Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-136-493/2013

2013 m. vasario 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Viktoro Preikšo, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, išteisintojo M. S. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiajai A. S., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) , buvo kaltinamas tuo, kad pagal 2004-07-07 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą būdamas įpareigotas mokėti lėšas dukros S. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Lt. kas mėnesį iki dukros S. S. pilnametystės A. S. naudai, laikotarpiais nuo 2007-06-21 iki 2007-08-17, nuo 2007-08-17 iki 2007-10-03, nuo 2008-10-20 iki 2008-11-27, ir nuo 2008-11-27 iki 2009-01-28 vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas dukros S. S. išlaikymui, įsiskolinimas iki 2012-03-30 sudaro 17965,38 Lt.

Kolegija, išklausiusi nukentėjusiąją, jos atstovę advokatę bei prokurorę, prašiusias apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėją, prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios skundas pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies.

Atsakomybė pagal LR BK 164 straipsnį kylą ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsakomybėn pagal LR BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų pakankami pripažinti, jog teismo sprendimo išlaikyti dukrą S. S. M. S. nevykdė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Ta aplinkybė, kad M. S. laikas nuo laiko pervesdavo į A. S. sąskaitą tam tikras pinigų sumas, mažesnes, negu nustatyta teismo sprendimu, rodo, kad jis žinojo apie pareigą išlaikyti dukrą, tačiau nepašalina jo atsakomybės dėl pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo. Jau minėta, kad pareigos išlaikyti vaiką vengimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo, kuriam tokia pareiga nustatyta, šios pareigos iš viso nevykdo, bet ir tada, kai ją vykdo tik iš dalies – mokėdamas mažiau, negu nustatyta teismo sprendimu. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad M. S. kaltinime nurodytais laikotarpiais nuo 2007-06-21 iki 2007-08-17, nuo 2007-08-17 iki 2007-10-03 savo pareigą vykdė tinkamai, kadangi mokėjo pagal galimybes, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei teismų formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas pripažino, jog M. S. neteikė jokio išlaikymo 2007 m. liepos bei rugsėjo mėnesiais, tačiau pripažino, kad tai jis darė dėl pateisinamų priežasčių, kadangi tuo metu dalyvavo reabilitacijos programoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. savo pareigos išlaikyti dukrą nevykdė nuo pat šios pareigos atsiradimo momento, t. y. nuo teismo sprendimo teikti dukrai išlaikymą priėmimo. Nors kaltinime nurodomi laikotarpiai nuo 2007 m., negali būti nevertinama ta aplinkybė, kad ir iki minėto laikotarpio M. S. išlaikymo savo dukrai neteikė, už ką jau buvo nuteistas. Iš byloje esančios Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžio matyti, kad M. S. tuo metu pripažino, kad neteikia išlaikymo dėl to, kad gydėsi ir gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, neturėjo darbo, nes jo, kaip narkomano, niekas nepriėmė. Teismas šių aplinkybių nelaikė objektyviai pateisinančiomis pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą nevykdymą ir pripažino M. S. kaltu dėl LR BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir tą pačią aplinkybę, kad M. S. lankė reabilitacijos programą, pripažino pateisinama. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. S., remiantis jo paaiškinimais, gydėsi nuo priklausomybės narkotikams ne vieną kartą, t. y. 2005 m., 2007 m. bei 2010 m. Remiantis tuo galima daryti pagrįstą išvadą, kad M. S. turėjo finansinių galimybių vykdyti savo pareigas, kadangi ilgą laiką vartojo narkotikus, kurių įsigijimui taip pat reikalingi pinigai. Tokiu atveju darytina išvada, kad M. S., žinodamas apie pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, šios pareigos nevykdė sąmoningai, kadangi turimas pinigines lėšas naudojo ne dukros išlaikymui, o savo poreikių, t. y. įsigyti narkotikus, tenkinimui. Net ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį 2007 m. M. S. išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nepasitaisė, kadangi išlaikymo dukrai neteikė ir toliau, nuo priklausomybės narkotikams gydėsi dar ne vieną kartą. Todėl nepagrįsta laikytina pirmos instancijos teismo išvada, kad M. S. po 2007 m. priimto apkaltinamojo nuosprendžio keitė savo elgesį teigiama linkme, pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotikams, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog M. S. narkotikus vartojo tiek iki 2007 m. priimto nuosprendžio, tiek vėliau, nuo priklausomybės narkotikams gydėsi ne vieną kartą, kas aiškiai, rodo, kad M. S. sąmoningai vengė pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą pirmenybę teikdamas savo asmeninių poreikių tenkinimui. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas tos aplinkybės, kad M. S. buvo gydomas priklausomybės ligų reabilitacijos centre, kelis kartus dalyvavo reabilitacijos programoje, nelaiko pateisinama pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo priežastimi, kadangi gydymasis nuo priklausomybės narkotikams buvo sąlygotas paties M. S. veiksmų kai jis, užuot vykdęs savo pareigą išlaikyti dukrą, pinigines lėšas naudojo narkotikų įsigijimui ir vartojimui.

Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatyta ir ta aplinkybė, kad M. S. objektyviai negalėjo teikti išlaikymo savo dukrai ir dėl to, kad neturėjo darbo ir buvo registruotas darbo biržoje, kas, pasak pirmos instancijos teismo, rodo išteisintojo pastangas susirasti darbą ir vykdyti savo pareigą išlaikyti dukrą. M. S. apklausiamas teisme, nurodė, kad 2007-06-21 nebuvo registruotas darbo biržoje, kadangi jam liepė išeiti, nes jis per ilgai joje stovėjo. Tačiau iš byloje esančios Kauno teritorinės darbo biržos Kauno rajojo skyriaus pažymos matyti, kad M. S. darbo biržoje iki 2008 m. iš viso nebuvo registruotas. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad M. S. nėra sąžiningas kalbėdamas apie pastangas įsidarbinti, kad jo pastangos susirasti darbą ir išlaikyti dukrą yra deklaratyvios, neatitinkančios paties išteisintojo veiksmų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš minėtos pažymos matyti, jog M. S. darbo birža pasiūlė darbą, tačiau šis darbo atsisakė motyvuodamas tuo, kad jo netenkina darbo užmokestis. Ši aplinkybė akivaizdžiai rodo, kad M. S., kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo nukentėjusioji, nesupranta, kas yra pareiga išlaikyti savo vaiką ir tam nededa jokių pastangų. Bet kuris protingas žmogus, žinodamas, kad turi įsipareigojimų, kuriuos reikia vykdyti, pasinaudotų galimybe dirbti bet kokį darbą, kad iš jo gautų pajamų, reikalingų įsipareigojimų vykdymui. Kolegija sprendžia, kad M. S. teiginiai, jog jis bandė savarankiškai ieškoti darbo, tačiau nesėkmingai, kad darbo birža jam jokio tinkamo darbo nepasiūlė, laikytini siekiu pateisinti savo neteisėtą elgesį ir išvengti atsakomybės. M. S. tyčinį pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą nevykdymą rodo ir tai, kad net ir jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ išskaitymai iš darbo užmokesčio buvo daromi ne M. S. pačiam pranešus apie jo turimus įsipareigojimus, o tik antstoliui 2008-12-05 išsiuntus vykdomąjį dokumentą. Tik šio dokumento pagrindu A. S. per 2008 m. gruodžio mėn., 2009 m. sausio mėn. iš M. S. atlyginimo buvo priverstinai išieškota 753,38 Lt. Dėl šių aplinkybių aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad kaltinime pagrįstai įrašytas laikotarpis nuo 2008-11-27 iki 2009-01-28, kadangi pervedimai į A. S. sąskaitą buvo daromi ne M. S. gera valia, o priverstinai vykdomojo dokumento pagrindu.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad svarbiomis pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo priežastimis gali būti pripažįstama visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis šeimoje ir kita, tačiau nesutinka, kad nagrinėjamos bylos kontekste šios aplinkybės nustatytos. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. S. sirgtų sunkia liga, neleidžiančia jam dirbti. Priešingai, M. S. yra jauno amžiaus, fiziškai darbingas asmuo, jokių duomenų apie blogą jo sveikatos būklę nėra. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad pagal esamą situaciją darbo rinkoje M. S. neturėjo jokios galimybės įsidarbinti, dirbti jo kvalifikaciją atitinkantį ar nekvalifikuotą darbą.

