- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-08
- Bylos Nr.
- e2YT-3220-1093/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00352-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, L. K., N. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, L. K., N. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. R. 2022 m. birželio 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. po V. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė V. R. palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.
2. Nurodė, kad dar 2007 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjo motina V. R. surašė testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sūnui – pareiškėjui. Tą pačią dieną, t. y. 2007 m. rugpjūčio 31 d., panašiu laiku pareiškėjo tėvas A. R. taip pat surašė testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sūnui – pareiškėjui. Abu testamentai buvo patvirtinti Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės ir palikti saugoti notaro biure. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo mama V. R. mirė. Po jos mirties pareiškėjas per įstatymų nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo kitu būdu taip pat nepriėmė, o visą palikėjos turtą faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios sutuoktinis - pareiškėjo tėvas A. R.. Pareiškėjo tėvai iki pat motinos mirties, būdami sutuoktiniais, gyveno kartu ir vedė bendrą namų ūkį. Mirties momentu V. R. nuosavybės teise (bendrosios jungtinės su sutuoktiniu) turėjo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, pirtį, malkinę, daržinę, kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Mirties metu V. R. bendrosios jungtinės ir asmeninės nuosavybės teise turėjo ir kito kilnojamojo neregistruotino turto: buities reikmenis, prietaisus, baldus, juvelyrikos dirbinius ir pan. Taigi pareiškėjo tėvas A. R. tiek iki V. R. mirties, tiek ir po jos mirties gyveno ir liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po V. R. mirties A. R. jau visą šį turtą, įskaitant jame likusį mirusiosios kilnojamąjį turtą, ėmė valdyti vienas ir jį nepertraukiamai valdė iki savo mirties: rūpinosi, naudojosi žemės sklypu ir jame esančiais pastatais, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą, jį valdė ir juo disponavo. Tad po pareiškėjo mamos V. R. mirties faktiniu valdymu jai priklausiusį turtą priėmė (paveldėjo) pareiškėjo tėvas. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas A. R. mirė. Po jo mirties pareiškėjas kreipėsi į Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas siekia įteisinti savo vardu tėvo A. R. palikimą, tačiau dėl to, kad po pareiškėjo motinos mirties jo tėvas palikimą priėmė faktiniu valdymu, dėl dalies turto to padaryti (palikimo įforminti) pareiškėjas negali, todėl būtina nustatyti šį juridinį faktą teisme.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo N. S. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu ir visomis jame išdėstytomis aplinkybėmis sutinka. Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
5. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
6. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
7. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjo tėvas A. R. priėmė palikimą, atsiradusį po jo žmonos V. R. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Pareiškimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. R. sutuoktinė ir pareiškėjo motina V. R.. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. R. ir A. R. priklausė žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype stovintys pastatai (gyvenamasis namas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), septyni ūkiniai pastatai, un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, un. Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, un. Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, un. Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigyti santuokos metu, registruoti A. R. vardu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamentų registro duomenimis, V. R. 2007 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudariusi oficialųjį testamentą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamentu V. R. visą jai priklausysiantį turtą paliko sūnui – pareiškėjui. Tačiau po V. R. mirties per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo/atsisakymo niekas nesikreipė. Tai, kad A. R. po sutuoktinės mirties liko gyventi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), įrodo teismui pateikti mokėjimų kvitai už komunalines paslaugas bei tai, kad šis adresas, kaip nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, nurodytas jo mirties liudijime. Duomenų, kad po V. R. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, byloje nėra.
8. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos spręstina, kad A. R. po sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad A. R. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą po tėvo mirties priėmė pareiškėjas.
9. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. R. po sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.
10. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
11. Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjo R. R. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.