Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat A. S. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš A. S. civilinio ieškovo mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 36 572,70 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir einamų pareigų pagrindu disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, valdydamas jam patikėtą šios bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. 3 d. iki 2016 m. gegužės mėn. 31 d., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą šiomis aplinkybėmis:

- 2014 metų lapkričio – gruodžio mėnesių laikotarpiu, pasinaudodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia ir jam išduota verslo mokėjimo kortele – Maestro Business Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgrynino 7 200 Lt (2 085,26 Eur), pateisindamas išlaidas už 3 664,98 Lt (1 061,45 Eur), o 3 535,02 Lt (1 023, 81 Eur) panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ir juos pasisavino;

- tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 metų sausio – gruodžio mėnesių laikotarpiu, pasinaudodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia ir jam išduota verslo mokėjimo kortele – Maestro Business Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgrynino 34 050 Eur, pateisindamas išlaidas už 10 589,99 Eur, o 23 460,01 Eur panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ir juos pasisavino;

- tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 metų sausio – balandžio mėnesių laikotarpiu, pasinaudodamas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia ir jam išduota verslo mokėjimo kortele – Maestro Business Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgrynino 4 850 Eur, 2016 m. balandžio 17 d. per bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžino į sąskaitą 2 000 Eur, o 2 850 Eur panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ir juos pasisavino,

- tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 31 d. vienintelės bendrijos narės J. I. sprendimu nuo 2016 m. gegužės 31 d. nutraukus civilinių paslaugų sutartį su A. S. ir nuo 2016 m. birželio 1 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu paskyrus A. L., naujam įmonės vadovui neperdavė įmonės kasoje buvusių 9 238,88 Eur ir šiuos pinigus pasisavino, tokiais savo veiksmais, pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - viso 36572,70 eurus.

2. Be to, A. S. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus:

- jis, nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas tikslą iššvaistyti pinigines lėšas, pagal 2015 m. gegužės 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal pinigų priėmimo kvitą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už remonto darbus ir krovininio automobilio detales apmokėjo 3 180,99 Eur, nors pagal 2015 m. gegužės 29 d. kelionės lapus vienintelė MB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojama transporto priemonė - krovininis automobilis MAN (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOEGEL SN24, v. n. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, aukščiau minėtą dieną buvo du kartus išvykusi maršrutu „Kaunas – Marijampolė“, todėl ši transporto priemonė 2015 m. gegužės 29 d. remontuojama negalėjo būti, tokiu būdu tyčia iššvaistė MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 3180,99 Eur.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Civilinio ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.1. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Civilinio ieškovo teiginiai ir juos pagrindžiantys apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo atmetami. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, teismo ištirtus įrodymus ir patikrinęs skundžiamą nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami A. S. kaltei pagal jam reikštą kaltinimą, išvaisčius MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus (3 180,99 Eur), pagrįsti.

6.2. Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra priimta inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį pagrįsti neginčijamais įrodymais, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką, byloje privalo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Gi, išvados, kurių teismas negali pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis, ką iš esmės pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

6.5. Pažymėtina, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 2015 m. gegužės 29 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, serijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 3 180,99 Eur suma (t. 2, b. l. 53-55, 56); MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais už suteiktas paslaugas faktą patvirtina ir byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 121-125); liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. L. parodymais nustatyta, kad į įmonės apskaitą buvo įtrauktas pinigų priėmimo kvitas, išrašytas minėtai sumai (t. 3, b. l. 30-31); specialisto išvada Nr. 5-2/152 bei specialistės paaiškinimas pirmosios instancijos teisme patvirtina, jog toks atsiskaitymas už suteiktas paslaugas buvo pagrįstas ir buhalteriniais MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (t. 2, b. l. 8-26; t. 3, b. l. 84-85). Byloje nėra ginčijama ir tai, kad 2015 m. gegužės 29 d. sąskaita buvo pasirašyta ir pagal išrašytą pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėta tuometinio MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. S., bei aplinkybė, kad sąskaitos išrašymo ir apmokėjimo dieną įmonės naudojamas vilkikas buvo du kartus išvykęs maršrutais Kaunas-Marijampolė (t. 1, b. l. 59-61). Tačiau A. S. kaltės, išvaisčius MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 3 180,99 Eur pinigines lėšas, faktas civilinio ieškovo iš esmės remiamas aplinkybėmis - jog įmonės veikloje naudojamas automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašymo dieną buvo išvykęs, jog sąskaitoje nurodytų paslaugų atlikimas turėjo užtrukti maždaug visą dieną ir kad įgytos prekės, konkrečiau stabdžių disko DAF su žiedais, negalėjo būti montuojami į MB „Transgesta“ naudojamą MAN vilkiką.

