Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

V. S. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–3) akcinei bendrovei „LTG Infra“ (toliau – atsakovė, darbdavė, bendrovė, AB „LTG Infra“), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2025 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. DGKS-4496 darbo byloje Nr. APS-105-10359/2025 (toliau – sprendimas), kurio jo prašymas dėl neteisėto atleidimo, priverstinės pravaikštos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, prašydamas pripažinti atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalį neteisėtu su grąžinimu į ankstesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovas paaiškino, kad pagal 1997 m. gegužės 14 d. darbo sutartį Nr. 155 pradėjo dirbti pas atsakovę sukarintos apsaugos skyriuje gaisrinio automobilio vairuotoju; nuo 2016 m. sausio 1 d. darbo sutartis pakeista ir jo pareigybė buvo pagalbinio traukinio VI k. perpumpavimo stoties operatorius; nuo 2018 m. kovo 1 d. pradėjo dirbti geležinkelių infrastruktūros eksploatacijos departamento transporto ir mechanizmų skyriuje Kauno regiono transporto ir mechanizmų poskyryje perpumpavimo stoties operatoriumi; 2019 m. gruodžio 8 d. buvo perkeltas į akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ į tas pačias pareigas su tokiu pat atlyginimu; 2021 m. lapkričio 1 d. buvo perkeltas į AB „LTG Infra“ techninės priežiūros infrastruktūros mechanizmų priežiūros Kauno regiono transporto ir mechanizmų priežiūros infrastruktūros atstatymo mechanizmų operatoriaus pareigas, nekeičiant kitų darbo sutarties sąlygų; 2022 m. lapkričio 1 d. jam nustatyta 1 225 Eur mėnesinė alga, darbo vieta (duomenys neskelbtini), infrastruktūros atstatymo grupėje; atsakovė 2025 m. kovo 31 d. atleido jį iš darbo pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą (darbo sutarties 2025 m. kovo 31 d. priedas Nr. 155), nesant darbo sutarties šalių valios, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali dirbti šio darbo; nurodė, kad jo darbo stažas pas atsakovę yra 26 metai, ne vieną kartą buvo teigiamai įvertintas dėl savo kompetencijos ir profesinių gebėjimų; atsakovės nurodymu 2024 m. gruodžio 19 d. buvo siųstas į viešąją įstaigą Kauno miesto polikliniką (toliau – VšĮ Kauno miesto poliklinika), kurioje buvo įvertinta jo sveikata ir priimta išvada, kad pagal pareigybę jis gali dirbti nurodytą darbą; kita jo sveikatos patikrinimo data buvo nustatyta 2026 m. gruodžio 19 d.; nors terminas dėl kito sveikatos patikrinimo dar nebuvo suėjęs, praėjus dviem savaitėms po ankstesnio sveikatos patikrinimo, atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių 2025 m. sausio 6 d. inicijavo neeilinį jo sveikatos patikrinimą, todėl jis pakartotinai buvo siųstas atlikti sveikatos patikrą 2025 m. kovo 24 d. į VšĮ Kauno miesto polikliniką; nustatyta, kad jis dirbti pagal pareigybę gali, tačiau jam ribojamas fizinis krūvis, negali kelti daugiau negu 10 kg sveriančių svorių ir privalo dirbti su ausinėmis; pažymėjo, kad dėl svorių kėlimo galimybių ar kitokio fizinio pasiruošimo galimybių jis nebuvo tikrinamas išduodant jam 2025 m. kovo 19 d. asmens medicininę knygelę; nurodė, kad atsakovė pagal tokią medicininę pažymą negalėjo jo atleisti iš darbo, kadangi joje aiškiai nurodyta, kad jis gali dirbti pagal pareigybę, o atsakovė atleisdama jį iš darbo vadovavosi tik šia medicinine išvada, o pažyma „Dėl darbo organizavimo“ atsirado gerokai vėliau, kai ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją; pažymėjo, kad pažyma „Dėl darbo organizavimo“ parengta netinkamai, neaišku iš kokių šaltinių yra paimti draudimai; nurodė, kad su juo buvo susidorota, jis buvo sugniuždytas psichologiškai, tai sukėlė neigiamas pasekmes jo psichinei ir fizinei sveikatai, pablogėjo jo reputacija, sutriko miegas.