Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2763-1057/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-24
Bylos Nr.
1-2763-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27483-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
V. B.
Civilinis ieškovas
D. L.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2763-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27483-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLI0KOS VARDU2018 m. spalio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Mildai Kančytei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam V. B. (V. B.), jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. L.,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, bet turintis vaiką, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2018 m. birželio 10 d. apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,33 promilių girtumo laipsnis), viešoje vietoje, kieme prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), keikdamas necenzūriniais žodžiais, pribėgęs prie automobilio „BMW“, kuriame sėdėjo vairuotojo vietoje D. L., įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, pro atidarytą automobilio langą, kumščiu tyčia sudavė nukentėjusiajam D. L. ne mažiau negu 8 kartus į veido ir į galvos sritį, o nukentėjusiajam uždarius automobilio langą, jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, vandališkais veiksmais, tyčia kumščiais trankė automobilio langą ir spyrė į automobilio dureles, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam D. L. kairio smilkinio srities, kairės akies vokų su aplinkinių minkštųjų audinių patinimus, kairiojo žasto, dešinės alkūnės, pilvo priekinės sienos poodines kraujosruvas, apatinės lūpos poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, apatinės lūpos raudonio ir gleivinės kraujosruvą su raudonio ir gleivinės nubrozdinimais, viršutinės lūpos raudonio kraujosruvą, smakro odos nubrozdinimą, kairio žasto poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kairio žasto poodinę kraujosruvą su kraujosruvomis odoje, nugaros kairės pusės poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais, kairio žasto poodinę kraujosruvą su paviršiniu odos nubrozdinimu, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. parodė, kad birželio 10 d. apie 16.00 val. jis privažiavo prie namų, kur turėjo susitikti su I. T. Ji atvažiavo ne viena, o su nukentėjusiuoju D. L.. Kai atvažiavo, ten buvo I. T. ir D. L. Kaltinamasis sustojo už D. L. automobilio, o I. stovėjo prie D. L. automobilio. I. atsisakė prieiti prie kaltinamojo. Po to kaltinamasis išlipo, priėjo prie I. D. L. iš jo pradėjo kažko reikalauti. Kaltinamasis pamatė jo automobilyje I. rankinuką, norėjo jį paimti ir tada prasidėjo muštynės. Po to D. L. išvažiavo. Kaltinamasis norėjo paimti I. rankinuką, nukentėjusysis pačiupo kaltinamojo ranką už marškinėlių ir juos suplėšė. Po to kaltinamasis porą kartų jam sudavė. Nežiūrėjo kur, bet pataikė į galvos sritį. Norėjo apsiginti. Kaltinamasis smogė tris kartus po du smūgius. Po to viskas baigėsi ir D. L. išvažiavo. Į automobilio dureles nespyrė, į langą trenkė. Į pilvą nesmūgiavo. Per langą jo netempė. Pataikė į galvos sritį. Mušė su kumščiu. Pyko, nes I. buvo sakiusi, kad D. L. davė alkoholio kaltinamojo vaikui. I. papasakojo ir pats sūnus papasakojo, kad D. L. siūlė jam išgerti. Į vaikų teises dėl to nesikreipė. Konfliktas vyko ne „Lidl“ aikštelėje, o aikštelėje prie jo namų. D. L. išvažiavo ir kaltinamasis išvažiavo. Kaltinamasis policijos nekvietė. Susitikimo su I. tikslas buvo praleisti laiką kartu. Ji atvažiavo ne viena. Rankinuko reikėjo, nes tai buvo I. rankinukas. Kaltinamojo daiktų jame nebuvo. I. dėl rankinuko nieko nesakė. Kaltinamasis žinojo, kad liudytoja susitikinėja su D. L.. Vaikas auga su mama bendru susitarimu. Kaltinamasis D. L. nepažįsta, bet apie jį žinojo apie pusę metų. Su D. L. iki tol nebendravo ir konfliktų nebuvo. Automobilį pastatė už nukentėjusiojo automobilio. Rankinuką bandė paimti per priekinį vairuotojo pusės langą. Vairuotojas sėdėjo už vairo, rankinukas buvo šalia jo, tarp sėdynių ar ant sėdynės. Kaltinamasis buvo afekto būsenoje. Kaltinamasis prašė, kad atiduotų I. rankinuką. Kitų žmonių, mačiusių įvykį, nebuvo. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta. Dėl D. L. civilinio ieškinio ne visai sutinka. Sutinka su 300 eurų suma. Nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu buvo blaivus. Alų išgėrė po to. Išeidamas iš namų pastebėjo, kad yra policija ir jie sulaikė. Policija meluoja, kad bėgo. Konflikto priežastis provokacija. Nukentėjusysis sakė „atstok nuo I.“. Gailisi, kad taip įvyko, kitą kartą darys kitaip. Nežino, iš kur atsirado sužalojimai ant nukentėjusiojo pilvo, gal darbo metu.

