- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- 1-80-354/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06042-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Nukentėjusysis
- T. D.
- Kaltinamasis
- B. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta ir deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, našlė, nedirbanti, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamoji B. B. 2023 m. vasario 16 d., apie 21.53 val., Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu į pilvą savo šeimos nariui – sugyventiniui T. D., padarydama jam kiauryminį durtinį-pjautinį pilvaplėvės ertmės sužalojimą su plonžarnių pasaito pažeidimu, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio T. D. sveikatą.
Įrodymai
2. Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji B. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad jau ketvirti metai gyvena kartu su sugyventiniu T. D. Kai T. D. negeria, tai jų santykiai labai geri, o kai jis išgeria, būna agresyvokas.
2023 m. vasario 16 d. ji su T. D. išėjo į miestą, nusipirko 0,5 l degtinės, grįžo namo, išgėrė, ir viskas buvo gerai. Tą dieną buvo jos tėvo mirties metinės, kitą dieną turėjo eiti į kapines. Ji pagalvojo, kad jiems dviem neapsimoka gerti, tai pasiūlė eiti pas kaimynę R. Negali pasakyti, kelintą valandą išėjo – vakare, gal apie 20 val. Nuėjo, nusinešė 0,5 l degtinės butelį, ten buvo jai iš matymo pažįstami žmonės, girtavo. Iš kaimynės ji grįžo viena, o T. D. parėjo po valandos. Jie susipyko. Ji nenorėjo jo įsileisti, pasakė: „Gėrei ten, visokių nesąmonių abudu prikalbėjot“. Jis du kartus spyrė į duris, po to pasakė, kad, jeigu ji neįsileis, išmuš langą. Ji išsigando ir įleido. Jie tarpduryje apsistumdė. Po to T. D. nuėjo į priestatą, griebė kirvį ir užsimojo prieš ją. Ji pasakė, kad mestų tą kirvį, nes žino, kokios pasekmės gali būti. Tada jis numetė kirvį, nebegrasino. Po to, priėję prie stalo, jie vėl susistumdė, T. D. ją griebė už gerklės ir trenkė į lovą. Ji nuvirto ant lovos, truputį ranką užsigavo. Ant stalo buvo užkandai pasipjaustyti nedidelis virtuvinis peiliukas. Ji peilį paėmė ir bakstelėjo jam į pilvą. Nežino, kodėl dūrė, iš pykčio. Iki dūrimo jis jai nieko nedarė, pradėjo apsiraminti. Ji tikrai nenorėjo, kad taip atsitiktų. Kai bakstelėjo, išsigando, norėjo paskambinti į greitąją, bet nesusigaudė telefone. Ji pamatė, kad pradėjo bėgti kraujas. T. D. atsigulė ant lovos ir išbalo. Ji uždėjo popierinį rankšluostį, kad sustabdytų kraujavimą. Nulėkė pas kaimynę O. ir paprašė, kad iškviestų greitąją. Kaimynė iškvietė. Labai greitai atvažiavo greitoji ir policijos pareigūnai. T. D. išvežė į ligoninę, o ją – į Šiaulius į izoliatorių.
Buvo „pasikoliojimų“, T. D. sakė, kad ji nudvėstų, priekaištavo, kad jos vaikai jos neremia pinigais. Tai jai sukėlė pyktį. Jis įžeidinėjo ją.
Peilį, kai ištraukė, padėjo ant stalo. Dūris galėjo būti 21.53 val., kaip nustatyta kitais duomenimis. Durdama peiliu, ji nenorėjo nukentėjusiojo sužaloti, norėjo pagąsdinti. Tuo momentu ji nieko negalvojo, negalvojo apie pasekmes. Nenorėjo sunkiai sužaloti ar nužudyti. Jai buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas, tai turėjo įtakos, nes blaivi to nebūtų padariusi.
Ji dabar pensininkė, anksčiau dirbo „(duomenys neskelbtini)“, išlaikytinių, globotinių neturi. T. D. dabar su ja gyvena, santykiai normalūs, rūpinasi vienas kitu. Jei nebūtų alkoholio, jų santykiai būtų visai geri. T. D. yra prieš ją nusikaltęs, tai irgi buvo dėl alkoholio. Jie kalbėjo, kad jiems negalima vartoti alkoholio jokiomis progomis. Dabar laikosi. Ji pastoviai geria vaistus nuo širdies ir spaudimo. T. D. po įvykio buvo paskirtos lašelinės, ji pastarąjį lankė, rūpinosi juo.
