Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1269-648/2011

Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02366-2010-4

2011 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Viktoro Dovidaičio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė bei S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., S. S. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. ir nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-11-13, laikotarpyje nuo 9 val. iki 13 val., būdamas T. G. namuose, (duomenys neskelbtini), Nemenčinės sen., Vilniaus r., pavogė T. G. priklausančią namų kino sistemą „Sony“, 699 Lt vertės, ir automagnetolą, 200 Lt vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai T. G. 899 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras –apeliacinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo S. S. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

S. S. nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apylinkės teismas pagrįstai S. S. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.

Apylinkės teismas, skirdamas S. S. mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis, tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. S. S. padarė baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis teistas du kartus už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas (b.l. 52-53). Pažymėtina, kad apeliantas pakartotinai nusikalto praėjus mažiau nei mėnesiui, kai jis 2010-10-14 padarė kitą nusikalstamą veiką nuosavybei, už kurią nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-22 nuosprendžiu, pakartotinai nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b.l. 66-68). Be to, jis baustas administracine tvarka (b.l. 71). Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Todėl darytina išvada, kad S. S. padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad S. S. yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, vienai žmonai bus sunku auginti abu vaikus, be to, jis, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, suprato ir pripažįsta nusikaltęs, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti S. S. teisinės padėties. Galutinė subendrinta bausmė paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatų, todėl jos švelninti taip pat nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-21 nuosprendžio nuteistojo S. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo S. S. apeliacinį skundą.