Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-04-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-1447-888/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-15
Bylos Nr.
A2.6.-1447-888/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01008-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
R. K.
Nukentėjusysis
D. R.
Advokatai
Vaidutis Paliukas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1447– 888/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01008-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo įgaliotam atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui, nukentėjusiajam D. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 11 d., 18 val. 39 min., (duomenys neskelbtini), R. K. vairuodamas transporto priemonę MAN TGL 8.180, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas nepaliko saugaus atstumo iki stovinčios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Nuo smūgio stovėjusi transporto priemonė atsitrenkė į kitą šalia stovėjusią transporto priemonę. Įvykio metu apgadintos dvi stovėjusios transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui bei nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,126, 222 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu R. K. kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino. Jis teismui paaiškino, kad jokių automobilių jis įvykio dieną nekliudė. Pripažino, kad jis vairuoja transporto priemonę MAN, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir tai, jog 2015 m. gruodžio 11 d. jis buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), tačiau ne protokole nurodytu laiku, bet apie 17 val. 20 min. (54 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. R. teismui parodė, kad jam priklauso automobilis (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 11 d., laikotarpiu nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. jis pastatė automobilį teritorijoje prie sutuoktinės darbovietės. Po kurio laiko jam paskambinusi sutuoktinė pranešė, jog apgadintas automobilis. Įvykio metu buvo apgadintas jo automobilio buferis ir dešinysis šonas, kairės pusės lempa, sparnas. Taip pat prie automobilio jis rado su jo automobiliu kontaktavusios transporto priemonės žibinto šukių. Kadangi vietovė, kurioje jis pastatė automobilį, yra filmuojama, jis su sutuoktine peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pamatė kaip baltas sunkvežimis įvažiavo į automobilį. Asmuo dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam patvirtino, kad laikotarpiu nuo 18 iki 19 val. į teritoriją buvo atvykęs įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimis. Jis užsirašė sunkvežimio numerį ir nuvažiavo į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje sutiktas asmuo jam patvirtino, kad grįžo sunkvežimis MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su daužta lempa, kuri vėliau buvo pakeista (54-55 b.l.).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja A. R. parodė, kad įvykio dieną apie 18 val. jos vyras jai atvežė automobilį ir pastatė jos darbovietės kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. ji baigusi darbą pamatė, jog automobilis kreivai susidūręs su kitu automobiliu. Besiaiškinant aplinkybes ir peržiūrėjus vaizdo įrašą paaiškėjo, kad į jos automobilį įvažiavo sunkvežimis ir atsitrenkęs jį nustūmė į jos kolegės automobilį. Iš vaizdo įrašo buvo matyti, kaip iš sunkvežimio išlipo aukštas, stambokas vyras, pasižiūrėjo į sunkvežimio galą, pastovėjo, įsėdo atgal ir išvažiavo iš teritorijos (70-71 b.l.).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. ji darbovietės kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) pasistatė savo automobilį VW Polo. Vakare jos bendradarbė jai pasakė, kad jos automobilis susilietęs su bendradarbės automobiliu BMW. Jos pradėjo aiškintis kas įvyko. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pamatė, kaip baltos spalvos vilkikas atsitrenkia į BMW ir jį pastumia (70 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną apie 18 val. pas juos į įmonę buvo atvykęs su baltos spalvos sunkvežimiu kurjeris R. K., kuriam jie davė siuntinius. Jis užtruko apie 10-15 minučių. Žino, kad tą dieną įvyko eismo įvykis, tačiau jo nematė (67 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas S. M. parodė, kad įvykio dieną administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo atvykęs į jų įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Surinkus siuntas jie išspausdina manifestą, iš kurio matyti, kad jis buvo atvykęs apie 17 val. (68 b.l.)

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad įvykio dieną krovininis automobilis MAN kliudė mašinų aikštelėje stovinčius automobilius BMW ir VW Polo bei iš įvykio vietos nuvažiavo. Iš nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo matė, kaip krovininio automobilio MAN vairuotojas važiavo atbulas, įsijungė avarinį, išlipo, pasižiūrėjo, grįžo atgal į automobilį ir išvažiavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš pradžių kaltę pripažino, vėliau nurodė, jog įvykio dieną „(duomenys neskelbtini)“ uniforma buvo apsirengęs, nors „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pasakė, kad R. K. neturi uniforminės striukės. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas laukė R. K., laukė ilgiau, kol jis atvažiavo. R. K. pateikė šukes, tačiau jos neatitiko rastų įvykio vietoje. Krovininio automobilio žibintas 90cm aukštyje, tačiau įvykio vieta nelygi, apgadintas BMW stovėjo aukščiau, pakilime (68-70 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas D. B. parodė, kad įvykio dieną patruliavo su V. K., gavo pranešimą apie eismo įvykį Jonavos gatvėje, eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, juos apgadino „fūra“, važiuodama aikštelėje. Braižė eismo įvykio schemą, eismo įvykio vietoje rastų automobilių apgadinimai nebuvo ženklūs, sunkvežimio eismo įvykio vietoje nerado (84 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad įvykio dieną atvyko į eismo įvykio vietą ir rado dvi sustumtas mašinas, įvykio vietoje nebuvo pasišalinusio krovininio automobilio. Peržiūrėjo vaizdo medžiagą ir matė, kad krovininis automobilis su „būda“ buvo eismo įvykio vietoje, atsitrenkė, BMW automobilis buvo aiškiai apgadintas, pažeisti dažai (84 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nagrinėjamoje byloje iš R. K. teisme duotų parodymų matyti, jog jis savo kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino, teismui parodė, kad įvykio vietoje buvo anksčiau bei įvyko eismo įvykis (54 b.l.), tačiau jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę versiją byloje siekiant išvengti administracinės atsakomybės. R. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo patvirtina betarpiškai teisiamojo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo D. R. ir liudytojų A. R., L. S. ir M. G. parodymai. Nukentėjusysis D. R. teismui parodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) prie žmonos A. R. darbo vietos pastatė 2015 m. gruodžio 11 d., laikotarpiu nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. Žmona skambučiu informavo, kad įvyko eismo įvykis, tai matė peržiūrėjęs vaizdo įrašus. Iš vaizdo įrašų matyti, kad eismo įvykį sukėlė baltas sunkvežimis, vėliau pagal jo numerius nustatė, kad tai „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis, kuris į darbovietę grįžo su sudaužyta lempa (54-55 b.l.). Liudytoja A. R. parodė, kad įvykio dieną, ji baigusi darbą pamatė, jog į jos automobilį įvažiavo sunkvežimis (70-71 b.l.). Liudytoja L. S. parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. ji darbovietės kieme, įvyko eismo įvykis, iš vaizdo įrašo matė, kaip baltos spalvos vilkikas atsitrenkia į BMW ir jį pastumia (70 b.l.). Liudytojas M. G. parodė, kad įvykio dieną apie 18 val. pas juos į įmonę buvo atvykęs su baltos spalvos sunkvežimiu, kurį vairavo kurjeris R. K. (67 b.l.).

R. K. versiją, kad jis į įvykio vietą buvo atvykęs anksčiau nei įvyko eismo įvykis paneigia ne tik minėti M. G. parodymai apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į liudytojo darbovietę atvyko apie 18 val., šią versiją paneigia ir R. K. darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ užsakymų registravimo duomenys (31-32 b.l.), iš kurių matyti, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (Kaunas, Jonavos gatvė) siunta skenuota 2015-12-11, 18:47 val., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2015-12-11, 19:38 val. Kad siunta buvo skenuojama, patvirtina ir byloje esanti vaizdo medžiaga (22 b.l., pavadinimas „IMG_2959.MOV), joje matyti kaip kurjeris, kurio kūno sudėjimas atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sudėjimą, skenuoja prekę, jo apranga atitinka vairuotojo aprangą, išlipusio iš baltos spalvos krovininio automobilio vaizdo įraše pavadinimu „santa print video.mp4“ (22 b.l.). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad jo buvimą eismo įvykio vietoje eismo įvykio metu paneigia S. M. parodymai, jis teismo metu parodė, kad R. K. buvo atvykęs į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ po 17 val. įvykio dieną, tačiau šie parodymai neatitinka kitų byloje esančių duomenų - jau minėtų „(duomenys neskelbtini)“ užsakymų registravimo duomenys (31-32 b.l.), iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo 2015-12-11, 19:38 val., todėl teismas nelaiko jų paneigiančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ir jais nesivadovauja. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė manifestą (47-49 b.l.), kuris galimai patvirtina, jog R. K. siuntinį paėmė 17:12 val., tačiau nors data yra atspausdinta kompiuteriu, asmenys pasirašo ranka, todėl šių dokumentų data gali būti jų spausdinimo, o ne siuntos paėmimo / atidavimo laikas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad neatitinka jo vairuoto krovininio automobilio ir apgadintų automobilių apgadinimų aukščiai, tačiau, kaip parodė teismo posėdžiu apklaustas pareigūnas V. D., aikštelė, kurioje įvyko eismo įvykis, yra nelygi, apgadintas automobilis stovėjo ant paaukštinimo, todėl dėl to yra aukščio nesutapimas, o automobilis MAN buvo apžiūrimas ne įvykio vietoje, tačiau atitinka apgadinimų pobūdis, tai patvirtina fotonuotraukos (12-17 b.l.).

Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu parodė, kad jo automobilis nebuvo apgadintas, tačiau kaip parodė liudytojas D. R., ji buvo nuvykęs į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir jį informavo, kad į įmonę grįžo sunkvežimis MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su daužta lempa (54 b.l.), tai patvirtina ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas (23 b.l.), kuriame užfiksuotas, kad automobilio MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pakeistas galinis dešinės pusės žibintas. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. D., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodė, kad buvo tvarkomas žibintas, kuris, kaip matosi vaizdo įraše, užgęsta (69 b.l). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sunkvežimis MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje, kuris yra užfiksuotas vaizdo įraše (76 b.l.).

R. K. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), eismo įvykio schema su papildomais duomenimis (2 b.l.), tarnybiniais pranešimais (3,4-5 b.l.), M. G. paaiškinimu (6 b.l.), L. S. paaiškinimu (7 b.l.), A. L. (R.) paaiškinimu (8 b.l.), D. R. paaiškinimais (9,11 b.l.).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytiems automobiliams padarytos žalos mastą, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, vaizdo medžiagą, iš kurios akivaizdžiai matyti, jog krovininio automobilio MAN vairuotojas po kontakto su lengvuoju automobiliu išlipa iš savo vairuojamo automobilio, nueina ir apžiūri galinę jo dalį, darytina išvada, kad R. K. pajuto, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, todėl negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja KET 222 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. 2015 m. gruodžio 11 d., 18 val. 39 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę MAN TGL 8.180, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas nepaliko saugaus atstumo iki stovinčios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Nuo smūgio stovėjusi transporto priemonė atsitrenkė į kitą šalia stovėjusią transporto priemonę. Įvykio metu apgadintos dvi stovėjusios transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui bei nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,126, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. R. K. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Individualizuodamas skiriamas administracines nuobaudas, teismas pažymi, kad už R. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė nuobauda asmenims, turintiems teisę vairuoti - bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad R. K. padaryti teisės pažeidimai sunkių pasekmių nesukėlė, jų metu nebuvo sužaloti žmonės, jo sukeltas eismo įvykis yra padarytas uždaroje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga važiuojant krovininiu automobiliu, ir nesukėlė sunkių padarinių (nežymiai apgadinti automobiliai BMW ir VW Polo). Teismas taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis neturi, anksčiau yra baustas už Kelių taisyklių pažeidimus, tačiau jie savo pobūdžiu mažareikšmiai, už šiurkščius KET pažeidimus, tarp jų ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, anksčiau baustas nėra. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė teismo posėdžio metu (87 b.l.), jo vienintelis darbas ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra vairuotojo darbas, jis turi 32 metų vairavimo stažą.

Pažymėtina ir tai, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, R. K. asmenybę ir vairavimo stažą, konstatuoja, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta papildoma nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, šiuo atveju, yra per griežta ir neadekvati padarytam pažeidimui nuobauda, neatitinka teisingumo, protingumo ir humanizmo principų, kadangi skyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, R. K. prarastų vienintelį pragyvenimo šaltinį. Teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, kurios bus adekvačios padarytam pažeidimui, t. y. skyrus administracines nuobaudas – baudas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, jų dydį nustatant lygų sankcijose numatytam vidurkiui, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą R. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

R. K. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį – 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK: 16054494832. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė