Telšių apylinkės teismo nutarimas

Administracinės bylos Nr.A2.6.-43-922/2013Teisminio proceso Nr.4-12-3-00028-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.7.; 52.3. (S)

2013 m. vasario 11 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį traukiamas S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neteistas, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. surašytas dėl to, kad jis 2013 m. sausio 9 d., 12.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Todėl yra baustinas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį, už Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimą.

Teismo posėdžio metu S. P. pripažino kaltę dėl ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Kaltės dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nepripažino, paaiškino, kad automobilį vairavo turėdamas teises, nes po anksčiau jam paskirtos nuobaudos, po kurios jam buvo atimta teisės vairuoti, 2013-01-12 vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygas, kaip to reikalauja įstatymas, įvykdė. Nurodė, kad paskirtos nuobaudos terminas, kuriai teisė vairuoti buvo atimta dviems mėnesiams, jau buvo pasibaigęs, todėl transporto priemonę vairavo teisėtai.

Teismo posėdžio metu, vykusio 2013-01-22, Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas Nerijus Grigorevičius paaiškino, kad Apeliaciniam teismui 2012-11-05 atmetus S. P. skundą, buvo pradėtas vykdyti nutarimas dėl administracinės nuobaudos – baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. S. P. vairuotojo pažymėjimą turėjo, tačiau kaip to reikalauja įstatymas, policijos komisariatui jo negrąžino. Žinojo, kad nutarimas yra vykdomas, teisė vairuoti jam atimta, todėl vairuotojo pažymėjimu negalėjo naudotis, nors jį ir turėjo. Nors S. P. nurodo, kad pasibaigus paskirtos nuobaudos terminui vairavo automobilį nežinodamas, jog reikalinga įvykdyti sąlygas, tačiau 2013-01-15 jis atvyko su prašymu grąžinti vairuotojo pažymėjimą turėdamas visus privalomus dokumentus. Kadangi S. P. nebuvo įvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų, o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas pagal ATPK 128 str. 2 d., prašo perkvalifikuoti pažeidimą pagal ATPK 128 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno Ruslan Tarabarov 2013 m. sausio 9 d. tarnybinį pranešimą; pranešimą dėl S. P. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; daiktų, dokumentų paėmimo protokolą, kuriuo 2013 m. sausio 9 d., 12.47 val. iš S. P. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. LF070631; pažymą apie asmens duomenis; pažymą iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, iš kurios matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra I. P. komercinė įmonė; S. P. 2012 m. liepos 3 d. prašymą policijos komisariato viršininkui, kuriuo prašoma nesulaikyti vairuotojo pažymėjimo nutarimo apskundimo laikotarpiu, nes pažymėjimas jam reikalingas kelionėms į užsienį verslo reikalais. Prašyme taip pat nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimą jis pristatys po 20 dienų (15 b. l.); 2013 m. sausio 15 d. S. P. prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą (16 b. l.); pažymėjimą Nr. 1139, kuriame nurodoma, kad S. P. mokėsi ir 2013 m. sausio 12 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą (17 b. l.).

Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo paaiškinimus ir ištyrus byloje esančią medžiagą matyti, kad Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2012 m. liepos 3 d. nutarimu S. P. skirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje padarymą (važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas). 2012 m. liepos 26 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl minėto nutarimo pateikė skundą Akmenės rajono apylinkės teismui. Teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi skundo netenkino ir nutarimą, kuriuo skirta bauda ir dviems mėnesiams atimta teisė vairuoti, paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. P. apeliacinį skundą dėl minėtos Akmenės rajono apylinkės teismo nutarties, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi skundo netenkino ir nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną, t. y. 2012 m. lapkričio 5 d. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas iš S. P. buvo paimtas 2012 m. kovo 25 d. (6 b. l.). Patenkinus jo 2012 m. liepos 3 d. prašymą, pateiktą policijos komisariato viršininkui, vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas. Prašyme S. P. įsipareigojo pažymėjimą grąžinti po dvidešimties dienų (15 b. l.).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 str. reglamentuotas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas. Įstatymo minėto straipsnio 3 d. numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3-287 patvirtino Motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, papildomo mokymo laikinąjį tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 4 punkte numatyta, kad aprašas taikomas vairuotojams, kurie privalo baigti papildomus mokymus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 24 straipsnio 3 dalyje.

