Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. V. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

6. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.), 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3690,65 EUR) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 10 d.) ir dalį dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3690,65 EUR, nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo. Teigia, kad teismas esant nutrauktai sutarčiai be pagrindo vadovavosi mokėjimo grafiku, neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką.

7. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 6 punktas), darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl apeliantės reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“ ir atsakovas 2018 m. gegužės 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 48 mėn. terminui suteiktas 5000 EUR dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito kainą – 3092,32 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, metinė palūkanų norma 26 procentai, ir 1800 EUR sutarties administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė teigia, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. kovo 13 d. sutartį nutraukė.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių apeliantei, be kita ko, priteisė 315,59 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 13 d.), 569,04 EUR negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 13 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.), 26 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 10 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas, pažeidęs vartojimo kredito sutarties vykdymo tvarką, privalo atlyginti apeliantei patirtus nuostolius (negautas pajamas), tačiau šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priteisto negautų pajamų (nuostolių) dydžio.

10. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

11. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

13. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovas su pradinę kreditore, sudarydami 2018 m. gegužės 10 d. paskolos sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2022 m. gegužės 10 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl akivaizdu, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

14. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės argumentus, kad nutraukus sutartį, nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, o teismas juo nepagrįstai vadovavosi, tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus apeliantės nuostolius tam tikru laikotarpiu, tai yra mokėjimo grafiką vertino kaip rašytinį įrodymą, pagrindžiantį tikėtinus ieškovės nuostolius.

15. Pažymėtina, jog būtent apeliantė, norėdama įrodyti negautų pajamų dydį, turi pateikti įrodymus, kokios pajamos, pasirašant vartojimo kredito sutartį, buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti, esant normaliai veiklai (CPK 12 ir 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas pagal mokėjimų grafike nurodytas sumas, priešingai, nei teigia apeliantė, neprisirišo prie šio grafiko kaip vienintelio įrodymo, galinčio apibrėžti negautų pajamų (nuostolių) dydį, o įvertino tai, kad pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti pradinei kreditorei, o nesant kitų įrodymų, patvirtinančių didesnes nuostolių sumas, apeliantės reikalavimą sumažino, atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, jog apeliantei manant, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliantė turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos ji neįvykdė – objektyvių įrodymų, patvirtinančių didesnius, nei nustatyta, nuostolius, į bylą pateikta nebuvo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija turi pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės nurodomos (galbūt būsimos) negautos pajamos nėra kildinamos iš ginčo sutarties. Be to, ieškovė, iš pradinės kreditorės įsigijusi reikalavimo teises į atsakovą, turi įrodinėti savo, o ne pradinės kreditorės patirtus nuostolius. Tuo labiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė, negavusi atitinkamų įmokų iš atsakovo, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Konstatuotina, kad skundo argumentai, jog apeliantė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti. Kitų objektyvių įrodymų, jog apeliantė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas, nei nurodyta aptartame mokėjimo grafike, byloje nėra pateikta.

17. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo apeliantės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, tai yra kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų apeliantė tikėjosi gauti (o nutraukusi sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kaip minėta, šalys, sudariusios paskolos sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 10 d.), galėjo tikėtis gauti 26 procento metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio.

18. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti iš atsakovo 26 procento negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3690,65 EUR) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad jis prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 daliai, ir pripažino tokią sutarties nustatą nesąžininga ir negaliojančia ab initio.

19. Apeliantė teigia, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų. Tačiau tokie apeliantės argumentai neatitinka formuojamos kasacinio teismo praktikos ir teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti minėto apeliantės reikalavimo.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galbūt didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta (ir nutraukta) sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – apeliantė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovo prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi, kreditorei nutraukus sutartį. Be to, apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Kaip jau minėta, apeliantė nei teikdama ieškinį, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 proc. metinėmis palūkanomis.

22. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 procentų dydžio praradimai. Apeliantė turėjo įrodyti, kad kreditorė būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 procentų dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau apeliantė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir tariamai prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (26 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė argumentus, susijusius su planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų suma, ir remdamasis aktualia kasacinio teismo praktika teisingai nusprendė, kad kreditorius gali reikalauti negautų pajamų (pelno palūkanų), apskaičiuotų tik iki sutarties termino pasibaigimo dienos, nes negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų teisėtų lūkesčių interesą, todėl reikalavimą dėl 26 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3690,65 EUR) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos pagrįstai atmetė, o vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies sąlygą 6.1 punkto pripažino nesąžininga ir negaliojančia.

24. Pažymėtina, jog apeliantė dėl bylinėjimosi išlaidų teigia, jog jos turi būti perskaičiuotos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalis. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties.

25. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių.

26. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.