Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1224-311/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
1-1224-311/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01940-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
I. B.
Kaltinamasis
V. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1224-311/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01940-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei, Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Jolantai Petraitytei,nukentėjusiajai I. B.,kaltinamajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017-12-29 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 36 val. per mėnesį visuomenės labui bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę- per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2018 m. sausio 11 d., po vidurnakčio,, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu, tyčia medine lentele, tuščiu buteliu ir kumščiais sudavė I. B. ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje, viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešinio žasto, dešinio dilbio srityje, dešinėje alkūnėje, nosies sumušimą, danties išmušimą viršutiniame žandikaulyje, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena tame pačiame name, kur ir nukentėjusioji I. B.. Gyvena nemažai metų kartu, kaip sugyventiniai.

2017 m. rugsėjo mėn. I. B. išėjo gyventi kitur, jis liko gyventi savo bute. Kai jie išsiskyrė, I. B. išsinuomojo kitą butą, tame pačiame name.

2018-01-10 apie 13 val. jis su draugu Ž. M. nuėjau pas kitą draugą, kur išgėrė. Po kiek laiko jam paskambino I. B.ir paprašė atnešti išgerti. Tada jis su Ž. M. pasiėmė 0,5 l butelį brendžio ir apie 16 val. nuėjo pas I. B.. Ten jie išgėrė. I. B. pradėjo prašyti Ž. M.pinigų, kad jis nupirktų dar alkoholio. Jis nuėjo ir nupirko dar 2 butelius brendžio. Vieną butelį I. B.paslėpė, kitą jie trise pradėjo gerti. Po kiek laiko Ž. M. išėjo namo. Tarp V. B. ir I.b. kilo konfliktas dėl pavyduliavimo iš V. B. pusės ir jis sudavė I. B. pjaustymo lentele per galvą. Ji tuo metu sėdėjo ant kėdės. Kiek kartų sudavė, neatsimena. Po to dar sudavė su buteliu I. B. į įvairias kūno vieta. Po to V. B. nuėjo ir atsigulė. Pabudo, kai jį pažadino policijos pareigūnai. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad namuose buvo išgėrusi. Į jos nuomojamą butą įėjo jos buvęs sugyventinis V. B. ir jo draugas Ž.. Jie atsinešė butelį brendžio. V. B. ji pasakė išeiti, tačiau šis neišėjo. Jiedu pykstasi. Tada jie trise pradėjo gerti butelį. Ž. išėjo namo, o V. B. nėjo, nors ji sakė, jam eiti namo. Konflikto metu V. B.sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, po to daug kartų su kumščiu trenkė į veidą. Kiek kartų ir į kokias vietas trenkė, neprisimena. Tada V. B.nuo stalo pasiėmė medinę pjaustymo lentelę ir ja sudavė jai, po to paėmė tuščią butelį ir juo ją mušė. Kiek kartų ir į kokias vietas sudavė, neprisimena. Jai labai skaudėjo ir ji buvo šoke. Todėl tiksliai visko nupasakoti negali. Pagrinde jis jai smūgiavo į veidą, bet pataikė ir į kitas kūno vietas. Ji gynėsi, todėl sudavė ir jam atgal. Ji jam trankė kumščiais ir dar kažkuo, galimai samčiu, bet tiksliai neprisimena. Jai nepavyko apsiginti ir pradėjo maldauti, kad jis nustoti ją mušti. Tada V. B. liovėsi ją mušti. V. B. nuėjo miegoti. Ji palaukė, kol jis užmigs ir užrakinusi buto duris pabėgo pas kaimynę R.. Ji paprašė R. paskambinti dukrai. Dukra paskambino policijai ir greitajai medicinos pagalbai (b.l. 40-41)