6.6. Išties, iš šioje byloje pateiktų MB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės-birželio mėnesių kelionės lapų matyti, jog įmonės veikloje naudojamu vilkiku MAN, v. n. (duomenys neskelbtini) minėtos sąskaitos išrašymo ir apmokėjimo dieną buvo atlikti du reisai maršrutu Kaunas-Marijampolė, taip pat kad šiuo vilkiku kitomis gegužės ir birželio mėnesio dienomis, t. y. ankstesnėmis – prieš ir vėlesnėmis – po minėtos sąskaitos išrašymo, buvo atlikti ir kiti maršrutai po visą Lietuvą. Be kita ko aplinkybę, kad šiuo vilkiku kaltinime nurodytu laiku buvo vykstama maršrutu Kaunas-Marijampolė, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas vilkiko vairuotojas G. B.. Anot jo, jis buvo vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kelionės lapai buvo surašomi tą pačią dieną, kurią ir buvo važiuojama, todėl, jei juose būdavo jo parašas, tai reiškia, kad jis ir važiuodavo. Iš liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. L. parodymų taip pat nustatyta, kad sąskaitoje išrašytų paslaugų atlikimas būtų užtrukęs maždaug vieną darbo dieną. Teisėjų kolegija sutinka, kad šios aplinkybės rodo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas vilkikas MAN, v. n. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 29 d. negalėjo būti remontuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nustatytų objektyvių priežasčių. Gi vien šios nustatytos aplinkybės byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visumos kontekste, kolegijos vertinimu, nepakankamos padaryti neginčijamą išvadą dėl A. S. tyčios iššvaistyti ir MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų – 3 180,99 Eur iššvaistymą.

6.7. Be pirmiau aptartų faktinių aplinkybių byloje nustatyti šie faktiniai duomenys. Apklaustas A. S. nurodė, jog jis įmonės veikloje iš esmės nedalyvavo; neigė, kad siuntė vilkiką remontui, nurodė, kad ir sąskaitą jis galėjo pasirašyti (parašo tikrumo neneigė), kai ją jam perdavė A. D., kadangi visus dokumentus, kuriuos jis pasirašydavo kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jam atnešdavo pastarasis; ką A. D. jam duodavo - tą jis ir pasirašydavo. A. D. jis buvo klausęs ir dėl įmonėje naudojamo automobilio remonto, nes sąskaitų apmokėti už remonto darbus praktiškai negaudavo, į ką A. D. jam atsakydavo, kad, automobiliui sugedus, tuos gedimus susitvarko pats vairuotojas. Šiame kontekste pastebėtina, kad, civilinio ieškovo aiškinimu, tokiais A. S. parodymais nėra pagrindo tikėti, kadangi jis skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą (šioje dalyje nuosprendis nėra skundžiamas), ką jis paneigė, todėl visumoje jo paaiškinimai turėtų būti atmesti. Vertinant tokius apelianto argumentus, sutiktina, kad asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali ir neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Vis dėlto, kaltinamojo parodymai yra laikomi vienu iš įrodymų šaltinių ir jais vadovaujamasi toje apimtyje, kiek juos patvirtina arba paneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti faktiniai duomenys. Taigi, teismas, įvertinęs surinktų duomenų visumą, sprendžia, ar byloje surinktų duomenų pakanka asmeniui pareikštam kaltinimui pagrįsti.

