Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2019-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-145-350/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-28
Bylos Nr.
AN2-145-350/2019
Teisminio proceso Nr.
4-54-3-00058-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pažeidėjas
I. K.
Kategorijos
Adm. byla Nr. AN2-145-350/2019
Teisminio proceso Nr.4-54-3-00058-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLietuvos Respublikos vardu2019 m. spalio 28 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. K., liudytojai A. K., jos įstatyminei atstovei L. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo I. K. administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu I. K. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nubausta 100 eurų bauda už tai, kad ji, 2019-08-08, 11.00 val., būdama UAB „ U„ direktore (darbdavį atstovaujantis asmuo) leido A. K. dirbti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbuotoja, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka prieš vieną dieną iki darbuotojos darbo pradžios nepranešus (duomenys neskelbtini), tuo ji pažeidė LR Užimtumo įstatymo 56 straipsnio l dalies l punktą.

2. Apeliaciniu skundu Institucija skundžia apylinkės teismo nutarimą dėl Pažeidėjai paskirtos per švelnios nuobaudos, prašo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo Pažeidėjai būtų paskirta bauda jai inkriminuoto straipsnio sankcijos ribose.

2.1 Skunde cituojamas skundžiamas nutarimas, ANK normos ir nurodoma, kad I. K. padarė vieną sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, už ką ANK 95 straipsnyje numatyta didelė nuobauda. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje ir pan. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas - nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes geriau sumokėti mažą baudą, nei mokėti mokesčius valstybei.

2.2 Pažymi, kad tokia maža nuobauda, kokia buvo skirta I. K., nebus pasiekti nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Be to, teismas iš esmės nemotyvavo savo sprendimo, kodėl I. K. skiriama simbolinė bauda, nes aplinkybės, kad ji prisipažino ir gailisi, galėjo turėti esminę reikšmę baudos dydžiui, skaičiuojant ją nuo galimo vidurkio.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą I. K. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

3.1 Atsiliepime nurodo, kad jai inkriminuotas pažeidimas nebuvo tyčinis, A. K. jos vadovaujamoje įmonėje atliko praktiką, praktikos sutartis su A. K. mokykla laiku nebuvo pasirašyta todėl, kad buvo atostogų metas, mokyklos administracija atostogavo.

3.2 Nesutinka su skunde nurodytais argumentais, kad jai skirta bauda simbolinė, nes ekonomiškai silpniausiame Lietuvos regione esančiai kaimo kavinei, skirtingai nuo tokios biudžetinės įstaigos kaip Institucija, tai labai dideli pinigai. Ji negalės sumokėti didėlės baudos, kuri turės įtakos visiems įmonėms darbuotojams.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, I. K. prašė apeliacinį skundą atmesti, kiti proceso dalyviai, kuriems apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka buvo pranešta, posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

4.1 Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Nors skunde ginčo dėl I. K. kaltės padarius jai inkriminuotą nusižengimą ir jos veiksmų kvalifikacijos nėra, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukta I. K. viso proceso metu tvirtino, kad A. K. jos vadovaujamoje įmonėje - kavinėje „(duomenys neskelbtini),“ nedirbo, o savanoriškai atliko praktiką, tačiau su (duomenys neskelbtini),, kurioje, kaip manė I. K., mokėsi A. K., administracija nepasirašė sutarties dėl jos praktikos, nes, nors dėl to keletą kartų ėjo į mokyklą, tačiau, kadangi buvo vasaros atostogų laikotarpis, nieko iš mokyklos administracijos darbuotojų nerado, todėl ir nepasirašė šios sutarties.

6. Šioje vietoje pažymėtina, kad savanorišką praktiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 10 straipsnis.

6.1 Minimo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys iki 29 metų turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartis su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ar kitomis organizacinėmis struktūromis (toliau – įmonė), kuriose atliekama savanoriška praktika.

6.2 Iš šios įstatymo normos akivaizdu, kad praktikos sutartį I. K. turėjo sudaryti ne su A. K. mokyklos administracija, o su pačiu praktiką besiruošiančiu atlikti asmeniu, todėl A. K. mokyklos administracijos dalyvavimas nagrinėjamu atveju pasirašant sutartį nebuvo reikalingas. Be to, I. K. nurodomoje (duomenys neskelbtini), A. K. niekada nesimokė, nes, pastarosios teigimu, ji buvo ir yra Zarasų „(duomenys neskelbtini),“ gimnazijos moksleivė.

6.3 Svarbu ir tai, kad A. K. yra nepilnametė, veikos padarymo metu ((duomenys neskelbtini),) jai buvo septyniolika metų, remiantis A. K. parodymais apygardos teisme I. K. apie jos amžių žinojo, nes 2019 m. liepos mėnesį tariantis dėl praktikos atlikimo I. K. jos amžiaus klausė.