Kolegijos nuomone apylinkės teismas be pagrindo patikėjo vien tik M. S. paaiškinimais, kad jis nevengė pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą, o išlaikymo neteikė dėl objektyvių priežasčių. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad M. S., žinodamas apie savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, šios pareigos nevykdė ne dėl pateisinamų priežasčių, o sąmoningai. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad aptartų įrodymų visuma įrodyta, jog M. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 164 straipsnyje.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kaltinamojo atžvilgių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 straipsnyje: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

M. S. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas. Anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, tame tarpe už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą. Savo kaltės M. S. nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, nesistengė bent iš dalies sušvelninti nusikaltimo pasekmių – sumažinti alimentų įsiskolinimą. LR BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pirmiausia yra pažeidžiami vaiko interesai, normalus jo vystymasis. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, kaltininko asmenybę, pareigos nevykdymo priežastis, turi įdėmiai apsvarstyti, kokia bausmė labiausiai paveiktų ilgą laiką dukros neišlaikantį tėvą, kad šis imtųsi veiksmų pradėti vykdyti savo konstitucinę pareigą. M. S. su dukra nebendravo, jos mokslais, sveikata, buitimi nesidomėjo, būdamas jauno ir darbino amžiaus, visiškai sveikas, įsidarbinti nesistengė, darbo biržos siūlomo darbo atsisakė. Ankstesniu nuosprendžiu M. S. buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, tačiau M. S. išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau dukrai išlaikymo neteikė. Kolegijos nuomone, M. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė maksimaliam 2 m. terminui nustatant LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose numatytus įpareigojimus. Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde prašo skirti laisvės atėmimo bausmę, kolegija sprendžia, kad tam nėra teisinio pagrindo. Laisvės atėmimo bausmės LR BK 164 straipsnio sankcijoje yra numatyta kaip griežčiausia iš alternatyvių bausmių. Griežčiausios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas galimas tik tuo atveju, jei nagrinėjantis bylą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai. Aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, kolegija nenustatė.

A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 19 280,46 Lt. turtinės ir 10 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro nesumokėtos periodinės įmokos dukros išlaikymui bei bylinėjimosi išlaidos. Neturtinę žalą sudaro moralinė bei fizinė skriauda, kurią A. S. bei jos dukra patyrė dėl neteisėtų M. S. veiksmų, taip pat dukros mobilaus ryšio telefonas, kurį M. S., būdamas neblaivus, 2004 m. sugadino, dukros sanatorijai reikalingos išlaidos, bei M. S. sudegintų durų vertė.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tam, kad turtinė žala būtų atlyginta, jos dydis turi būti įrodytas. Nagrinėjamu atveju alimentų įsiskolinimas nepatenka į LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą turtinės žalos sąvoką, todėl LR BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, netaikomos. Alimentų įsiskolinimo suma - 17965,38 Lt., yra įrodyta (1 t. b. l. 40), todėl ši suma gali būti priteisiama ne kaip turtinės žalos atlyginimas, o nustatant M. S. įpareigojimą atlyginti alimentų įsiskolinimą (LR BK 48 straipsnio 7 dalis). Toks įpareigojimas, atsižvelgiant į nepilnametės S. S. interesus, jos sveikatos būklę, laikytinas teisingu ir pagrįstu. Kolegijos nuomone, minėtas įpareigojimas turės teigiamą įtaką ir M. S., kadangi neįvykdžius šio įpareigojimo be pateisinamų priežasčių jam skirta laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu (LR BK 48 straipsnio 10 dalis).

Nukentėjusioji A. S. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 Lt. turtinės žalos, atsiradusios dėl kreipimosi į advokatą, atlyginimo. Kolegija sprendžia, kad šis nukentėjusiosios prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, įrodytas objektyviais bylos duomenimis, advokatui sumokėta suma nėra aiškiai per didelė, todėl prašymas tenkintinas ir 800 Lt. suma turėtų proceso išlaidų priteistina iš M. S. (BPK 106 str. 2d.)

Sprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbu nustatyti, kam nusikaltimu padaryta žala. LR BK 164 straipsnyje numatytu nusikaltimu pirmiausia pažeidžiami vaiko interesai, todėl ir neturtinė žala gali būti padaryta tik vaikui. Šiuo atveju nukentėjusiajai A. S. jokia neturtinė žala nepadaryta, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo S. S. naudai nepareikštas. Todėl kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti A. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

M. S. pripažinti kaltu padarius LR BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir nubausti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme ir LR BK 48 str. 6 d., 7 d. pagrindais, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei iki paskirtos laisvės apribojimo bausmės pabaigos atlyginti nukentėjusiajai A. S. alimentų įsiskolinimą - 17965,38 Lt.

Priteisti iš M. S. nukentėjusiosios A. S. naudai 800 Lt. (aštuonis šimtus litų) proceso išlaidų už advokato pagalbą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

A. S. pateiktas AB „SEB bankas“ sąskaitos išrašo kopijas (1 t. b. l. 17-19) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.