Atnaujinus įodymų tyrimą, teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. parodė, kad pateikti jokių naujų duomenų neturi, norėjo pateikti nukentėjusiojo d. L. nuotrauką, kurioje jis užfiksuotas rūkantis kaljaną, tai patvirtikntų, kad D. L. melavo, kad jis neturi žalingų įpročių. Praėjusį šeštadienį (t.y. 2018-10-13) jo žmona jam neleido susitikti su vaiku, jis kreipėsi dėl šio fakto į atitinkamas institucijas. Patvirtina, kad jis priėjo prie D. L. automobilio, įkišo ranką pro langelį paimti I. rankinės, kuri gulėjo ant sėdynės, tada d. L. jam sudraskė marškinėlius. Gailisi dėl provokacijos, galėjo pasielgti kitaip.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, psichiatrinėje ligoninėje, priklausomybės ligų centre nesigydė ir įskaitose neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Kaltu prisipažįsta visiškai. Su I. T. kartu kaip šeima gyveno apie 10 m., turi bendrą vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) m. Nors nuo 2016 m. su I. gyvena atskirai, tačiau palaiko santykius ir su ja, ir su sūnumi, kuris liko gyventi su I. D. L. nepažinojo. 2018 m. birželio 10 d. apie 12.00 val. buvo susitikęs su I. ir sūnumi. Jie kartu nuvažiavo į prekybos centrą „Senukai“, kur jis vaikui nupirko paspirtuką. Po ko jis juos nuvežė namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena I. su sūnumi. Pokalbio metu sužinojo, kad D. L. yra jos draugas. Grįžęs namo jis paskambino I. ir paprašė atvažiuoti, nes norėjo dar kartą su ja susitikti. I. parašė SMS pranešimą, kad bus po 30 min. Tuo metu jis nuvažiavo į savo garažą, o kai po kiek laiko grįžo į namo kiemą, jame jau buvo I.. Nori patikslinti, kad jo kiemas yra šalia parduotuvės „Lidl“. I. stovėjo prie automobilio „BMW“, valstybinio numerio nežino, kuriame už vairo sėdėjo jam nepažįstamas vyras. Jis paklausė I., ar tai jos draugas, į ką ji atsakė, kad taip. Tada jis priėjo prie to vyro, t. y. prie D. L. ir pasakė jam, kad jis gali važiuoti. Pamatęs, kad automobilyje yra I. rankinukas, paprašė jam duoti jos rankinuką. D. L. jam kažką sakė, reikalavo, kažką, atseit, kad jis atstotų. Ką jis tiksliai kalbėjo, pasakyti negali. Tada jis per atidarytą vairuotojo durų langą pabandė paimti I. rankinuką, gulintį automobilyje tarp priekinių sėdynių. Įkišęs ranką į saloną, bandė paimti rankinuką, tačiau D. L. jam tai padaryti nedavė bei užlaužė jo ranką ir patempė, dėl ko jis galva atsitrenkė į automobilio durelių rėmą, be to, jis griebė už marškinėlių, kurie suplyšo. Tada jis kumščiu sudavė D. L. vieną kartą į galvą. Kur pataikė, nepamena. Kai D. L. paklausė už ką, atsakė, kad už tai, jog jis geria su jo nepilnamečiu sūnumi. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, kurio metu jis D. L. dar 3-4 kartus kumščiu sudavė į galvą. D. L. visą laiką sėdėjo automobilyje už vairo. Prieš išvažiuodamas D. L. jam pagrasino. Ką tiksliai D. L. jam ruošėsi padaryti, nežino. Tada D. L. uždarė langą ir išvažiavo. Kaltinamasis dar kumščiu kelis kartus, kiek nepamena, sudavė į D. L. automobilio durų stiklą. Koja automobilio nespardė. I. kažkokiu momentu bandė jį nuraminti, po ko stovėdama stebėjo įvykį. Kai D. L. išvažiavo, jis, norėdamas paimti I. rankinuką, nuvažiavo jam iš paskos, tačiau D. L. nepasivijo ir tada nuvažiavo į I. kiemą, kur laukė I.. Pastaroji po kiek laiko atėjo. Laukdamas I., išgėrė automobilyje buvusį pusę butelio alaus. Jie bandė išsiaiškinti santykius. Ten pat, prie I. namo (duomenys neskelbtini), jį ir sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padaryto labai gailisi. I. mėgsta išgerti ir iš pastarosios žodžių žino, kad ji geria su savo dabartiniu draugu D. L. jo nepilnamečio sūnaus akivaizdoje ir dėl to jis supykęs sumušė D. L. Kai jis buvo policijos komisariate, jam pasidarė bloga, pradėjo pykinti, skaudėjo galvą, todėl jį nuvežė į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę, kur jam buvo nustatyti galvos ir dešinės alkūnės sumušimai (b. l. 54).

Papildomos apklausos metu V. B. parodė, kad jam buvo išversti į rusų kalbą jo pirminiai parodymai, kuriuos davė 2018 m. birželio 11 d. ir kuriuos jis patvirtina, tik nori patikslinti, kad kai jis iš automobilio „BMW“ bandė paimti I. rankinę ir įkišo ranką į minėto automobilio saloną (pro atidarytą vairuotojo durelių stiklą), D. L. jo ranką užlaužė. Kai V. B. norėjo savo ranką ištraukti, pastarasis griebė už jo marškinėlių ir stipriai patraukęs ją suplėšė. Nori patikslinti, kad iš pradžių jis prašė, kad D. L. jam atiduotų I. rankinę, tačiau jis kažką atsakinėjo, reikalavo, kad jis atstotų nuo I.. Be to, D. L. rėkė. Nori patikslinti, kad įtarime nurodytas adresas Dūkštų g. 34 yra parduotuvės „Lidl“, o įvykis buvo prie jo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuo kurio iki parduotuvės apie 200 metrų. Pranešime apie įtarimą nurodyta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau alų išgėrė jau po įvykio, kai buvo I. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo metu kaltu prisipažįsta dalinai. Prisipažįsta, kad konflikto metu su D. L. jis D. L. sudavė apie 6 smūgius, tačiau tai padarė, nes D. L. jį provokavo, t. y. reikalavo, kad jis nuo I. atstotų, jam grasino, sakydamas, kad jie su juo išsiaiškins, D. L. jam padarys. Be to, mano, kad I. specialiai išprovokavo minėtą konfliktą, nes į susitikimą su juo atvažiavo su savo draugu D. L. Gailisi, kad pasidavė I. ir D. L. provokacijai, nes pastarasis žinojo, kam ir kur važiavo (b. l. 64).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. L. parodė, kad pažįstami buvo su I. T.. Susitikinėjo apie pusę metų. Su I. negyvena. Nematęs ir negirdėjęs kaltinamojo, kad jie kartu gyventų ar būtų susituokę, nežino. Birželio 10 d. susitiko, paėmė ją iš namų, nuvažiavo prie Žaliųjų ežerų, pradėjo jai skambinti V. B. I. sako „važiuojame, nes vaiko tėvas kažko prašo“. Nukentėjusysis niekada nesigilino į jų tarpusavio santykius. Atvažiavo į kaltinamojo kiemą, praėjus minutei iš paskos greitai į kiemą įvažiavo jo automobilis ir iššoko. Nukentėjusysis nespėjo nė pasižiūrėti ir prasidėjo užpuolimas. Smūgiavo, tada paėmė iš savo mašinos garažinį raktą, juo smūgiavo. Nukentėjusysis negalėjo apsigint nuo smūgių, vėliau langą uždarė išvažiavo. Nuvažiavo į „Lidl“ aikštelę ir iškvietė policiją. Paklausė, kur galimai bus tas žmogus, nukentėjusysis nurodė, kad gali būti prie I. namų. Nuvažiavo policija ir prie I. namų sulaikė V. B. Nukentėjusysis nematė, kai jį sulaikė, nukentėjusįjį greitoji nuvežė į ligoninę. I. išlipo iš mašinos ir rūkė. I. nespėjo sureaguoti, labai greitai vyko viskas. Nukentėjusysis pabėgo iš tos aikštelės. Nukentėjusysis nerūko, negeria, sportuoja, dirba, išlaiko vaikus. Buvo sumuštas (tame tarpe ir veidas), salonas automobilio liko kruvinas. 1 000 eurų ir moralinei, ir materialinei žalai. Nukentėjusysis išvažiavo į reisą, nes dirbti reikia, bet net gėda buvo vaikščioti. Langas buvo visą laiką atidarytas. Rankinukas buvo ant sėdynės pusės. Iš to streso nematė, kad jis siekia rankinės, kuri buvo ant gretimos sėdynės. Smūgiai kumščiais, abiem rankomis iš viršaus į apačią, su garažiniu raktu badė. Nukentėjusysis dirba vairuotoju, todėl darbe susižaloti pilvo negalėjo. Kiti žmonės galėjo matyti. Niekas neatkreipė dėmesio, bet praeivių buvo. Viskas įvyko labai greitai, alkoholio kvapo nepajautė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. L. parodė, kad 2018 m. birželio 10 d. apie 16.00 val. (laikas apytikslis) automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Lidl“, esančios adresu Dūkštų g. 34, Vilniuje, sėdėjo savo automobilyje vairuotojo vietoje, kai į aikštelę atvažiavo automobilis „Volkswagen Passat“, sidabrinės spalvos, valstybinių numerių visų neįsidėmėjo, tik raides – (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipęs nepažįstamas vyras bėgte prisiartino prie jo automobilio, garsiai keikdamas necenzūriniais žodžiais. Pribėgęs, be jokios priežasties, nieko nepaaiškinęs per atidarytą langą dešinės rankos kumščiu sudavė jam apie aštuonis – dešimt smūgių į galvos ir veido sritį, tais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. Vyras kitoje rankoje turėjo garažo vartų metalinį raktą (didelį), kuriuo mosikavo, grasindamas jam fiziniu susidorojimu bei bandė juo suduoti per petį. Už kelių sekundžių atsigavęs užsivedė automobilį ir išvažiavo. Pasitraukęs šiek tiek toliau, dar patikrino, ar jo niekas neseka, tuomet sustojęs susisiekė bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė jį sumušusio vyro ir automobilio, su kuriuo pastarasis atvažiavo, požymius, pagal kuriuos, netoli įvykio vietos, jie rado ir sulaikė vyrą. Pareigūnai atvedė ir parodė jam sulaikytą vyrą, kurį atpažino iš karto. Kadangi jo veidas buvo kruvinas, sukosi galva, pareigūnai pasiūlė iškviesti jam greitąją pagalbą, jis sutiko. Atvykę greitosios pagalbos medikai išsivežė jį į ligoninę tolimesnei apžiūrai, po kurios jam buvo nustatyta galvos sužalojimas, sumušimas, akies hematoma. Šio įvykio metu, kai viskas įvyko, prie automobilio stovėjo ir rūkė jo panelė I. T., kuri labai išsigando, nuo išgąsčio šaukė, rėkė, kad vyras jo nežalotų. Vyro, kuris jį sumušė, asmeniškai nepažįsta, niekada su juo jokių reikalų neturėjo. Apie minėtą vyrą žino tik tiek, kad tai jo merginos buvęs vaikinas, su kuriuo ji išsiskyrė prieš du metus, jie turi bendrą vaiką, tačiau nebendrauja. Kodėl minėtas vyras taip pasielgė, jam nežinoma, nes su vyru nesipyko, nebendravo. Taip pat jo automobilio priekyje pritvirtintas prie stiklo vaizdo registratorius turėjo užfiksuoti tik įvykio garsą, kadangi vyras pribėgo iš galo. Vėliau galės išimti ir pateikti vaizdo įrašą. Taip pat vyras, kai išvažiuojant uždarė langą, daužė jį kumščiais, spyrė iš kojos į automobilio dureles. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 17-18).

