- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- I1-6052-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00055-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie VRM
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie VRM, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad nesutinka su 2023-12-15 Lietuvos Kalėjimų tarnybos atsakymu, jo teiginius laiko nepagrįstais. Teigia, jog biurokratiniu atsakymu siekiama pateisinti pareigūnų veiksmus. Mano, kad buvo pažeista jo garbė ir orumas. Patiria psichologinius ir dvasinius išgyvenimus.
Teigia, kad buvo izoliuotas nepriimant sprendimo 6 paras, nors Baudžiamasis kodeksas aiškiai nurodo, kad izoliavimas gali trukti ne ilgiau kaip 48 valandas (LR BK 75 str.). Nurodo, kad buvo laikomas rakinamose patalpose, nes jis daro neigiamą įtaką, nepaisant to, teigia, kad nebuvo paaiškinta, kokiais veiksmais pasireiškė skleidžiama pareiškėjo įtaka. Nebuvo nurodyti faktai, pareigūnai rėmėsi prielaidomis, nenurodydami kodėl jam taikomos kitokios kalėjimo sąlygos nei kitiems kaliniams. Pareiškėjas yra paprastoje grupėje, bet rakinamas nakčiai. Be to, jam neleidžiama dalyvauti meninės kūrybos bei kituose renginiuose, kuriuos lanko kiti kaliniai. Mano, kad buvo pažeista Konstitucijos nuostata, kad prieš įstatymą visi lygus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis.
Paaiškina, kad BK 56 str. nurodo, koks laikas turėtų būti skirtas užimtumui per parą. Pareiškėjui toks laikas nebuvo suteiktas per savaitę, nes jis visą dieną sėdi kameroje ir retais atvejais yra išvedamas. Mano, kad jam nėra užtikrinamas užimtumas.
Pažymi, kad imant mėginius atlikti narkotikų testui rezultatas visada yra neigiamas. Nors įstatymai draudžia žeminti žmogaus garbę ir orumą, tačiau narkotikų testą atliekantis pareigūnas liepė šlapintis jam matant, šie veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo registratoriumi, o tai yra neteisėta, žemina garbę ir orumą. Akcentuoja, jog buvo atliekamos kratos nakties metu, tada, kai nuteistieji miega.
Nurodė, kad 2023-09-21 dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų buvo paskelbęs bado akciją, kurią nutraukė 2023-10-06. Visą tą laiką niekas net nepasidomėjo kodėl badavo, pas medikus niekas nevedė buvo nusilpęs ir išsekęs.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo pradėjęs kristi svoris badavimo metu, tačiau niekas nereagavo į šį staigų svorio kritimą. Kadangi buvo izoliuotas neturėjo galimybės naudotis kalėjimo parduotuvės paslaugomis, taigi maisto iš parduotuvės neįsigijo, dėl badavimo jam prasidėjo gastroenterologinės problemos.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Skunde pareiškėjas teigia, kad išgyveno dvasinius išgyvenimus, buvo pažeista jo garbė ir orumas, taip pat patyrė psichologinius išgyvenimus. Tačiau Pravieniškių 1-ojo resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės Indrės Samėnienės pažymoje, Nr. RV-22-572, nurodyta, kad dėl skunde išvardintų aplinkybių laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas į psichologus nesikreipė. Todėl Kalėjimų tarnybos nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Kalėjimų tarnybos viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Pravieniškių 1- ojo kalėjimo pareigūnų padarytų pažeidimų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl tokie argumentai negali būti nevertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad izoliavimas bei kiti suvaržymai taikomi pagrįstai, siekiant išvengti kalėjimo subkultūrų formavimosi.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo – neturtinės žalos, kuri kilo pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių pirmajame kalėjime namuose nesudarant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų.
Šalies argumentai
2023-09-21 pareiškėjas pateikė kalinimo įstaigai pareiškimą Nr. NPS-22-20926 dėl badavimo. Nurodė, kad nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. 14.30 skelbia bado akciją.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad 2023-10-09 Pravieniškių 1-ajame kalėjime užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. NPS-22-22312 iškviesti prokurorą.
