- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-666-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05379-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- A. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 3d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-502-452/2020 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei R. S. ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovei A. L. dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. L. ( toliau - ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turinčio 0,0706 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geodezinių matavimų projektai“ 2019-10-29 Žemės sklypo vidaus naudojimo tvarkos plane M 1:500: ieškovė A. L. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis pažymėtomis raide „A“, turinčiomis viso 379 kv.m. ( 248 kv.m. + 91 kv.m.+40 kv.m.); R. S. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis pažymėtomis raide „B“, turinčiomis viso 100 kv.m. ( 39 kv.m. +61 kv.m.); A. L. ir R. S. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis pažymėtomis raidėmis „A+B”, turinčiomis viso 227 kv.m. ( 152 kv.m.+75 kv.m.) bei priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, valdančios žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovei priklauso 530/706 dalys, o atsakovei R. S. priklauso 176/706 dalys. Ieškovė nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 2008-01-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, atsakovė - 2008-05-27 Dovanojimo sutartimi.
3. Nurodo, kad ant žemės sklypo yra gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 75/100 gyvenamojo namo ir 75/100 kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių bei nuosavybės teise priklauso garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 25/100 gyvenamojo namo ir 25/100 kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių bei nuosavybės teise priklauso pastatas - garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
4. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nebuvo nustatyta. Ieškovė pasiūlė atsakovei nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Kartu pateikė UAB „Geodezinių matavimų projektai“ 2019-09-23 paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Atsakovė raštiško atsakymo nepateikė. Žodžiu nurodė, jog pageidauja individualiai naudotis 1 metru žemės sklypu už jai priklausančio garažo.
5. Ieškovė išsiuntė atsakovei registruotą laišką su siūlymu susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagal atsakovės pateiktas pastabas pagal UAB „Geodezinių matavimų projektai“ 2019-10-29 žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Atsakovė jokio atsakymo nepateikė.
6. Nurodo, jog tarp šalių nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau ieškovės pateiktas pasiūlymas atitinka seniai nusistovėjusį faktinį naudojimą žemės sklypu.
Šalies argumentai
7. Atsakovė R. S. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės teikiamą matininkės L. D. 2019-12-13 parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį R. S. naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi pažymėta indeksu B atskirai 128 kv.m. , bendrai 48 kv.m. , ieškovė A. L. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu A atskirai 384 kv.m,, bendrai 146 kv.m.
8. Nurodo, jog atsakovė pagal 2019-12-13 matininkės L. D. parengtą projektą siūlo 194 kv.m. bendro naudojimo žemės plotą, iš jų ieškovei tenka 146 kv.m. ( 75 proc.), atsakovei 48 kv.m. ( 25 proc.). Atsakovei asmeniniam naudojimui numatytas žemės sklypo plotas 128 kv.m. yra pietinėje žemės sklypo dalyje, viename plote, šalia atsakovei priklausančio garažo pastato. Tokiu būdu nedalomas žemės sklypas atskirais keliais asmeninio ir bendro naudojimo plotais, yra užtikrinamas atsakovei laisvas patekimas į atsakovei priklausantį garažą.
9. Nurodo, kad ši žemės sklypo dalis nėra įdirbta, jame nėra vertingų augalų, šiame plote ieškovė ar ieškovės artimieji statė automobilius. Ieškovei tektų naudotis žemės sklypo šiaurine dalimi, t.y. žemės sklypo plotu, kuriame ieškovė ir atsakovė sodino daržus, turėjo įsirengusios šiltnamius. Nustačius tokią naudojimosi tvarką, bus sumažinta konfliktų tikimybė, racionaliai užtikrinami bendraturčių interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį – atmetė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turinčiu 0,0706 ha ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geodezinių matavimų projektai“ 2019-10-29 parengtą žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos planą, M 1:500, pagal kurią A. L. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis pažymėtomis raide „A“, turinčiomis viso 379 kv.m. ( 248 kv.m.+91 kv.m.+40 kv.m.), R. S. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis pažymėtomis raide B, turinčiomis viso 100 kv.m. ( 39 kv.m. + 61 kv.m.), A. L. ir R. S. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis pažymėtomis raidėmis A+B, turinčiomis viso 227 kv.m. ( 152 kv.m.+75 kv.m.). Priteisė iš atsakovės R. S. ieškovės naudai 460 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 15,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei,
11. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Nurodė, jog šalys naudojasi žemės sklypu pagal seno iš tarp ankstesnių savininkų nusistovėjusią tvarką.
