Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato A. J. bei nukentėjusiojo R. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubaustas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Be to, šiuo nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nubaustas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant E. S. visą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios E. S. palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bei nuspręsta, kad, prasidėjus bausmės vykdymui, ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Iš E. S. nukentėjusiojo R. Ž. naudai priteista 2502,17 eurų turinės žalos ir 1200 eurų neturinės žalos atlyginimui bei 1000 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. S. priteista 252,99 eurai žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, bei nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 3 d., apie 03.30 val., viešoje vietoje – kavinėje „S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, kavinės lankytojų akivaizdoje be jokios dingsties, tyčia rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. Ž. vieną smūgį į veidą, o, pastarajam po suduoto smūgio dengiantis rankomis veidą, viena ranka sugriebė už R. Ž. džemperio ir kita ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius R. Ž. į galvos sritį, taip padarydamas jam kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, pereinančią į kairės akies viršutinį voką, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinės kairėje, nubrozdinimą už kairės akies, apatinio žandikaulio lūžį, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdydamas R. Ž. sveikatą bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei apylinkės teisme ištirtus įrodymus, o taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą bei patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, priešingai nei teigia nuteistasis ir jo gynėjas, patvirtina, kad E. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

9. Nors nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde detaliai analizuoja E. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus (proceso dalyvių parodymus, rašytinę bylos medžiagą), teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad įrodymais byloje gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegijai vis tik nekyla.

12. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

14. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo vėlesniais parodymais bei atmetė pirminius nukentėjusiojo R. Ž. 2018 m. lapkričio 3 d. parodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių procesinių pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nesivadovauti ar abejoti R. Ž. vėlesniais parodymais, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Nukentėjusiojo R. Ž. 2018 m. lapkričio 7 d., 2019 m. kovo 22 d. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, liudytojų T. D. D. O., E. L. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais – asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto išvada ir byloje esančiu vaizdo įrašu nustatyta, kad E. S. smurtavo prieš nukentėjusįjį, paneigiant nuteistojo iškeltą versiją, jog nukentėjusysis buvo sužalotas nenustatytoje vietoje nenustatytų asmenų.

15.4. Kaip jau minėta, apeliantų įsitikinimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepakankamai skyrė dėmesio nukentėjusiojo parodymų patikimumui, nuoseklumui ir atitikimui kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms įvertinti. Iš bylos duomenų matyti, kad E. S. 2018 m. lapkričio 3 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjui nurodė, kad jį sumušė nepažįstami asmenys. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjęs negalėjo nurodyti tikslios įvykio vietos, kur buvo sužalotas (1 t., b. l. 16). Visgi, 2018 m. lapkričio 7 d. apklausoje nukentėjusysis savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad buvo sužalotas kavinėje „S.“ įvykusio konflikto metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius pirminius nukentėjusiojo parodymus laikė nepatikimais bei vadovavosi vėlesniais jo parodymais. Tai, kad nukentėjusysis negalėjo nurodyti tikslios įvykio vietos, kur buvo sužalotas nepažįstamų asmenų, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, labiau patvirtina tą faktą, kad nukentėjusysis išties buvo susijaudinęs, jautė stresą, dėl ko pasirinko neįvardinti jį sužalojusio asmens. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis, paaiškindamas, kodėl jo parodymai skiriasi nuo vėliau duotų parodymų, pažymėjo, kad iš pradžių galvojo, jog jam padarytas paprasčiausias sumušimas, kuris praeis savaime, todėl nenorėjo niekur kreiptis, be to, jautė šoką dėl to, kad buvo sumuštas. Nurodydamas, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, norėjo išvengti šurmulio, juto baimę, be to pats gyvena užsienyje. Tokie nukentėjusiojo paaiškinimai nėra paneigti. Kaip jau minėta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. lapkričio 3 d. duodamas parodymus tyrėjui R. Ž. buvo nenuoseklus, negalėjo nurodyti tikslios įvykio vietos. Patikrinus byloje esančius duomenis nenustatyta esminių prieštaravimų vėlesniuose nukentėjusiojo parodymuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Ž. 2018 m. lapkričio 7 d. buvo apklaustas policijos pareigūnų ir nurodė, kad buvo sumuštas kavinėje „S.“, paaiškino pagrindines įvykio aplinkybes, vėliau jas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose, parodymų patikrinimo vietoje, akistatos bei bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat, apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Nuo 2018 m. lapkričio 7 d. apklausos vėlesnio tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis savo parodymų nekeitė, nuosekliai patvirtino 2018 m. lapkričio 7 d. pareigūnams išdėstytas aplinkybes, kurios neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl pagrindo tenkinti šio nuteistojo skundo argumento nėra.