Papildomos apklausos metu D. L. parodė, kad su I. bendrauja apie pusę metų. Iš pastarosios žodžių žino, kad ji gyveno su V. B., kad jie turi bendrą vaiką, tačiau D. L. V. B. pirmą kartą pamatė 2018 m. birželio 10 d. įvykio metu. 2018 m. birželio 10 d. apie 16.00 val. nukentėjusysis buvo kartu su I., po ko jam priklausančiu automobiliu „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavežė I. prie stadiono, esančio šalia parduotuvės „Lidl“, kur I. norėjo pasišnekėti su V. B. Jie tarėsi telefonu, jis net neklausė. Išlipusi iš automobilio, I. rūkė, tuo metu jis sėdėjo savo automobilyje už vairo. Tuo metu prie jo automobilio pribėgo, kaip dabar žino, V. B., kuris kažką sušukęs (net nesuprato, ką šaukė) apie 10-12 kartų kumščiu sudavė jam į galvą, pečius, rankas. Atskirti, kur, kiek pataikė, negali, pagrindiniai smūgiai buvo suduoti į veidą, galvą. Jis net nespėjo sureaguoti ar išlipti iš automobilio. Mušdamas V. B. nieko nesakė. Už metro stovėjo V. B. automobilis, iš kurio jis ištraukė kažkokį metalinį raktą nuo garažo, kuriuo 3-4 kartus sudavė jam per pečius. I. tuo metu stovėdama šalia rūkė. Viskas vyko labai greitai, jam atrodo, kad ji net nespėjo sureaguoti į V. B. veiksmus. I. rankinukas gulėjo priekinėje keleivio vietoje, V. B. I. rankinuko paimti nebandė ir atiduoti rankinuką neprašė. Į jo automobilio saloną V. B. buvo kažkiek įlindęs, kai mušė jį. Jis pradėjo uždarinėti automobilio vairuotojo durelių langą, tada V. B. kumščiu vieną kartą smogė į lango stiklą. Jam pradėjus važiuoti, koja vieną kartą spyrė į automobilio vairuotojo durelės. Pavažiavęs gal 10 metrų arčiau parduotuvės „Lidl“ paskambino 112. Tuo metu V. B. išvažiavo, o I., paėmusi rankinuką, išėjo, nes nežinojo, ką tokioje būsenoje gali padaryti V. B. jų sūnui. I. nuėjo link savo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jis sulaukė policijos pareigūnų, kuriems nurodė, kad V. B. gali būti adresu (duomenys neskelbtini). Iškart atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kurie jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba ir jis buvo išleistas į namus. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, nosis, akys buvo ištinę, ilgą laiką buvo mėlynės, iki šiol likę mėlynės ant rankų, nugaros. Dėl sumušimų pas kitus gydytojus nesikreipė, tik, kaip minėjo, buvo Lazdynų ligoninėje ir, gavęs užduotį, jį apžiūrėjo ekspertas. Jokių įbrėžimų ar apgadinimų ant automobilio korpuso, stiklo padaryta nebuvo, tik matėsi žymės nuo V. B. smūgių. Jo automobilio veidrodėlyje yra įmontuota vaizdo kamera, kuri filmuoja vaizdą iš automobilio priekio. Po įvykio peržiūrėjo įrašą, jame neužfiksuota kaip viskas vyko. Kaip minėjo, V. B. buvo priėjęs prie automobilio vairuotojo pusės durelių, o ta vieta į kameros filmavimo kampą nepapuola. Ikiteisminio tyrimo metu taikytis su V. B. nepageidauja, prašo V. B. nubausti baudžiamojo įstatymo numatyta tvarka. Įvykio metu patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 1 000 eurų, nes buvo sumuštas be jokios priežasties, po įvykio patyrė šoką. V. B. asmeniškai nepažįsta, su juo niekada bendravęs nebuvo ir tai, kad nukentėjusysis šiuo metu bendrauja su I., neduoda V. B. teisės taip elgtis. Po įvykio V. B. su juo net nebandė susisiekti ir atsiprašyti dėl savo elgesio. Yra tolimųjų reisų vairuotojas, dirba su žmonėmis ir kitą dieną po įvykio su mėlynėmis ant veido turėjo išvykti į reisą, dėl ko patyrė diskomfortą. Nerūko, negeria, lankosi sporto salėje, I. vaiko akivaizdoje alkoholio niekada nevartojo. Be to, I. vaiką matė gal 5 kartus. Nori papildyti, kad kai V. B. jį mušė, jis V. B. už rankos sugriebęs nebuvo ir V. B. rankos nelaužė. Kaip ir minėjo, viskas įvyko staiga, jam netikėtai, nukentėjusysis net nespėjo sureaguoti į V. B. veiksmus. V. B. elgėsi neadekvačiai, atrodė nuo kažkuo apsvaigęs (b. l. 21).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. T. parodė, kad įvykis buvo birželio 10 d. V. B. paskambino jai. Ji ir D. L. nuvyko į kiemą prie „Lidl“ susitikti. Kaltinamasis priėjo prie D. L., pradėjo jį kumščiais mušti. Ten nebuvo pokalbio. Liudytoja buvo sumišusi, stovėjo automobilio kitoje pusėje. D. L. buvo viduje automobilio, po to liudytoja atitraukinėjo V. B. Po to D. L. išvažiavo, liudytoja nuėjo namo. D. L. yra jos draugas. Jos rankinė buvo D. L. mašinoje ant priekinės sėdynės. V. B. su liudytoja tada nekalbėjo, tik po įvykio prie jos namų kalbėjo. Vaikas auga su ja. Alkoholis prie vaiko nevartojamas. V. B. norėjo pakalbėti; jie bendrauja dėl vaiko. D. L. sūnus matė tik porą kartų, su V. B. bendrauja normaliai. Ji matė, kad V. B. mušė kumščiais. Viskas buvo dienos metu. Jai atrodo, kad kiemas buvo tuščias. Ten gyvenamieji namai aplinkui, parduotuvė netoli. Ten daug kraujo buvo. Nematė suplėšytų drabužių. Traukė V. B. už rankos nuo automobilio, kad nemuštų D. L. Pilnai patvirtinti negali, bet V. B. kažką rankose turėjo. D. L. negalėjo pasipriešinti, nes jis sėdėjo automobilyje. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. T. parodė, kad su V. B. jie kartu gyveno kaip šeima 11 metų, turi bendrą sūnų, kuriam šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų. Prieš 2 metus jie išsiskyrė, ji nusipirko butą ir su vaiku gyveno atskirai. Kadangi turi bendrą vaiką, su V. palaiko ryšį, bet pastarasis niekaip nenori pripažinti, kad jie išsiskyrė ir nėra šeima. 2018 m. birželio 10 d. dienos metu jie visi kartu buvo nuvažiavę į prekybos centrą „Senukai“, kur nupirko sūnui paspirtuką, po ko su V. išsiskyrė. V. žinojo, kad ji turi draugą, bet jis niekaip negali suvokti, kad ji gali bendrauti su kitu vyru. 2018 m. birželio 10 d. po to, kai grįžo namo, V. jai pradėjo skambinėti prašydamas susitikti. Tuo metu ji jau buvo susitikusi su D. L. ir jie nutarė kartu nuvažiuoti susitikti su V. B. Jie nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią tarp V. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir parduotuvės „Lidl“. Nuvažiavo D. L. priklausančiu automobiliu „BMW“. Ji išlipo iš automobilio, D. L. liko sėdėti vairuotojo vietoje. V. B. privažiavo iš galo ir iškart priėjęs prie sėdėjusio automobilyje „BMW“ D. L. pro atidarytą vairuotojo langą pradėjo kumščiu smūgiuoti D. L. į veidą. Pirmas smūgis buvo į akį, po ko V. B. pataikė D. L. į ranką, į lūpą. Kiek tiksliai D. L. buvo suduota smūgių, pasakyti negali, bet mano, ne mažiau 8-10 smūgių. Ar tuo metu V. B. ką nors sakė D. L.net negali pasakyti, nes buvo šoko būsenoje, bandė už rankos atitraukti V. B. nuo automobilio, kad pastarasis galėtų uždaryti langą ir nuvažiuoti. Pamena, kad V. B. vartojo necenzūrinius žodžius D. L. atžvilgiu. Nematė, kad D. L. būtų užlaužęs V. B. ranką, jai atrodo, kad sėdėdamas automobilio salone D. L. tai padaryti negalėjo. Kadangi ji tempė V. B. nuo automobilio durų, o tuo metu pastarojo ranka buvo įkišta į automobilio saloną ir galimai D. L. buvo paėmęs už V. B. marškinėlių, jie prie apykaklio plyšo per siūlę. Jai pavyko atitraukti V. B. nuo automobilio ir tada D. L. galėjo nuvažiuoti iš tos aikštelės iki parduotuvės „Lidl“ bei iškviesti policijos pareigūnus. Tada V. B. iš pykčio nuvažiavo į jos namo kiemą pas vaiką. Ji iš D. L. automobilio paėmė savo rankinuką ir nuėjo link savo namo, kur kieme jau buvo V. B., kuris norėjo pasikalbėti. Jie pasikalbėjo ir ji nuėjo namo. Bandė jam paaiškinti, kad ji turi savo gyvenimą, bet jis to suprasti nenori. Tada ji nuėjo namo, o V. B. liko kieme. Kaip pastarasis buvo sulaikytas, nematė. D. L. buvo sumušta lūpa, akys, nudraskytos rankos. Alkoholinių gėrimų sūnaus akivaizdoje su D. L. ji nevartoja. V. B. pastoviai manipuliuoja sūnumi, manydamas, kad tokiu būtu jam pavyks ją susigrąžinti (b. l. 39).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Pavelas Putčenko (Pavel Putčenko) parodė, kad šių metų birželio 10 d. buvo gautas iškvietimas į Dūkštų g. prie „Lidl“, kad yra sumuštas pranešėjas. Atvykus pastebėjo nukentėjusįjį, jo veidas buvo sumuštas. Paminėjo vyro, kuris jį sumušė, kontaktinius duomenis, su kokiu automobiliu jis buvo atvažiavęs. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis nurodė, kad įtariamasis su automobiliu gali būti prie namo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Nukentėjusįjį medikai išsivežė į Lazdynų ligoninę. Nuvykę į (duomenys neskelbtini) g. tarp (duomenys neskelbtini) namo pastabėjo automobilį, atitinkantį požymius, rado sistemoje asmens kontaktus. Porininkas pamatė pilietį, einantį link to automobilio. Jis pamatęs pareigūnus apsisuko ir pradėjo bėgti į priešingą pusę, pareigūnai jį pasivijo ir sulaikė, buvo panaudotas elektrošokas. Elektrošokas panaudotas, nes asmuo priešinosi. Pasodino jį į automobilio vietą, skirtą sulaikytiems asmenims. Buvo su uniformomis, asmuo nesustojo, nesigulė ant žemės, griaužė kumščius lyg pyktų. Jis pasakė, kad muštynės įvyko dėl moters.