Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-16 · Civilinė byla Nr. e2S-1769-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-16
Bylos Nr.
e2S-1769-653/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Kreditorius
UAB „Karoliniškių būstas“
Skolininkas
G. T.
Kategorijos
  • 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1769-653/2015
Vieningas teisminio proceso Nr. eL2-29258-465/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 125.11.1.; 125.11.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Karoliniškių būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-25 nutarties atsisakyti priimti kreditoriaus UAB ,,Karoliniškių būstas“ pareiškimą skolininkui G. T. dėl skolos priteisimo klausimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Karoliniškių būstas“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko 119,41 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 28,91 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad kreditorius teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1920. Skolininkas G. T. yra buto, esančio adresu esančio (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. UAB „Karoliniškių būstas“ suteikė daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame skolininkas turi nuosavybės teise butą ir jam dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos skolininkas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 str. 3 d., 4 d., 4.84 str. 9 d.). Kiekvieną mėnesį šio buto adresu į pašto dėžutę buvo pateikiama sąskaita su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Sąskaitoje nurodyta suma turėjo būti sumokėta iki mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Skolininko skola už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30 yra: 119,41 Eur už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas; 5 proc. metinių palūkanų; 3 Eur žyminio mokesčio; 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 24,20 Eur už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-25 kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti. Nurodė, kad CPK 435 str. 2 d. nustato, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Kreditorius prašo iš skolininko priteisti 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, t. y. kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1 – 8 p., tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiu atveju kreditoriaus prašymas priteisti iš skolininko 24,20 Eur už procesinių dokumentų paruošimą, kuriuos sumokėjo UAB „Skolos Lt“, kaip minėta, yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkintinas, kadangi šios išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, taip pat į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), kreditoriaus pareiškimą, kaip aiškiai nepagrįstą atsisakyta priimti (CPK 435 str. 2 d.).

Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius UAB „Karoliniškių būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-25 nutartį. Paaiškino, kad teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, netinkamai įvertino, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, konstatuodamas, jog CPK XXIII skyriaus nuostatuose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Teismas nustatė, jog nėra numatyta galimybės tenkinti kreditoriaus pareiškimo iš dalies, kadangi tai nėra reglamentuota CPK XXIII skyriuje nurodyta tvarka. Tačiau, toks teismo argumentas neatitinka suformuluotos teismų praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). CPK nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra prašymas priteisti iš skolininkės pagrindinę skolą, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Todėl, kreditoriaus įsitikinimu pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl pagrindinės skolos ir 3,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 str. 2 d. nurodyta, kad pareiškimas atsisakytinas priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kreditorius UAB „Karoliniškių būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priimti teismo įsakymą atsakovės atžvilgiu dėl 119,41 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei 28,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-25 nutartimi kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad kreditoriaus prašomos iš skolininko priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, kadangi prašomos išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų, todėl kreditoriaus reikalavimas priteisti šias bylinėjimosi išlaidas yra aiškiai nepagrįstas, o įstatymas nenumato galimybės priimti teismo įsakymą tik dalyje reiškiamų reikalavimų. Apeliantas pirmos instancijos teismo nutartį kvestionuoja tuo pagrindu, kad įstatymas nedraudžia priimti teismo įsakymo tik dėl dalies reikalavimų, todėl pirmos instancijos teismas galėjo išduoti teismo įsakymą dėl pagrindinės skolos ir, teismo manymu, pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiškimą (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 ir 4 dalys). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto reikalavimą dėl išlaidų už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas atlyginimo priteisimo kvalifikavo aiškiai nepagrįstu reikalavimu. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015), konstatuotina, jog toks reikalavimas negali būti patenkintas, nepriklausomai nuo to, pagal kokias procesines taisykles yra reiškiamas toks reikalavimas, ir nuo bylos baigties. Kitaip tariant, tiesiog nėra įmanomas reikalavimo kompensuoti išlaidas už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas patvirtinimas / patenkinimas.

Apelianto reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino aiškiai nepagrįstu, yra procesinis reikalavimas. Kaip jau buvo nurodyta, pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo egzistuoja tada, kai pareiškimu yra reiškiami aiškiai nepagrįsti materialiniai subjektiniai reikalavimai. Be to, ką pagrįstai nurodo ir apeliantas, Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo išduoti teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalavimų dalies. Iš kitos pusės, išdavus teismo įsakymą dėl apelianto materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) išlaidas ir atsisakius priimti jo pareiškimą, kiek juo reikalaujama kompensuoti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, būtų iškreipta paties sumarinio proceso esmė. Šio procesinio instituto paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Taip siekiama kuo greitesnio socialinės taikos tarp šalių atkūrimo įmanomai paprasčiausiu būdu. Bylos, išnagrinėtos Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus tvarka, proceso pasibaigimas kitokiu negu teismo įsakymas procesiniu dokumentu ir apeliacijos galimybė (netgi jeigu procesinių reikalavimų išsprendimo dalyje) yra nesuderinami su supaprastinto proceso tikslais. Išdavus teismo įsakymą dėl apelianto materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) išlaidas ir atsisakius priimti jo pareiškimą, kiek juo reikalaujama kompensuoti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, pirma, teismas turėtų priimti du procesinius sprendimus (teismo įsakymą dėl reikalavimų dalies ir nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškimo dalį). Antra, atsisakius priimti pareiškimo dalį, kreditorius galėtų pasinaudoti teise į apeliaciją ir pareikšti atskirąjį skundą dėl tokios nutarties (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, galima situacija, kai iš esmės vieno pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du lygiagretūs procesai – išieškojimo ir apeliacijos. Kreditorius, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikšdamas (nors ir vieną) aiškiai nepagrįstą reikalavimą, prisiima riziką netekti teisės supaprastintu būdu apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises. Apeliantas vieną aiškiai nepagrįstą reikalavimą pareiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 338, 337 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-25 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina