimą, turto išsaugojimą, o taip pat turėjo pareigą (esant pagrindui) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo; - Bendrovė faktiškai buvo nemoki jau 2014 m. pabaigoje, kuomet turto iš viso turėjo už 64 750,35 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (kreditoriams) siekė 64 920,07 Eur; visi Bendrovės įsiskolinimai kreditoriams, kurie pastarosios bankroto byloje buvo patvirtinti įsiteisėjusiomis 2017 m. kovo 17 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis susidarė 2015-2016 metų laikotarpiu, kai Bendrovė dar vykdė veiklą, teikė paslaugas, samdė darbuotojus, o jai vadovavo atsakovas A. G.; pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, argumentuodamas tuo, kad Bendrovė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų, o pagal viešajam registrui pateiktus duomenis (2014 m. balansą) atitinka nemokios įmonės būseną, buvo kreiptasi į atsakovą A. G. su prašymu paaiškinti, kodėl laiku nebuvo inicijuojama Bendrovei bankroto byla, kuomet jos veiklos rodikliai buvo neigiami ir ji susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, taip pat buvo prašoma pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo perduoti visi Bendrovės dokumentai ir turtas naujajam jos vadovui N. P., o taip pat buvo prašoma paaiškinti kaip vyko šis perdavimas, kai dalis Bendrovės turto buvo areštuota, o nuo Bendrovės sąskaitų buvo vykdomas priverstinis lėšų nurašymas. Atsakovas, iš pradžių bendravęs su Administratoriumi telefonu ir taręsis dėl susitikimo laiko bei vietos, vėliau susitikimo laiką paties prašymu pakeitė, o dar vėliau nustojo bendrauti su Administratoriumi. 2017 m. gegužės 8 d. įvyko pirmasis Bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorių balsų dauguma buvo nutarta patvirtinta 4 470,00 Eur (įskaitant mokesčius) dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant 3 000,00 Eur (įskaitant mokesčius) atlyginimą Administratoriui, nuo I-ojo Bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo iki Bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. 2017 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad Bendrovė negali patenkinti teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir apmokėti bankroto administravimo išlaidų, kadangi joks Bendrovės turėtas turtas Administratoriui neperduotas, o tiksliai nustatyti, kada Bendrovės vadovui (atsakovui) atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos pastarajai iškėlimo taip pat nėra galimybės, kadangi Administratoriui nėra perduoti ir Bendrovės dokumentai. Pažymėjo, kad Bendrovė atitiko nemokios įmonės statusą dar 2014 m. gruodžio 31 d., taigi jau tuomet Bendrovės vadovui - atsakovui, kilo pareiga imtis teisėtų priemonių, kad būtų atkurtas Bendrovės mokumas (kaip pavyzdžiui siūlant akcininkų susirinkimui - šiuo atveju vienintelei Bendrovės akcininkei M. G., padidinti įstatinį Bendrovės kapitalą akcininko įnašu) arba teisės aktų nustatyta tvarka būtų kreipęsis į teismą su prašymu iškelti Bendrovei bankroto bylą. Pastebėtina, jog nei vienu, nei kitu iš paminėtų būdų atsakovas nepasinaudojo. Dar daugiau, Bendrovė jo vadovavimo laikotarpiu ir toliau didino skolas kreditoriams, kurios vien Sodrai 2015 m. birželio 22 dienai siekė 6 215,21 Eur sumą ir toliau augo, Bendrovės turtas (transporto priemonės ir lėšos sąskaitose buvo areštuotas, o galiausiai Bendrove buvo tiesiog atsikratyta ją ir vadovavimą jai perleidžiant N. P. Teigia, kad Bendrovė buvo valdoma netinkamai, t. y. atsakovas, visą faktinį Bendrovės veiklos laikotarpį būdamas pastarosios vadovu ir puikiai (kadangi Bendrovės buhaltere dirbo jo sutuoktinė) žinodamas visą jos faktinę finansinę/turtinę padėtį, t. y. tai, kad dalis Bendrovės turto jau yra areštuota ir Bendrovė yra nemoki, nevykdė teisės aktuose nustatytų Bendrovės vadovo pareigų, buvo nerūpestingas, nesąžiningas bei nelojalus Bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu (laiku neinicijavęs bankroto bylos Bendrovei ir palikdamas ją ir jos kreditorius likimo valiai laikui bėgant tik padidino Bendrovės įsiskolinimus). Atsižvelgiant į nurodytą ir į tai, jog Administratoriui nebuvo perduotas joks Bendrovės turtas, o pastarosios bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 16 994,43 Eur sumą, o taip pat į tai, jog šie (kreditoriniai) reikalavimai susidarė per 2015-2016 metų laikotarpį, kai Bendrovės vadovu buvo atsakovas, reikalavimas dalyje dėl kreditorinių reikalavimų priteisimo yra reiškiamas visų bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai. Be to, Bendrovės bankroto byloje buvo patvirtinta ir 4 470,00 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmata, kurią, kaip žalą Bendrovei, taip pat šiuo ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Administratorius klaidingai nurodo, jog įmonė jau 2014 m. pabaigoje buvo nemoki, kadangi Bendrovė 2014 m. turėjo turto už 64 750,35 Eur, o įsipareigojimai sudarė 64 920,07, t.y. skirtumas buvo 169,73 Eur, kas reiškia, kad Bendrovė buvo moki. Taip pat pažymėjo, kad Administratorius nepateikė jokių įrodymų, jog jis kreipėsi į atsakovą dėl paaiškinimų apie Bendrovės nemokumą. Nurodė, kad įmonė turėjo automobilį ir kito turto. Bendrovė turėjo laikinų sunkumų, tačiau atsakovas teigia, kad tikėjosi juos išspręsti – ieškojo ir partnerių, ir investuotojų. Mano, kad atsakovas tapo gerai organizuoto nusikaltimo auka. Asmenys, pristatę partneriais ir investuotojais, atleido atsakovą iš pareigų ir galimai pasisavino įmonės turtą. Asmuo prisistatęs N. P. pasiūlė atsakovui investuoti, bet su sąlyga, kad taps akcininku ir direktoriumi. Mano, kad būtent jis turėjo tikslą užvaldyti įmonės turimą turtą. Mano, kad pats Administratorius visą įmonės bankroto laikotarpį buvo neaktyvus ir nepagrįstai kaltina atsakovą.
3. Atsakovas A. G. į 2021 m. balandžio 6 d. 14.00 val. vykusį teismo posėdį neatvyko, nepranešė neatvykimo priežasčių. Pažymėtina, kad 2021 m. balandžio 6 d. 12.42 val. elektroninėje bylos kortelėje užregistruotas atsakovo atstovo advokato V. K. prašymas atidėti teismo posėdį, kadangi tik 2021 m. balandžio 6 d. su atsakovu buvo sudaryta atstovavimo sutartis, reikalingas papildomas laikas susipažinimui su byla. Teismas pritarė ieškovo pozicijai dėl galimo atsakovo piktnaudžiavimo procesu, proceso vilkinimo, kadangi atsakovui apie teismo pasėdį buvo pranešta tinkamai dar 2021 m. vasario 12 d., teismas tenkino ieškovės atstovo prašymą bylą nagrinėti iš esmės.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas bankroto administratorius V. Š. palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad Bendrovė veiklą vykdė 2014-2016 metais, kuomet įmonei faktiškai vadovavo atsakovas, jo sutuoktinė buvo įmonės finansininkė ir vienintelė akcininkė, jau tuo laikotarpiu Bendrovės skolos pradėjo augti, įmonė veikė nuostolingai. Pažymėjo, kad įmonė veiklą tęsė ir vėliau, t.y. 2015 m., 2016 m., kuomet visi darbuotojai buvo atleisti, įskaitant ir atsakovą, direktoriumi tapo N. P., Bendrovei tuo metu jau buvo taikomi sąskaitų, turto areštai. Ieškinys dėl žalos atlyginimo teikiamas atsakovui A. G., kadangi jo vadovavimo laikotarpiu įmonė pradėjo veikti nuostolingai, didėjo skolos, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad Bendrovė atkurtų mokumą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto įmonei iniciavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Automart“, bendrovės bankroto administratoriumi paskiriant V. Š., Bendrovės valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti Administratoriui visus Bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Remiantis Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, matyti, jog atsakovas A. G. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2016 m. kovo 9 d., buvo ieškovės BUAB „Automart“ vadovas, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 9 d. Bendrovės direktoriumi paskirtas N. P. pagal 2016 m. kovo 9 d. Vienintelio akcininko M. G. sprendimą atšaukiant iš pareigų atsakovą A. G. Pažymėtina, jog bankroto byla įmonei iškelta ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus iniciatyva 2017 m. sausio 10 d., kai bendrovės vadovu atsakovas jau nebuvo. Ieškovė nurodo, jog būtent dėl buvusio įmonės vadovo A. G. neteisėtų veiksmų jo vadovavimo laikotarpiu ieškovė tapo nemoki, dėl ko UAB „Automart“ patyrė prašomą priteisti žalą (nuostolius), kurią sudaro 21 464,43 Eur suma (kreditoriniai reikalavimai sudaro 16 994,43 Eur, teismo patvirtintos bankroto administravimo išlaidos - 4 470,00 Eur).
6. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2842-567/2017 (dabar - Nr. eB2-288-567/2021), buvo konstatuota, kad pagal 2014 metų balanso duomenis UAB „Automart“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė sudarė 64 750,35 Eur (223 570 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 64 920,06 Eur (224 156 Lt), t. y. jau 2014 metais įmonės įsipareigojimai viršijo 1/2 įmonės balanse esančio turto ir įmonė buvo nemoki; UAB „Automart“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondui sudaro 6 154,54 Eur, o Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 9 841,34 Eur, t. y. atsakovas negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. VĮ Registrų centras duomenimis UAB „Automart“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis UAB „Automart“ nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės, tačiau jų dalyvavimas viešajame transporte draudžiamas, transporto priemonės yra areštuotos. Išdėstytos aplinkybės patvirtina UAB „Automart“ nemokumą ir akivaizdų negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei ketinimą nevykdyti savo įsipareigojimų. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pripažino UAB „Automart“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nustatė, kad, pardavus BUAB „Automart“ turtą, turi būti patenkinti šie kreditoriniai reikalavimai: antros eilės kreditorius: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – 6502,28 Eur; 2) VĮ Turto bankas - 9847,41 Eur; 1) UAB „G4S Lietuva“ – 94,62 Eur; 2 UAB saugos tarnyba „Argus“ – 220,73 Eur; 3) UAB „„Albert Berner“ – 198,17 Eur; 4) antstolė Inga Karalienė - 57,34 Eur. 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi patikslinti kreditoriniai reikalavimai įtraukiant kreditorių UAB „Visagino būstas“ su 73,88 Eur reikalavimu. Iš viso teismo patvirtinti BUAB „Automart“ kreditoriniai reikalavimai sudarė 16 994,43 Eur. Nustatyta, kad visi Bendrovės įsiskolinimai kreditoriams, kurie bankroto byloje buvo patvirtinti įsiteisėjusiomis 2017 m. kovo 17 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis susidarė 2015-2016 metų laikotarpiu, kai Bendrovė dar vykdė veiklą, teikė autoserviso paslaugas, samdė darbuotojus, o jai vadovavo atsakovas A. G.
7. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte bei 7 dalies 2 punkte numatyta, jog paskutinis bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, vadovas turi pareigą perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus. Tačiau tais atvejais, kai paskutiniam vadovui bendrovės turtas ir dokumentai nebuvo tinkamai perduoti ankstesnių įmonės vadovų, ankstesniems bendrovės vadovams gali kilti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą naujajam vadovui. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog tais atvejais, kai žala bendrovei padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus imperatyviąsias įstatymų nuostatas, civilinė atsakomybė minėto vadovo atžvilgiu kyla savarankiškais pagrindais, skirtingai nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 bei 7 dalies 2 punktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. Teismų praktika. 2017, 45).
