Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybė, kuriai byloje atstovauja valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai

II. Suinteresuoto asmens argumentai

5. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2022 m. vasario (duomenys neskelbtini) d. paskelbiant pranešimą, taip pat teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Teismas nustatė, jog P. S. susilaukė dukros – pareiškėjos G. G., gimusios (duomenys neskelbtini) (žr. valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)).

7. P. S. mirė (duomenys neskelbtini) po jos mirties į notarą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Tai patvirtina Kauno miesto 26-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos suteikimo ir Kauno regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. S. paveldėjimo bylos.

8. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, nuosavybės teisės į butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Kaune, neįregistruotos, tačiau 172-osios butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. S. yra 172-sios butų savininkų bendrijos namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė.

9. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, norėdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos P. S. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusios motinos turtą, nes per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą (CPK 445 straipsnis).

10. Tiek palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 ir 2 dalis, tiek šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato: kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

11. Kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, sprendžiant, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog asmuo siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkas. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-(duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini)).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusiu su namu, vykdymą (mokesčiu mokėjimą ir pan.).

13. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalies nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Taigi, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

14. Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės yra nuoseklios – pareiškėja nurodė, kad po P. S. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėja nuo pat tos dienos, kai mirė jos motina, toliau už butą mokėjo visus būtinus komunalinius ir administravimo mokesčius, fiziškai rūpinosi butu ir jį prižiūrėjo, sudarinėjo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais – taigi palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdo kaip savo. Pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai:

- 2021 m. gruodžio AB „Kauno energija“ pažyma Nr. E20 patvirtina, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. už bute suvartotą šilumą pradelstų mokėjimų nebuvo; įmokas mokėjo G. G. ir V. K. G.;

- (duomenys neskelbtini) Atsiskaitymo už butui tiekiamą, nukanalizuojamą ir valomą vandenį sutartis patvirtina, kad sutartį dėl paslaugų butui, esančiam (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Kaune, sudarė G. G.;

- UAB „Kauno vandenys“ 2021 m. gruodžio 15 d. pažyma patvirtina, kad skolų už paslaugas, teiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini),, nėra; mokesčius moka V. K. G.;

- (duomenys neskelbtini) Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20604154 patvirtina, kad dėl gamtinių dujų tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini),, sutartį sudarė G. G.;

- (duomenys neskelbtini) Gamtinių dujų tiekimo sutartis Nr. 59667 patvirtina, kad dėl gamtinių dujų tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), sutartį sudarė G. G.;

- (duomenys neskelbtini) 172-osios butų savininkų bendrijos pažyma patvirtina, kad P. S. bendrijai nėra skolinga, mokesčius po P. S. mirties mokėjo jos dukra G. G..

15. Teismas, vadovaudamasis pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga, neprieštaraujant suinteresuotam asmeniui, sprendžia, jog pareiškėja G. G. po motinos P. S. mirties (duomenys neskelbtini) ir toliau naudojosi palikėjos turtu, juo rūpinosi kaip savo turtu. Pareiškėja po motinos mirties laikė save paveldimo turto savininke, butą, likusį po motinos mirties, prižiūrėjo kaip savo, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise.

16. Remiantis nurodytais motyvais, palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl valstybei šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, (duomenys neskelbtini) straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos P. S., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.