6.8. Nagrinėjamu atveju, byloje liudijusių asmenų parodymais buvo nustatytos šios aplinkybės:

6.8.2. Kaip minėta, šių liudytojų parodymais buvo nustatyta ne tik aplinkybės, kad A. S. su įmonės turimu vilkiku jokių veiksmų neatlikinėjo ir nurodymų vairuotojui G. B. neduodavo, bet ir tai, kad automobilio remontas galėjo būti atliekamas ir kita data, negu buvo nurodyta sąskaitoje. Pažymėtina, kad ginčo, jog vilkiko vairuotojas G. B. visus nurodymus gaudavo tik iš MB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadovo A. D., byloje iš esmės nėra. Bylos duomenimis nebuvo paneigtas ir A. S. aiškinimas, kad jam visus dokumentus, kuriuos jis pasirašydavo, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pateikdavo A. D.. Iš A. D. teisme duotų parodymų seka, kad sąskaitas faktūras į darbovietę jis veždavo pats; pagarsintais liudytojos A. S. parodymais nustatyta, kad dokumentus apskaitos tvarkymui jai taip pat pateikdavo A. D.. Visa tai, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui davė pagrindą spręsti, jog vien sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvite esantys A. S. parašai nėra pakankami išvadai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios piniginės lėšos (3 180,99 Eur) buvo išvaistytos tyčiniais A. S. veiksmais. A. S. versija dėl tokios sąskaitos pasirašymo aplinkybių bylos duomenimis nebuvo paneigta, tuo labiau, kad asmuo, atsiskaitęs grynaisiais pinigais bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo identifikuotas.

6.9. Nors apeliantas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad minėtų liudytojų parodymais, juos vertinant su kitais bylos duomenimis, buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės įrodančios A. S. kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, o pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, šių asmenų nurodytas aplinkybes vertino atsietai, teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutikti neturi pagrindo. Nurodytų liudytojų parodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti visų įrodymų kontekste, kaip patvirtinantys aplinkybes, turinčias reikšmės teismo vidinio įsitikinimo susiformavimui.

6.10. Antai, apklaustas liudytoju A. D. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas vilkikas iš viso nebuvo remontuojamas, t. y. didesnių remonto darbų nebuvo, o smulkesnius gedimus vairuotojas susitvarkydavo pats. Teigė, kad jis pats prie vilkiko remonto neprisidėjo, nei davė nurodymus jį remontuoti, nei remontavo. Į servisus automobilio nesiuntė. Dėl automobilio remonto UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisuose nurodymų nėra davęs. Tačiau šių teisme duotų A. D. parodymų teisingumu pirmosios instancijos teismas suabejojo pagrįstai, įvertinęs tiek liudytojo G. B. parodymų, tiek byloje esančių kitų rašytinių duomenų informacijos turinį apie MB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamam vilkikui atliktus remonto darbus kituose servisuose. Kaip minėta, vilkiko vairuotojas G. B. parodė, kad, prireikus automobiliui atlikti remontą, jis apie tai informuodavo A. D., o šis jam teikdavo nurodymus, į kokį servisą automobilį reikia nuvaryti. Liudytojas patvirtino, kad jam yra tekę vairuoti vilkiką ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisus. Kolegija pažymi, kad šiais liudytojo G. B. parodymais byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo netikėti. G. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jokių bylos duomenų, kurie patvirtintų, jog jis siekia apkalbėti A. D., nenustatyta, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad šio liudytojo parodymai vertintini kaip patikimi, kokiais juos laikė ir pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas. Byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. vilkiką savo veikloje naudojant MB „(duomenys neskelbtini)“, šiuose servisuose buvo atliekami tam tikri transporto priemonės – MAN, v. n. (duomenys neskelbtini) – remonto darbai. Be kita ko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos sąskaitos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita buvo pasirašyta A. D., pastabose nurodant minėto vilkiko markę ir valstybinius numerius (t. 3, b. l. 43-58). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės paneigė A. D. aiškinimus, jog minėtas automobilis ne tik nebuvo remontuojamas servisuose, bet ir kad jis pats jokių nurodymų dėl jo remonto nebuvo davęs. Apelianto pažymima, jog ne kas kitas, o A. S. buvo sudaręs sutartį dėl vilkiko nuomos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu vilkiko remonto klausimai neįėjo į A. D. darbo pareigas MB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatomas A. S. pareikšto kaltinimo pagrįstumas, t. y. aiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su byloje pateiktų duomenų įrodytumu, sprendžiant A. S. kaltės klausimą. Tame tarpe buvo išsamiai nagrinėjama aplinkybė ir dėl nurodymų remontuoti bei siuntimo jį remontuoti į atitinkamą servisą davimo. Todėl vien aplinkybė, kad A. D. šioje byloje atstovavo civilinį ieškovą MB „(duomenys neskelbtini)“ ir davė parodymus apie jam, kaip šios įmonės transporto vadovui, žinomas aplinkybes, susijusias su šios bylos dalyku, nesudaro kitaip vertinti jo parodymus, nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Argumentas, kad anot liudytojo G. B., jam nežinoma bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, atsižvelgiant ir į tai, kad šis liudytojas parodė ir apie tai, kad visų servisų, į kuriuos varė vilkiką, kaip jis teigė – A. D. nurodymu, tiksliai išvardinti negalintis. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojo G. B. duotų parodymų nenuoseklumą, kalbant apie vilkiko remontą ir atliktų darbų pobūdį. Tačiau šios aplinkybės nustatytų faktinių duomenų visumoj nelaikytinos esminėmis, pakankamomis liudytojo parodymus, kaip nenuoseklius, atmesti, t. y. nesivadovauti, darant apelianto skunde nurodomas išvadas. Teisėjų kolegija vertina, kad šio liudytojo parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, gi aplinkybes, susijusias su vilkikui atliktų darbų (remontų) pobūdžiu, kaip matyti, liudytojas nurodė taip, kaip jas prisiminė ir suprato, praėjus tam tikram laiko tarpui. Tuo pačiu kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats apeliantas, pasisakydamas dėl šio liudytojo parodymų, laikosi nevienareikšmiškos pozicijos, t. y. vienu atveju remiasi jais, kaip įrodymu šaltiniu, įrodinėjant A. S. kaltę, išvaisčius MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, kitu - siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl A. D. parodymų, teigia, jog jie buvo prieštaringi ir viso bylos proceso eigoje nuolat keitėsi.

6.11.1. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 21 d. nuomos sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo MB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą vilkiką su priekaba. Tarp įmonių sudarytos automobilio nuomos sutarties 2.5 ir 2.6 punktų pagrindu nuomininkas (šiuo atveju MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo padengti automobilio draudimo, remonto ir eksploatacijos išlaidas (t. 2, b. l. 30). Nustatyta ir tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių automobilio MAN, v. n. (duomenys neskelbtini) ir priekabos KOEGEL/SN24, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto darbų (t. 1, b. l. 131) bei, kad tam tikri minėtos transporto priemonės remonto darbai buvo atliekami, juos organizuojant ir apmokant ne bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 53-55; t. 3, b. l. 43-58). Liudytojo G. T. teisme duotais parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėto vilkiko, kurį ši buvo išnuomojusi MB „(duomenys neskelbtini)“, aptarnavimo (remonto) ir apmokėjimo darbus buvo pavedusi organizuoti bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitas išstatant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, vien liudytojo G. T. duoti parodymai dėl bendradarbiavimo sutarties tarp įmonių ir išrašytų sąskaitų įmonei, kuri minimu automobiliu nedisponavo, nepaneigia fakto dėl automobilio remonto galimybės, juolab, kad ir pati MB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties pagrindu buvo įsipareigojusi padengti visas išlaidas, susijusias su transporto priemonės remontu. Kita vertus, sudarytoje nuomos sutartyje nebuvo konkrečiai nustatyta, kas ir kaip turi organizuoti automobilio remonto darbus, t. y. nustačius pareigą nuomininkui padengti išlaidas, nekonkretizuota, o tuo pačiu ir nenustatyta (neišaiškinta), kad MB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiama organizuoti darbus, susijusius su automobilio remontu. Minėtų aplinkybių kontekste kaip aplinkybes, turinčias reikšmės teismo vidinio įsitikinimo formavimui, teisėjų kolegija laiko ir aplinkybes, jog, esant anksčiau paminėtiems susitarimams dėl transporto priemonės naudojimo ir remonto, nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip vilkiko savininkė, sudarytos nuomos sutarties pagrindu būtų kreipusis į MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl išlaidų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavus vilkiko remonto darbus bei apmokėjimą, ir bendradarbiavimo sutarties pagrindu sąskaitas dėl to turėjusi išstatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors sudarytos nuomos sutarties pagrindu būtent MB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo įsipareigojusi tokias išlaidas padengti. Taigi, šios nustatytos aplinkybės rodo, kad tarp įmonių sudarytų susitarimų vykdymo apimtis neatitinka tikrųjų sutarties šalių ketinimų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateiktą 2015 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitą faktūrą MB „(duomenys neskelbtini)“ 192,75 Eur sumai, kurios pastabų grafoje buvo nurodytas vilkikas MAN, v. n. (duomenys neskelbtini) ir kurios apmokėjimas bankiniu pavedimu buvo gautas 2015 m. rugsėjo 10 d., kas rodo, jog atvejų, kuomet transporto priemonė buvo remontuojama MB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva buvo, gi dėl šio MB „(duomenys neskelbtini)“ organizuoto remonto ir atlikto mokėjimo pretenzijos, susijusios su šios bylos dalyku, nebuvo keliamos.

