Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-02-27 · Administracinė byla Nr. eI2-2173-621/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-27
Bylos Nr.
eI2-2173-621/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03511-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Deimantė Andrulytė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
K. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2173-621/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03511-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 27 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-06-19 sprendimą Nr. 24S149383 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodė, kad Pareiškėjui 2023-01-06 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760216504, galiojantis iki 2024-08-28. Pareiškėjas, ketindamas dirbti MB „Ausmila“, Atsakovui 2023-11-08 pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Atsakovas 2023-12-11, vadovaudamasis UTPĮ 44 str. 6 d., priėmė sprendimą leisti Pareiškėjui pakeisti darbdavį ir dirbti MB „Ausmila“. 2024-01-08 Pareiškėjas sudarė darbo sutartį su MB „Ausmila“, kurioje dirba iki šiol.

Kadangi Pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi Nr. 760216504 baigė galioti 2024-08-28, Pareiškėjas 2024-05-27 pateikė Atsakovui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu pakeitimo (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Šis prašymas nebuvo išnagrinėtas.

Atsakovas, užuot sprendęs Pareiškėjo 2024-05-27 prašymą, priėmė Sprendimą, motyvuodamas tuo, jog nors Pareiškėjas dirba MB „Ausmila“ nuo 2024-01-09 ir darbdavio tarpininkavimo rašte įsipareigotas mokėti darbo užmokestis – 1100 Eur, tačiau 2024 m. gegužės mėn. Pareiškėjui buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte (1089,44 Eur), o 2024 m. sausio - balandžio mėn. (iš viso 4 mėn.) Pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas konstatavo, jog Pareiškėjas, kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Be to, Pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvoje.

Aukščiau minėtiems Sprendimo teiginiams prieštarauja faktinės aplinkybės, t. y., nors Pareiškėjas ir sudarė darbo sutartį su MB „Ausmila“, tačiau nuo 2024-01-09 iki 2024-04-30 Pareiškėjui buvo suteiktos nemokamos atostogos ir jis iškart išvyko į Tadžikistaną. Nemokamos atostogos suteiktos Pareiškėjui prašant, kas atitinka DK 137 str. nuostatas. Šiuo atveju darbdavys negali atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymo ir tokiu būdu pažeisti jo teisės į poilsį.

Pareiškėjas grįžo į Lietuvą 2024-03-22 (tai patvirtina atžymos pase), jo nemokamos atostogos baigėsi 2024-04-30. Nuo 2024 m. gegužės mėn. iki skundo pateikimo Pareiškėjas dirba MB „Ausmila“, moka mokesčius, todėl teigti, jog Pareiškėjas, kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvoje, nėra pagrindo.

Sprendime teigiama, kad Pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai, jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Tačiau šios aplinkybės, pačios savaime, nesudaro pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Nėra jokių duomenų, jog Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai ar būtų nustatyti kiti UTPĮ 35 straipsnyje numatyti atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Priešingai, Pareiškėjas siekia ir toliau dirbti Lietuvoje bei mokėti mokesčius.

Atsakovo priimtas Sprendimas vertintinas kaip akivaizdžiai biurokratinis, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, jog Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Emvesta“ (toliau – Bendrovė 1) plataus profilio statybininku, 2022-09-01 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas).

2023-01-05 Migracijos departamentas, priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi ir vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760216504, galiojantį nuo 2023-01-06 iki 2024-08-28, kuris asmeniui įteiktas 2023-01-17.

Pareiškėjas, ketindamas dirbti MB „Ausmila“ (toliau – Bendrovė 2) pagal Įstatymo 44 str. 6 d. nuostatas, 2023-11-08 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. 2023-12-11 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 str. 6 d., priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje 2.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, toliau ketindamas dirbti Bendrovėje 2, 2024-05-27 pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu pakeitimo (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), prašymas dar neišnagrinėtas.

Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento priimtu sprendimu, nes sprendimas buvo priimtas remiantis neatitinkančiomis tikrovės aplinkybėmis.

Su pareiškėjo skundo teiginiais Atsakovas nesutinka.

Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje 1 dirbo 2022-09-14 iki 2023-12-11, ir asmeniui, buvo mokėtas Bendrovės 1 pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis - 1500 Eur.