Papildomos apklausos metu I. B. parodė, kad 2018-01-10 dieną, jai paskambino V. B., arba Ž., tiksliai neprisimena. Gali būti, kad skambino jiems ir ji. Jie telefonu susitarė, kad ateis pas ją į namus išgerti. Kai Ž. išėjo iš jos namų, prašė V. B., kad jis irgi išeitų, bet jis neišėjo. Judviejų konflikto metu, V. B.pradėjo ją mušti. Mušė su medine pjaustymo lentele, buteliu, kumščiais. Ji gynėsi, taip pat jam kažkur sudavė. Daug ko neatsimena, nes vartoja alkoholį. Neprisimena, kokiu būdu atsidūrė lovoje. Kai atsibudo, šalia gulėjo V. B.. Atsibudusi pamatė, kad yra kruvina ir sumušta, jai skaudėjo galvą. Išbėgo iš buto ir nuėjo pas kaimynę, kad ši paskambintų jos dukroms. Po įvykio suprato, kad jai ne tik sumušta galva, bet ir išmuštas dantis. Civilinio ieškinio nereiškia, V. B. jos atsiprašė, ji jam atleido (b.l. 44,45,47)

Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos santykiai su mama I. B. yrageri. V. B. yra mamos buvęs sugyventinis, jie išsiskyrė maždaug prieš metus. V. B. gali apibūdinti kaip agresyvų ir neprognozuojamą asmenį. Kai jis išgeria, jam pradeda vaidentis. 2018-01-11 apie 4 val. jai paskambino iš kaimynės telefono numerio mama. Mama prašė, kad ji atvažiuotų, nes ji užrakino ir pabėgo. Ji beveik nesuprato, ką ji kalba. Tada ji padėjo ragelį ir perskambino. Atsiliepė kaimynė, kuri papasakojo, kad pas ją atėjo I. B.būdama sumušta. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, bei pati važiavo pas mamą. Kai nuvažiavo į vietą, tuo pat metu atvažiavo ir policija. Mama buvo pas kaimynę R., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kai pamatė mamą, visa jos galva ir rūbai buvo kruvini, veidas sumuštas. Mama aiškino, kad Valdas ją sumušė. Pasakojo, kad daužė jai galvą su buteliu ir lentele, kad jai išdaužė dantis. Visas butas buvo pilnas kraujo. Pareigūnai V. B.sulaikė, o mamą išvežė grietoji pagalba į klinikas (b.l. 64-65).

Liudytojas Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-10 apie 13 val. susitiko su savo draugu V. B.. Jiems būnant kartu, V. B. pasakė, kad jo buvusi sugyventinė I. parašė SMS žinutę ir paprašė ateiti pas ją, užkurti krosnį, atnešti išgerti alkoholio. Tada jis su V. B.pasiėmė butelį brendžio ir nuėjo pas I. į namus. Ten trise išgėrė butelį, o I. paprašė nupirkti dar alkoholio. Jis paskolino 20 eurų ir V. B. nuėjo į parduotuvę ir nupirko 2 butelius brendžio. Kai išgėrė apie pusę butelio, jis išėjo namo. I. pasakė V. B., kad jis irgi eitų namo. V. B.atsisakė išeiti. Tada jis vienas išėjo iš jos buto b.l. 67-68)

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). V. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek žino, jie nuo 2017 m. gyvena atskirai. Abu kaimynai turi priklausomybę alkoholiui. 2018-01-11 naktį savo namuose miegojo ir jokio triukšmo negirdėjo. Apie 4 valandą ryto, išgirdo beldimą į duris. Atidariusi duris, pamatė I. B., kuri buvo kruvina galva, kruvina dešine ranka, kruvinais drabužiais. Kraujas ant galvos buvo jau sukrešėjęs, plaukai sulipę krauju. I. atrodė, kad atsikėlusi iš miego. I. B. pasakė, kad ją sumušė V.. Daugiau nieko neaiškino, tik kartojo, kad iškviestų jos dukras. I. B. padiktavo jai savo dukros telefono numerį ir ji paskambino. I. B. dukros prašė atvažiuoti, nes ją sumušė ir prašė išvyti V.. I. B.nerišliai kalbėjo, todėl dukra padėjo ragelį ir dar kartą perskambino. Atsiliepus dukra pasakė, kad ji atvažiuoja ir kviečia policiją. Maždaug po pusvalandžio atvažiavo abi Ingos dukros ir policija (b.l. 73-74)

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo I. B. paaiškino, jog V. B. paėmęs virtuvėj buvusią medinę pjaustymo lentelę daug kartų trenkė jai į galvos sritį, sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą, bei galvos srityje padarydamas kraujuojančią žaizdą. Konstatuotas nubrozdinimas I. B. galvos kairėje (b.l .6-9).