15.5. Nors apeliantai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik nukentėjusiojo paaiškinimais, nepagrįstai atmesdamas nuteistojo E. S. ir liudytojų O. P., E. J. parodymus ir taip pat netinkamai įvertino kitus byloje esančius įrodymus, kitų bylos įrodymų netyrė, įrodymus tik perkėlė iš prokuroro pateiktame dokumente suformuoto kaltinimo ir kt., tačiau tokie argumentai vertinami bandymu įtikinti teismą, jog nuteistasis nusikaltimų, dėl kurių padarymo buvo nuteistas nepadarė, juolab, kad tokie apelianto argumentai yra paneigti objektyviais bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą proceso eigą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, sprendžia, kad nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo tendencingumą ir keliančių abejonių dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, esminių BPK pažeidimų nebuvo padaryta, o vien gynybos nesutikimas su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir priimtu sprendimu negali būti laikomas pakankama aplinkybe, pagrindžiančia skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą.

16. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra tik E. S. ir jo gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi E. S. ar jo gynėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad E. S. veiksmuose yra visi būtini BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Pripažindamas E. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. S. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

Dėl civilinio ieškinio

17. Tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas nukentėjusiojo R. Ž. civilinio ieškinio klausimas. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pilnai patenkino nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu nukentėjusysis prašo nuosprendį pakeisti, padidinat jam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

18. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

19. Nukentėjusysis R. Ž. prašo vietoje priteistų 1 200 Eur priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos. Būtent tokią sumą nukentėjusysis nurodė pareikšdamas civilinį ieškinį. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykio metu jam buvo padaryti sužalojimai veide, jie buvo matomi ir kitiems asmenis, dėl ko jis patyrė daug problemų ir nepatogumų. Be to, nuteistasis savo kaltės nepripažįsta ir jį žeidžia ta aplinkybė, kad nuteistasis bando jį apkaltinti dėl patirtų sužalojimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė proporcingai, pakankamai atsižvelgdamas į pažeistų vertybių svarbą, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

20. Analizuojant tiek nuosprendžio motyvus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, tiek apeliacinį skundą, matyti, kad nukentėjusysis dėsto argumentus, kurie iš esmės jau buvo įvertinti priimant sprendimą dėl 1200 Eur neturtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieškinio dydžio klausimą, atsižvelgė į nuteistojo asmens turtinę padėtį, taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikalstami veiksmai sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to būtų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas, sutinka, kad R. Ž. dėl sveikatos sužalojimo patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais. Tai, kad nukentėjusiajam dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų atsirado žala sveikatai, o būtent nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina bylos duomenys. Teisėjų kolegijai abejonių nėra, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai apsunkino jo kasdienę buitį, nukentėjusysis tam tikrą laiką buvo nedarbingas, patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija vertina visų bylos faktų kontekste. Iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d., paciento teigimu, išrašant nukentėjusįjį iš ligoninės, jo sąkandis buvo atsistatęs. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionare (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajam konstatuotas kraujosruva kaktos kairėje, pereinanti į kairės akie viršutinį voką, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės kairėje, nubrozdinimas už kairės ausies ir apatinio žandikaulio lūžis. Gyvybei pavojus nebuvo iškilęs. Stacionariai R. Ž. buvo gydomas tik 2 dienas, jam atlikta viena operacija.

21. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyti ir ilgalaikiai dvasinio pobūdžio padariniai. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis pateikia argumentus dėl emocinių išgyvenimų, lydinčių nuteistajam neigiant savo kaltę, tačiau šie argumentai yra absoliučiai deklaratyvūs, jais, teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusysis bando įrodyti, jog patyrė didesnę neturtinę žalą nei yra iš tikrųjų. R. Ž. argumentai apie išgyvenimus dėl to, kad nuteistasis bando jį apkaltinti dėl padarytos nusikalstamos veikos, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, juo labiau, kad tokią versiją (apie tai, kad buvo sužalotas kitų asmenų) ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė pats nukentėjusysis.

22. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuojama, jog spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, o priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami keisti apylinkės teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

23. Tuo tarpu vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, be kita ko, privalo nukentėjusiajam atlyginti turtinius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto, sužalojimų, patirtų nusikaltimo metu, gydymosi, negautų pajamų.

24. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikalavimą atlyginti dėl E. S. nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą pareiškė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa bei nukentėjusysis R. Ž.. Kadangi nuosprendžio dalis, kuria buvo visiškai tenkintas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, apeliaciniais skundais nėra ginčijama, plačiau dėl to šioje nutartyje nebus pasisakoma. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nuteistojo 2 502,17 eurų turtinės žalos, kurią sudaro lėktuvo bilietas Vilnius – Bremenas 2018 m. lapkričio 11 d. (156,09 Eur), lėktuvo bilietas Bremenas – Vilnius 2019 m. kovo 20 d. ir Vilnius – Bremenas 2019 m. kovo 24 d. (134,62 Eur), automobilio nuoma laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 11 d. (72,84 Eur) ir nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 24 d. (40 Eur), specialus maistas (203,27 Eur), per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. jo valdomos įmonės patirti nuostoliai (1 854,46 Eur) bei vertimo paslaugos (40,89 Eur) (2 t., b. l. 84-85). Šį reikalavimą apylinkės teismas tenkino pilnai ir priteisė nukentėjusiajam 2 502,17 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš nuosprendžio motyvų matyti, jog, pasisakydamas dėl R. Ž. civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl pilnai priteistinas iš kalto asmens. Su šiais apylinkės teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.

25. Iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajam nuostolius, susijusius automobilio nuomos, specialaus maisto įsigijimu bei įmonės, kurios savininku yra R. Ž., patirtais nuostoliais, kitų priteistų sumų neginčija.

26. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

27. Kartu su civiliniu ieškiniu teismui nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad atitinkamais laikotarpiais (2018 m. lapkričio 7 d. – 2018 m. lapkričio 11 d. bei 2019 m. kovo 20 d. – 2019 m. kovo 24 d.) jis nuomojosi automobilį ir dėl to patyrė turtinės žalos. Apklausiamas teisme R. Ž. parodė, kad transporto priemonę buvo būtina nuomotis, kadangi jis apsistodavo Jonavoje, o skrydis anksti ryte buvo vykdomas iš Vilniaus. Kaip matyti, R. Ž. 2018 m. lapkričio 11 d. skrydžiu Nr. (duomenys neskelbtini) 20 val. 20 min. išvyko į Vokietija, atitinkamai į Lietuvą sugrįžo 2019 m. kovo 20 d. 16 val., ir vėl išskrido 2019 m. kovo 24 d. 20 val. 20 min. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai visą automobilio nuomos laikotarpį (viso 8 dienas) įvertino kaip nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą. Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys mažintinas, nustatant, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų E. S. veiksmų patyrė turtinę žalą, kuri susijusi su automobilio nuoma, siekiant nuvykti ir parvykti iš oro uosto, t. y. automobilio nuoma trims dienoms.

28. Taip pat, nukentėjusiojo prašoma žala dėl specialaus maisto, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neįrodyta. Nukentėjusysis nepateikė jokių šio specialaus maisto įsigijimą patvirtinančių dokumentų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinis ieškinys dalyje dėl 203,27 eurų turtinės žalos, atsiradusios nuteistojo veiksmais patyrus sužalojimus dėl kurių reikėjo įsigyti specialų maistą neįrodytas.

29. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis taip pat nurodė, kad dėl to, kad laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. R. Ž. negalėjo dirbti, todėl jo įmonė, kurios savininkas jis yra, patyrė 1 854,46 eurų nuostolį. Pažymoje apie 2018 m. lapkričio mėnesio išlaidas nurodyta, jog R. Ž. įmonė 2018 m. lapkričio mėnesį patyrė 1 854,46 eurų nuostolį (2 t., b. l. 92). Minėtame rašte nurodyta, kad R. Ž. patyrė 1 514,51 eurų asmenines išlaidas, kurias sudaro 595 eurų būsto nuoma ir 919,51 eurų sveikatos draudimo įmoka, taip pat, patirtą nuostolį sudaro ir išlaidos už transporto priemonę, kurios atsirado dėl apyvartos mokesčio – papildomo sumokėjimo už 2018 metų III ketvirtį (transporto priemonės draudimas – 595,46 eurai ir einamos išlaidos už transporto priemonę – 141,19 eurai). Kaip jau minėta, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Visgi, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, skundžiamu nuosprendžiu, pritaria nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentams, kad nagrinėjamu atveju pateikti duomenys nesudarė pagrindo šioje dalyje patenkinti civilinį ieškinį. Pateikta pažyma nėra originali ar patvirtina, kaip to reikalauja įstatymas, joje atlikti skaičiavimai nėra tikslūs, nesutampa sudėjus nurodytas sumas. Taip pat, byloje nėra duomenų, ar nukentėjusysis iš tiesų yra šios įmonės vadovas, ar jį sieja darbo santykiai, neaišku, kokiu laikotarpiu R. Ž. buvo nedarbingas. Tuo labiau, kad pažymoje įvardintos sumos yra skirtos asmeniniams poreikiams tenkinti, mokesčiams sumokėti ir negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų. Pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti, kokias išlaidas patyrė jo įmonė dėl žalą padariusio asmens veiksmų.

30. Spręsdamas dėl nukentėjusiojo prašomo priteisti žalos atlyginimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš civilinio ieškinio galima spręsti, kad nukentėjusysis galimai prašo priteisti negautas pajamas, t. y. netiesioginius nuostolius, kurie atsirado dėl patirto sužalojimo. Visgi, pateikta pažyma apie nuostolius, negali būti laikoma tinkama ir sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo metodika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (LAT nutartys Nr. 3K-3-62/2008, Nr. 3K-3-322/2008, 3K-336/2008, 3K-3-6/2011, 3K-3-418/2014, 3K-3-24-421/2015, 2K–402-677/2015).

31. Remiantis išvardytu, matyti, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas nukentėjusiojo R. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos dydžio keistina – nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 2 502,17 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinamas tik iš dalies. Nukentėjusiajam R. Ž. iš nuteistojo priteistinas įrodytas 366,65 eurų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (156,09 Eur už skrydį Vilnius – Bremenas + 134,62 Eur už skrydį Bremenas-Vilnius-Bremenas + automobilio nuoma 2018 m. lapkričio 11 d. 15,05 Eur +automobilio nuoma 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 24 d. 20 Eur + vertimo paslaugos 40,89 Eur).

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Nukentėjusiojo R. Ž. atstovas advokatas R. G. teismo posėdyje pateikė pinigų priėmimo kvitą už teisines paslaugas 300 Eur sumai už nukentėjusiojo R. Ž. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir apeliacinio skundo paruošimą. Apeliaciniame skunde prašoma šias išlaidas priteisti iš E. S..

33. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Be to, bylinėjimosi išlaidos turi būti teisėtos ir pagrįstos, atitikti bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

34. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja nagrinėjant bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėta pagal nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus. Įvertinus bylos pobūdį, apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiojo atstovo advokato darbo laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, t. y. į tai, kad advokatas paruošė apeliacinį procesą inicijuojantį dokumentą bei dalyvavo jo nagrinėjime, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog 300 Eur protinga ir pagrįsta iš nuteistojo priteistina atstovavimų išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti:

Iš E. S. nukentėjusiojo R. Ž. naudai priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 366,65 eurų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. S. nukentėjusiojo R. Ž. naudai 300 eurų proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.