6.4 LR Užimtumo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartį, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą.

6.5 Apeliacinės instancijos teisme apklausta I. K. parodė, kad ji su A. K. tėvais dėl nepilnametės praktikos kavinėje nesitarė, tą patvirtino ir apklausiama A. K., bei apygardos teisme nepilnametę atstovavusi jos motina L. K., todėl dirbti kavinėje be jos tėvų sutikimo ir nepasirašius praktikos sutarties A. K. negalėjo.

6.6 Be to, minimo LR Užimtumo įstatymo 10 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje negali viršyti 10 procentų visų įmonės darbuotojų skaičiaus, o jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbuotojų, toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena savanoriškos praktikos sutartis.

6.7 Iš byloje esančių duomenų – VSDFV pažymos apie UAB „ (duomenys neskelbtini),“ darbuotojus matyti, kad šioje įmone užfiksuoto pažeidimo metu dirbo 16 asmenų ( b.l. 6) ir tai reiškia, kad šioje įmonėje gali būti sudarytos daugiausiai dvi savanoriškos praktikos sutartys, kurios veikos padarymo metu jau buvo sudarytos, nes kaip atliekančios praktiką UAB „(duomenys neskelbtini),“ jau buvo įformintos R. Č. ir A. I. (kas be kita ko parodo ir tai, kad savanoriškos praktikos sutarčių sudarymo ypatumai I. K. buvo žinomi), todėl daugiau asmenų, taip pat ir A. K., atlikti savanoriškos praktikos šioje įmonėje nebegalėjo.

6.8 Be to, A. K. parodė, kad ji I. K. vadovaujamoje įmonėje realiai dirbo įmonei naudingą darbą, tačiau tiek A. K., tiek ir I. K. parodė, kad A. K. už savo darbą įmonėje jokio atlygio negavo.

7. Iš aukščiau išdėstytų duomenų akivaizdu, kad A. K. UAB „(duomenys neskelbtini),“ dirbo nelegaliai, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka prieš vieną dieną iki darbuotojos darbo pradžios nepranešus VSDFV, todėl I. K. kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pripažinta visiškai pagrįstai.

8. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

9. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurio paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

9.1 ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

10. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ( pvz. LAT nutartis Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.).

11. Apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirdamas I. K. 100 eurų baudą, savo sprendimą motyvavo tuo, kad I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino savo kaltę dėl padaryto nusižengimo ir gailisi, į tai, kad ji neteista, nebausta, o A. K. UAB „ (duomenys neskelbtini), “ leido dirbti tik keturias valandas per dieną, todėl I. K. veiksmais jokios žalingos pasekmės sukeltos nebuvo. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikti negali.

12. Priimant skundžiamą nutarimą pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, jog I. K. neteista, nebausta, kaltę pripažino, gailisi, byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad I. K. veiksmais jokios žalingos pasekmės sukeltos nebuvo, nes jos nusižengimas buvo nutrauktas ne pačios pažeidėjos, o Institucijos pareigūnų iniciatyva ir neaišku kiek būtų trukęs ateityje. Be to, A. K. už darbą įmonei naudingą darbą UAB „ (duomenys neskelbtini),“ jokio atlyginimo negavo. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į padaryto pažeidimo trukmę apylinkės teismo išvada, kad I. K. veiksmais jokios reikšmingos žalingos pasekmės sukeltos nebuvo, yra aiškiai nepagrįsta, nes šiuo atveju nelegalus darbas sukėlė neigiamas pasekmes ne tik valstybei, bet ir nelegaliai dirbančiajam. Nagrinėjamu atveju nelegalus darbas pažeidė konstitucinę A. K. teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju, taip pat iškreipė padėtį darbo rinkoje, bei sudarė sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Būtent dėl tokių šio pažeidimo pasekmių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė.

14. Pažymėtina ir tai, kad I. K. duomenų apie sunkią savo ar jos vadovaujamos bendrovės finansinę būklę ar finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ar kitiems asmenims nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad administracinė nuobauda – ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, jai būtų nepakeliama finansinė našta, nes vien simbolinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Kartu pažymėtina, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos pažeidėjos patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra pati pažeidėja. Be to, kaip minėta aukščiau, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apygardos teismo vertinimu, būtent sankcijoje numatyta nuobauda geriausiai atitiktų šią pusiausvyrą, o pirmos instancijos teismo paskirta nuobauda akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. K. atžvilgiu pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas normas ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, taigi neteisingą nuobaudą. Todėl apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį buvo paskirta 100 eurų administracinė nuobauda, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į vieną I. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai geriausiai bus pasiekti I. K. paskyrus minimalaus dydžio ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo dalį, kuria I. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas paskirta 100 eurų bauda ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimti naują nutarimą – I. K. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 1000 Eur baudą.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Gaputis