Iš fotonuotraukų, padarytų Kauno klinikose LSMUK patalpose, matyti, kad jose užfiksuoti I. B. padaryti sužalojimai (b.l. 11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-29).

Iš fotonuotraukų prie ROIK matyti, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), užfiksuoti I. B. sužalojimai (b.l. 31, 32).

Iš akistatos protokolo matyti, kad suvedus akistaton nukentėjusiąją I. B. ir įtariamąjį V. B., įtariamasis V. B. patvirtino I. B. parodymus, kad 2018-01-11 konflikto metu, pirmas sudavė smūgius I. B.. (b.l. 49-50)

Iš specialisto išvados Nr. G114/2018(02) matyti, kad I. B. konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinio žasto, dešinio dilbio srityje, dešinėje alkūnėje, nosies sumušimas, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, muštinė žaizda galvoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, Sužalojimai galėjo būti padaryti dešimties ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja, ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu kuo galėjo būti medinė lentelė ar stiklinis butelis (b.l. 55)

Iš pakartotinės specialisto išvados Nr. pG165/2018(02) matyti, kad I. B. konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinio žasto, dešinio dilbio srityje, dešinėje alkūnėje, nosies sumušimas, danties išmušimas viršutiniame žandikaulyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku 2018-01-11 ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dešimties ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 60)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo, paimto, konfiskuoto turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo priėmimo akto, kvito matyti, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulė J. S. pateikė medinę maisto pjaustymo lentelę, kuri apžiūrėta, po to supakuota ir užantspauduota, perduota saugoti Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK (b.l. 75, 76-79, 81-82).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo, pakvitavimo matyti, kad V. B. pateikė savo drabužius, kuriais jis vilkėjo įvykio metu; drabužiai apžiūrėti ir grąžinti V. B. (b.l. 83, 84-90, 91).

Iš apžiūros protokolo, pakvitavimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti drabužiai, patalynė, paimti įvykio vietos apžiūros metu; daiktai apžiūrėti ir grąžinti I. B. (b.l. 92-106, 107).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2018-02-11 04.38 val. skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, gauta iš Bendrosios pagalbos centro, garso įrašas perklausytas ir užfiksuotas protokole (b.l. 111-113).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8699 matyti, kad V. B. 2018-01-11 06.10 val. nustatytas 1,84 promilių girtumas (b.l. 139).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 d. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo V. B. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. medine lentele bei tuščiu buteliu ir kumščiais sudavęs nukentėjusiajai I. B. ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip mušdamas sukėlė I. B. skausmą.

Kad panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, suduodamas jai ir medine lentele, ir tuščiu buteliu, ir rankomis, prisipažino ir pats kaltinamasis V. B., jo padarytus kūno sužalojimus visiškai patvirtino ir specialistų išvados. Be to, tuoj po įvykio su nukentėjusiąja bendravo ir jos sužalojimus matė ir jos dukra-liudytoja G. B., taip pat nukentėjusiosios kaimynė-liudytoja R. K..

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis V. B. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į kaltinamojo V. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis V. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), anksčiau teistas vieną kartą (b.l. 119-124), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b.l. 126), baustas administracine tvarka (b.l. 127-128), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 132), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi nuo 2013-11-28 iki 2013-11-29 (b.l. 131), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados duomenimis, V. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 138).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių V. B. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltu prisipažino, gailisi) į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus) taip pat į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam V. B. taikant BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kurios trukmė nustatytina didesnis nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam V. B. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad V. B. teistas 2017-12-29 Kauno apylinkės teismo, šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką jis padarė dar neįsiteisėjus ankstesniam nuosprendžiui t.y. 2018-01-11), todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 straipsnio 1 dalyje. 4 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parinktos kardomosios priemonės–rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktas-turintis reikšmę bylą nagrinėjant teisme-medinė lentelė, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 7 val. būti namuose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę-laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 7 val. būti namuose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 3 p a punktu, subendrinti su 2017-12-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 7 val. būti namuose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikotarpį, prabūtą V. B. sulaikius BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2018-01-11 05.15 val. iki 2018-01-12 17.23 val., t.y. 2 (dvi paras).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parinktas kardomąsias priemones–rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą-turintį reikšmę bylą nagrinėjant teisme-medinę lentelę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti V. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas