Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo L. K. atstovo advokato Juliaus Jasaičio (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo medžiagoje ROIK Nr.16055412726, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnė 2016 m. vasario 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą vairuotojui P. A. už tai, kad jis 2015-12-23, apie 17:15 val., Antakalnio g. 59, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė jį kampu į važiuojamąją dalį, atidarė pakeliamą liftą, skirtą prekėms iškrauti, taip, kad liftas išsikišo į važiuojamąją dalį daugiau nei per pusė eismo juostos. Vairuotojas sukėlęs šią kliūtį privalėjo ją pašalinti, ją pažymėti ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį, tačiau to nepadarė, dėl to automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pritaikyto eismui kairiąja kelio puse ir turinčio vairą dešinėje pusėje, vairuotoja L. K. laiku nepastebėjo šios kliūties, esant blogam matomumui atsitrenkė į automobilio VOLVO pakeliamą liftą. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. P. A. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 11 ir 151 p. reikalavimus. Protokole P. A. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

Išnagrinėjus P. A. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta, konstatuota, kad P. A. nepažeidė tokių KET reikalavimų, kurių pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

Teismo posėdžio metu L. K. paaiškino, kad įvykio metu važiavo su Anglijoje registruotu automobiliu, kuriame vairuotojas sėdi dešinėje pusėje. Tikimybė pamatyti kliūtį buvo didesnė, nei sėdint iš kitos pusės. Ji, sėdėdama iš dešinės, niekaip nesugebėjo pamatyti kliūties. Net įvykus įvykiui, iššoko iš automobilio ir nesuprato, kas įvyko. Eismo įvykio metu buvo nubrauktas visas automobilio stiklas. Matė, kad sunkvežimio bortas buvo atlenktas į gatvę. Matė stovintį sunkvežimį ir šviečiančią gabaritinę lempą, tačiau tik priėjusi pamatė visą plokštumą, kad yra liftas, jis buvo akių lygyje, kelių centimetrų pločio, pilkos spalvos, be jokio apšvietimo. Tuo metu buvo tamsus paros metas, šlapdriba. Mano, kad įvykio priežastis – neapšviestas P. A. transportas. Liftas uždengė visą Žolyno gatvės važiuojamąją juostą. Pats P. A. yra pripažinęs, kad lempos neveikė (b. l. 55-57).

Teismo posėdžio metu L. K. atstovas advokatas Julius Jasaitis nurodė, kad kreipėsi su skundu ne todėl, kad siekia nubausti P. A., o dėl ateityje numatomos žalos atlyginimo. Byla užsitęsė dėl policijos pareigūnų kompetencijos stokos. Jei teismas nuspręstų, kad nėra galimybės atnaujinti patraukimo atsakomybėn senaties termino, prašo pasisakyti dėl kaltės, nes būtų lengviau įrodinėti dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje (b. l. 55-57).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. A. paaiškino, kad įvykio dieną apie 16.30 val. iškrovė prekes „Drogo“ parduotuvėję, Antakalnyje Automobilis stovėjo kišenėje, adresu: Antakalnio 59. Ten yra įvažiavimas į stovėjimo aikštelę. Kiek buvo įmanoma, įvažiavo į tą kišenę, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Liftas buvo pakeltas kėbulo lygmenyje į gatvės pusę, nes jis pats buvo viduje kėbule. Kai jis nuleistas, tai būna ant žemės. Kai reikia paimti prekes, liftą pakelia, tada ištempia ant jo paletę su prekėmis ir kartu nusileidžia, paletę neša per gatvę į „Drogą“. Mašina stovėjo tarp apšvietimo stulpų, buvo apšviesta ir iš krovinių skyriaus. Buvo įjungti avariniai žibintai, šviesa krovinių skyriuje. Išgirdo, kai ponia L. užkabino savo automobilį, ji priėjo prie lifto ir pradėjo sakyti, kad įvyko avarija. Buvo iškviesta policija. Tyrimas tęsiasi antrus metus. Automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovė nėra bankrutavusi, dirba joje iki šiol (b. l. 63-65). Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr.XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą (ATPK 248 straipsnis).

Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 straipsnio 2 dalis). Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymą (ATPK 7 straipsnio 3 dalis).

ATPK 250 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. Viena iš tokių aplinkybių, kuriai egzistuojant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta – kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teises pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016, 2015 m. birželio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-67-699/2015; 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014).

Pažymėtina, kad tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas yra viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014). ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-67-699/2015, 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014).

Šiuo konkrečiu atveju P. A. administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, buvo iškelta dėl 2015 m. gruodžio 23 d. eismo įvykio.

Kaip minėta, Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, ATPK 35 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams dar nepasibaigus. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015).

Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad šis terminas būtų pratęstas institucijos (organo), kurios žinioje buvo byla tuo metu, kai atsirado aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, byloje nėra, o bylą nagrinėjantis teismas pratęsti pasibaigusio administracinės nuobaudos skyrimo termino neturi teisės. Vienintelis sprendimas, kurį teismas nagrinėjamu atveju gali priimti – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad P. A. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta (ATPK 250 straipsnio 7 punktas), todėl, esant šioms aplinkybėms, nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsniu,

nutaria:

L. K. atstovo advokato Juliaus Jasaičio skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.