Vairuotojui, kuriam teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama baigus mokymus. Šie vairuotojai privalo: išklausyti mokymo įstaigoje ne trumpesnį kaip 2 valandų (1 mokymo valandą sudaro 45 min.) (toliau– valanda) bendrąjį mokymo kursą; ne trumpiau kaip 1 valandą analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), jo (jų) priežastį (-is) ir asmeninę atsakomybę; atlikti asmeninį ne trumpesnį kaip 0,5 valandos vairavimo gebėjimo testą su rezultatų aptarimu grupėje ir ne trumpesnį kaip 0,5 valandos stabdymo procesą, panaudojant lėtėjimo pagreičio matuoklį, su rezultatų aptarimu grupėje (Aprašo 6 punktas).

Įvertinus nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad S. P. laikytinas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones būtent nuo Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria palikta nepakeista Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis, priėmimo dienos, t. y. 2012 m. lapkričio 5 d. Dėl nuobaudos vykdymo termino byloje ginčo nekyla: nutarimo vykdymo laikotarpis – nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. sausio 5 d. Todėl pasibaigus 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimu S. P. paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminui (2013-01-05), S. P. turėjo kreiptis į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Kelių policijos biurą ir jam būtų buvę detaliai išaiškinta, jog teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik baigus anksčiau minėtus mokymus. Be to, byloje esantys duomenys, t. y. pažymėjimas (17 b. l.), o ir pats pareiškėjas patvirtino, kad papildomą vairuotojų mokymą jis užbaigė 2013 m. sausio 12 d., taigi, jau po nagrinėjamos veikos padarymo. Todėl remiantis minėta įstatymo nuostata, teisė vairuoti transporto priemones gali būti laikoma grąžinta ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 12 d. Vien tik aplinkybė, jog S. P. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos terminas šioje byloje aktualiu metu jau buvo pasibaigęs, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog teisę vairuoti transporto priemones jis turėjo.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. ATPK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (ATPK 10-11 str.). Remiantis ATPK 11 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog galioja tik paskelbti įstatymai, o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Todėl paminėtina, kad tiek ATPK, tiek ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nagrinėjamu atveju aktualios nuostatos buvo paskelbtos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi darytina išvada, jog S. P. turėjo ir galėjo žinoti apie atitinkamą teisinį reguliavimą, todėl atmestinas jo teiginys, kad jis nežinojo, jog teisė vairuoti grąžinama tik užbaigus papildomus vairuotojų mokymus (2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-597-462/2012).

Sprendžiant dėl policijos institucijos pareigos paimti iš asmens vairuotojo pažymėjimą, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra nurodęs, kad policijos institucija, gavusi iš teismo nutarimą, kuriuo asmeniui buvo pritaikyta nuobauda – atimta teisė vairuoti transporto priemones – privalo imtis aktyvių veiksmų, jog nutarimas būtų vykdomas (2010 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3367/2010). Tačiau šios pareigos neatlikimas, turint omenyje dar ir tai, kad 2012 m. liepos 3 d. prašymu S. P. pats įsipareigojo grąžinti vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė, nesudaro pagrindo spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę vairuoti. Policijos institucijai nepaėmus vairuotojo pažymėjimo, o vairuotojui, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vengiant jį atiduoti, vadovaujantis ATPK 326 straipsnio 3 dalimi šios teisės atėmimas gali būti pratęstas tam laikui, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog šia galimybe būtų pasinaudota ir tai turėtų reikšmės kvalifikuojant nagrinėjamą veiką.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis padarius išvadą, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl padaryto teisės pažeidimo ir kuris neįvykdė įstatyme numatytų papildomų reikalavimų teisei vairuoti transporto priemones atgauti, negali būti laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones, konstatuotina, kad S. P. 2013 m. sausio 9 d. transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

S. P. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 128 straipsnio 1 dalies ir 124¹ straipsnio 7 dalies sankcijos suformuluotos kaip alternatyvios. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis - bei vadovaujantis ATPK 24 straipsnio 3 dalimi, 30 ir 30² straipsniais, S. P. skirtinos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies ir 128 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos vidutinio dydžio administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirtina subendrinus nuobaudas apėmimo būdu, už sunkesnįjį iš pažeidimų numatančio ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 30 Lt (trisdešimties litų baudą).

pripažinti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Subendrinus nuobaudas S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus galutinę nuobaudą skirti 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Išaiškinti S. P., kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui. Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.