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijų, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja (ar gali prieštarauti) juridinio asmens interesams ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog bendrovės vadovas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-581/2013). Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog bendrovės vadovui civilinė atsakomybė kyla, įrodžius, jog sandorių, iš kurių bendrovė kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad bendrovė patirs žalos, tačiau to nepaisydamas, vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai taip, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis tokio sandorio nebūtų sudaręs. Taigi, bendrovės vadovas, prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi pareigą maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, taip pat įvertinti ir tai, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį bei kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-420/2013; Nr. 3K-3-581/2013; Nr. 3K-3-699/2013; Nr. 3K-3-283/2014; Nr. 3K-3-331-95/2015).
9. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1-6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina įrodyti juridinio asmens valdymo organo neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246 straipsnis–6.249 straipsnis). Pažymėtina, jog, šiuo atveju, įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Taigi, remiantis CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių nuostatomis, įmonės vadovo civilinei atsakomybei pritaikyti būtina nustatyti šias sąlygas – įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius) bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
10. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė imperatyvias jam kaip įmonės valdymo organui (direktoriui) nustatytas pareigas: nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai (JANĮ 6 straipsnis), neperdavė bankroto administratoriui įmonės valdomo ir naudojamo turto, visų juridinio asmens dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos informacijos, susijusios su juridinio asmens veikla, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuo pat Bendrovės įkūrimo, t.y. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2016 m. kovo 9 d., atsakovas buvo UAB „Automart“ direktorius, jo sutuoktinė ir vienintelė įmonės akcininkė M. G. Bendrovėje iki 2016 m. gegužės 23 d. dirbo buhaltere. Iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2842-567/2017 konstatuotų faktų, šioje byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu ieškovės atstovo bankroto administratoriaus pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad Bendrovė nemoki tapo, kai jos vadovas buvo būtent atsakovas. Bendrovė atitiko nemokios įmonės statusą jau 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atsakovo vadovavimo laikotarpiu ir toliau didino skolas kreditoriams, Sodrai 2015 m. birželio 22 d. skola siekė 6 215,21 Eur sumą, Bendrovės turtas (transporto priemonės ir lėšos sąskaitose) buvo areštuotas (2016 m. kovo 8 d. Turto arešto aktas Nr. 7-11-20). Sutiktina su ieškovės atstovo nuomone, kad atsakovas puikiai žinojo įmonės finansinę padėtį ir kylančius sunkumus, kadangi jo sutuoktinė dirbo įmonėje finansininke, vedė buhalterinę apkaitą, teikė finansinius dokumentus institucijoms. Atsakovas pateiktame atsiliepime neneigė, kad žinojo apie įmonės finansinius sunkumus, tačiau teigė, kad tikėjosi juos išspręsti – ieškojo ir partnerių, ir investuotojų. Remiantis minėtu, teismo vertinimu, atsakovas žinodamas ir suvokdamas Bendrovės sunkios finansinės padėties galimas pasekmes, kaip įmonės direktorius turėjo imtis teisėtų priemonių, kad būtų atkurtas Bendrovės mokumas, pavyzdžiui, siūlant akcininkų susirinkimui - šiuo atveju vienintelei Bendrovės akcininkei M. G. padidinti įstatinį Bendrovės kapitalą akcininko įnašu ar kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė. Tai yra atsakovo neteisėtas neveikimas (JANĮ 6 straipsnis).
