Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas M. N. (M. N.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 16 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas M. N. surašytas už tai, kad 2012-06-30 16.15 val. Šilutės pl. – Jūrininkų pr., Klaipėdoje, vairavo automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas teisės jo vairuoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas skunde akcentuoja, kad jų šeimos finansinė padėtis yra labai sunki. Jis yra užsiregistravęs darbo biržoje, turi beveik 2 mėnesių kūdikį, be to, dar turi 1 000 Lt dydžio baudą, kurią turi sumokėti per 2 metus, todėl dar viena tokia didelė bauda yra nepakeliamas finansinis krūvis jų šeimai. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai nurodomas jo paaiškinimas, jog gėrė alkoholio prieš keletą valandų iki vairavimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu M. N. buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kur įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. N. teigimu, administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, kadangi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo pasibaigęs 2012-06-24. Tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmeta.

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad apeliantas 2012-06-30 vairavo transporto priemonę. Dėl to ginčo byloje nėra.

Byloje esanti Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad M. N. 2012-04-24 nutarimu paskirta 1 000 Lt dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 1 mėnesiui. Nutarimo dėl specialiosios teisės atėmimo vykdymas pažymoje nurodytas nuo 2012-05-15 iki 2012-06-14 (b. l. 16–21). Atsižvelgiant į tai, apeliantas teigia, kad 2012-06-30, t. y. praėjus jau savaitei po specialiosios teisės atėmimo vykdymo termino pabaigos, jis jau turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Tačiau toliau teismo nurodomas nustatytas teisinis reguliavimas visiškai paneigia šią apelianto poziciją.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 str. reglamentuotas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas. Įstatymo minėto straipsnio 3 d. numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3-287 patvirtino Motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, papildomo mokymo laikinąjį tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).

Aprašo 4 punkte numatyta, kad aprašas taikomas vairuotojams, kurie privalo baigti papildomus mokymus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 24 straipsnio 3 dalyje.

Vairuotojui, kuriam teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama baigus mokymus. Šie vairuotojai privalo: išklausyti mokymo įstaigoje ne trumpesnį kaip 2 valandų (1 mokymo valandą sudaro 45 min.) (toliau– valanda) bendrąjį mokymo kursą; ne trumpiau kaip 1 valandą analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), jo (jų) priežastį (-is) ir asmeninę atsakomybę; atlikti asmeninį ne trumpesnį kaip 0,5 valandos vairavimo gebėjimo testą su rezultatų aptarimu grupėje ir ne trumpesnį kaip 0,5 valandos stabdymo procesą, panaudojant lėtėjimo pagreičio matuoklį, su rezultatų aptarimu grupėje (Aprašo 6 punktas).

Apygardos teismas sprendžia, kad pasibaigus 2012-04-24 nutarimu M. N. paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminui (2012-06-24), apeliantas turėjo kreiptis į Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurą ir jam būtų buvę detaliai išaiškinta, jog teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik baigus anksčiau minėtus mokymus.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad asmenys, iš kurių vairuotojo pažymėjimai buvo atimti, siekdami susigrąžinti atimtus ir policijos įstaigoje saugomus vairuotojo pažymėjimus, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, jį sutrumpinus vadovaujantis ATPK 329 str. ar kai asmens sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus, asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas, prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą ir šiuos dokumentus: 2. Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 3. Papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymėjimą, išduotą pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, papildomo mokymo laikinąjį tvarkos aprašą. 4. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą; 5. Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, išduotą pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą; 6. Asmenims, iš kurių vairuotojo pažymėjimai buvo atimti atėmus teisę vairuoti dėl teisės pažeidimo padarymo vieneriems metams ar ilgesniam laikui, turi būti išlaikę teorinių žinių ir praktinių motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimą.

Todėl visi apeliacinio skundo motyvai susiję su tuo, kad jis nežinojo ir jam niekas nepranešė apie tai, jog jis turės dar kažką papildomai mokytis, yra nepagrįsti. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepašalina pažeidėjo atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Apeliantas argumentuodamas, jog per savaitę paprasčiausiai neturėjo laiko nueiti į kelių policiją atsiimti teisių, klaidingai mano, kad jis yra nubaustas už tai, jog su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Pažymėtina, kad vairuotojo pažymėjimas yra tik teisę vairuoti transporto priemonę patvirtinantis dokumentas, tačiau apeliantas administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti (ATPK 128 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantui už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., padarymą paskirta bauda lygi straipsnio sankcijos vidurkiui – 1 250 Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėto dydžio administracinė nuobauda apeliantui paskirta visiškai pagrįstai.

Byloje esantis iš karto po padaryto administracinio teisės pažeidimo išdėstytas Asmens pasiaiškinimas patvirtina, kad M. N. nurodė, jog buvo priverstas vairuoti, kad yra reikalingi kursai vairuoti, jog būtų galima atsiimti teises, sužinojo tik praeitą savaitę (b. l. 5). Todėl apylinkės teismas teisingai nustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidėjas dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nustatė pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad pažeidėjas pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) (b. l. 16–21). Todėl teigti, kad apeliantui už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., padarymą paskirta bauda (1 250 Lt) yra per griežta, nėra pagrindo.

Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, dėl kurio taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, pagrindo skirti švelnesnę baudą nei sankcijoje numatyta nuobauda nėra. Tai, kad M. N. prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ji jau buvo įvertinta neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų. Apelianto nurodytos kitos aplinkybės (labai sunki šeimos finansinė padėtis, kad jis yra užsiregistravęs darbo biržoje, turi beveik 2 mėnesių kūdikį, jau turi 1 000 Lt dydžio baudą), nesudaro pagrindo paskirtos nuobaudos švelninti taikant išimtines Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas. Apygardos teismas pažymi, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), tai skiriant apelianto pageidaujamą švelnesnę nuobaudą šiuo atveju nebūtų pasiekta.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Remdamasis šia nuostata, apeliantas gali pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jam būtų išdėstytas baudos mokėjimas.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pažeidėjui skirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-16 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.