12. Nurodė, jog ieškovė pateikė 1983-04-14 Panevėžio tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure įregistruotą žemės sklypo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pasidalinimo tarp ankstesnių savininkų L. P., S. ir B. M., A. planą. Šiame plane pažymėta P. L. naudojama žemės dalys pažymėta Nr. 1 ( 1/126,1/39,1/192) sutampa su ieškovės naudojama žemės ir pateiktame plane nurodytomis dalimis, pažymėtomis A/91 kv.m., A/40 kv.m., A/248 kv.m.. 1983-04-14 plane pažymėta M. B. priklausiusi žemės dalis pažymėta Nr.2/61 ir sutampa su atsakovės naudojama žemės dalimi ieškovės pateiktame plane pažymėtomis B/61 kv.m. ir B/39 kv.m. Teismas nustatė, kad faktiškai nusistovėjusi tvarka po 1983 metų būtų pasikeitusi ar tarp šalių būtų susitarimas dėl konkrečios žemės sklypo naudojimo tvarkos.
13. Teismas nustatė, kad tarp šalių kyla konfliktai ir nesutarimai, todėl sprendė, jog yra būtina nustatyti konkrečias kiekvienam bendrasavininkui naudotis tenkančias žemės sklypo dalis.
14. Teismas sprendė, kad atsakovės siekis įteisinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos užsakymu matininkės L. D. parengtą 2019-12-13 žemės sklypo planą ( vidinį pasidalinimą) yra ydingas ir prieštaraujantis bendraturčių interesams, kadangi atsakovės parengtas planas nėra aiškus, jame nėra nurodyta kokio dydžio kiemu ir kaip naudosis šalys, taškais 29 ir 5 pažymėtas įvažiavimas į kiemą pažymėtas raudona linija, kuria žymima ieškovės naudojamos ribos, todėl neaišku ar atsakovė turės įvažiavimą į kiemą. Pažymėjo, kad sumažinus bendrai naudojamo kiemo dalis pagal atsakovės siūlomą projektą, sumažėtų galimybė atsakovei privažiuoti prie savo garažo. Tokia situacija keltų tolesnius šalių nesutarimus.
15. Pažymėjo, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokio naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui priskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal naudingąsias savybes vienodo vertingumo dalys. Nurodė, jog pagal ieškovės pateiktą planą, jos idealioji dalis sumažėja, tačiau ieškovė nereikalauja kompensacijos bei pageidauja, kad naudojimosi tvarka būtų nustatyta nekeičiant faktiškai nusistovėjusios tvarkos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Atsakovė R. S. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 3d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti, tenkinti atsakovės priešieškinį.
Atsiliepimas
17. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje naudojimosi tvarka žemės sklypu, Radviliškio g. 31, Panevėžyje, nebuvo nustatyta ir patvirtinta notarine tvarka, įregistruota viešame registre. Ieškovei ir atsakovei nėra privaloma bet kokia ankstesnė ( ankstesnių savininkų) naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka turėjo būti nustatyta neatsižvelgiant į buvusių savininkų žemės sklypo faktinį naudojimą, tačiau atsižvelgiant į patį racionaliausią, mažiausiai šalių interesus pažeidžiantį ir bendraturčių konfliktus šalinantį žemės sklypo naudojimo tvarkos pasiūlymą pateiktą nagrinėjamoje byloje.
18. Nurodo, jog teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetą teikė ne racionaliam žemės sklypo naudojimui, nuolatinių konfliktų tarp bendraturčių šalinimui, tačiau siekė patvirtinti ankstesnių savininkų aptartą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Remiantis CK 4.81 str.2 d. buvusių savininkų sutarta, bet neįteisinta naudojimosi tvarka šios bylos šalims nėra privaloma.
19. Pažymi, kad pagal 1981 m. ūkinio pastato ir garažo projektą matyti, kad pietinėje žemės sklypo dalyje buvo daržinės pastatas, kuriuo naudojosi buvę savininkai P. L. ir M. B. ( savininkė iš kurios nuosavybę įgijo atsakovė). Pagal 1970-05-05 žemės sklypo ir ūkinių pastatų padalijimo planą, buvusios savininkės M. B. vyras V. K. naudojosi žemės sklypo pietine dalimi, kuria šiuo metu pageidauja naudotis atsakovė. Nurodo, kad buvusių savininkų naudojimosi žemės sklypu tvarka keitėsi. Šalių ginčą teismas turėjo spręsti vadovaujantis racionalaus, patogaus sklypo naudojimosi pagrindu, vertinant abiejų šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasiūlymus. Teisingas ginčo išsprendimas turėjo būti pagrįstas ieškovės ir atsakovės pateiktų naudojimosi tvarkos pasiūlymų analize ir vertinimu. Teismas visiškai nevertino atsakovės pateikto naudojimosi tvarkos žemės sklypu pasiūlymo pagal žemės sklypo planą parengtą matininkės L. D. .
20. Nurodo, jog teismas nurodė, kad atsakovės siekis įteisinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos užsakymu matininkės L. D. parengtą 2019-12-13 žemės sklypo planą ( vidinis pasidalijimas) yra ydingas ir prieštaraujantis bendraturčių interesams, kadangi atsakovės planas nėra aiškus, jame nurodyta kokio dydžio kiemu ir kaip naudosis šalys. Nurodo, kad bendro naudojimo plotas atsakovės plane pažymėtas koordinatėmis 5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-26-27-28-29 ir apima žemę po gyvenamuoju namu bei bendro kiemo plotą, įvažiavimo ir įėjimo į sklypo plotą, kuris sudaro 194 kv.m. Kaip nurodyta žemės sklypo eksplikacijoje bendro naudojimo žemės plote ieškovei tenka 146 kv.m., o atsakovei 48 kv.m., kas atitinka idealias nuosavybės dalis, ieškovei - 75 proc., o atsakovei 25 proc.
21. Nurodo, jog teismo sprendimo 12 p. yra konstatuota, kad atsakovės pateiktame naudojimosi žemės sklypu plane taškais 29 ir 5 pažymėtas įvažiavimas į kiemą raudona linija, kuria žymima ieškovės naudojamos ribos, todėl pasak teismo, galima manyti, kad atsakovė neturės įvažiavimo į bendrą kiemą. Pažymi, kad teismas netinkamai vertino atsakovės žemės sklypo plano sprendinius, kadangi atsakovė naudojimosi žemės sklypu plane taškais 29 ir 5 pažymėtas įvažiavimas į kiemą yra bendras įvažiavimas, o tuo pačiu tai ir išorinės žemės sklypo ribos nužymėjimas raudona linija. Linijos spalva nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neturės įvažiavimo į bendrą kiemą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Nesutinka su teismo išvada, kad sumažinus bendrai naudojamo kiemo dalis pagal atsakovės siūlomą projektą, sumažėtų galimybė atsakovei privažiuoti prie savo garažo. Įvažiavimas į atsakovės garažą yra apsunkintas dėl to, kad nėra pakankamo žemės ploto prie garažo pastato, aikštelė automobilio įvažiavimui į garažą ir apsisukimui turi būti minimaliai 12 mx 12m ploto, o suteikus atsakovei žemės plotą naudojimui prie garažo, ji galėtų įvažiuoti į garažą tiesiai pro savo žemę.
23. Nurodo, jog pagal atsakovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsakovei asmeniniam naudojimui numatytas žemės sklypo plotas 128 kv.m. yra projektuojamas pietinėje žemės sklypo dalyje, viename plote, šalia atsakovei priklausančio garažo pastato. Tokiu būdu nedalomas žemės sklypas atskirais keliais asmeninio ir bendro naudojimo plotais, yra užtikrinamas atsakovei laisvas patekimas į atsakovei priklausantį garažą. Tik tokiu būdu atsakovė galės laisvai įvažiuoti ir išvažiuoti iš garažo, nevaržomai pastatyti automobilį. Atsakovės pageidaujamas naudoti žemės sklypo plotas šalia garažo yra pietinėje sklypo dalyje, nėra dirbama, šiame plote, ieškovė ar jos artimieji stato automobilius.
24. Pažymi, kad atsakovės žemės sklypo naudojimosi tvarkos pranašumas yra tai, kad iš esmės atsisakoma žemės sklypo naudojimosi po nedidelį žemės plotą, išdėstytą po įvairiais sklypo vietas, o naudojimosi klausimas sprendžiamas sklypą padalinant į dvi didesnes dalis šiaurinėje ir pietinėje pusėje su privalomu bendro naudojimo žemės plotu po gyvenamuoju namu ir plotu, skirtu įeiti bei įvažiuoti į žemės sklypą ir patekti į gyvenamąjį namą, pagalbinės paskirties pastatus.
25. Nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, tačiau šis planas parengtas ydingai išdalinant žemės sklypą net į septynis naudojimo vienetus, iš kurių asmeniniam naudojimui ieškovei tenka trys žemės plotai bei bendro naudojimo žemės dalis, o atsakovei tenka du skirtingose žemės sklypo vietose ( šiaurinėje ir pietinėje dalyje) esantys plotai. Šiaurinėje pusėje ieškovės siūlomas atsakovei naudotis atskirai žemės plotas yra prieš ieškovės gyvenamojo namo langus, šiuo plotu atsakovei naudoti yra nepatogu, nes tenka pereiti visą sklypą nuo pietinės dalies, kad patekti į atskiram naudojimui suformuotą plotą prieš ieškovės langus.
26. Pažymi, kad teismas nesprendė kilusio ginčo ir neieškojo sprendimo kaip užtikrinti savininkų teises, kaip sudaryti galimybę atsakovei naudotis garažo pastatu, o ieškovei naudotis vientiso masyvo žemės sklypo plotu, tačiau pasirinko mažiausiais savininkų interesus užtikrinantį žemės sklypo naudojimosi tvarkos pasiūlymą.
27. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sklypo dalis, pažymėta raide A, kurios plotas 91 kv.m. buvo ieškovės naudojama kaip poilsio zona. Nurodo, jog ieškovės liudytojai patvirtino, kad tai vieta, kurioje ieškovės sūnus, gyvenantis ieškovės namo dalyje, stato automobilį, t.y. ši vieta tarnavo ieškovės šeimos narių automobilių parkavimui, bet ne poilsiui.
28. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, kad pagal ieškovės planą jos idealioji dalis sumažėja, o ieškovė sutinka atiduoti savo sąskaita atsakovei, nereikalaudama kompensacijos. Pagal ieškovės planą ieškovės idealioji dalis nesumažėja, ieškovė savo sąskaita atsakovei nieko neatiduoda. Ieškovei tenka 530 kv.m., kas sudaro 75 proc. bendro sklypo ploto, t.y. ieškovei tenka naudotis žemės sklypo dalimi, kuri atitinka ieškovės nuosavybės teise turimą idealiąją sklypo dalį.
29. Nurodo, kad sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Nagrinėjamu atveju ginčai gali būti pašalinti tik vienu atveju,- atsakovei suteikus teisę naudotis žemės sklypo dalimi šalia garažo bei sumažinus bendro naudojimo žemės plotus ir neskaidant žemės sklypo į kelias atskiro naudojimo zonas.
Atsiliepimas
30. Ieškovė A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
31. Nurodo, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pasidalijimo planas, sudarytas 1970-07-05 yra negaliojantis, yra pakeistas naujais susitarimais, ūkinis pastatas yra nugriautas, panaikinti jo registro duomenys, naujai pastatyti kitoje vietoje garažai, kurie įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, kad atsakovė nepateikė prašymo priimti šį įrodymą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip pat nenurodė kokiu pagrindu nauji įrodymai teikiami.
32. Akcentuoja tai, kad atsakovės garažas yra 9 kv.m,. ploto. Ilgis -4 m, plotis - 2,75 kv.m. Atsakovė naudoja šį garažą kaip sandėliuką, o automobiliui įsirengė prie garažo atvirą stovėjimo vietą, dengtą stogu. Atsakovė dėl jos pačios pastatytos stoginės prarado galimybę įvažiuoti į garažą su mašina.
Šalies argumentai
33. Nesutinka su atsakovės teiginiais, kad tarp ginčo šalių būna pastovūs konfliktai, todėl būtina keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Pažymi, kad kreipėsi į teismą, siekiant įteisinti faktiškai nusistovėjusią tarp bendrasavininkių naudojimosi tvarką, nes ši tvarka nebuvo įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka.
34. Pažymi, kad teritorija, kuria naudojasi ieškovė kaip poilsio zona yra ieškovės apželdinta brangiais želdiniais, šie želdiniai yra suaugę, tai patvirtino byloje apklausti liudytojai. Atsakovė savo naudojamą žemės sklypo dalį yra įdirbusi, jos dalyje stovi šiltnamis, ten auginamos daržovės. Nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta išvada, kad žalioje zonoje esanti vieta automobilio pastatymui daro negalima šios zonos naudoti poilsiui. Automobilio statymo vieta užima labai nedidelę žalios zonos dalį, ši dalis yra grįsta akmenimis. Šis akmeninis grindinys yra ieškovės įrengtas ir turi vertę.