12. Teismas pažymi, kad kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus, atsižvelgti ir į kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Taigi, bendrovės vadovas, atlikdamas jam įstatymuose ar kituose teisės aktuose bei bendrovės steigimo dokumentuose priskirtas pareigas, turi atsižvelgti ne tik į įmonės akcininkų, tačiau ir į visų bendrovės kreditorių interesus, ypač tais atvejais, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, jau 2015 metais žinodamas (turėdamas žinoti) apie ieškovės neįvykdytas mokestines prievoles valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams nesiėmė jokių veiksmų įmonės mokumui atstatyti, tokiu būdu ignoruodamas Bendrovės kreditorių interesus, dėl ko ilgainiui susidarė 16 994,43 Eur kreditorinių reikalavimų suma, patvirtinta minėtomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis ieškovės bankroto byloje. Ieškovės atstovo teigimu, administratorius jokio įmonės turto nerado, su atsakovu sklandžiai bendradarbiauti nepavyko, dėl ko žalos sumažinti nėra galimybės.
13. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą laiku nesikreipiant dėl bankroto proceso įmonei iniciavimo ar kitų priemonių įmonės mokumui atkurti), spręstina dėl kitos atsakovo civilinei atsakomybei taikytinos sąlygos – žalos dydžio. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė ieškovės atstovas, Administratoriui nebuvo perduoti Bendrovės dokumentai, todėl tiksliai nustatyti, kada atsakovui, kaip Bendrovės vadovui, kilo pareiga įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su prašymu iškelti pastarajai bankroto bylą, bei pagal tai tiksliai apskaičiuoti Bendrovei ir jos kreditoriams padarytos turtinės žalos dydį, nėra įmanoma. Atsižvelgiant į nurodytą ir į tai, jog Administratoriui nebuvo perduotas joks Bendrovės turtas, o pastarosios bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 16 994,43 Eur, dėl ko ši suma ir laikytina atsakovo neveikimu Bendrovei padaryta žala.
14. Taigi, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto Bendrovei iniciavimo išaugo kreditorių reikalavimai, ieškovė tapo nemoki, todėl nėra jokių kitų priemonių tenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šią prezumpciją turėtų paneigti atsakovas, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, jog jo vadovavimo laikotarpiu ieškovė buvo moki bei pajėgi įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, taip pat įvertinus byloje pateiktų įrodymų pagrįstumą, bei nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį dalyje dėl nepadengtų kreditorinių reikalavimų tenkinti, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 16 994,43 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).
15. Taip pat pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) tiesiogiai susiję tiek su kreditoriams padaryta žala, tiek su BUAB „Automart“ bankroto administravimo išlaidomis, kurios bankroto byloje bus dengiamos iš išieškotos žalos sumos, o jų nepriteisus iš atsakovo, nukentėtų kreditorių interesai, žala jiems nebūtų pilnai atlyginta.
16. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 8 d. BUAB „Automart“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą: 4 470,00 Eur, įskaitant 3000,00 Eur atlyginimą bankroto administratoriui, nuo pirmojo Bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo iki Bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, kurias bankroto administratorius prašė priteisti iš atsakovo. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nėra nuginčyta ir yra galiojanti, o atsakovas neįrodinėjo, kad Administratoriaus realiai patirtos išlaidos, administruojant bankrutavusią bendrovę, buvo mažesnės, nei patvirtino kreditorių susirinkimas. Teismo vertinimu, bankroto administratorius įrodė prašomos priteisti 4 470,00 Eur žalos dydį (bankroto administravimo išlaidas), kuri bankroto procese buvo nepadengta dėl atsakovo (kaip buvusio įmonės vadovo) neteisėtų veiksmų (neveikimo), t.y. nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB „Automart” iškėlimo (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis). Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų 4 470,00 Eur sumos pagrįstumą, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 4 470,00 Eur bankroto administravimo išlaidų (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-209-516/2021).
17. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistini 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (21 464,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistini 483,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 38,00 Eur žyminio mokesčio už teismo patenkintą ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, viso – 521 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 127,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių pagal 2020 m. birželio 9 d. antstolio Irmanto Gaidelio išankstinę PVM sąskaitą faktūrą už laikinąsias apsaugos priemones. Šios išlaidos pagrįstos civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei BUAB „Automart“, juridinio asmens kodas 302716033, iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21 464,43 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 43 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (21 464,43 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 127,02 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 521,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.