2023-10-18 Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius atsakė raštu Nr. 2S-2429 į pareiškėjo 2023-10-09 prašymą, kuriame buvo nurodyta, kad pareigūnai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, iš pareiškėjo tyčiojasi, žemina ir kankina. Nurodyta, kad buvo atliktas tyrimas ir nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pareigūnai būtų nusižengę tarnybinės etikos normoms ar piktnaudžiavę tarnybine padėtimi, t. y. savo veiksmais būtų pareiškėją kankinę, žeminę ar tyčiojęsi iš jų.
2023-09-21 pareiškėjo rašytiniame pasiaiškinime Nr. NPS-22-20939, buvo nurodyta, kad jis neatsisako eiti į būrį, tačiau nori kameros, kurioje jis galėtų būti vienas ir taip išvengtų konfliktų. Mano, kad vyksta sistemingas pareigūnų spaudimas.
Šalies argumentai
2023-09-22 pareiškėjas pateikė prašymą Nr. NPS-22-20970 paaiškinti dėl kokių priežasčių jis buvo perkeltas iš 1-ojo būrio į 12-ąjį būrį.
2023-09-22 pareiškėjas pateikė prašymą Nr. NPS-22-20969, kuriame prašo jį laikyti vieną kameroje, kad nedarytų blogos įtakos kitiems kaliniams. Papildomai paaiškino, kad jaučia įtampą dėl kalėjimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
2023-09-22 pateiktas pareiškėjo prašymas NPS-22-20971, kuriame nurodė, kad jaučia įtampą ir nerimą, kurią, pareiškėjo manymu, kelia pareigūnai ir žlugdo jo žmogiškumą, nes jie neatsakinėja į jo klausimus, atlieka kratas ir testus dėl narkotinių medžiagų tyrimo.
2023-09-25 pateiktas pareiškėjo prašymas Nr. NPS-22-21132, kuriame nurodo, kad kalėjime nesivadovaujama įstatymais ir teisės aktais, yra diktatūrinis valdymas, o nuteistieji yra žeminami ir jų tyčiojamasi.
2023-09-25 pateiktas pareiškėjo prašymas Nr. NPS-22-21133. Nurodyta, kad siekiama su juo susidoroti ir tai daro pareigūnai. Teigia, kad neleido įstaigoje platinti narkotikų, todėl bijo, kad nuteistieji ir pareigūnai gali imtis visų įmanomų veiksmų prieš jį.
Šalies argumentai
2023-09-25 pareiškėjas pateikė prašymą NPS-22-21134 ir prašo paaiškinti kokią blogą įtaką jis daro. Teigia, kad jis kreipėsi į siuvyklą, yra nuteistųjų tarybos narys, lankiau meninės kūrybos būrelį, lankė ne vieną programą, neturi nuobaudų, palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi mandagiai, nekonfliktuoja, minimaliai bendrauja su kitais kaliniais, nepalaiko jokių ryšių su nusikalstamu pasauliu.
Žemesnės instancijos teismas
2023-09-25 pareiškėjas pateikė pasiaiškinimą Nr. NPS-22-21205, nurodė, kad neatsisako pereiti į kitą būrį, tik nori atskiros kameros, kuri padėtų išvengti konfliktų ir apsaugoti nuo grėsmės sveikatai. 2023-09-25 pateiktas pareiškėjo pasiaiškinimas NPS-22-21206, teigiama, kad jo išsakytos problemos nesprendžiamos, o paskirtoje kameroje vis dar jam kyla grėsmė sveikatai.
2023-09-27 pareiškėjas pasiaiškinime Nr. NPS-22-21433 nurodė, kad jis neatsisako eiti į paskirtą būrį, bet toje kameroje jam gresia pavojus sveikatai ir gyvybei.
2023-10-02 pateiktas pareiškėjo skundas kalėjimo viršininkui NPS-22-21692. Skunde nurodyta, kad jo pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės pažeistos. 2023-10-02 pateiktas prašymas pateikti informaciją apie nuteistojo perkėlimą Nr. NPS-22-21696. Remiasi LR Konstitucija ir teigia, kad pilietis iš valstybės įstaigų turi teisę gauti visą turimą informaciją apie jį, bei prašo suteikti informaciją, kokia forma pasižymi jo neigiamas elgesys; kokie tyrimai yra pradėti jo atžvilgiu ir kodėl jis yra izoliuotas nuo kitų; kokie nusiskundimai yra registruoti jo atžvilgiu; kokiu pagrindu jam yra taikomos kitokios kalėjimo priemonės lyginant su kitais kaliniais.
