Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsižvelgiant į tai, kad pagal patvirtintą objektų kontrolės sąrašą (duomenys neskelbtini) teritorija ir joje esantys kontroliuojami objektai yra priskirti pareiškėjui, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno RAAD) direktorius pradėjo nuobaudos skyrimo procedūrą pareiškėjo atžvilgiu. Kauno RAAD direktoriaus 2015-01-21 įsakymu buvo sudaryta komisija, kuriai buvo pavestas pareiškėjo atžvilgiu pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimas. 2015-02-12 Komisija parengė išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, atlikęs 2014-05-19, 2014-06-12, 2014-11-15 - 17 dienomis A. S. nuosavybės teise priklausančio sklypo tikrinimus, neužtikrino, kad būtų nutraukti neteisėti veiksmai, dėl ko buvo užteršta aplinka atliekomis. Komisijos manymu, pareiškėjas, atlikęs patikrinimus, privalėjo taikyti administracinę atsakomybę UAB „Super Montes" už atliekų perdavimą fiziniam asmeniui, neturinčiam teisės tvarkyti atliekas ir A. S. už neteisėtai įsigytas ir panaudotas statybos atliekas, dėl ko statybinėmis atliekomis buvo užteršta aplinka. Komisijos nuomone, tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, dėl neteisingai interpretuotų teisės aktų. Komisija siūlė skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Komisijos, kuriai buvo pavestas tarnybinio nusižengimo tyrimas, bei Kauno RAAD direktoriaus įsitikinimu, UAB „Super Montes" neturėjo teisinio pagrindo atliekų perduoti (parduoti) fiziniam asmeniui, o A. S. neturėjo teisinio pagrindo atliekas rinkti ir naudoti privataus sklypo reljefui išlyginti. Pareiškėjo nuomone, komisija neįvertino, kad teisės aktai leidžia nepavojingas atliekas sunaudoti ir kitu saugiu būdu, t. y. Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto normoje yra numatyta išimtis iš bendros taisyklės, jog atliekų turėtojas turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats. Būtent šia išimtimi remdamasi UAB "Super Montes" ir pardavė nepavojingas atliekas (statybines atliekas) fiziniam asmeniui A. S., kuris šias atliekas sunaudojo kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, t. y. užpildė žemės sklypo dalį, kad ji nebūtų semiama vandens ir galėtų būti naudojama pagal paskirtį. Tokiu būdu atliekos buvo panaudotos pakartotinai ir žemės sklypo savininkui sklypo pakėlimui nereikėjo eikvoti gamtos išteklių (smėlio, žvyro ar kt.). Atkreipė dėmesį į tai, kad ne tik Atliekų tvarkymo taisyklės leidžia nepavojingas atliekas panaudoti kitais būdais, tačiau tai leidžia daryti ir kiti teisės aktai: Atliekų tvarkymo įstatymas, Statybinių atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas.

Taigi, darytina išvada, kad UAB "Super Montes" ir/arba A. S. ne tik nepažeidė teisės aktų nuostatų, tačiau priešingai - UAB "Super Montes" ir A. S. atlikti veiksmai absoliučiai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įtvirtintus strateginius atliekų tvarkymo tikslus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad taikyti administracinę atsakomybę UAB "Super Montes" ir A. S. nebuvo teisinio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad tiriant tarnybinio nusižengimo aplinkybes, nebuvo įvertinta aplinkybė, jog A. S. naudojant statybines atliekas, pareiškėjas atliko šių darbų kontrolę, t. y. sklypo užpylimas lyginant reljefą vyko saugiu aplinkai būdu, t. y. pareiškėjas 2014-06-13 A. S. surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo A. S. užtikrinti, kad prieš užpilant sklypą statybinėmis atliekomis, iš jų butų išrenkamos netinkamos, užterštos pavojingomis medžiagomis atliekos ir būtų naudojamos tik tinkamos - nepavojingos statybos atliekos betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad A. S. iš UAB „Super Montes" nupirktas statybines atliekas sunaudojo užpildydamas žemės sklypo dalį, tai yra taip, kaip numato teisės aktų reikalavimai, pareiškėjas dėjo pastangas tam, kad statybinės atliekos būtų naudojamos aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, t. y. vykdė kontrolę, kad į aplinką nepatektų pavojingos bei netinkamos sklypo užpylimui atliekos, darytina išvada, kad komisijos padaryta išvada, jog pareiškėjas netinkamai atliko tarnybines pareigas, yra neteisinga ir nepagrįsta.

Pareiškėjas nesutinka ir su tuo, jog skundžiamame įsakyme nurodyta, jog jis tarnybinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, dėl neteisingai interpretuotų teisės aktų. Pareiškėjo įsitikinimu jis teisės aktus interpretavo teisingai, atsižvelgdamas į Atliekų tvarkymo įstatymą, Atliekų tvarkymo taisykles, Statybinių atliekų tvarkymo taisykles, Valstybinių atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planą, Valstybinės atliekų prevencijos programas bei jų sisteminį aiškinimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo kaltė konstatuota nepagrįstai.

Komisijos, tyrusios tarnybinio nusižengimo aplinkybes, įsitikinimu, pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmės yra aplinkos (sklypo) užteršimas statybinėmis atliekomis. Pareiškėjo įsitikinimu, šis teiginys yra niekuo nepagrįstas. Pažymėjo, kad komisija nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokiu būdu nepavojingos statybinės atliekos, panaudotos sklypo reljefo lyginimui, teršia aplinką, nebuvo pateikti duomenys apie žemės, oro ar kitų aplinkos komponentų užterštumą. Tokiu būdu teiginys, kad žemės sklypas buvo užterštas statybinėmis atliekomis, tampa deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę (duomenys neskelbtini) , neįvertino UAB „Super Montes" ir A. S. neteisėtos veiklos panaudojant nepavojingas įvairias statybines atliekas ir importuotos atsijotos stiklinės pakuotės žaliavą, tai yra netinkamai atliko savo tarnybines pareigas: neįvertino, kad UAB „Super Montes" neturėjo teisinio pagrindo atliekų perduoti (parduoti), o A. S. neturėjo teisinio pagrindo atliekas rinkti ir naudoti privataus sklypo reljefui išlyginti (sklypo pakėlimui). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus, Kauno rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašyme nurodytus 7.1, 7.2., 7.3. ir 7.6. punktų reikalavimus.

Pareiškėjas 2014-05-19, 2014-06-12 ir 2014-11-15-17 dienomis, atlikęs A. S. nuosavybės teisę priklausančio sklypo patikrinimus, neužtikrino, kad būtų nutraukti aukščiau minėti neteisėti veiksmai, dėl ko buvo užteršta aplinka statybinėmis atliekomis. Kauno rajono agentūros vedėjas, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atlikęs patikrinimą, privalėjo taikyti administracinę nuobaudą UAB „Super Montes" už neteisėtą atliekų perdavimą (pardavimą) fiziniam asmeniui, o A. S. už neteisėtai įsigytas ir panaudotas statybines atliekas. Pagal Kauno RAAD 2007-12-21 išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą UAB „Super Montes" statybos ir griovimo atliekų perdirbimo veiklos nevykdo, po apdorojimo gautos statybos ir griovimo atliekos galėjo būti naudojamos kaip gruntas įmonės ūkinėje veikloje įvairių aikštelių įrengimui arba turėjo būti priduotos atliekas tvarkančioms įmonėms tolimesniam atliekų perdirbimui. UAB „Super Montes" pardavė stiklo pakuotės žaliavą fiziniam asmeniui, o ne stiklo gaminių gamintojui, tokiu būdu stiklo žaliava buvo panaudota nepavojingos ne stiklinės pakuotės gamybai, o išpilta fiziniam asmeniui priklausančiame sklype.

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau - Tvarkymo taisyklės) 7 punktu, atliekų turėtojas, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje ir Taisyklių 31 ir 40 punktuose nurodoma, kad atliekų tvarkymo veiklomis gali verstis įmonės tik registruotos Valstybės atliekų tvarkymo registre.