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Putčenko parodė, kad 2018 m. birželio 10 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu Dmitrijumi Iliukovičiumi (Dmitrij Iliukovič), apie 16.20 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Dūkštų g. 34, Vilniuje mušamas pranešėjas. Atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės „Lidl“ į juos kreipėsi pranešėjas D. L., kuris paaiškino, kad jam atvykus prie arčiau mokyklos esančio stadiono, esančio netoli „Lidl“, prie jo automobilio priėjo pažįstamas iš matymo V. B., kuris rankomis pro automobilio langą pradėjo jį mušti (jis tuo metu sėdėjo savo automobilyje už vairo). Dėl ko V. B. jį sumušė, D. L. nežinojo ir papildė, kad V. B. įsėdo į savo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), numerių raidžių nežinojo bei išvažiavo, o jis paskambino telefonu 112. Bendraujant su D. L., šis gavo SMS pranešimą, po ko papildė, kad V. B. automobilis stovi (duomenys neskelbtini) namo kieme. Iš ko jis gavo pranešimą, neaiškino. D. L. veidas buvo sumuštas, kruvinas. Buvo į vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba Nr. 0882, kuri pranešėją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Dirbant pagal turimus duomenis nuvyko prie (duomenys neskelbtini), namo, kur pastebėjo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, buvo nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso V. B. Einant link namo, vyriausiasis patrulis D. Iliukovičius pastebėjo už krūmų einantį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai ir buvo V. B., kuris, pamatęs jų tarnybinį automobilį, staigiai apsisuko ir puolė bėgti link kapinių. Jie pradėjo jį vytis iš paskos. Bėgdami daug kartų garsiai šaukė „Stok, policija“, tačiau V. B. į jų reikalavimus nereagavo ir toliau bėgo, nors juos matė. Nubėgęs už (duomenys neskelbtini) namo, jis staigiai apsisuko ir pakėlęs rankas prie galvos, atsistojęs į kovinę stovėseną pradėjo greitai eiti link jo. V. B. elgesys buvo neprognozuojamas, buvo neaišku, ką jis gali padaryti, todėl jis ištraukė elektros impulsinį prietaisą „Taser“ bei pareikalavo, kad jis atsigultų ant žemės. V. B. į jo reikalavimus nereagavo ir toliau greitai ėjo link jo. Todėl jis sušaukė „Taser“ ir iššovė į V. B. krūtinės sritį. Kai V. B. nukrito ant žemės, D. Iliukovičius jam uždėjo antrankius už nugaros. Į klausimą, dėl ko sumušė pranešėją, V. B. tik paaiškino, kad tas grasino jo žmonai prievartavimu. Apie 17.00 val. V. B. tolimesniam aiškinimui buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Iliukovičius parodė, kad 2018 m. birželio 10 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. Putčenko, apie 16.20 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Dūkštų g. 34, Vilniuje, mušamas pranešėjas. Jiems atvykus nurodytu adresu pasitiko D. L., kuris paaiškino, kad jis sėdėjo savo automobilyje (už vairo), kai prie jo automobilio priėjęs pažįstamas iš matymo vyras, kurio pavardė B. (pastarasis buvo atvažiavęs su automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), numerių raidžių jis nurodyti negalėjo) kelis kartus sudavė jam į veidą bei kol jis skambino į policiją, pasišalino. Dėl kokios priežasties B. jį sumušė, nieko neaiškino, tik papildė, kad B. automobilis galimai stovi prie (duomenys neskelbtini) namo. Pranešėjo D. L. veidas buvo kruvinas, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada Nr. 0882, kuri pranešėją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Dirbant pagal turimus duomenis, ties (duomenys neskelbtini), namu pastebėjo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso V. B. Būdami šio namo kieme pastebėjo už krūmų einantį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai ir buvo V. B., kuris, pamatęs jų tarnybinį automobilį, staigiai apsisuko ir puolė bėgti link kapinių. Jis kartu su vyriausiuoju patruliu P. Putčenko nubėgo jam iš paskos. Bėgdami daug kartų garsiai šaukė „Stok, policija“, tačiau V. B. į jų reikalavimus nereagavo, o atsisukęs ir matydamas uniformuotus pareigūnus, dar didino bėgimo greitį. Tačiau bėgant už (duomenys neskelbtini) namo, V. B. staigiai apsisuko ir pakėlęs rankas prie galvos, atsistojo į kovinę stovėseną bei pradėjo eiti link P. Putčenko. V. B. elgesys buvo neprognozuojamas, todėl P. Putčenko ištraukęs elektros impulsinį prietaisą „Taser“, pareikalavo, kad V. B. atsigultų ant žemės. Tačiau pastarasis nepakluso ir toliau ėjo link P. Putčenko, todėl vyriausiasis patrulis sušaukęs „Taser“ iššovė. „Taser“ adatos pataikė V. B. į krūtinės sritį ir šis nukrito ant žemės. Tada liudytojas V. B. uždėjo antrankius už nugaros, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Dėl D. L. sumušimo tik paaiškino, kad jis pastarąjį sumušė dėl to, kad D. L. grasino jo žmonai. Apie 17.00 val. V. B. tolimesniam aiškinimui buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 41).