Šalies argumentai
2023-10-02 pareiškėjas pateikė skundą Nr. NPS-22-21702 dėl pasivaikščiojimo kiemelių, sporto aikštynų laiko. Teigia, kad laikas gryname ore yra nustatytas 3 valandos, o iš tiesų 11 būrys vaikšto 2 valandas, o trečia valanda priklauso nuo pareigūnų nuožiūros. Nurodo, kad ne visada pasivaikščiojimo laikas sutampa su laiku galimu praleisti aikštėje.
2023-10-03 pateiktas pareiškėjo skundas Nr. NPS-22-21871 nurodė, kad yra paprastoje grupėje ir yra diskriminuojamas, neleidžiama jam lankytis klubo patalpose, ten yra biblioteka, teniso stalas ir biliardas. 2023-10-06 pateiktas pareiškėjo prašymas Nr. NPS-22-22144, kuriame klausiama, kiek ilgai jis dar bus izoliuotas nuo kalinių.
2023-10-03 Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas pateikė atsakymą Nr. SN-22-3153 į pareiškėjo 2023-09-22 prašymą Nr. NPS-22-20970, kuriuo prašo informuoti, dėl kokių priežasčių buvo perkeltas iš 1-o būrio į 12 būrį. Nurodė, kad nuteistojo perkėlimas iš būrio į būrį yra įstatymu reglamentuotas priimamas sprendimas, kurio priėmime dalyvauja įstaigos vadovo sprendimu sudaryta komisija. 2023 m. rugsėjo 19 d. Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais (toliau – Komisija) posėdžio metu, atsižvelgiant į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pateiktą informaciją dėl Jūsų netinkamo elgesio įkalinimo įstaigoje (informacija nėra viešinama pagal numatytus teisės aktus) buvo svarstytas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo iš 1-ojo būrio. Komisija priėmė sprendimą siūlyti kalėjimo viršininkui perkelti pareiškėją iš 1-o būrio į 12-ą būrį. Kalėjimo viršininkas su komisijos siūlymu sutiko, todėl pareiškėjas buvo perkeltas į 12-ą būrį.
2023 m. gruodžio 15 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos raštu „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-3058 buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2023-11-03 skundas dėl LKT Pravieniškių pirmojo kalėjimo darbuotojų veiksmų laikant jį izoliuotą nepriimant sprendimo, taikant griežtesnes bausmės atlikimo sąlygas negu kitiems paprastosios grupės nuteistiesiems, bei neprilyginant jo darbinės veiklos savanorių organizacijoje ir nuteistųjų tarnyboje darbinei veiklai, taip pat išnagrinėtas ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės persiųstas papildomas 2023-11-22 pareiškėjo skundas. Kuriuo skundžiamas kalėjimo Nuteistųjų meninės saviraiškos „Kurkime grožį“ veiklos organizavimo ir tvarkos apraše numatyto 9-12 būriuose esančių nuteistųjų diskriminavimo. Nustatyta, kad abu skundai yra nepagrįsti. Pareiškėjas žalą kildina iš gauto atsakymo, tačiau jo neprašė naikinti, nenurodė kokias teisines pasekmes jam sukelia šis atsakymas, todėl nėra aišku kaip šis aktas sudarė pareiškėjui nežmoniškas kalinimo sąlygas ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo nuomone, padarytos dėl to, kad įkalinimo įstaiga neveikė taip, kad nuteistajam būtų užtikrintos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės kaip reglamentuota teisės aktuose.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, jog įkalinti asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir kad valdžios institucijos privalo saugoti jų fizinę gerovę (žr. 2005 m. spalio 4 d. sprendimą byloje Sarban prieš Moldovą, pareiškimo Nr. 3456/05). Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 40828/12; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 26853/04).
Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau– ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).
Dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Dėl pareiškėjo izoliavimo
Pareiškėjas remiasi BVK 75 straipsniu ir nurodo, kad izoliavimas gali trukti ne ilgiau kaip 48 val., o jis buvo laikomas 6 paras.