A. S., įsigijęs statybines atliekas bei stiklo žaliavą, prieš jas panaudodamas savo žemės sklypo užpildymui, prieš tai šias atliekas išrūšiavo ir iš naudotinų atliekų atskyrė/išrinko netinkamas, kenksmingas atliekas. Taigi, atliekas tvarkė fizinis asmuo, neturintis teisės tai daryti, kadangi neregistruotas atliekas tvarkančių įmonių registre. Nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei Tvarkymo taisyklės nenumato galimybės statybos ar griovimo atliekų panaudojimo privataus sklypo reljefo formavimui. Statybos ir griovimo atliekos turi būti perduodamos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. UAB „Super Montes" neturėjo teisės perduoti (parduoti) po rūšiavimo gautų statybos ir griovimo atliekų fiziniam asmeniui.

Pareiškėjas, vykdydamas valstybinę kontrolę, neįvertino, kad UAB „Super Montes" neturėjo teisinio pagrindo atliekų perduoti (parduoti), o A. S. neturėjo teisinio pagrindo atliekas rinkti ir naudoti privataus sklypo reljefui išlyginti (sklypo pakėlimui).

Atsakovo atstovė sutinka su 2015-02-12 Kauno RAAD direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos pateikta išvada. Pareiškėjo paminėtos atliekų mažinimo ir prevencinės priemonės turėtų būti įgyvendinamos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai yra A. S. pagal teisės aktų reikalavimus, norėdamas naudoti statybines atliekas, turėjo būti registruotas Valstybiniame atliekų tvarkytojų registre ir turėti Leidimą. Klaidingai interpretuodamas teisės aktus pareiškėjas neužkirto kelio aplinkos (sklypo) teršimui statybinėmis atliekomis, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje- valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo veiksmų. Prašė skundą atmesti.

Pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015-03-18 įsakymą Nr. P-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. R.“, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 1 punktu, 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 14.1 punkto nuostatomis ir atsižvelgdamas į Kauno rajono agentūros vedėjo V. R. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2015-02-12 motyvuotą išvadą Nr.NSR-6/2015 „Dėl V. R. tarnybinio nusižengimo", tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir tarnautojo kaltę, pripažino, kad V. R., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjas (toliau- Kauno rajono agentūros vedėjas), padarė tarnybinį nusižengimą. Kauno rajono agentūros vedėjas V. R., vykdydamas valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę (duomenys neskelbtini) , neįvertino UAB „Super Montes" ir A. S. neteisėtos veiklos panaudojant statybines atliekas, tai yra netinkamai atliko savo tarnybines pareigas: neįvertino, kad UAB "Super Montes" neturėjo teisinio pagrindo atliekų perduoti (parduoti), o A. S. neturėjo teisinio pagrindo atliekas rinkti ir naudoti privataus sklypo reljefui išlyginti (sklypo pakėlimui). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio, 12 straipsnio l dalies 8 punkto reikalavimus, Kauno rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašyme nurodytus 7.1., 7.2., 7.3., 7.6. punktų reikalavimus (I t., b.l. 47-49).

Kauno rajono agentūros vedėjas V. R. 2014-05-19, 2014-06-12 ir 2014-11- 15-17 dienomis atlikęs A. S. nuosavybės teise priklausančio sklypo patikrinimus, neužtikrino, kad būtų nutraukti aukščiau minėti neteisėti veiksmai, dėl ko buvo užteršta aplinka statybinėmis atliekomis. Kauno rajono agentūros vedėjas, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atlikęs patikrinimą, privalėjo taikyti administracinę nuobaudą UAB "Super Montes" už neteisėtą atliekų perdavimą fiziniam asmeniui, o A. S. už neteisėtai įsigytas ir panaudotas statybinės atliekas. Pagal KRAAD 2007-12-21 išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/25 UAB „Super Montes" statybos ir griovimo atliekų perdirbimo veiklos nevykdo, po apdorojimo gautos statybos ir griovimo atliekos galėjo būti naudojamos kaip gruntas įmonės ūkinėje veikloje įvairių aikštelių įrengimui arba turėjo būti priduotos atliekas tvarkančioms įmonėms tolimesniam atliekų perdirbimui.

