Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens J. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės T. H. ieškinį atsakovams E. L., R. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir grąžinimo, trečiasis asmuo – J. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Trečiasis asmuo J. S. pateikė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašo teismo: 1) tenkinti T. H. ieškinį arba 2) nustatyti nepilnamečių vaikų R. F. L., gim. (duomenys neskelbtini), C. M. G. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu J. S.; 3) įpareigoti E. L. ir R. L. grąžinti nepilnamečius R. F. L., gim. (duomenys neskelbtini), C. M. G. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvui J. S..

3. Kartu su savarankiškais reikalavimais trečiasis asmuo pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais kasdien naudodamasis elektroninėmis ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiais, telefonu) nuo 17 val. iki 21 val., mažiausiai po 30 minučių per dieną su kiekvienu iš vaikų. Atsakovai privalo teigiamai nuteikti ir paruošti vaikus bendravimui, užtikrinti tam reikalingos įrangos įjungimą, bei padėti vaikams ja naudotis, bet nedalyvauti jų pokalbiuose, jei tai nėra būtina įrangos veikimo užtikrinimui; arba 2) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį (metų lyginio skaičiaus savaičių savaitgaliais), pasiimdamas vaikus penktadienį iš jų buvimo vietos 17 valandą ir grąžindamas vaikus į atsakovų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 valandos; arba 3) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos 17 valandą ir grąžindamas vaikus į atsakovų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.30 valandos. Prašymą grindė tuo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, išsaugoti ir puoselėti mamos ir vaikų tarpusavio šeimos ryšius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinus tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie, tikėtina, gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.

15. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tik įvykdžius šias sąlygas: pirma - tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra - pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Vadinasi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju spendžiama dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, t. y. dėl laikinos vaikų ir trečiojo asmens bendravimo tvarkos nustatymo, todėl nagrinėjamu atveju aktualus CK III knygos reglamentavimas, numatantis sutuoktinių teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – tai speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis.

18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatyti laikiną trečiojo asmens ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Apeliantas savo nesutikimą grindžia argumentais, jog siekiant užtikrinti nuolatinio ir emociškai stabilaus vaikų ir tėvo J. S. tarpusavio ryšio palaikymą, teismas privalo nustatyti konkrečią, aiškią laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką ir nesutinka kontaktinio susitikimo su vaikais metu vartojęs necenzūrinius žodžius ar kitaip elgęsis netinkamai.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Tačiau kiekvienu atveju sprendžiant dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, ar laikinos tvarkos, turi būti įvertinamas ir tėvų elgesys, sprendžiama, ar nustatyta laikina bendravimo tvarka iš tikrųjų atitiks geriausius vaikų interesus, nesukels jiems neigiamų emocijų ir išgyvenimų.

20. Iš byloje esančios 2024 m. rugsėjo 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados nustatyta, kad teismui pateiktas trečiojo asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra identiškas jau ieškovės teiktam prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant laikiną bendravimo su vaikais tvarką, kurį teismas atmetė. Išvadoje nurodyta, jog trečiasis asmuo ir ieškovė yra viena šeima, gyvena kartu, bendrai lanko vaikus, jiems abiem taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Papildomai nurodoma, jog 2024 m. rugpjūčio 22 d. iš Kuršėnų šeimos namų gautas raštas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. vykusio kontaktinio tėvų T. H. ir J. S. susitikimo su nepilnamečiais vaikais metu susitikimas buvo įtemptas, tėvai gėdijo vaikus, kad šie nekalba angliškai, tikino, kad vaikai netrukus gyvens namuose. T. H., nenorėdama atiduoti vaikų atvykusiam globėjui, elgėsi agresyviai vaikų akivaizdoje. Abu tėvai kalbėjo pakeltu tonu, žemino darbuotojus, vartojo necenzūrinius žodžius. Globos centro specialistė kreipėsi į e.policiją dėl J. S. žeminančio elgesio ir įžeidinėjimų.

21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog trečiasis asmuo ir ieškovė netinkamai vykdo esamą jų bendravimo su vaikais tvarką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje bylos stadijoje neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Apeliantas atskirojo skundo argumentais nepagrindė byloje esančios išvados nepagrįstumo, apelianto dėstomi motyvai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje nėra pagrindo abejoti byloje esančia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada ir jos pagrįstumu. Pažymėtina, jog aptarta išvada surašyta gavus raštą iš Kuršėnų šeimos namų, todėl nagrinėjamu atveju teismas nemato priežasties abejoti išvados objektyvumu ir pagrįstumu. Todėl byloje esant duomenų apie trečiojo asmens žeminantį ir nepagarbų elgesį vaikų akivaizdoje, necenzūrinės leksikos vartojimą susitikimo su vaikais metu, spręstina, kad šioje proceso stadijoje laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymas keltų pavojų vaikų interesams.

22. Nepaisant to, kad vaikų tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais, šiuo atveju prioritetas teikiamas vaikų interesų užtikrinimui. Be kita ko, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad su vaikais būtų elgiamasi netinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju tėvai neturėtų siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jiems, o privalo siekti geriausių vaikų interesų užtikrinimo. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones neužkerta kelio trečiajam asmeniui teikti pakartotinį prašymą, išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir pateikiant jas patvirtinančius įrodymus.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ir įvertinus, kad šie klausimai spręstini pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

trečiojo asmens J. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.