Atsakovės atstovė tiek pareiškėjui pateiktuose atsakymuose į skundus, tiek atsiliepime paaiškino, kad remiantis LKT kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. NĮ-22-3352 pareiškėjas buvo perkeltas iš pirmojo būrio į dvyliktąjį būrį, kadangi pareiškėjas į 12 būrį atsisakė keltis, todėl remiantis LR BVK 75 straipsniu pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, dėl šios priežasties buvo priimti nutarimai 2023 m. rugsėjo 20 Nr. LZ-22-1948, 2023 m. rugsėjo 22 d. Nr. SV-22-28352 ir 2023 m. rugsėjo 24 d. Nr. LZ-22-1926. O 2023 m. rugsėjo 23 d. buvo priimtas sprendimas Nr. NĮ-22-34442 dėl pareiškėjo perkėlimo iš dvyliktojo būrio į vienuoliktąjį būrį, kur šiuo metu pareiškėjas ir atlieka bausmę. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas kategoriškai atsisakė gyventi paskirtame dvyliktame būryje vienuoliktoje gyvenamojoje patalpoje, todėl jis laikinai buvo izoliuotas į laikino izoliavimo kamerą 48 val., o 2023 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas vėl atsisakė eiti į jam paskirtą būrį, todėl vėl buvo laikinai izoliuotas laikino izoliavimo kameroje 48 val., 2023 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas vėl atsisakė gyventi paskirtame dvyliktame būryje vienuoliktoje patalpoje, todėl vėl buvo izoliuotas 48 val.
Iš pateiktos medžiagos tampa aišku, kad pareiškėjas savo paties veiksmais sudarė tokias aplinkybes ir situaciją.
Dėl laikymo rakinamose patalpose
Pareiškėjas nurodė, kad yra laikomas Kalėjimo viršininko sprendimu rakinamose patalpose, nes daro neigiamą įtaką kitiems kaliniams, nedetalizuojant ir nepaaiškinant jam šio fakto. Atsakovės atstovė nurodė, kad Kalėjimo tarnyba vadovaujasi Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma dėl pareiškėjo neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems, todėl siekiant užtikrinti tiek pareiškėjo, tiek kitų asmenų saugumą laikomas užrakintoje patalpoje.
BVK 73 straipsnis, nustato saugumo užtikrinimą laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, jo 3 dalis numato, kad nuteistieji, atliekantys bausmę uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose, laikomi rakinamose gyvenamosiose patalpose. Nuteistųjų užrakinimo gyvenamosiose patalpose tvarką nustato teisingumo ministras.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (galiojusios iki 2023-12-29), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 23.4 papunktis numato drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), o nuteistieji arešto bausme ir paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei būtina užtikrinti jų atskirą laikymą arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba jei tai būtina laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumo užtikrinimo tikslais. Tačiau remiantis 24 papunkčiu 24. Iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų suimtieji ar nuteistieji išleidžiami: užsiimti darbine veikla; jeigu to reikia dėl mokymosi švietimo įstaigoje; į pasimatymus; paskambinti telefonu; į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien), resocializacijos priemones, susitikimus su gynėju (advokatu ar jo padėjėju); užsiimti individualia ar kita Suėmimo vykdymo įstatymo ar Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla; sudaryti santuoką; nuvykti pas asmens sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku); laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla.
Dėl kratų nakties metu
Pareiškėjas įsitikinęs, kad kratų nakties metu daryti negalima, nes kratų darymas ne dieną trukdo miegoti ir prilygsta kankinimui.
Pagal BVK 25 straipsnį, nuteistiesiems daroma krata, asmens kratą atlieka tos pačios lyties pareigūnais. Tai reikalinga įstaigų vidaus tvarkai palaikyti, reguliuoti draudžiamų turėti, laikyti daiktų patekimą į įstaigą, palaikyti režimą įstaigoje. Tuo metu galiojančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (galiojo iki 2023-12-29) patvirtintos kratų atlikimo instrukcijos 156 punkte numatyta, kad dalinė krata atliekama panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiūrint asmeninius daiktus, neišrengiant suimtojo arba nuteistojo. LVAT nuomone, šioje nuostatoje leidžiamas techninių priemonių naudojamas kratai atlikti, o ne kratos eigai fiksuoti. Techninės priemonės, naudojamos dalinei kratai atlikti, yra skirtos tam, kad būtų galima patikrinti, ar nuteistojo drabužiuose bei avalynėje neslepiama daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus. Nuteistojo filmavimas dalinės kratos metu nėra minėtos instrukcijos 156 punkte nustatytas techninių priemonių naudojimas (žr. 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018). Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtintoje Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkoje taip pat numatyta asmens apžiūra naudojant technines priemones.
Atkreiptinas dėmesys, kad kalėjimo tarnyba nustačiusi tam tikrus pažeidimus, šalina ir kalinimo įstaiga stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas visiems asmenims. Minėtoje instrukcijoje nėra draudimo atlikti kratas nakties metu. Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad būtent dėl tokių laikymo sąlygų jam pablogėjo sveikata. Pareiškėjas nenurodo kuriuo laikotarpiu buvo atliekamos kratos ir kiek kartų. Pareiškėjo teiginiai dėl kratų metu padarytų jo teisių pažeidimų yra abstraktaus pobūdžio, todėl atmestini.
Dėl narkotikų testo mėginių tyrimo
BVK 91 straipsnio 1 dalis. Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų.
Pareiškėjas teigė, kad imant narkotikų testo mėginius jam liepė šlapintis pareigūnų akivaizdoje bei viską fiksavo vaizdo registratorius, o tai žemina pareiškėjo garbę ir orumą. Atsakovės atstovė nurodė, kad atliekant bausmę galimas emocinis diskomfortas, tačiau tam, kad užtikrinti Jūsų ir kitų asmenų saugumą ir tinkamas kalėjimo sąlygas tam tikri nepatogumai yra neišvengiami.
Neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, 2023 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-281 patvirtintu Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 8 ir 9 papunkčiai numato, kad Asmens neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatomas: kalėjimo viršininko nustatytose patalpose, atitinkančiose higienos reikalavimus (tualetas ar vonios kambarys), arba tokiomis sąlygomis, kad nebūtų žeminami tikrinamo asmens garbė ir orumas; nustatant asmenų neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų privalomai naudojamas vaizdo registratorius. Draudžiama filmuoti ir fotografuoti asmenį neapsirengusį ir pan. Tikrintojas privalo būti reiklus tikrinamiems asmenims ir elgtis su jais taktiškai. Tikrintojas asmens neblaivumą (girtumą) nustato stacionariais arba mobiliais kalibruotais ir metrologiškai patikrintais alkotesteriais. Kalėjime gali būti įdiegta išmanioji biometrinė blaivumo patikros sistema (toliau – Sistema arba Paslauga). Jei yra tokia Sistema, kalėjimo viršininkas ar jo paskirtas atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad į ją būtų suvesti asmenų anketiniai duomenys (vardas, pavardė, asmens nuotrauka) bei jiems suteikti individualūs identifikavimo kodai, kad veido atpažinimo (biometrinėmis) technologijomis Sistema identifikuotų asmenį ir patikrintų jo blaivumą. Teismas nenustatė jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų imant narkotikų testo mėginius.
Dėl bado akcijos
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcijos 92 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Valstybės pareiga užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).
Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą Nr. NPS-22-19364, kuriuo pareiškėjas atsisakė valdiško maisto. Po kelių dienų pareiškėjas nutraukė vėl pateikė prašymą valgyti tiekiamą kalėjimų tarnybos maistą, nes jo problemos buvo išspręstos. To paties mėnesio pabaigoje, t.y. 2023 m. rugsėjo 21 ir 2023 m. rugsėjo 25 dienomis pareiškėjas vėl teikė prašymus nutraukti tiekiamą maitinimą, tačiau 2023 m. spalio 11 d. paaiškėjo, kad bado akcija jau nutraukta.
Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai. Taip pat Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės); Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-11-07 įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatas, yra nurodęs, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant sveikatos priežiūros specialisto išvadai (žr., pvz., 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, 2015-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015). Maitinimo organizavimo taisyklių 14 punkte numatyta, kad maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog kalėjimo tarnyba pažeidė nuteistųjų maitinimą pagal teisės aktų reikalavimus, ar kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu yra kreipęsis su skundais į pataisos įstaigos administraciją dėl nepakankamo maisto kiekio, kokybės. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis būtų kreipęsis į medikus dėl prastos mitybos, kuriuos galėjo sukelti netinkamas maitinimas. Priešingai, bylos duomenys liudija, kad pareiškėjas paskelbė bado dietą, po kurios pasijautė nusilpęs ir išsekęs. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę maitintis kalėjimo parduotuvės maistu, duomenų byloje apie šį faktą nepateikta. Asmens sveikatos istorijoje nurodoma, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 22 ir 29 dienomis lankė gydytojus, tačiau po jų apžiūros, nenustatyta jokių pareiškėjo nusiskundimų. Darytina išvada, kad pareiškėjas savo neracionaliais veiksmais pats sau sukėlė grėsmę sveikatai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko abstrakčiais ir nepagrįstais.
