Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui L. M., institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros atstovei V. G. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. S. skundus institucijai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl nutarimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

A. S. administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 13d. ir 51³ str. 18 d. buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „S. M." direktoriumi, pagal 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. lapkričio 28 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė nepavojingas įvairias statybines atliekas fiziniam asmeniui A. S., -neturinčiam teisės tvarkyti atliekas ir neregistruotam atliekas tvarkančių įmonių registre. Be to 2015 m. vasario 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. KMA -12 už tai, kad nesilaikė UAB (duomenys neskelbtini) Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, patvirtinto kartu su Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 2013 m. rugsėjo 24 d. leidimu Nr. 5/25, kur 3.1 ir 3.4 dalyse nurodytas reikalavimas pagamintą žaliavą stiklo gaminiams gaminti perduoti į perdirbimo gamyklas. Pareiškėjas, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) , 2014 m. spalio 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 28 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė importuotos atsijotos stiklinės pakuotės žaliavą fiziniam asmeniui A. S., kas nebuvo numatyta Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. Už šių pardavimo sandorių organizavimą yra atsakingas pareiškėjas. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. l d.; 10 str., Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p., 69 p., 70 p. reikalavimus, kurie nurodo, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats, o taip pat atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą ir griežtai laikytis jo reikalavimų. Pareiškėjas, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nepavojingas statybinės atliekas fiziniam asmeniui A. S. perdavė (pardavė) neteisėtai.

A. S. administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 14 d. buvo paskirta už tai, kad 2015 m. vasario 3 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame A. S., yra supiltos nepavojingos įvairios statybinės atliekos po atliekų rūšiavimo. Statybines atliekas A. S. įsigijo (pirko) iš (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. lapkričio 28 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriose nurodyta, kad perkamos atliekos „mineralinės medžiagos", kurioms pagal atliekų kodų sąrašą suteiktas 191209 kodas. A. S. atliekų tvarkymo veiklų ( atliekų surinkimo ir apdorojimo) nėra įregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl paimdamas/įsigydamas atliekas iš atliekų turėtojo UAB (duomenys neskelbtini) ir panaudodamas atliekas savo sklype pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 31 p. ir 40 p. reikalavimus, kurie nurodo, kad atliekų surinkimo ir apdorojimo veikla gali verstis įmonės (fiziniai asmenys) tik registruotos atliekas tvarkančių įmonių registre ir atliekų surinkimo ir apdorojimo veiklą vykdė neteisėtai.

Dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.KMA-17

Skunde nurodoma bei teismo posėdyje A. S. ir jo atstovas paaiškino, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 39 p. ir 40 p. nepažeidė, ATPK 51 ³ str. 14d. numatytos veikos neatliko, nes jis atliekų surinkimo, vežimo ir(ar) apdorojimo veiklos nevykdė, o tiesiog įsigijo iš savo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) statybines atliekas, kurias panaudojo savo žemės sklypo užpildymui, kad žemės sklype nesikauptų vanduo. Pačiame Institucijos 2015-02-25 nutarime yra aiškiai pažymėta, kad A. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) yra supiltos nepavojingos įvairios statybinės atliekos po atliekų rūšiavimo, minėtos atliekos paskleistos apie 70 cm sluoksniu, 3740 m² ploto žemės sklypo teritorijoje. Institucija, nutarusi taikyti administracinę atsakomybę A. S. pagal ATPK 51³ str. 14 d., visiškai neįrodė fakto, kad A. S. būtų statybines atliekas vežęs, surinkęs ar apdorojęs. Institucijos 2015-02-25 nutarime nurodytas teiginys, kad A. S. neteisėta veika pasireiškė statybinių atliekų įsigijimu ir jų panaudojimu savo žemės sklype, akivaizdžiai negali būti laikoma atliekų surinkimo, vežimo ar apdorojimo veika, už kurią ATPK 51³ str. 14 d. yra numatyta administracinė atsakomybė. Be to, joks teisės aktas nedraudžia asmeniui įsigyti statybines atliekas savo poreikiams tenkinti ir tokias atliekas panaudoti. Vadovaujantis Institucijos logika ir teisės normų aiškinimu, bet koks fizinis asmuo, kuris įsigyja statybinių atliekų (pvz. suskaldytų plytų, čerpių ar pan.) ir jas panaudoja pvz. kelio duobėms užlyginti, atlieka neteisėtą veiką - atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą - ir turi būti baudžiamas pagal ATPK 51³ str. 14 d. Akivaizdu, kad toks Institucijos teisės normų aiškinimas ir taikymas yra ne tik nepagrįstas, tačiau net ir nelogiškas. Juo labiau toks Institucijos teisės normų interpretavimas yra nepagrįstas ginčo atveju, kadangi A. S., kaip fizinis asmuo, neturi jokio motyvo ir tikslo surinkti, vežti ir (ar) apdoroti statybines atliekas, kai tokia veikla užsiima visus leidimus turinti ir atliekų tvarkymo srityje besispecializuojanti jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) A. S., įsigijęs statybines atliekas iš UAB (duomenys neskelbtini) kaip minėta, jas tiesiog panaudojo savo žemės sklypo užpildymui (išlyginimui), kad žemės sklype nesikauptų vanduo ir žemės sklypą būtų galima naudoti. Faktą, kad A. S. yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) savininkas ir kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius pagrindžia pats Institucijos 2015-02-25 nutarimas, kuriame Institucija šias aplinkybes yra konstatavusi. Faktą, kad A. S. iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigytas statybines atliekas naudojo savo reikmėms (žemės sklypo išlyginimui), o ne jas surinko, vežė ir (ar) apdirbo, patvirtina ir 2015-02-03 Patikrinimo aktas Nr. KMP-26, kuriame nurodyta, kad <... Pietinėje žemės sklypo dalyje yra nustumdytas dirvožemis link žemės sklypų, esančių greta Nr. 362, 279, 405, 0,8 ha teritorijoje supiltos nepavojingos įvairios statybinės atliekos po atliekų rūšiavimo. Apžiūrėjus užpiltą plotą matomos betono, grunto, plytų, įvairios keramikos, skaldos, gipso gaminių, akmenų, grunto, smėlio, žvyro ir šių medžiagų mišinių atliekos. Apžiūrėtame plote kitokių atliekų (buitinių, komunalinių, pakuotės ir pan.) ir pavojingų nerasta...>. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. S. įsigijo tik žemės sklypo išlyginimui tinkamas statybines atliekas, iš jų išrinko netinkamas sklypo lyginimui atliekas, o kitokių atliekų, kurios netinkamos žemės sklypo išlyginimui (buitinių, komunalinių, pakuotės ir pavojingų) nerasta. Aplinkybę, kad A. S. prieš panaudodamas įgytas statybines atliekas savo žemės sklypo užpildymui, iš naudotinų atliekų atskyrė /išrinko netinkamas, kenksmingas atliekas, pagrindžia 2014-11-17 PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) , kurią išrašė UAB (duomenys neskelbtini) už statybinių medžiagų, turinčių asbesto, priėmimą į sąvartyną. A. S. žemės sklypo lyginimo darbus patikrino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, kuris 2014-07-14 rašte Nr.(15.17)-2D-10998 konstatavo, kad A. S. savo žemės sklype statybines medžiagas panaudojo su tikslu išlyginti toje vietoje buvusią daubą, kurioje nuolat telkšojo vanduo ir dėl kurios nebuvo įmanoma įvažiuoti į žemės sklypą. Ši institucija nenustatė savavališkos statybos fakto. LR atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. ll d. numatyta, kad atliekų naudojimas - veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. UAB "S. M.", kaip atliekų tvarkytojas, pagal 2014-04-30 PVM sąskaitą - faktūrą SMP Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-11-28 PVM sąskaitą - faktūrą SMP Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė statybines atliekas fiziniam asmeniui A. S., kuris jam, kaip fiziniam asmeniui, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) panaudojo šias statybines atliekas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, t.y. panaudojo statybines atliekas savo žemės sklypo užpildui sklypo pakėlimui sklypo dalyje, kurioje nuolat kaupėsi vanduo, vietoj kitų medžiagų (vietoj naudingųjų iškasenų, smėlio, žvyro ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-16 nutarimo Nr. 366 redakcija) buvo patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas,, kurio tikslas - nustatyti strateginius atliekų tvarkymo iki 2020 metų tikslus, uždavinius ir priemones, būtinas užsibrėžtiems tikslams pasiekti, valstybines atliekų tvarkymo užduotis ir atliekų tvarkymo užduotis savivaldybėms, nacionalinės ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos finansavimo kryptis ir Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijus. Tokiu būdu, A. S. ne tik nepažeidė nutarime nurodytų teisės aktų, tačiau atliko veiksmus, kurie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įtvirtintus strateginius atliekų tvarkymo tikslus.

Dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KMA-15, KMA-12

UAB (duomenys neskelbtini) Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 3.6 lentelėje - Medžiagų balansas naudojant vieną toną atliekų - nurodyta, kad naudojant R12 būdu vieną toną statybinių atliekų pagaminama produkcija - žaliava kelių remontui (kuri gali būti naudojama tik įmonėje kelių ir aikštelių remontui) ir susidaro atliekos kodais 191205 - stiklas; K207 mediena, nenurodyta¹191206; 191202 juodieji metalai ir 191209 mineralinės medžiagos, kurios pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p. turi būti perduotos atliekų tvarkymo įmonėms pagal sutartis dėl jų tolimesnio naudojimo ar šalinimo. Iš UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų matyti, kad atliekos kodu 191209 buvo parduotos fiziniam asmeniui, o ne atiduotos atliekas tvarkančiai įmonei.

Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamente numatyta, kad perdirbus stiklo pakuotės atliekas į tos pačios paskirties medžiagas, pagaminama stiklo žaliava, kuri turi būti perduodama stiklo gaminių gamintojams su tikslu, kad iš stiklo žaliavos vėl bus pagaminta stiklo pakuotė. UAB (duomenys neskelbtini) yra įrašyta į atliekų tvarkytojų sąrašą, turinčių teisę išduoti stiklo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Šie dokumentai suteikia teisę mokesčių mokėtojams pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvata, t. y. mokesčio mokėtojas, įvykdęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas stiklo pakuotės atliekų tvarkymo užduotis (t. y. gavęs iš stiklo pakuotės atliekų Tvarkytojo dokumentą, įrodantį, kad, tam tikras stiklo pakuotės atliekų kiekis buvo surinktas ir perdirbtas), gali nemokėti mokesčio. UAB (duomenys neskelbtini) pardavė stiklo pakuotės žaliavą fiziniam asmeniui, o ne stiklo gaminių gamintojui, tokiu būdu stiklo žaliava buvo panaudota ne stiklinės pakuotės gamybai, o išpilta fiziniam asmeniui priklausančiame sklype.

Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p. taip pat numatyta, kad nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, gali būti sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. Atliekų tvarkymo įstatymo 6 str. 3 d. nustatyta, kad Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 1 priedo 1 priedelyje nurodytos veiklos rūšys, kurioms taikomos išimtys turėti leidimo dalį dėl atliekų tvarkymo (taikoma įmonėms, kurios gamybos vietoje naudoja arba šalina, įskaitant paruošimą naudoti arba šalinti, tik savo ūkinės veiklos metu susidariusias nepavojingas atliekas). Kituose teisės aktuose (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės, Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai, Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklės ir kt.) taip pat numatytos galimybės panaudoti atliekas be Leidimo. Teisės aktai nenumato galimybės statybos ar griovimo atliekų panaudojimo privataus sklypo formavimui, todėl UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės perduoti po rūšiavimo gautų statybos ir griovimo atliekų fiziniam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimai paliktini nepakeisti, skundai atmestini.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Liudytojas V. R. parodė, kad yra Kauno rajono aplinkos agentūros vedėjas. Šią veiklą UAB (duomenys neskelbtini) bei atidavimą atliekų A. S. kontroliavo nuo tada, kai dalis atliekų jau buvo išpilta. Rašė patikrinimo aktus iki lapkričio mėnesio. Pagal Kauno AAD išduotą TIPK leidimą UAB (duomenys neskelbtini) turi teisę tvarkyti mišrias statybos ir griovimo atliekas, t.y. betonas, plytos, čerpės, keramika ir pan. Viena iš veiklų yra R12 – atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant kitą veiklą. R12 veiklos tikslas - paruošti atliekas tolimesniam naudojimui. Tai 7.1 p. leidime. Taip pat paruošti atliekas tolimesniam naudojimui yra reglamento leidimo dalis 3.1 p. Jo nuomone, UAB (duomenys neskelbtini) nepavojingas atliekas perdavė, o A. S. naudojo tas atliekas sklypo pakėlimui, nepažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių. Atliekų tvarkymo įstatyme įvardintos sąvokos kas yra atliekų turėtojas ir kas tai yra atliekų naudojimas. A. S. buvo atliekų naudotojas. Atliekų naudojimas – tai veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų. Atliekų turėtojas UAB (duomenys neskelbtini) perduodama statybines atliekas, tinkamas užpildui, nepažeidė šios įstatymo sąvokos, o A. S., naudodamas šias statybines atliekas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, vykdė veiklą, kurios pagrindinis rezultatas atitinka atliekų naudojimo principą, įvardintą įstatyme. Jis jas ne tvarkė, jis jas naudojo. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p., atliekų turėtojas teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, naudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai, visuomenei, sveikatai saugiu būdu. Reiškia atliekų turėtojas UAB (duomenys neskelbtini) pagal 7 p. gali atliekas naudoti ir tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai atliekos naudojamos savo reikmėms. A. S., kai tampa atliekų turėtoju, 7 p. jam leidžia nepavojingas atliekas panaudoti žemės ūkyje, energijai gauti ir t.t. Vadovaujantis šiuo straipsniu atliekos buvo perduotos ir panaudotos sklypo pakėlimui. Vadovaujantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti naudojamos kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga, jeigu atitinka tam tikrus reikalavimus. Tai netgi statybinės medžiagos, susidarę statybvietėje, be jokio rūšiavimo gali būti atiduodamos ir tiesiogiai panaudojamos vietoj kitų medžiagų, nereikia jų perduoti atliekų tvarkytojui. Dėl Atliekų tvarkymo reglamento. Vadovaujantis LR Atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 1 d., atliekas naudojanti ar šalinanti turi turėti Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą. Reglamento 3 p. yra R12 būdas - paruošti atliekas tolimesniam naudojimui. Reglamento 3.4 p. aprašymo 1 d. nurodyta, kad statybinės atliekos surenkamos iš gyventojų ir įmonių bei susidaro rūšiuojant atliekas. Jos vežamos į gamybinę bazę, kur rūšiuojamos ir sandėliuojamos. Čia nepasakyta kur toliau atliekos dedamos. 2 d. nurodyta, kad atrinktas atliekas iš konteinerių, prieš tai susmulkinus, leidžiama naudoti įmonės ūkinėje veikloje kaip gruntą įvairių aikštelių pakėlimui arba perduoti atliekų tvarkytojui. Reglamento 3.6 p., kad išrūšiavus statybines atliekas, leidžiama pagaminti žaliavą kelių remontui. Tik tiek, kad kai rašė sąskaitą, užrašė ne žaliava, o statybinės atliekos. Bet tas esmės nekeičia. Taigi pagal leidimą ir Atliekų tvarkymo taisykles A. S. yra ne tvarkytojas, o atliekų naudotojas. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitais teisės aktais, Vyriausybė patvirtino atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planą, kurio tikslas nustatyti strateginius atliekų tvarkymo tikslus. Plano 4 sk. prioritetų eiliškume numatyta – kitoks atliekų naudojimas, t.y. atliekas naudoti vietoj kitų žaliavų, t.y. vietoj smėlio, žvyro ir pan. Plano 227.21 p. numatytas uždavinys – skatinti perdirbti ir naudoti atliekas vietoj kitų medžiagų. Plano 263 p. nustatyta, kad iki 2020 metų mažiausiai 70 proc. statybos atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai vietoj kitų medžiagų. Taigi visur tikslai yra statybines atliekas panaudoti vietoj kitų medžiagų.

A. S. yra surašyti trys administracinio teisės pažeidimo protokolai. Kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui už stiklo žaliavos pardavimą, t.y. pardavimo sandorių sudarymą (administracinio teisės pažeidimo protokolas KMA-12) , tuo buvo pažeista Atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. ir Atliekų tvarkymo taisyklių 69 ir 70 punktai (padarytas pažeidimas , numatytas ATPK 51 ³ str.18 d.

ATPK 51 ³ str.18 d. nustatyta, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą pareigūnams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro. Atliekų tvarkymo įstatymo (red. nuo 2014-12-31) 10 straipsnyje nustatyta, kad Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis. Atliekų tvarkymo taisyklių (red. nuo 2014-10-24) 69 punkte nustatyta, kad Atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, įskaitant įmones, kurios paruošia atliekas naudoti ar šalinti, privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą. ...., o 70 punkte nustatyta, kad Atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, rengdamos Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, turi naudotis Atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentų rengimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. D1-111 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentų rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 26-942).

Teismas sutinka su institucijos argumentais, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė bendrovės Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, patvirtinto kartu su Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 2013-09-24 leidimu Nr. 5/25, kur 3.1 ir 3.4. dalyse nurodytas reikalavimas pagamintą žaliavą stiklo gaminiams gaminti perduoti į perdirbimo gamyklas (b.l.25). Pardavimas atsijotos stiklinės pakuotės žaliavos fiziniam asmeniui nėra numatyta techniniame reglamente

Šio teisės pažeidimo protokolo pagrindu priimtas skundžiamas 2015-02-09 nutarimas Nr. KMA-12 paliktinas nepakeistu.