6.12. Apeliacinio skundo argumentus, kad iš 2015 m. gegužės 29 d. sąskaitos faktūros negalima identifikuoti, jog ji buvo išrašyta būtent už vilkikui MAN, v. n. (duomenys neskelbtini), atlikto remonto darbus, teisėjų kolegija laiko pagrįstais. Tai atsispindi tiek iš išrašytos komentuojamos sąskaitos faktūros, tiek ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2016 m. lapkričio 15 d. pažymos (t. 1, b. l. 121, 122-124). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaso T. L. taip pat negalėjo nurodyti, kokia konkrečiai transporto priemonė buvo remontuojama dėl tokių duomenų nekaupimo ir nesaugojimo, nesant sudarius ilgalaikių remonto ir aptarnavimo sutarčių. Vis dėlto, šioje byloje surinkti ir ištirti duomenys rodo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo naudojama tik krovininis automobilis MAN, v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KOEGEL/SN24, v. n. (duomenys neskelbtini), o 2015 m. gegužės 29 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių/paslaugų turinys patvirtina, jog buvo atliekami būtent vilkiko remonto darbai. Aplinkybės, susijusios su liudytojo T. L. aiškinimu, kad sąskaitoje nurodyta detalė – stabdžių diskai DAF su žiedais – nėra iš esmės tinkama MAN automobiliams, kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju taip pat nepaneigia, kad tokių prekių MB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo, ką skundžiamu nuosprendžiu nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. L. parodymų ir baudžiamojoje byloje ištirtų duomenų matyti, jog dėl suteiktų paslaugų buvo išrašyta sąskaita, tuo pačiu į įmonės apskaitą buvo įtrauktas pinigų priėmimo kvitas, kas rodo, kad darbai buvo atlikti, galimai ir ne tą pačią sąskaitos išrašymo dieną, nes sąskaitos už suteiktas paslaugas, kaip nurodė liudytojas, nebūtinai buvo išrašomos transporto priemonės remonto dieną ir netgi ne jos paėmimo iš serviso dieną. Pažymėtina, kad byloje tokios liudytojo T. L. parodymais nustatytos aplinkybės, iš esmės nebuvo ginčijamos, juo labiau paneigtos surinktais ir ištirtais įrodymais. Be to, aplinkybę, kad transporto priemonė galėjo būti remontuojama nebūtinai sąskaitos išrašymo dieną, tam tikru aspektu patvirtinta ir liudytojo G. B. parodymais apie tai, kad vilkikas būdavo remontuojamas ir savaitgaliais. Šiuo atveju įvertintina ir aplinkybė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ civiline tvarka neginčijo išmokėtos sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip nepagrįstos. Priešingai - matyti, kad atliktas atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrįstas MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, įtraukiant duomenis ir į metines deklaracijas bei šia sąnaudų dalimi mažinant įmonės pelną. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, šios civilinio ieškovo nurodytos aplinkybės taip pat nėra pagrindas pagrįsti teiginiams, kad jokie darbai komentuojamu atveju vilkikui nebuvo atliekami.

6.13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skunde pateikta pozicija dėl pirmosios instancijos teismo atliktos analizės, pasisakant dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų automobilių, remonto, taip pat yra neteisinga. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas faktą, kad buvo remontuojama kaltinime nurodyta transporto priemonė su puspriekabe, nustatė, remdamasis duomenimis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje ir pažymoje nebuvo pateikti duomenys, kokia transporto priemonė buvo remontuota, o iš šioje byloje pateiktų duomenų kitų transporto priemonių išskyrus vilkiką su puspriekabe, MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Iš teismo atliktos analizės turinio matyti, jog teismas kartu vertino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes tiek dėl įmonės veikloje naudojamų transporto priemonių, tiek dėl jų remonto servisuose. Antai, vertinant jau minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2015 m. rugpjūčio 27 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ 192,75 Eur sąskaitą, įvardinta lengvųjų automobilių remontu (kuri buvo pasirašyta A. D.), teisme A. D. parodė apie tai, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo nuomojosi automobilį AUDI ir ši sąskaita buvo išrašyta būtent už šiam lengvajam automobiliui suteiktas serviso paslaugas. Tokiu būdu, teismas pasisakė, kad šios aplinkybės leidžia spręsti apie MB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojamas kitas transporto priemones. Tačiau, vertindamas tokius A. D. parodymus, teismas pažymėjo ir tai, jog, nepaisant liudytojo nurodomų aplinkybių, minėtos sąskaitos pastabų grafoje buvo fiksuota, kad buvo remontuojamas vilkikas MAN, v. n. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas kilusią abejonę dėl įmonėje nurodomos naudojamos transporto priemonės (A. D. automobilio) remonto vertino A. S. naudai. Kaip minėta, duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamą lengvąjį automobilį buvo nurodyti tik teisminio nagrinėjimo metu, gi nustatytos aplinkybės, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. išrašyta sąskaita MB „(duomenys neskelbtini)“, rodo, kad įmonėje atvejų, kuomet sąskaitoje už suteiktas remonto paslaugas buvo nurodomas minėtas vilkikas, buvo. Tuo tarpu, apeliaciniame skunde civilinio ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su kitų įmonėje galimai naudojamų lengvųjų automobilių remontu, šiuo atveju įrodinėjamos nebuvo.

6.14. Be kita ko, priešingai, nei skunde vertinama civilinio ieškovo, pirmosios instancijos teismo aiškinimasis dėl MG „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojamo vilkiko tvarkymo kituose servisuose, šiuo atveju taip pat buvo reikšmingas nagrinėjamos bylos kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent tokiais duomenimis buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės remontu ne viename servise bylai aktualiu laikotarpiu, tuo pačiu patvirtinant liudytojo G. B. parodymus ir kartu paneigiant A. D. parodymus apie MB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamo vilkiko su puspriekabe neremontavimą. Taigi, šios nustatytos aplinkybės teismui taip pat leido padaryti atitinkamas išvadas dėl nagrinėjamo įvykio, o tuo pačiu ir dėl A. S. nurodymų G. B. vykti į atitinkamą servisą davimo.

6.15. Apelianto kritikuojamas ir pirmosios instancijos teismo pateiktas vertinimas dėl automobilio MAN, v. n. (duomenys neskelbtini), fiksuotų spidometro duomenų (ridos) MB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės-birželio mėnesių vilkiko kelionės lapuose 2015 m. gegužės 29 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 5 d. ir 2015 m. birželio 27 d. PVM sąskaitose faktūrose, teigiant, kad teismas tokiu būdu šiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, sugretinęs minėtuose dokumentuose fiksuotus duomenis (rodmenis), atkreipė dėmesį, kad 2015 m. gegužės 5 d. ir 2015 m. birželio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose sąskaitose nurodoma minėto vilkiko rida buvo žymiai didesnė, lyginant ją su fiksuota 2015 m. gegužės 29 d. kelionės lapuose. Gi iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, jog šios nustatytos aplinkybės buvo vienos iš visumos, t. y. jos nebuvo vienintelės ir tik tos, kuriomis teismas būtų rėmęs surinktų ir ištirtų duomenų visumos vertinimą. Priešingai, šio aplinkybės buvo analizuojamos visų šioje byloje nustatytų duomenų kontekste ir buvo padarytos atitinkamos išvados dėl A. S. pareikšto kaltinimo įrodytumo, visas abejones vertinant pastarojo naudai.

6.16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto siūlomas nurodytų aplinkybių vertinimas, neva paneigiantis pirmosios instancijos teismo išvadą dėl duomenų apie A. S. tyčinį MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iššvaistymą nepakankamumo, neįpareigoja susidariusią situaciją vertinti būtent taip. Tik teismas ištirtų byloje įrodymų visumos pagrindu priima sprendimą. Kaip jau buvo minėta, teismas savo vidinį įsitikinimą formuoja išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Gi, inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymio buvimas gali būti konstatuojamas, jį pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi in dubio pro reo principu. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015). Be to, pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.

6.17. Įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visumą ir nustatęs, kad nėra pakankamų ir neabejotinų A. S. kaltės įrodymų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. iš kaltinimo, padarius BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, išteisino, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

7.1. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių poveikių priemonių, dėl kurios pasisakoma ir skundžiamame nuosprendyje, yra ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas. Tačiau konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įstatymų leidėjo yra paliktas teismo diskrecijai. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Taigi, nuteistajam privaloma skirti bent vieną baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje, ir (ar) bent vieną įpareigojimą, numatytą BK 75 straipsnio 2 dalyje.

7.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią nuostatą įgyvendino tinkamai.

7.3. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), individualizuodamas A. S. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai), kad nebuvo nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat, įvertino byloje esančius nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, sveikatos būklę (anksčiau teistas nebuvo, nors buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, yra iš dalies darbingas - darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 60 % netekto darbingumo lygis). Įvertinęs visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą, nuteistojo asmenybę, t. y. visoms šioms aplinkybėms skirdamas vienodą dėmesį, pirmosios instancijos teismas A. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę už straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį. Taip pat teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sveikatos būklę, atidėjo jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis), kartu paskirdamas ir įpareigojimus, nustatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, argumentuodamas, kad, atidėjus bausmės vykdymą, A. S. bus pakankamai nubaustas, o skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė jam užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat, pirmosios instancijos teismo nuomone, būtent tokia bausmė, įvertinus A. S. asmenybę, jo patirtį versle, suteiks galimybę, A. S. greičiau atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. S. turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, sprendė, jog baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, šiuo atveju neskirtinas.

7.4. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju bausmės kaltininkui individualizavimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas pagal visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas gali bausmę pakeisti tik tuomet, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai. Šiuo atveju tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Nors A. S. BK 69 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė pirmosios instancijos teismo nebuvo paskirta, tačiau pagrindo jos skyrimui nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuosprendžiu iš A. S. priteistos turtinės žalos dydį, nuteistojo turtinę padėtį, aplinkybę, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikta pažyma apie nuteistajam nustatytą 35 % darbingumą, t. y. pagal teismui pateiktą darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) netekto darbingumo lygis sudaro jau 65 %, gaunamos dėl netekto darbingumo išmokos nėra didelės, sprendžia, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas ir konkretaus termino nustatymas priteistai visai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti gali sukurti situaciją, kuomet A. S., net ir sąžiningai siekdamas atlyginti visą nusikaltimu civiliniam ieškovui padarytą žalą, negalės to padaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kita vertus, BK 69 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra imperatyvus, o BK 67 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimą, tuo labiau kalbant apie turtinės žalos atlyginimą, nėra nurodyta, kad ši priemonė gali (turi) būti skiriama ir skiriama, kai byloje yra pareikštas civilinis ieškinys. Ir nors apeliantas aiškina, kad nuosprendžiu skirti įpareigojimai be šios baudžiamojo poveikio priemonės neturės jokio prevencinio poveikio ir nesulaikys A. S. nuo analogiškų nusikaltimų darymo ateityje, nes nusikaltimo motyvas – galimas poreikis azartiniams lošimams – tikėtina yra išlikęs, tokie teiginiai apie galimus įvykius, kurie, anot apelianto, galėtų įvykti, nesudaro pagrindo kitokio procesinio sprendimo šiuo klausimu priėmimui. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtos pareigos, laikytinos ne ką mažiau veiksmingomis ne tik atgrasyti A. S. nuo naujų nusikaltimų darymo, bet ir jam dėti visas pastangas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Juolab, kad netinkamas šių pareigų vykdymas (neįvykdymas), išaiškinus dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, taip pat sudarys prielaidas spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir realios jam skirtos bausmės vykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, atidėdamas bausmės vykdymą bei skirdamas įpareigojimus – per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, taip pat neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, nėra. Todėl darytina išvada, kad, BK 75 straipsnio nuostatų pagrindu A. S. atidėjus nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą ir paskyrus minėtus teismo įpareigojimus, baudžiamasis įstatymas buvo taikytas tinkamai. Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, civilinis ieškovas iš teismo gautą vykdomąjį dokumentą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš karto, t. y. nedelsdamas, turi teisę (gali) pateikti antstoliui vykdyti.

7.5. Remiantis išdėstytu, pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, nustatant konkretų terminą, nėra. Nuteistajam A. S. buvo tinkamai nustatyti teismo įpareigojimai, todėl apelianto skundas šioje dalyje taip pat yra atmetamas.

Dėl civilinio ieškinio

8. Apeliantas, apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad A. S. išteisinus pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nebuvo tinkamai išspręstas civilinio ieškinio dalies klausimas dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos 3 180,99 Eur žalos.

8.1. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus laiko pagrįstais.

8.2. Pažymėtina, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti, be kita ko, įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Jeigu kaltinamasis išteisinamas, civilinis ieškinys teismo atmetamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba paliekamas nenagrinėtu, jeigu nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

8.3. Byloje civilinis ieškovas MB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. buvo pareiškęs 39 753,69 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. pripažinus kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, civilinio ieškovo naudai buvo priteista 36 572,70 Eur turtinei žalai atlyginti. Tačiau nuosprendžiu, A. S. išteisinus dėl jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo turto – 3 180,99 Eur – išvaistymo (BK 184 straipsnio 1 dalis), nuosprendyje liko nepasisakyta dėl civilinio ieškinio šioje dalyje. Kaip nustatyta, A. S. iš jam inkriminuotos veikos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, buvo išteisintas, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. konstatuojant, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas iš esmės atitinka ir BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, kad nuosprendžio dalis dėl A. S. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį minėtu pagrindu yra teisėta ir pagrįsta. Tokiu būdu pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 3 180,99 Eur sumos, teismo nuosprendžiu turėjo būti paliktas nenagrinėtas, civiliniam ieškovui – MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant galimybę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje iš viso nepasisakęs dėl šios ieškinio dalies, pažeidė imperatyvią baudžiamojo proceso įstatymo nuostatą, reglamentuojančią civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, išteisinus kaltinamąjį iš jam inkriminuojamos veikos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra surašomas, laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, vadinasi, taikytinas BPK 305 straipsnio 5 dalis 4 punktas (nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo) ir BPK 307 straipsnio 6 dalis 1 punktas (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, be kitų momentų nurodomas ir sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo). To pirmosios instancijos teismui nepadarius, buvo pažeistos procesinės teisės normos. Dėl šių aplinkybių skundžiamas apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžių klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis), MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dalyje dėl 3 180,99 Eur sumos paliekant nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti:

Civilinės ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dalyje dėl 3 180,99 Eur turtinės žalos išieškojimo iš A. S. palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.