Dėl užimtumo
Pareiškėjas nurodo, kad neturi užimtumo režimo, numatyto BVK 56 str. 1 d. Teigia, kad visą laiką sėdi kameroje ir labai retais atvejais yra kažkur išvedamas.
LR bausmių vykdymo kodekso 56 straipsnis nustato laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo organizavimą, jo 1 dalyje numatyta, kad organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.
Pareiškėjo argumentai šiuo atveju yra kontraversiški, nes jis nurodo, kad yra nuteistųjų tarybos narys, lankė meninės kūrybos būrelį, lankė ne vieną kalėjime numatytą užimtumo programą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas savanoriauja asociacijoje „Spindulys“, tačiau su pareiškėju nėra sudaryta savanoriška darbinė veikla dėl dalyvavimo „Kurkime grožį“ nuteistųjų meninės saviraiškos veikloje, pareiškėjui buvo pranešta, kad dėl atsakovės išvardytų aplinkybių jis negali būti įtrauktas į būrelio veiklą, tačiau tai neužkerta kelio jam pasirinkti kitas užimtumo formas ir resocializuotis.
Iš 2023-10-02 pateikto pareiškėjo skundo Nr. NPS-22-21702 spręstina, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl pasivaikščiojimo kiemelių, sporto aikštynų laiko. Teigia, kad laikas gryname ore yra nustatytas 3 valandos, o iš tiesų vaikšto 2 valandas, o trečia valanda priklauso nuo pareigūnų nuožiūros. Šis bei kiti skundai rodo, kad pareiškėjas vienokiu ar kitokiu būdu realizuoja savo teisę į užimtumą ir lanko numatytos socialinės integracijos būrelius. Nustatyta, kad dėl susiklosčiusių byloje aplinkybių ir įstatymais pagrįstų objektyvių ribojimų pareiškėjas negali dalyvauti visose norimose veiklose, bet jis turi galimybę rinktis kitokias veiklas.
Iš 2023 m. lapkričio 28 d. atsakovės atstovės pažymos Nr. RV-22-11350 nustatyta, kad pareiškėjas 2023 rudenį laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. lapkričio 26 d. dalyvavo Nuteistųjų kolektyvo tarybos narių susirinkime (1 val.), Konstitucijos egzamine, Nuteistųjų kolektyvo tarybos posėdis (1,5 val.), Pasaulinės gerumo dienos minėjimas (1,5 val.), AA susirinkimai su atstovu (2+2 val.). Tačiau Kalėjimu tarnyba pažymi, kad nebuvo gauta nuteistojo prašymų dalyvauti šiose vykdomose užimtumo priemonėse: anglų ir ispanų kalbos būreliai, mezgimo ir nėrimo būreliai, diskusijų klube, potrauminio streso programoje, smurtinio elgesio keitimo programoje, priklausomybių prevencijos programoje, individualiose socialinėse konsultacijose.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktais duomenis, todėl, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis deklaratyviu pareiškėjo skundo teiginiu ir konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės veiksmus dėl užimtumo ir neatlygintinos darbinės veiklos.
Ištyrus byloje esančius duomenis ir įrodymus nepasitvirtino pareiškėjo argumentai, neva prieš jį buvo atlikti pareigūnų veiksmai, kurie jį žemina ar kankina.
Vadovaujantis BVK 5 straipsnio 1 dalimi bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, kad nuteistieji turi vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, privalo paklusti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymams ir įsakymams (pvz., 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1168-662/2017).
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi buvo neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žiūrėti 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, jo patirti pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas, t. y žalingos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, todėl, priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali būti laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).
Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į atsakovę kreipėsi dėl jo manymu netinkamų kalinimo sąlygų, netinkamai vykdomos socialinės reabilitacijos kalėjime ar dėl perkėlimo į kitą kamerą, laisvo laiko režimo ir kt. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjas pateikė deklaratyvaus pobūdžio teiginius, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų kalinimo sąlygų ir dėl privatumo, laikymo užrakinamose patalpose, izoliavimo, užimtumo, kratų nakties metu yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90, 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.