Byloje esančiame protokole – pareiškime nukentėjusysis D. L. pareiškė, kad 2018 m. birželio 10 d. apie 16.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Lidl“, adresu Vilniuje, Dūkštų g. 34, nepažįstamas vyras keikdamasis necenzūriniais žodžiais jo atžvilgiu, aplinkinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties išlipęs iš automobilio pribėgo prie jo automobilio, kuriame tuo metu sėdėjo ir per atidarytą vairuotojo pusės langą sudavė jam apie 8-10 smūgių į galvos ir veido sritis, tais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis išsigando, užvedė automobilį ir išvažiavo. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė apie įvykį, nurodė vyro požymius, pagal kuriuos atvykę policijos pareigūnai rado ir sulaikė vyrą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 1).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1934/2018 (01) matyti, kad D. L. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairio smilkinio srities, kairės akies vokų su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, kairio žasto, dešinės alkūnės, pilvo priekinės sienos poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, apatinės lūpos raudonio ir gleivinės kraujosruva su raudonio ir gleivinės nubrozdinimais, viršutinės lūpos raudonio kraujosruva, smakro odos nubrozdinimas, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 10 d.). Kairio žasto poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairio žasto poodinė kraujosruva su kraujosruvomis odoje, nugaros kairės pusės poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais, kairio žasto poodinė kraujosruva su paviršiniu odos nubrozdinimu, padarytu kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 10 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 12 trauminių poveikių. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad D. L. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jam padarymo metu (b. l. 28-29).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1953/2018 (01) matyti, kad V. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: galvos dešinės smilkininės srities, kairės alkūnės odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 10 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio peties, kairės alkūnės odos nubrozdinimai, dešinio žasto, dešinės alkūnės srities, dešinio riešo, kairio dilbio poodinės kraujosruvos, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 10 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Krūtinės ląstos ir pilvo odos nudegimai su aplinkinėmis kraujosruvomis ir taškinėmis durtinėmis žaizdelėmis, padaryti ribotą paviršių ir duriančias savybes turinčiu daiktu, bei esant terminiam poveikiui, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 10 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 69-70).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismas pažymi, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Iš kaltinamojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog kaltinamasis viena iš pagrindinių kilusio konflikto priežasčių nurodė tai, jog nukentėjusysis D. L. ir liudytoja I. T. kaltinamojo nepilnamečio sūnaus (gyvenančio su liudytoja) akivaizdoje galimai vartojo alkoholinius gėrimus ar netgi siūlė juos vartoti pačiam nepilnamečiui vaikui. Vertindamas tokią konflikto priežastį teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai paneigė tokią kaltinamojo versiją, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus nepilnamečio akivaizdoje. Kita vertus, kaltinamasis, turėdamas įtarimų dėl netinkamo nukentėjusiojo ir liudytojos elgesio jų sūnaus atžvilgiu, nesiėmė jokių teisėtų priemonių tokiam galimam netinkamam elgesiui užkardyti. Pats kaltinamasis nurodė, kad jo ir liudytojos bendro sūnaus gyvenamoji vieta bendru sutarimu nustatyta su liudytoja, taip pat, kad kaltinamasis nesikreipė į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo per pirminę apklausą ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (kuriuos jis vėlesnės apklausos metu ikiteisminiame tyrime patvirtino), taip pat iš liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (kuriuos ji patvirtino teisme), kaltinamasis, liudytoja ir jų sūnus konflikto dieną jau anksčiau buvo susitikę, tačiau to susitikimo metu apie galimą alkoholio vartojimą nepilnamečio akivaizdoje nebuvo kalbama. Galiausiai, apie galimą girtavimą jo vaiko akivaizdoje kaltinamasis pasakė nukentėjusiajam tik po nukentėjusiajam suduoto smūgio, t.y. akivaizdu, kad V. B. nesiaiškino jokių aplinkybių su nukentėjusiuoju iki suduodamas smūgį (b. l. 54).

Kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog konflikto priežastimi taip pat buvo provokacija. Tačiau teismas atmeta tokius kaltinamojo teiginius dėl provokacijos kaip jo gynybinę versiją, kuri nepasitvirtino. Visų pirma, pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu per pirminę apklausą (kurios metu duotus parodymus jis vėliau patvirtino) pripažino, kad susitikimas, kurio metu kilo konfliktas, įvyko būtent jo iniciatyva. Šią aplinkybę teisme taip pat patvirtino nukentėjusysis D. L., o ikiteisminio tyrimo metu tą nurodė ir liudytoja I. T. Pačią konflikto eigą asmenys, kurie tiesiogiai jame dalyvavo, papasakojo šiek tiek skirtingai. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, šie asmenys nenurodo, jog įvykio metu būtų kilęs koks nors žodinis konfliktas ir tik po to pereita prie smurto panaudojimo. Priešingai, nurodoma, jog kaltinamasis iš karto pradėjo smurtauti. Tuo tarpu kaltinamasis nurodė, jog iki smurto panaudojimo tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas. Tačiau teismas nelaiko, jog nukentėjusiojo esą pasakyti žodžiai „atstok nuo I.“ galėtų būti vertinami kaip provokuojantys kaltinamąjį panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį. Be to, pagal paties kaltinamojo pateiktą versiją, prie fizinio smurto naudojimo buvo pereita tada, kai jis mėgino iš nukentėjusiojo automobilio per atidarytą vairuotojo pusės langą paimti liudytojai priklausantį rankinuką, kuris gulėjo ant priekinės keleivio sėdynės, nepaisant to, jog pagal paties kaltinamojo parodymus matyti, kad liudytoja įvykio metu su juo bendrauti nenorėjo ir rankinuko paimti neprašė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju iki konflikto nepalaikė jokių santykių, todėl vien tik brovimasis į jam nepriklausantį automobilį neturint tam pagrindo laikytinas įžūliu elgesiu. Teismas konstatuoja, jog būtent kaltinamasis tokiais veiksmais provokavo konfliktą.

Taigi, matyti, kad kaltinamasis neturėjo pagrindo konfliktuoti su nukentėjusiuoju, o juo labiau naudoti fizinį smurtą ar imtis vandališkų veiksmų nukentėjusiojo automobilio atžvilgiu. Tačiau kaltinamasis elgėsi priešingai, t. y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, ėmėsi vandališkų veiksmų jo automobilio atžvilgiu. Nors kaltinamajam taip pat užfiksuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 69-70), tačiau atsižvelgiant į visą įvykių eigą, tai laikytina jo paties neteisėtų veiksmų pasekme, kadangi nukentėjusysis turėjo teisę ginti save ir savo turtą.