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau - Tvarkymo taisyklės) 7 punktu atliekų turėtojas, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje ir Taisyklių 31 ir 40 punktuose nurodoma, kad atliekų tvarkymo veiklomis gali verstis įmonės tik registruotos Valstybiniame atliekų tvarkymo registre.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015-01-21 įsakymu Nr. V-6 sudarytai komisijai, tyrusiai pareigūnų veiksmus dėl galimo neveikimo ar netinkamo pareigų vykdymo pagal gautą Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos 2015-01-15 raštą Nr. (4)-18T-39, Kauno rajono agentūros vedėjas V. R. pateikė paaiškinimus, iš kurių matosi, kad klaidingai suprato ir interpretavo teisės aktus, ir todėl neužkirto kelio aplinkos (sklypo) teršimui statybinėmis atliekomis.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį tarnybinis nusižengimas - valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, pripažino, kad Kauno rajono agentūros vedėjas V. R. padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, dėl neteisingai interpretuotų teisės aktų.

Minėtu įsakymu V. R., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjui, buvo paskirta tarnybinė nuobauda- pastaba ( I t., b. l. 47-49).

Tarnybinio patikrinimo 2015-02-12 išvadoje Nr. NSR-612015 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012-01-21 įsakymu Nr. V-6 sudaryta komisija ištyrė Kauno rajono agentūros vedėjo V. R. veiksmus pagal gautą Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos 2015-01-15 raštą Nr.(4) -18T-39 apie A. K. skunde nustatytas aplinkybes dėl statybinių atliekų panaudojimo žemės sklype, kadastrinis Nr. 5247/0011:381, esančiame (duomenys neskelbtini) , ir pareigūnų veiksmų dėl galimo neveikimo ar netinkamo pareigų vykdymo (I t., b.l. 30-86, 94-200).

Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas dėl Kauno rajono agentūros vedėjo V. R. veiksmų, kadangi pagal patvirtintą objektų kontrolės sąrašą (duomenys neskelbtini) , teritorija ir kontroliuojami objektai yra priskirti V. R..

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos 2015-01-15 rašte nurodyta, kad A. S. priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) , yra paskleistos mišrios statybinės statybos ir griovimo atliekos yra pirktos iš UAB „Super Montes". Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba 2014-12-23 atliko faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad pirkėjas A. S. įsigijo 267,292 t importuotos atsijotos stiklinės pakuotės žaliavos bei 190 t mineralinių medžiagų (atliekos kodas 191209) ir šias atliekas paskleidė jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-12-21 išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ( toliau - TIPK) Nr. 5/25 UAB „Super Montes" statybos ir griovimo atliekų perdirbimo veiklos nevykdo, po apdorojimo gautos statybos ir griovimo atliekos galėjo būti naudojamos kaip gruntas įmonės ūkinėje veikloje įvairių aikštelių įrengimui arba turėjo būti priduotos atliekas tvarkančioms įmonėms tolimesniam atliekų perdirbimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintu Atliekų tvarkymo taisyklių ( toliau - Tvarkymo taisyklės) 7 punktu, atliekų turėtojas, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje ir Taisyklių 31 ir 40 punktuose nurodoma, kad atliekų tvarkymo veiklomis gali verstis įmonės tik registruotos Valstybiniame atliekų tvarkytojų registre. Nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei Tvarkymo taisyklės nenumato galimybės statybos ar griovimo atliekų panaudojimo privataus sklypo reljefo formavimui. Statybos ir griovimo atliekos turi būti perduodamos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Įvertinus aukščiau išdėstytą, UAB „Super Montes" neturėjo teisės perduoti (parduoti) po rūšiavimo gautų statybos ir griovimo atliekų fiziniam asmeniui. Kauno rajono agentūros vedėjas V. R., vykdydamas valstybinę kontrolę, neįvertino, kad UAB „Super Montes" neturėjo teisinio pagrindo atliekų perduoti (parduoti), o A. S. neturėjo teisinio pagrindo atliekas rinkti ir naudoti privataus sklypo reljefui išlyginti ( sklypo pakėlimui).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius, įvertinęs 2015-01-15 Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos rašte Nr. (4) -18T-39 išdėstytas aplinkybes, susijusias su Kauno rajono agentūros vedėjo V. R. atliktais veiksmais ir priimtais sprendimais vertinant UAB „Super Montes" ir A. S. veiklą dėl statybinių atliekų panaudojimo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , teisėtumo, parašė rezoliuciją -pradėti nuobaudos skyrimo procedūrą Kauno rajono agentūros vedėjo V. R. atžvilgiu.

Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Kauno rajono agentūros vedėjui V. R. įteiktas 2015-01-22. Paaiškinimas pateiktas 2015-01-27. Kauno rajono agentūros vedėjas V. R. 2015-01-27 pateiktame paaiškinime teigė, kad A. S. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , sklypo pakėlimui nuo 2014 m. gegužės mėn. pila statybines inertines medžiagas, statybos griovimo atliekas, betoną, plytas, čerpes, keramiką ir kt. Pagal Departamento išduotą TIPK leidimą UAB „Super Montes" turi teisę tvarkyti mišrias statybos ir griovimo atliekas, betoną, plytas, čerpes ir keramiką, jų mišinius. UAB „Super Montes" nepavojingas atliekas perdavė, o A. S. įsigijo ir naudojo kaip užpildą sklypo pakėlimui nepažeidžiant teisės aktų: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Atliekų tvarkymo taisyklių, Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinta Valstybiniu atliekų prevencijos programa. 2015 m. vasario 5 d. Kauno rajono agentūros vedėjas V. R. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad UAB „Super Montes" perduodama po rūšiavimo atliekas naudoti nepažeidė Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento.

Pareigybės aprašymo 7.1 punkte numatyta, kad Kauno rajono agentūros vedėjas vadovauja agentūrai ir organizuoja jos darbą, vykdant žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, atmosferos, oro, atliekų, augalijos, gyvūnijos, miškų bei kitų gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Kauno rajone, siekiant užtikrinti agentūrai pavestų funkcijų vykdymą aplinkos kokybės gamtos išteklių naudojimo srityse.

Pareigybės aprašymo 7.2 punkte numatyta, kad Kauno rajono agentūros vedėjas organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisė aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų.

Pareigybės aprašymo 7.3 punkte numatyta, kad Kauno rajono agentūros vedėjas kontroliuoja ar teisėtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos, gyvūnijos, miškų bei kitus gamtos išteklius ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą atkurti gamtos išteklius, laiku ir tinkamai šią pareigą vykdo, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytų teršalų išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės normų reikalavimų, ar tinkamai tvarkoma aplinkos komponentų užterštumo, aplinkos komponentų tyrimų kokybės, gamtos išteklių naudojimo, atliekų apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigą saugoti aplinką.

Pareigybės aprašymo 7.6 punkte numatyta, kad Kauno rajono agentūros vedėjas taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinio poveikio priemones.

Išvadoje „Dėl V. R. tarnybinio nusižengimo“, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, kaip ir ginčijamame įsakyme, nurodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-11-02 iki 2015-04-14) 4 straipsnio nuostatas, numatančias, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama šiais principais:

1) prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai;

2) minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą;

3) sprendimų priėmimo savarankiškumo ir pareigūnų asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai sprendimus pagal savo kompetenciją priima savarankiškai ir asmeniškai už juos atsako;

4) atsakomybės neišvengiamumo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes;

5) objektyvumo principas – sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;

6) nepiktnaudžiavimo valdžia principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ir pareigūnams draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų galių arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų;

8) nediskriminavimo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai negali atlikti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos kontrolės, kuria būtų diskriminuojami ūkio subjektai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys dėl jų nuosavybės formos, pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje asmuo yra įsisteigęs, ar pagal kitus objektyvius šių asmenų požymius, jeigu kitos sąlygos, turinčios reikšmės asmens veiklos rizikingumo laipsniui, iš esmės nesiskiria;

9) planavimo principas – ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė turi būti planuojama. Poveikio priemonių ūkio subjektams skaičius, dydis, vertė negali būti planavimo objektas;

10) metodinės pagalbos teikimo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja ūkio subjektus savo kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu šio principo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybinė.

Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.).