2015-02-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.KMA-15 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. S. dėl to, kad jis pardavė atliekas, t.y. mineralines medžiagas fiziniam asmeniui A. S. ir tuo pažeidė Atliekų tvarkymo 4 str.1d., Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktą.

ATPK 51 ³ straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad Atlygintinas ar neatlygintinas atliekų perdavimas asmenims, neturintiems teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas), –užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Atliekų įstatymo 4 str. 1d. nustatyta, kad Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats....Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. S. statybines atliekas įsigijo ir panaudojo savo privataus žemės sklypo išlyginimui. Byloje yra duomenys, kad A. S. 2014-12-30 UAB (duomenys neskelbtini) perdavė 1,6 t mišrių atliekų sutvarkymui (institucijos pateiktos bylos 11 lapas), o UAB (duomenys neskelbtini) statybines medžiagas, turinčio asbesto (administracinio teisės pažeidimo bylos 11 lapas). Šias aplinkybes pagrindžia ir institucijos pateiktos fotonuotraukos (b.l.49-52). 2014-11-15-17 d. patikrinimo akte Nr. 132, 2014-12-23 patikrinimo akte Nr.151 (institucijos pateiktos bylos 16,17 lapai) nustatyta, kad žemės sklype apie 0,8ha plote pilamos statybinės inertinės medžiagos, statybos griovimo atliekos, betonas ir kt. Naudojamos įvairios nepavojingos medžiagos po statybinių griovimo atliekų rūšiavimo. Prieš užpilant išlyginamąjį grunto, žvyro sluoksnį, dar papildomai išrenkamos pasitaikančios atliekos, netinkamos pakeliamo sluoksnio suformavimui. Šių atliekų surinkimui pastatyti konteineriai. Naujai užpiltame paviršiniame išlyginamajame grunto sluoksnyje matosi kartono, polietileninės plėvelės, plastiko po lydymo atliekų. Su šiomis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis A. S. sutiko. Tokiu būdu, A. S., įsigydamas iš UAB (duomenys neskelbtini) atliekas, kurios įvardintos kaip mineralines medžiagos , jas toliau apdorojo. Šių įrodymų visuma pagrindžia teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini) atlygintinai perdavė atliekas asmeniui A. S., neturinčiam teisės jas surinkti, vežti ar apdoroti. Todėl šio administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu surašytas skundžiamas 2015-02-18 nutarimas Nr. KMA-15 paliktinas nepakeistu.

2015-02-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad A. S., neįsiregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre, įsigijęs atliekas iš UAB (duomenys neskelbtini) jas toliau apdorojo. Tuo pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 31 ir 40 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51 ³ straipsnio 14 dalyje. Atliekų tvarkymo taisyklių 31 punkte nustatyta, kad Atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis tik šių Taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka užregistruota įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus. Šių taisyklių 40 punkte nustatyta, kad Atliekų apdorojimo veikla gali verstis tik šių Taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka užregistruota įmonė.

ATPK 51 ³ straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad Atliekų surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. S., kaip fizinis asmuo, nėra įregistravęs atitinkamos veiklos pobūdžio įmonės, kurios veiklos teritorija yra A. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Aukščiau paminėtų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad šiame žemės sklype A. S. atliko atliekų apdorojimo veiklą. Todėl šio administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu priimtas skundžiamas 2015-02-25 nutarimas KMA-17 paliktinas nepakeistu.

Teismas sutinka su pareiškėjo ir jo atstovo nurodytais argumentais, kad būtina tausoti gamtinius išteklius ir juos pakeisti kitomis žaliavomis, kurios susidaro dėl žmogaus kasdieninės veiklos. Tačiau siekiant šį principą įgyvendinti, būtina ir kita svarbi aplinkybė, t.y. įmonės, kurių veikla yra susijusi su šio principo įgyvendinimu, privalo tiksliai laikytis jos veiklą reglamentuojančių teisės normų.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos būtų aiškiai neteisingos ar neproporcingos, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d. 2 p. teismas

nutaria:

pareiškėjo A. S. skundus atmesti.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjo 2015-02-09 nutarimą Nr. KMA-12, 2015-02-18 nutarimą Nr. KMA-15, 2015-02-25 nutarimą KMA-17 palikti nepakeistus.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.