Teismų praktikoje viešąja tvarka laikoma tokia vieta, kurioje turi teisę laikytis ar būti bet kurie pašaliniai asmenys (gatvė, prekybos centras, stovėjimo aikštelė ir pan.), tačiau nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu objektyviai buvo pašalinių asmenų ar ne. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti (kasacinės bylos Nr. 2K-670/2002, 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010). Byloje nekyla abejonių, jog kaltinamasis būdamas viešoje vietoje, vartojo fizinį smurtą, tyčia kumščiais trankė automobilio langą ir spyrė į automobilio dureles, taigi elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Nors byloje nėra nustatyta, kad su įvykiu nesusiję asmenys būtų atkreipę dėmesį į vykstantį konfliktą, tačiau akivaizdu, jog smūgiavimas kumščiu į automobilio durų stiklą rodo nepagarbą aplinkai, o viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) rodo ne tik nepagarbą aplinkai, bet ir pats savaime yra laikytinas nepageidaujamu ir visuomenės rimtį ir tvarką trikdančiu reiškiniu. Juo labiau, kad smurtą matė liudytoja I. T., ji paaiškino, kad buvo daug kraujo, ji atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo D. L., kad kaltinamasis nebemuštų nukentėjusiojo. Be to, nusikalstami veiksmai buvo atlikti automobilių stovėjimo aikštelėje prie gyvenamųjų namų ir prekybos centro, taigi, vien ta aplinkybė, kad byloje nėra surinkti kitų asmenų duomenys, savaime nereiškia, jog tokių asmenų (praeivių, gyventojų, stebėjusių įvykį per langą ar balkoną) apskritai nebuvo, nes nusikaltimo vieta yra tankiai gyvenamame miesto mikrorajone. Taip pat svarbu pažymėti, kad nusikalstami veiksmai padaryti dienos metu, kuomet matomumas iš šalimais esančių namų, prekybos centro neapsunkintas.

Todėl teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų ir vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad dirba (b. l. 75), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 76-77), neteistas (b. l. 78). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Alkotesteriu 2018 m. spalio 6 d. kaltinamajam nustatytas 0,33 promilių girtumas (b. l. 44), nors kaltinamasis teigė, kad alų vartojo jau po įvykio, visgi papildomai apklausiant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu 2018-06-19, jis paaiškino, kad V. B. elgėsi neadekvačiai, atrodė nuo kažkuo apsvaigęs (b. l. 21). Taigi, kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas pažymi, jog kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą. Nei jo padaryta nei veika, nei paties kaltinamojo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, jog reikėtų skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, iš bylos duomenų matyti, kad turi pastovią darbovietę, konstatuoja, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės tikslus geriausiai įgyvendins kaltinamajam skiriama baudos bausmė. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkių nusikaltimų padarymą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju teisinga ir proporcinga bausmė yra 75 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. birželio 10 d. 16.55 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 16.40 val. (b. l. 45, 48) išbūtas laikas (1 para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 30,52 eurų dydžio turtinei žalai atlyginti (b. l. 32). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad apmokėjus D. L. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje išlaidas Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė 30,52 eurų turtinę žalą. Akivaizdu, jog gydyti D. L. prireikė dėl neteisėtų V. B. veiksmų, t. y. panaudoto smurto, todėl būtent jis laikytinas atsakingu už Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Šioje byloje D. L. taip pat yra pareiškęs civilinį ieškinį 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 24).

Vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo konkrečiu atveju teismas pažymi, kad D. L. nukentėjo nuo BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos metu buvo pažeista viena iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikata, kadangi konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados Nr. G 1934/2018(01) (b. l. 28-29) matyti, jog dėl padarytų sužalojimų jis galėjo jausti fizinį skausmą. Nukentėjusysis nurodo, kad po įvykio jautė diskomfortą. Be to, net ir neturint specialių medicinos žinių yra akivaizdu, jog kai kurie nukentėjusiajam padaryti sužalojimai (pvz., kairės akies vokų ir aplinkinių minkštųjų audinių patinimas, apatinės ir viršutinės lūpų sužalojimai) galėjo būti vizualiai pastebimi kitiems asmenims ir savaime suprantama, kad tai galėjo kelti diskomfortą nukentėjusiajam. Be to, D. L. nurodo, kad po įvykdyto užpuolimo jis jautė šoką. Todėl teismas konstatuoja, kad D. L. pagrįstai reikalauja atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, nes jam buvo suduoti smūgiai ir sukeltas fizinis skausmas, tačiau, kartu pažymėtina ir tai, kad liekamųjų reiškinių nenustatyta.

Pasisakydamas dėl konkrečios priteistinos sumos, teismas pažymi, jog V. B. yra darbingo amžiaus, turi pastovią darbo vietą. Jis nenurodė turintis finansinių sunkumų.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad D. L. nurodė, kad jau kitą dieną išvyko į reisą, akivaizdu, kad padarytas sveikatos sutrikdymas nesutrukdė jam atlikti darbines funkcijas, jokių nedarbingumą, gydymosi ar bet kokias kitas su padaryta nusikalstama veika susijusias išlaidas patvirtinančių duomenų į bylą nėra pateikta. Civiliniame ieškinyje nenurodyta kiek laiko truko fiziniai skausmai ar diskomfortas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu D. L. taip pat nenurodė, kek laiko truko fiziniai skausmai ar diskomfortas. Objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo D. L. ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata ar kilo kokie nors kiti ilgalaikiai padariniai, byloje nėra.

Pažymėtina ir tai, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinus D. L. patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, liekamųjų reiškinių nebuvimą, jo teismo posėdyje išsakytus argumentus, nesant objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo D. L. ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata ar kilo kokie nors kiti ilgalaikiai padariniai, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 700 eurų neturtinės žalos dydis, o ne nurodytas civiliniame ieškinyje, todėl nukentėjusiojo D. L. ieškinys tenkintinas iš dalies ir 700 Eur suma jam priteistina iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama galioti be pakeitimų, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

pripažinti V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. birželio 10 d. 16.55 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 16.40 val. išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš V. B. 30,52 euro turtinei žalai atlyginti.

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. B. D. L. naudai 700 (septynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti be pakeitimų, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įpareigoti V. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, arba sąskaitą banke „Luminor Bank AB“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, įmokos kodas 6801.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: