Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajai, civilinei ieškovei R. G., kaltinamajam G. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kauno r., teistas: 1) 2013-05-20 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 str. 1 d., 3 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 str. 2 d., 245 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl žmogaus terorizavimo

G. G. 2013-08-28, apie 19.30 val., būdamas namuose, esančiuose Kauno r.. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, savo dviejų mažamečių vaikų: J. G. ir D. G. akivaizdoje, būdamas agresyviai nusiteikęs, rankomis smūgiavo į gyvenamo namo langų stiklus, po to nulaužė prie namo stovėjusio automobilio Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio lango valytuvą, užsimojęs kumščiu vijosi nukentėjusiąją R. G., po to žodžiais pagrasino ateinančios nakties metu padegti gyvenamąjį namą, esantį adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta:

Asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad G. G. 2013-08-28 21.37 val. buvo nustatytas 3,98 promilių girtumas (35 b. l.).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

G. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad nulaužė automobilio valytuvą, tačiau teismas kritiškai vertina kaltinamojo G. G. parodymus dėl to, kad jis negrasino padegti namo, nebuvo užsimojęs kumščiu prieš nukentėjusiąją, beldėsi į namo langus tik norėdamas patekti į namus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios R. G. parodymais, kad kaltinamasis ją terorizavo, grasindamas ne tik sudeginti jų namą, intensyviai daužydamas kumščiu į langus, nulauždamas automobilio valytuvą, bet ir grasino fiziniu susidorojimu, t. y. buvo užsimojęs prieš ją kumščiu, vijosi. Vertinant aplinkybes, kuriomis buvo išsakyti grasinimai, darytina išvada, kad nukentėjusioji kaltinamojo žodžius suprato kaip realų grasinimą, nes kaltinamasis jau anksčiau prieš ją naudojo psichologinį smurtą, 2013-05-20 įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu jau yra teistas už tai, kad grasino nukentėjusiąją R. G. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. R. G. duotus parodymus patvirtina ir liudytojų V. K. ir D. R. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu. Jie patvirtino, kad nukentėjusioji jiems sakė, jog sutuoktinis grasino su ja susidoroti, bandė suduoti jai ranka į veidą, kad kumščiu bandė išmušti balkono langą, grasino padegti namą, kuriame jie gyvena. Taip pat ne kartą savo ketinimus padegti namą jiems išsakė ir pats kaltinamasis, vežamas į policijos komisariatą. Šie liudytojai nėra asmeniškai pažįstami su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju, todėl jų parodymais abejoti teismas neturi pagrindo.

G. G. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir teismas laiko nustatytu, kad G. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad terorizuoja nukentėjusiąją, siekdamas sukelti jai baimę, nerimą dėl turto, gyvybės, sveikatos ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. G. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors pats kaltinamasis teigė, kad tą dieną išgėrė tik tris alaus, tačiau tiek nukentėjusioji, tiek atvykę policijos pareigūnai nurodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus, asmens blaivumo testu jam nustatytas sunkus girtumas (3,98 prom.). Todėl nemotyvuotą, agresyvų kaltinamojo elgesį nukentėjusiosios atžvilgiu negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant šį nusikaltimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis G. G. šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

G. G. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2013-06-19, įsigaliojus Kauno apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr.2-2506-886/2013, įpareigojančią jį gyventi skyrium nuo sutuoktinės R. G. ir mažamečių vaikų: J. G., gim. 2004 m., ir D. G., gim. 2012 m., nuo 2013-06-19 iki 2013-08-28 20.50 val. nutarties nevykdė.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusių teismų sprendimų (tarp jų ir nesusijusių su bausme) nevykdymas yra pavojinga veika, kuria trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teismų valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės ir teisėti interesai. Todėl už tokią veiką numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje. Asmuo atsako pagal šį straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Tai reiškia, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Teismo sprendimo neįvykdymas per teismo nustatytą terminą gali būti pripažintas nusikalstamu ir įvertintas pagal BK 245 straipsnį, kai tik pats asmuo galėjo įvykdyti teismo sprendimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-233/2007). Kita vertus, kai asmuo laiku neįvykdo teismo sprendimo, kuris gali būti efektyviai įvykdomas taikant CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones, svarstytina, ar baudžiamoji atsakomybė apskritai pagrįsta (kasacinė nutartis Nr. 2K-47/2009).

