Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Laima Kiržgalvienei, Jonui Barauskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje – 2020 m. sausio mėn. pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia ranka ir lazda suduodama nenustatytą skaičių smūgių R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, padarė R. Š. poodines kraujosruvas kairiame paakyje, galvos plaukuotoje dalyje ir nugaroje dešinės mentės srityje bei paviršinius kaklo odos nubrozdinimus, tyčia ranka suduodama nenustatytą skaičių smūgių A. L., gim. 2014 m., į kairę šlaunį, padarė A. L. poodines kairės šlaunies kraujosruvas, ir taip mažamečiams R. Š. ir A. L. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja A. S. parodė, kad ji dirba vaikų ligų gydytoja (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 6 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai apžiūrai atvežė vaikus R. Š. ir A. L.. Kai apžiūrėjo R. Š., matėsi mėlynė paakyje, didelė kraujosruva, ta vieta buvo patinusi. Galvoje kairėje pusėje buvo didelis guzas, po mente buvo didelė hematoma. Tos mėlynės ant R. Š. kūno tikrai buvo šviežios ir didelės, guzas galvoje buvo šviežias ir skausmingas, po oda buvo susidariusi kraujosruva. Mėlynės buvo tikrai šviežios, nes jos nebuvo nei pageltonavusios, nei pažaliavusios. Ant berniuko kaklo dar matėsi nubrozdinimas, panašus į senesnio sumušimo žymes. Vaikas sakė, kad iš vakaro buvo sumuštas globėjos, lygtai dėl to, kad neparuošė pamokų. Ji tuo patikėjo, nes buvo šviežia mėlyna kraujosruva. Tikrai matėsi, kad R. Š. buvo stipriai sužalotas. Ji nelabai supranta, kur berniukas turėjo nugriūti, kad tiek daug susižalotų. Dar R. Š. sakė, kad globėja visus muša. Kaltinamosios gynėjai pateikus fotonuotrauką, liudytoja A. S. nurodė, kad fotonuotraukoje užfiksuoto berniuko nepamena. Ant šio berniuko skruosto mėlynės nėra, matomas tik kažkoks spuogas, taip pat ant šio berniuko veido nesimato jokių sužalojimų. A. L. nieko nekalbėjo, ji dar mažytė. Ant A. L. šlaunies buvo dvi mėlynės: viena priekyje, kita šone. Jeigu vaikas kristų, tai mėlynė būtų tik vienoje pusėje. Jeigu dvi mėlynės yra skirtingose pusėse, tai vaikas turėjo kristi du kartus ant kieto ir atsikišusio daikto. Jai atrodė, kad tai labiau sumušimai, negu susitrenkimas, nes ji neįsivaizduoja kaip turėjo A. L. nugriūti, kad gautųsi tokie sužalojimai. A. L. sumušimai galėjo būti senesni, o R. Š. sumušimai buvo švieži. Po R. Š. mente hematoma taip pat buvo šviežia. Su kažkuo turėjo būti suduota, nes ant ko turėjo berniukas nukristi, ji neįsivaizduoja. Pats vaikas sakė, kad buvo sumuštas ir mokytojai tai papasakojo. R. Š. tikrai įtikinamai kalbėjo, kad jį mušė globėja. Ji tuo nesuabejojo.

Teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus patvirtino specialisto išvadas Nr. G 490/2020 (03) ir Nr. G 488/2020 (03) bei papildomai paaiškino, kad jis vaikų R. Š. ir A. L. neapžiūrėjo, o išvadas parašė pagal gydytojos – pediatrės A. S. pateiktus medicininius dokumentus. Teismo medicinos ekspertas D. Vitkus, duodamas paaiškinimus dėl specialisto išvadų, pateikė išrašą iš knygos „Teisės medicinos pagrindai“, skyriaus „Smurtas prieš vaikus“, kuriame pavaizduota vaikų sužalojimų lokalizacija pargrius ir panaudojus prievartą (2 t., b. l. 124-125) ir parodė, kad R. Š. padaryti sužalojimai nebūdingi griuvimui ar atsitrenkimui. Kai vaikas virsta į priekį yra sužalojama kakta, nosis, kelių priekinis paviršius, blauzdų priekinis paviršius, riešai. Griūnant atgal sužalojimai yra pakaušio apatinėje srityje, alkūnėse. Suduodant smūgius, sužalojimai pagal lokalizaciją būdingi viršugalvyje, ausyse, nes dažniausiai tampoma už ausų, akių srityse, akiduobėse, vokuose, paakiuose, burnoje, nugaroje, ties liemeniu, sėdmenyse, dilbiuose. Kairio paakio poodinė kraujosruva negalėjo atsirasti R. Š. krentant ar griūnant. Taip pat ši mėlynė negalėjo atsirasti ir R. Š. atsitrenkus skruostu į tinklą, kaip sakė kaltinamoji. R. Š. galvos plaukuotoje dalyje – viršugalvio kairėje pusėje nustatyta skausminga hematoma taip pat negalėjo susidaryti griūvant arba krentant. Yra tokia skrybėlės krašto taisyklė. Tai reiškia, kad sužalojimai, kurie yra virš menamos skrybėlės krašto, t. y. viršugalvyje po skrybėle, yra būdingi smūgių sudavimui, o ne griuvimui. O kas yra žemiau skrybėlės krašto, pvz. nosies, smakro srityse padaryti sužalojimai yra būdingi griuvimui. Gali būti ir išimčių, pvz. nugriuvus nuo laiptų, tačiau šiuo atveju R. Š. nuo laiptų nebuvo nugriuvęs. Skausminga hematoma dešinės mentės srityje taip pat daugiau tikėtina, kad R. Š. padaryta sudavus smūgį, nes tai patvirtina visų kitų sužalojimų įvairovė. Gydytoja A. S. medicininiuose dokumentuose nurodė, kad A. L. kairės šlaunies priekiniame viršutiniame trečdalyje matoma apie 3 cm hematoma, o dar viena mažesnė šone. Jo atsakymas toks, kad šios kraujosruvos padarytos buka jėga, dviem poveikiais. Kad dvi kraujosruvos būtų padarytos šlaunyje, ne toje pačioje plokštumoje vienu poveikiu, taip būti negali. Šlaunies kraujosruvos neatitinka J. V. nurodytų aplinkybių, kad A. į baseino atbrailą užsigavo dešinę koją, nes Aistę apžiūrėjusi gydytoja A. S. užfiksavo kairės kojos sužalojimą.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktos informacijos matyti, kad 2020 m. sausio 6 d. šios tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kad 2020 m. sausio 6 d. priešmokyklinio ugdymo grupės mokytoja A. S. pastebėjo ant mokinio R. Š. kūno sumušimo žymes. Pokalbio metu R. Š. prašė A. S., jog kam nors pasakytų, kad J. jo nebemuštų ( (1 t., b. l. 12-15).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-27).

Iš gimimo liudijimų kopijų matyti, kad nukentėjusieji yra mažamečiai: T. Š. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, R. Š. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, L. Š. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, A. L. yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais (1 t., b. l. 38, 58, 78, 97).

Gydytojo išraše iš ligos istorijos Nr. 20-209 nurodyta, kad 2020 m. sausio 6 d. 12.22 val. A. L. atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir jai buvo nustatyti šie sužalojimai: kairės šlaunies priekiniame viršut. 1/3 hematoma apie 3 cm, dar viena mažesnė šone (1 t., b. l. 16).

Gydytojo išraše iš ligos istorijos Nr. 20-207 nurodyta, kad 2020 m. sausio 6 d. 12.04 val. R. Š. atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir jam buvo nustatyti šie sužalojimai: kairio paakio srityje kraujosruva apie 2 cm; galvos plaukuotoje dalyje, daugiau kairėje, hematoma, skausminga; dešinės mentės viršutiniame trečdalyje hematoma apie 2 cm skersmens, skausminga; kaklo srityje yra lyg nubrozdinimai (1 t., b. l. 17).

Specialisto išvadoje Nr. G 490/2020 (03) nurodyta, kad mažamečiui R. Š. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame paakyje, galvos plaukuotoje dalyje ir nugaroje dešinės mentės srityje bei paviršiniai kaklo odos nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo gautis ranka sudavus į kairį paakį, kumščiu ar pagaliu sudavus į viršugalvį ir nugarą bei rankomis griebiant už kaklo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 149).

Specialisto išvadoje Nr. G 488/2020 (03) nurodyta, kad mažametei A. L. nustatytos poodinės kairės šlaunies kraujosruvos, kurios padarytos buka jėga, dviem poveikiais, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 152).

Teisiamojo posėdžio metu parodžius kaltinamosios J. V. į bylą pateiktas 2019 m. gruodžio 30 d. žaidimų kambaryje darytas dvi berniuko fotonuotraukas, teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus ir liudytoja A. S. paaiškino, kad ant šio berniuko veido jokių sužalojimų nesimato (2 t., b. l. 114).

Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateikto informacijos matyti, kad T. Š. ir A. L. lankė ikimokyklinio ugdymo grupėje „Pelėdžiukai“, R. Š. lankė priešmokyklinio ugdymo grupę, L. Š. mokėsi pirmoje klasėje. Visu vaikų lankomumas labai geras, jei neatvykdavo, tai tik dėl pateisinamos priežasties (2 t., b. l .95).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Nors kaltinamoji J. V. neprisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o tai teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, jos padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusieji R. Š., T. Š. ir L. Š. parodė, kad kaltinamoji J. V. smurtavo prieš R. Š. ir A. L.. Šiais nukentėjusiųjų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtinta kiti byloje esantys įrodymai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje informacijoje Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nurodyta, kad šios tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kad 2020 m. sausio 6 d. priešmokyklinio ugdymo grupės mokytoja A. S. pastebėjo ant mokinio R. Š. kūno sumušimo žymes. Pokalbio metu R. Š. prašė A. S., jog kam nors pasakytų, kad J. jo nebemuštų. Tą pačią dieną R. Š. ir A. L. apžiūrėjusi (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja – pediatrė A. S. A. L. nustatė šiuos sužalojimus: kairės šlaunies priekiniame viršut. 1/3 hematomą apie 3 cm, dar vieną mažesnę šone, R. Š. nustatė šiuos sužalojimus: kairio paakio srityje kraujosruvą apie 2 cm; galvos plaukuotoje dalyje, daugiau kairėje, hematomą, skausmingą; dešinės mentės viršutiniame trečdalyje hematomą apie 2 cm skersmens, skausmingą; kaklo srityje nubrozdinimus. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. S. patvirtino nukentėjusiesiems R. Š. ir A. L. nustatytus sužalojimus bei paaiškino, kad labiau tikėtina, jog šiems vaikams sužalojimai buvo padaryti smurtaujant prieš juos. Be to R. Š. sakė, kad globėja jį mušė. Taip pat sakė, kad mušė ir kitus vaikus. Specialisto išvadoje Nr. G 490/2020 (03) nurodyta, kad remiantis medicininių dokumentų duomenimis, R. Š. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame paakyje, galvos plaukuotoje dalyje ir nugaroje dešinės mentės srityje bei paviršiniai kaklo odos nubrozdinimai, – galėjo gautis ranka sudavus į kairį paakį, kumščiu ar pagaliu sudavus į viršugalvį ir nugarą bei rankomis griebiant už kaklo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje ir Nr. G 488/2020 (03) nurodyta, kad remiantis medicininių dokumentų duomenimis mažametei A. L. nustatytos poodinės kairės šlaunies kraujosruvos, kurios padarytos buka jėga, dviem poveikiais, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas tyrimus atlikęs teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus ir papildomai paaiškino, kad R. Š. bei A. L. nustatyti sužalojimai nebūdingi kritimui, griuvimui ar atsitrenkimui, šie sužalojimai, atsižvelgiant į jų lokalizaciją, būdingi smūgių sudavimui. Iš teismo medicinos ekspertas D. Vitkaus pateikto išrašo iš knygos „Teisės medicinos pagrindai“, skyriaus „Smurtas prieš vaikus“, kuriame pavaizduota vaikų sužalojimų lokalizacija pargrius ir panaudojus prievartą, kuria jis rėmėsi duodamas paaiškinimus, matyti, kad panaudojus prievartą prieš vaikus, sužalojimai pagal lokalizaciją būdingi viršugalvyje, ausyse, nes dažniausiai tampoma už ausų, akių srityse, akiduobėse, vokuose, paakiuose, burnoje, nugaroje, ties liemeniu, sėdmenyse, dilbiuose, kas atitinka R. Š. ir A. L. padarytų sužalojimų lokalizaciją. Liudytojų V. V. ir R. V. parodymai, kad R. Š. ir A. L. susižalojo patys žaidimų kambaryje bei baseine, yra nepatvirtinti jokiais įrodymais, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vertintini kaip siekis padėti kaltinamajai J. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes V. V. yra kaltinamosios sūnus, o R. V. yra V. V. sutuoktinė. Liudytoja Z. Š. apie nukentėjusiesiems R. Š. ir A. L. nustatytus sužalojimus ir su tuo susijusias aplinkybes nieko nepaaiškino. Kaltinamosios J. V. pateiktas berniuko fotonuotraukas parodžius liudytojai A. S. ir teismo medicinos ekspertui D. Vitkui, jie paaiškino, kad jokių sužalojimų ant berniuko veido nesimato ir taip paneigė kaltinamosios versiją, kad R. Š. veidą susižalojo žaidimų kambaryje.

Iš surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamosios J. V. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta. Ji mušdama nežymiai sužalojo mažamečius R. Š. ir A. L. bei tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje. Kaltinime nurodyta, kad nusikaltimas padarytas 2019 metais, tačiau išnagrinėjus bylą teisme, nustatytas tikslesnis nusikaltimo padarymo laikas, t. y. laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2020 m. sausio mėn. pradžios, todėl sutikslintinas nusikaltimo padarymo laikas.

J. V. kaltinama, kad 2019 m., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose adresu: (duomenys neskelbtini), suduodama ranka per įvairias kūno vietas T. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., sukėlė mažamečiams T. Š. ir L. Š. fizinį skausmą. Šis kaltinimas grindžiamas vien mažamečių nukentėjusiųjų R. Š., T. Š. ir L. Š. abstrakčiais parodymais, kad J. V. juos visus mušdavo, tačiau jie nenurodė vietos, laiko, būdo, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamoji J. V. mažamečių T. Š. ir L. Š. atžvilgiu padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Šie parodymai nepagrįstai jokiais kitais objektyviais įrodymais. Byloje neįrodžius, kad kaltinamoji J. V. smurtavo T. Š. bei L. Š. atžvilgiu ir taip sukėlė jiems fizinį skausmą, smurto naudojimas ir fizinio skausmo sukėlimas mažamečių T. Š. ir L. Š. atžvilgiu kaltinamajai J. V. neinkriminuotinas.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamoji J. V. teisiama pirmą kartą, padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jai skirtina su areštu arba laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamosios J. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) nenustatyta, turi vieną galiojančią nuobaudą (1 t., b. l. 158-159), ji dirba, padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, nustatytinas šešių mėnesių terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Nepilnamečių nukentėjusiųjų įgaliota atstovė pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios J. V. priteisti nukentėjusiesiems A. L., T. Š., R. Š., L. Š. po 1000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 79-80). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaltinamoji J. V. savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems R. Š. ir A. L. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė šiems nukentėjusiesiems dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, baimę. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamosios J. V. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kaltinamosios turtinę padėtį, nukentėjusiųjų A. L. ir R. Š. civiliniai ieškiniai tenkintini, iš kaltinamosios J. V. priteisiant šiems nukentėjusiesiems po 1000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263 straipsniai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalis). Byloje neįrodyta, kad kaltinamoji J. V. smurtavo T. Š. ir L. Š. atžvilgiu ir taip sukėlė jiems fizinį skausmą, todėl nukentėjusiųjų T. Š. ir L. Š. civiliniai ieškiniai atmestini (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (duomenys neskelbtini) ligoninei buvo sumokėta 67,16 Eur (1 t., b. l. 114-122), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamosios J. V. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto „c“ papunktis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktas numato, jog proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, šioje baudžiamojoje byloje nepilnamečių nukentėjusiųjų įgalioto atstovo dalyvavimas būtinas, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartimi nepilnamečių nukentėjusiųjų įgaliota atstove paskirta advokatė Jurgita Šlapaitienė (2 t., b. l. 67). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už nepilnamečiams nukentėjusiesiems A. L., L. Š., R. Š., T. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatei J. Šlapaitienei mokėtina suma – 638,35 Eur (2 t., b. l. 126). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios J. V. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudą.

Kol nuosprendis įsiteisės J. V. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš J. V. priteisti A. L. ir R. Š. po 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

T. Š. ir L. Š. civilinius ieškinius atmesti.

Iš J. V. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 67,16 Eur (šešiasdešimt septynis Eur 16 ct).

Iš J. V. išieškoti valstybės naudai 638,35 Eur (šešis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 35 ct) išlaidų už nepilnamečiams nukentėjusiesiems suteiktą antrinę teisinė pagalbą (įmokos kodas 5630).

J. V. išaiškinti, kad ji privalo sumokėti baudą į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.