Pareiškėjas Bendrovėje 2 dirba nuo 2024-01-09 iki šiol. Bendrovės 2 pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis - 1100 Eur. Nustatyta, kad 2024 m. gegužės mėn. asmeniui buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte (1089,44 Eur), 2024 m. sausio – balandžio mėn. (iš viso 4 mėn.) asmeniui darbo užmokestis nebuvo mokamas, t. y. asmuo nurodytais laikotarpiais Bendrovėje 2 nedirbo. Pažymėtina, kad asmeniui teikiant prašymą dėl darbdavio pakeitimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Bendrovės 2 pateiktame tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės 2 pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog pareiškėjui bus mokamas 1100 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui nei vieną kartą nebuvo išmokėtas Bendrovės 2 tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, o 4 mėn. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, t. y. asmuo 4 mėn. Bendrovėje 2 faktiškai nedirbo, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų.

Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentai, kuriais kvestionuojamas Sodros informacinės sistemos duomenų, kaip įrodymų, tinkamumas šioje byloje, nurodo, kad tai, jog Sodros informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose, yra patvirtinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje remtasi Sodros informacinės sistemos duomenimis, vertinant, ar užsienietis (su juo susijusi įmonė) atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017). Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad užsieniečiui mokamas per mažas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Atsakant į pareiškėjo teiginį, kad Migracijos departamentas nevertino aplinkybės, jog asmuo turi teisę į neapmokamas atostogas, pažymi, kad panašaus pobūdžio bylose LVAT yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjo teisės į neapmokamas atostogas, tačiau pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr. LVAT 2023-11-22 nutartį adm. byloje Nr.: eA-2489-463/2023; LVAT 2023-11-22 nutartį adm. byloje Nr.: eA-2476-821/2022).

Akcentuotina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsakovo manymu, ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-06-19 sprendimo Nr. 24S149383, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2023-01-06 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760216504, galiojantis iki 2024-08-28. Leidimas buvo išduotas pareiškėjui, kuris ketino dirbti Lietuvos Respublikoje. 2023-11-08 pareiškėjas K. K. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. 2023-12-11 Atsakovas priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti mažojoje bendrijoje „Ausmila“.

Atsakovas 2024-06-19 priėmė sprendimą Nr. 24S149383, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760172329, galiojantį iki 2024-08-19, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis).

Atsakovas patikrino duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas MB „Ausmila“ dirbo nuo 2024-01-09 iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Pareiškėjui 2024 m. gegužės mėn. buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte (1089,44 Eur), 2024 m. sausio – balandžio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokamas. Byloje pateiktas SODROS duomenų išrašas patvirtina nurodytas aplinkybes.

2024-06-19 Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 24S149383, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais.

Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui visą darbo laikotarpį darbo užmokestis buvo mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA darbo užmokestis, pareiškėjas jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2022-08-19 iki 2023-01-16, buvo išduota Lietuvos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2022-07-04 iki 2022-09-26, asmuo Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo 2022-07-14. Kreipimosi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek pareiškėjas, tiek Bendrovė, kurioje įsidarbinęs pareiškėjas, turėjo darbo santykius, todėl žinojo tiek įmonėje esančią tvarką, tiek darbo apimtis. Migracijos departamentas taip pat nenustatė asmens turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ).

UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, to paties straipsnio 5 punkte nustatyta sąlyga – neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024-08-19. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Pareiškėjo argumentai, jog jam buvo suteiktos nemokamos atostogos ir tuo laikotarpiu nebuvo mokamas atlyginimas, nėra reikšmingi.

UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 924 Eur (924 Eur MMA nustatytas nuo 2024 m. sausio 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjui vieną mėnesį buvo išmokėtas mažesnis (1089,44 Eur), nei tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis (1100 Eur), o laikotarpiu nuo 2024 m. sausio – balandžio mėn. nebuvo mokamas, t. y. per visą darbo laikotarpį buvo mokamas mažesnis vidutinis darbo užmokestis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA darbo užmokestis.

Pareiškėjo teiginys, jog mažesnis darbo užmokestis buvo mokamas dėl to, jog pareiškėjui 4 mėnesius buvo sutektos nemokamos atostogos, nepaneigia Sprendimu nustatytos aplinkybės, jog leidimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas iš Bendrovės negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 1100 Eur. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Sodroje) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija. Dėl to pritartina Migracijos departamento išvadoms, kad Sodros duomenys patvirtina apie pareiškėjui realiai mokėtą atlyginimą. Darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.

Užsienietis, teikdamas prašymą Migracijos departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (pvz., leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Pagal Aprašą paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi (aktualios ginčui redakcijos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 130 punktas).

Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo sprendimą naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Deimantė AndrulytėŽanas KubeckasRasa Milvydaitė