- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-324-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01995-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- UAB „General Financing“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-324-755/2015
NUTARTIS
2015 m. balandžio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties, kuria pareiškėjos UAB „General Financing“ prašymas dėl vykdomųjų raštų išdavimo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-07-20 išdavė UAB „General Financing“ teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš J. M. 10560,96 Lt skolą, 998,86 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009-07-20 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 87 Lt žyminio mokesčio UAB „General Financing“ naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „General Financing“ kreipėsi su prašymu į Panevėžio miesto apylinkės teismą prašydama išduoti vykdomuosius raštus byloje Nr. 2-4407-739/2009 nurodydama, kad įsiteisėjusiu vykdytinam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-17 sprendimui, priimtam byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, skola UAB „General Financing“ pripažinta solidaria pareiškėjų prievole. Nurodė, kad 2009-07-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo išduotas teismo įsakymą dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš J. M..
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-11 nutartimi pareiškėjos UAB „General Financing“ prašymas dėl vykdomųjų raštų išdavimo atmestas. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 587 straipsnio 2 p., teismo įsakymai yra vykdomieji dokumentai, todėl pagal teismo įsakymą vykdomasis raštas nėra išduodamas. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjai pakartotinai išduoti teismo įsakymą. Be to, teismas paaiškino, kad jeigu skolininkas nevykdo teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-7030-452/2009, pareiškėja turi kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo iš skolininko, kartu su vykdomuoju dokumentu pateikdama įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4407-739/2009, kopiją, kurioje numatytas teismo įsakymu priteistos piniginės prievolės pobūdis, reikšmingas antstoliui atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „General Financing“ skundžia 2015-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo nutartį panaikinti ir perduoti prašymą Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o vykdomasis dokumentas apibrėžia antstolio veiklos ribas. Teigia, jog informavus antstolį, kad teismo įsakymu priteista skola iš J. M. santuokos nutraukimo byloje pripažinta buvusių sutuoktinių solidariu įsiskolinimu, antstolis pranešė, kad priverstinio vykdymo veiksmų solidariosios skolininkės buvusios sutuoktinės atžvilgiu veiksmų atlikimui reikalingas pateikti naujas vykdomasis dokumentas. Pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-04 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2-6421-940/2014, bendrovei buvo išaiškinta, kad prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreditorius turi teisę pateikti tik po to, kai yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolos priteisimo bent iš vieno skolininko. Nurodo, kad esant teismo 2009-07-20 įsakymu iš J. M. priteistai skolai ir procesinėms palūkanoms bei esant šiai skolai 2009-12-17 teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo pripažintai solidariu J. M. ir L. M. įsiskolinimu, bendrovė, vadovaudamasi prieš tai paminėtu teismo išaiškinimu, kreipėsi į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti UAB „General Financing“ prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Pareiškėja UAB „General Financing“ kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą iš esmės prašydama išduoti vykdomuosius raštus pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-17 sprendimą, priimtą byloje Nr. 2-4407-739/2009, kuriuo teismas nutraukė L. ir J. M. santuoką. Pareiškėja prašymą išduoti vykdomuosius raštus grindė aplinkybėmis, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-17 sprendimu pripažinta, jog po santuokos nutraukimo J. M. ir L. M. lieka kreditoriaus UAB „General Financing“ solidariosios prievolės subjektais, taip pat tuo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-07-20 įsakymu iš J. M. buvo priteista ieškovo UAB „General Financing“ naudai skola bei palūkanos.
Pažymėtina, kad tai, jog 2009-12-17 teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas L. ir J. M. prievolės kreditoriui UAB „General Financing“ solidarusis pobūdis, atitinka teismo sprendimo dėl pripažinimo požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į CPK 18 straipsnio nuostatas, teismui pripažinus, kad prievolės kreditoriui yra solidariosios, jos turi būti vykdomos atsižvelgiant į šį pripažinimą, tačiau toks sprendimas nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą kaip teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros dokumentą išieškojimui iš pareiškėjų (LAT 2014-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Kadangi vykdomasis dokumentas išduodamas vykdytiniems teismo sprendimams (CPK 646 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjai pagrįstai atsisakė išduoti vykdomuosius raštus pagal 2009-12-17 teismo sprendimą ir teisingai pažymėjo, kad teismo sprendime numatytas teismo įsakymu priteistos piniginės prievolės pobūdis yra reikšmingas antstoliui atliekant vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje UAB „General Financing“ nepareiškė reikalavimo priteisti iš L. ir. J. M. išieškoti skolą, todėl teismo sprendime nebuvo nustatinėjamos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Kreditoriui aktuali teismo sprendimo dalis yra susijusi su prievolės solidarumo pripažinimu, teismo sprendime nenurodytos išieškotinos sumos, todėl kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas nėra galimybės išduoti vykdomuosius raštus .
Atskirajame skunde akcentuojamos aplinkybės tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-12-04 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2-6421-940/2014, nurodė, kad prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreditorius turi teisę pateikti tik po to, kai yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolos priteisimo bent vieno skolininko, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-07-20 įsakymu pareiškėjos naudai iš J. M. buvo priteista skola ir palūkanos, nesudaro pagrindo išduoti vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-4407-739/2009. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-04 nutartyje teismo buvo išaiškinimas kreditoriui dėl teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo pateiktas tokiomis aplinkybėmis, kai kreditorius UAB „General Financing“ prašė išduoti vykdomąjį raštą apskritai nesant teismo sprendimo dėl skolos priteisimo. Tuo tarpu tai, kad nagrinėjamu atveju iš J. M. iki santuokos nutraukimo teismo įsakymu buvo priteista skola UAB „General Financing“ naudai negali būti laikoma pagrindu vykdomųjų raštų pagal teismo sprendimą, kuriuo pripažinta solidaria sutuoktinių atsakomybė, išdavimui.
Teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuotas pareiškėjų prievolės kreditoriui solidarusis pobūdis, atitinka teismo sprendimo dėl pripažinimo požymius. Ji teisinius padarinius sukuria CPK 18 straipsnio pagrindu sprendimą išviešinus, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, nurodyto pripažinimo pagrindu nėra ginčo, kad M. prievolė kreditoriui UAB „General Financing“ yra solidarioji. Atsižvelgiant į CPK 18 straipsnio nuostatas, teismui pripažinus, kad pareiškėjų prievolės kreditoriui yra solidariosios, jos turi būti ir antstolio vykdomos atsižvelgiant į šį pripažinimą, tačiau toks sprendimas nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą kaip teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros dokumentą išieškojimui iš pareiškėjų.
Pagal CPK 589 str. teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese yra neaiški, antstolis gali kreiptis su atitinkamu prašymu į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Į bylą nepateikta įrodymų, jog antstoliui būtų neaišku kaip vykdyti teismo įsakymą dėl skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš J. M. atsižvelgiant į apylinkės teismo sprendimą, priimtą byloje Nr. 2-4407-739/2009, kuriuo teismas nutraukė L. ir J. M. santuoką ir pasisakė dėl prievolės solidaraus pobūdžio. Pats antstolis su tokiu prašymu į teismą nesikreipė.
Tokiu būdu teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, UAB „General Financing“ atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-11 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos UAB „General Financing“ atskirojo skundo netenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-11 nutartį civilinėje byloje Nr.2-1992-812/20152 palikti nepakeistą