35. Pažymi, kad atsakovė negali įvažiuoti į garažą dėl pačios pasistatytos stoginės. Jeigu atsakovė nebūtų pasistačiusi stoginės , bendro naudojimo teritorija laisvai galėtų įvažiuoti į garažą. Nurodo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji negali įvažiuoti į garažą dėl to, kad jai reikėtų įvažiuoti į ieškovės naudojamos žalios zonos dalį.
36. Pažymi, kad ta aplinkybė, jog bendrasavininkai naudojasi ne vienu masyvu, o keliomis atskiromis dalimis žemės sklypo, nėra laikytina trukdančia savininkams įgyvendinti savo teises į nuosavybę, nes namų valdoje gali būti ir dirbamos žemės dalys, poilsio zona, teritorijos prižiūrėti ir aptarnauti atskirus statinius.
37. Nurodo, jog atsakovė siekia gauti atskirai ir bendrai naudotis žemės žymiai daugiau nei jai priklauso. Bendro naudojimo žemės sklype, kuris nėra užstatytas statiniais, visiems bendrasavininkams turi priklausyti lygios dalys, nes kiekvienas iš bendrasavininkų naudojasi bendro naudojimo teritorija lygiomis dalimis, be jokių apribojimų. Žemė po statiniai yra priskiriama kiekvienai iš bendrasavininkių proporcingai turimai nuosavybės daliai statiniuose, o ta bendro naudojimo teritorija, kuri nėra užstatyta statiniais, nustatant proporcingai tarp turimos idealiosios dalies nuosavybėje, priskiriama savininkams lygiomis dalimis. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad bendro naudojimo teritorija turėtų būti skaičiuojama pagal idealiąsias dalis.
38. Pažymi, kad 1983-04-14 buvo įregistruota Panevėžio tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure žemės sklypo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pasidalijimo tarp L. P., S. ir B. M., A. planas. Pagal šį planą nustatyta naudojimo tvarka niekada nebuvo pakeista. Nuo 1983-04-14 nustatytos naudojimosi tvarkos, nebuvo pastatyta naujų statinių, nutiesta komunikacijų, todėl neįvyko jokių faktų, dėl ko reikėtų iš esmės keisti nustatytą naudojimosi tvarką.
39. Akcentuoja, jog atsakovės pasiūlytame naudojimosi plane nurodyta, kad įvažiavimas link atsakovės garažo yra paliktas bendram naudojimui, nepaliekama vietos ieškovės automobiliui stovėti kitoje vietoje, negu bendro naudojimo kieme, todėl tokiu atveju tarp bendraturčių kiltų nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu.
40. Pažymi, jog teismas turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimosi tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
42. Atsakovė prie apeliacinio skundo pateikė naujus rašytinius įrodymus – ūkinio pastato su garažu projektą 1981 m., žemės sklypo ir pastatų pasidalinimo 1970-07-05 planą, 1970-07-07 pirkimo pardavimo sutartį, kurie nebuvo teikiami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą ir pridedama šiuos įrodymus prie teikiamo apeliacinio skundo, prašymo prijungti šiuos naujai teikiamus įrodymus nereiškė ir nenurodė priežasčių dėl kurių šie įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
43. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiame:1)kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti naujus įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jai yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
44. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumą, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principu ( CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
45. Atsakovė, teikdama naujus įrodymus su apeliaciniu skundu, nenurodė argumentų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba to, kad šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pridėti atsakovės prie apeliacinio skundo pateiktus papildomus dokumentus, todėl šie įrodymai nepridėtini ir nevertintini.
46. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktų įrodymų visumą bei procesinius šalių dokumentus, apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, atskleidus bylos esmę bei tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys tenkintas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
48. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytu reguliavimu naudojimosi tvarka nustatoma atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, paskiriant naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja.
49. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros ( sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
50. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nurodo, kad nustatyta naudojimosi tvarka nepasiekia optimalaus ginčo išsprendimo rezultato, žemės sklypo naudojimosi tvarka keitėsi, tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai ir nesutarimai, todėl teismas turėjo vertinti abiejų šalių pateiktus projektus, atsižvelgdamas į abiejų šalių lūkesčius ir interesus. Teigia, kad ieškovės žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra ydingas, kadangi žemės sklypas yra išdalinamas net į septynis vienetus, o tuo tarpu atsakovės siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka žemės sklypas bus dalinamas į dvi didesnes dalis šiaurinėje ir pietinėje pusėje su privalomu bendro naudojimo žemės plotu po gyvenamuoju namu ir plotu, skirtu įeiti bei įvažiuoti į žemės sklypą ir patekti į gyvenamąją namą.
51. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų ( CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovei priklauso 530/706 dalys žemės sklypo bei 75/100 dalys gyvenamojo namo, garažas, ūkinis pastatas bei 75/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovei žemės sklypo dalis priklauso pagal 2008-01-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ir 2008-01-11 priėmimo- perdavimo aktą. Ieškovei 75/100 dalis gyvenamojo namo, garažas ir ūkiniai pastatai nuosavybės teise priklauso pagal 2005-12-14 paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovei priklauso 176/706 dalis žemės sklypo, 25/100 dalis gyvenamojo namo, garažas ir 25/100 dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovei 176/706 dalis žemės sklypo bei 25/100 dalis gyvenamojo namo bei garažas nuosavybės teise priklauso pagal 2008-05-27 dovanojimo sutartį. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nustatyta nebuvo.
52. Bylos nagrinėjimo metu , tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus, kuriais prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs naudojimosi tvarkos projektus, konstatavo, kad ieškovės pateiktas projektas atitinka faktiškai nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, t.y. įvertino, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo įregistruota 1983-04-14 Panevėžio tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure tarp buvusių žemės sklypo savininkų ir šalys žemės sklypu naudojosi pagal faktiškai nusistovėjusią tvarką nuo 1983 metų. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju teismas prioritetą teikė ne racionaliam žemės sklypo naudojimui, tačiau siekė patvirtinti ankstesnių savininkų aptartą žemės sklypo naudojimo tvarką. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Nors tarp šalių nebuvo patvirtinta naudojimosi tvarka, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad šalys žemės sklypo bendrasavininkais yra nuo 2008 metų. Ieškinys teisme buvo pareikštas 2019-11-22, t.y. šalys daugiau nei dešimt metų naudojosi žemės sklypu bendru sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys naudojosi žemės sklypu bendru sutarimu pagal ankstesnių savininkų buvusių ir įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pažymėtina, kad naudojimosi tvarka, kuri buvo įregistruota viešame registre, tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Bylą nagrinėjantis teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo atsižvelgti į faktinio naudojimo tvarką, kaip vieną iš esminių kriterijų sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai naudojimosi tvarką įregistruotą 1983-04-14 Panevėžio tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure vertino kaip rašytinį įrodymą, kartu su kitais įrodymais civilinėje byloje dėl faktinės naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių egzistavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pateikdamas argumentus ir vertinimus dėl tarp buvusių bendrasavininkių naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pažeidė CK 4.81 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.
53. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad jos pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas nebuvo visapusiškai ir išsamiai įvertintas, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar pagal atsakovės pateikiama planą siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių interesus. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, matyti, kad jame yra pakankamai argumentų, jog atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo vertinama, t.y. pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės parengtas planas nėra aiškus, nes jame nėra nurodyta kokio dydžio kiemu ir kaip naudosis šalys ir t.t. Kaip matyti iš atsakovės teikiamo L. D. žemės sklypo naudojimosi plano, bendro naudojimo plotas yra 194 kv.m. , iš jų 146 kv.m.- ieškovei, 48 kv.m. – atsakovei. Pagal atsakovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, bendrai naudojamas plotas nustatomas pagal šalims priklausančias idealiąsias nuosavybės teisės dalis. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateiktame plane nėra nurodyta kokio dydžio kiemu ir kaip naudosis šalys. Pažymėtina ir tai, kad pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką bendro naudojimo žemės sklypo plotas priskiriamas lygiomis dalimis žemės sklypo bendraturčiams, kas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad bendram naudojimuisi paliekama tik tiek žemės sklypo kiek būtina bendraturčiams, kad jie galėtų asmeniškai naudotis jiems priskirtu žemės sklypo plotu, o tuo tarpu pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką, bendrai naudojamas plotas nustatomas pagal šalims priklausančias idealiąsias nuosavybės dalis.
54. Įvertinus visus kitus apeliacinio skundo argumentu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008;2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas tiesiog gali pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovės naudai priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 200,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200,00 Eur ( du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.