Nustatyta, kad G. G. nevykdė Kauno apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo R. G., nepilnamečių vaikų J. G. ir D. G., negyventi name, esančiame Kauno r. (duomenys neskelbtini). Dėl šio sprendimo nevykdymo, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu R. G., ji niekur nesikreipė, kaltinamajam jokios civilinės sankcijos taikytos nebuvo. G. G. teismo paskirtas įpareigojimas – gyventi skyrium nuo teismo nutartyje nurodytų asmenų ir negyventi nurodytoje vietoje – nėra tokio pobūdžio, kurį įpareigotas asmuo gali įvykdyti tik pats asmeniškai. Tai reiškia, kad šiuo atveju galėjo būti taikomos CPK 585, 624 straipsniuose numatytos priverstinio vykdymo priemonės. Taigi civilinio proceso normose numatytomis galimybėmis nebuvo pasinaudota, nors tai buvo įmanoma, o iš karto buvo imtasi griežčiausios priemonės – baudžiamosios atsakomybės. Taip buvo pažeistas proporcingumo reikalavimas taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslas galėjo būti efektyviai pasiektas švelnesniais metodais (CPK numatytais priverstinio teismo sprendimo įvykdymo būdais). Atsižvelgiant į tai, G. G. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 245 str. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1d. 1 p.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam G. G. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas apysunkis tyčinis baigtas nusikaltimas, šia veika pasikėsinta į kito asmens fizinę ir psichinę sveikatą, grasinimų pobūdį (grasinama buvo padegti gyvenamą namą). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis yra nukentėjusiosios sutuoktinis, nusikaltimą padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (38-50 b. l.), todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), baustas administracine tvarka (51-54 b. l.), dirbantis (55 b. l.), gydytojo narkologo ir gydytojos psichiatro įskaitoje neužregistruotas, (59, 61 b. l.).

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, G. G. nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis prižadėjo padarytą žalą dėl nulaužto valytuvo atlyginti, yra dirbantis, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė atidėtina, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi teismo nuomone ji turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui.

Dėl civilinio ieškinio

R. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 5000 turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala buvo padaryta dėl G. G. suplėšytos rankinės 130 Lt vertės, nulaužto automobilio Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio lango valytuvo, abiejų šoninių vaizdo veidrodėlių, sulaužyto svetainės žurnalinio staliuko 300 Lt vertės,

Civilinė ieškovė R. G. posėdžio metu civilinį ieškinį tikslino ir nurodė, kad paskambinus į įmonę, buvo nurodyta, kad pats valytuvas be sumontavimo gali kainuoti 154 Lt, veidrodėliai, juos atlenkus, liko palenkti, rodantys iškreiptą vaizdą. Sutinka, kad rankinė buvo suplėšyta ir staliukas buvo sugadinti ne to įvykio metu, todėl nuo šio reikalavimo atsisako. Nežino kokio dydžio jai buvo padaryta moralinė žala, nors ji patyrė stresą, vartoja nuo streso papildus, sutriko jos miegas.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas akivaizdu, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Dėl padarytos turtinės žalos dėl sulaužyto valytuvo civilinio ieškinio dydis pagrįstas įrodymais (liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kt.), pripažįstamas kaltinamojo (kaltinamasis sutinka, kad valytuvas ir jo sumontavimas gali kainuoti 300 Lt). Kaltinamasis yra atsakingas dėl nusikaltimais padarytos turtinės žalos, jo atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, ieškinys dėl padarytos turtinės žalos dėl sulaužyto valytuvo tenkintinas (CK 6.263 str. 2 d., CK 6.281 str. 1 d.).

Tai, kad kaltinamasis padarė turtinę žalą civilinei ieškovei nulenkdamas abu šoninius vaizdo veidrodėlius, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abu veidrodėliai nulenkti (11-13 b. l.), tačiau nukentėjusioji R. G. 2013-08-30, t. y. praėjus kelioms paroms po įvykio, apklausos metu nurodė, kad dėl automobilio šoninio vaizdo veidrodėlių nulenkimo turtinė žala padaryta nebuvo, daugiau jokių įrodymų, kad 2013-08-28 nulenkiant veidrodėlius buvo padaryta žala ir koks jos dydis, civilinė ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškinys dėl padarytos turtinės žalos dėl sugadintų automobilio šoninių veidrodėlių netenkintinas.

Neturtinė žala tai asmens išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Buvo pasikėsinta į R. G. fizinę ir psichinę sveikatą, buvo grasinama padegti gyvenamą namą, kuriame ji gyvena kartu su mažamečiais vaikais, dėl to ji patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, tačiau tai nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusioji į medikus nesikreipė, nebuvo sutrikdyta jos darbinė veikla. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 ir 2 dalis, bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant G. G. per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

G. G., kaltinamą pagal BK 245 str., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. G. 300 Lt (tris šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo (dėl sulaužyto valytuvo) ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. G. naudai, kitoje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.