Ligonių kasų ieškinį pripažįsta, buvo Kaune ir susitarė dėl įmokų, pirmą įmoką jau įmokėjo, dabar antrą įmokės.
Ji pati yra kalta ir blogai vertina, kad taip atsitiko, labai gailisi, pasižada, kad alkoholio daugiau nebus.
3. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje – Raseiniai, (duomenys neskelbtini), B. B. rodo lauko duris, pro kurias T. D. norėjo patekti į namelio vidų, o ji buvo jas užsirakinusi, paaiškindama, kad iš pradžių T. D. į duris spyrė, paskui klebeno rankeną, o paskui barškino į langus. B. B. paaiškina, kad po kurio laiko duris atrakino ir T. D. į namus įsileido. Pro lauko duris B. B. įeina į namo vidų ir eina link naujai pristatytos patalpos bei rodo duris, kur tik įėjęs į namelio vidų puolė T. D. Įėjusi į patalpą, B. B. rodo fotelį, nuo kurio T. D. pasiėmė kirvį, paaiškina, kad kirvis buvęs toje vietoje, nes šioje patalpoje ji laikanti pagaliukus krosniai kurti. Išėjusi iš patalpos, B. B. iš karto sustoja ir rodo vietą kambaryje, kurioje užsimojęs prieš ją su kirviu stovėjo T. D., rodo vietą kambaryje, kurioje ji stovėjo, T. D. užsimojus prieš ją kirviu. Paprašyta B. B. žingsniais pamatuoja juos skyrusį atstumą, t. y. 3 žingsnių atstumu jie stovėjo vienas nuo kito. Pasiteiraujama B. B., ar ją kirviu T. D. sužalojo, ji atsako, kad ne, pridurdama, kad: „Jei aš būčiau nepasilenkusi, man būtų tiesiai į galvą“. Pasiteiravus B. B., kiek arti prie jos buvo priėjęs T. D., ji atsako, kad per žingsnį, o paskui tiesiog „atstojo“. B. B. rodo vietą prie krosnies, kurioje T. D., jos teigimu, „atstojęs“ nuo jos, numetė kirvį, paaiškina, kad numetęs kirvį, T. D. apėjo aplink stalą, praeidamas pro ją ir pastumdamas ją ranka ant lovos, bei rodo vietą prie lovos, kurioje atsistojo T. D. B. B. rodo vietą prie lovos, kurioje ji stovėjo, kuomet T. D. ją vadino necenzūriniais žodžiais, stovint vienas priešais kitą žingsnio atstumu. B. B. rodo vietą ant stalo, pakomentuodama: „Mano nervai neišlaikė“, iš kur ji paėmė peilį, kuriuo sužalojo T. D., jos teigimu, „bakstelėjo“. Toliau B. B. paaiškina, kad atplėšusi popierinio rankšluosčio, popieriumi pridengė T. D. žaizdą ir rodo ranka į vietą ant lovos, kur po jos dūrio peiliu nuvirto T. D. Tuomet išėjusi iš namų į lauką, B. B. rodo ranka į šalia jos sodo sklypo esantį mūrinį namą, kur ji, sužalojusi T. D., bėgo pas kaimynę O. iškviesti pagalbos. B. B. į klausimą, ar pripažįsta savo kaltę, atsako, kad pripažįsta (2 t., b. l. 17-29).
4. Nukentėjusysis T. D. parodė, kad kaltinamoji yra jo sugyventinė. Iki įvykio kartu gyveno 3 metus, jau ketvirti metai eina, jie yra šeimos nariai. Dabar su kaltinamąja santykiai normalūs, jie nebegirtauja. Jis du mėnesius nedirbo, dabar dirba naktimis.
Iš kaimynų kaltinamoji pirma išėjo, o jis pasiliko. Dar truputį išgėrė. Jis ten gal valandą pabuvo ir parėjo namo. Kaltinamoji jo neįsileido. Jis neatsimena dėl girtumo, ką darė. Neatsimena, kad buvo paėmęs kirvį. Kaltinamoji sako, kad buvo paėmęs, bet jis neatsimena. Jis tik atsimena, kai įdūrė. Truputį atsimena, kad kai jį įsileido, po to prie stalo jie susistumdė ir jis pajuto bakstelėjimą. Neatsimena, ar sakė kokius įžeidžiančius žodžius. Kažkokia priežastis buvo, kad dūrė, jis kaltas buvo. Tiki, kad buvo kirvį paėmęs ir grasino. Jis pats to neprisimena. Jis tik pajuto dūrį į pilvą, nesmarkiai. Kraujas bėgo, jam silpna pasidarė. Jį su neštuvais išnešė į greitąją.
Dabar jo sveikata gera, dirba, jau po truputį ir sunkiau gali dirbti. 2 mėnesius sunkiai neleido dirbti. Jokių komplikacijų nėra, viskas sugijo, liko tik randas. Jis civilinio ieškinio nereiškia, žalos atlyginimo neprašo, pretenzijų neturi. Jis norėtų, kad nebūtų laisvės atėmimo kaltinamajai. Jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas. Tai nesunkus girtumas, bet jautėsi labai girtas, nes nieko neprisimena. Tas įvykis galėjo būti apie 22 val. Dabar alkoholio jie nevartoja. Jis buvo nuteistas už sužalojimą, ėjo į probaciją, paskui į krizių centrą, neseniai pabaigė.
Kirvis yra jų šeimos turtas, reikalingas, pasiimtų jį, jeigu teismas nuspręstų grąžinti. Įvykio metu jie buvo namuose dviese, kitų asmenų nebuvo. Dabar irgi dviese gyvena.
5. 2023-02-16–2023-02-18 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2023-02-16 laikotarpiu nuo 22:30 val. iki 22:40 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Raseiniai. Apžiūros objektai – sodo namelis ir jo patalpos, kirvis ir peilis. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Raseiniuose, (duomenys neskelbtini). Minėtame take, dešinėje pusėje yra sodo namelis. Lauko durų dešinėje pusėje yra pašto dėžutė su numeriu (duomenys neskelbtini). Per lauko duris patenkame į prieškambarį. Prieškambario kairėje pusėje yra atidarytos durys į kambarį. Ant spintelės ties langu yra virtuvinis peilis, kuris yra paimamas. Kitame kambaryje prie durų yra maišiukas, yra kirvis, kuris yra paimamas. Apžiūrimas virtuvinis peilis. Ant peilio yra matomas nusidėvėjimas, peilis yra purvinas. Peilio geležtės (metalinė) ilgis yra 7 cm. Peilio rankenos (medinė) ilgis yra 9 cm, plotis 1 cm. Ant peilio geležtės yra užrašas „TRAMONTINA MADE IN BRAZIL“. Apžiūrimas kirvis. Ant kirvio yra matomas nusidėvėjimas, kirvis yra purvinas. Kirvio galvos ilgis (metaline) yra 9 cm. Kirvio koto ilgis (stiklo pluoštas) yra 62 cm. Kirvio kotas yra juodos ir oranžinės spalvos. Apžiūra baigta, fotografuota; apžiūros metu paimta: 1) virtuvinis peilis; 2) kirvis (1 t., b. l. 12-14).
6. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. V. 2023-02-17 tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2023-02-16, apie 21:53 val., iš Šiaulių apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), yra smurtas artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nustatyta, kad konflikto metu neblaivi sugyventinė B. B. peiliu sužalojo akivaizdžiai neblaivų sugyventinį T. D., kuris, prieš išvykstant su medikais, apie įvykį nieko paaiškinti nesugebėjo, asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje. B. B. pripažino, kad dūrė T. D. su peiliu ir sužalojo jam pilvą. B. B. tikslių įvykio aplinkybių papasakoti nesugebėjo, nuolat jas keisdavo. Įtariamoji sulaikyta ir pristatyta į Šiaulių apskr. VPK areštinę (1 t., b. l. 7-11).
7. 2023-02-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyrusio asmens būsena – akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, nustatyti girtumo nepavyko. Smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtu įtariamo asmens būsena – matomų kūno sužalojimų nėra, nustatytas 1,67 prom. girtumas (1 t., b. l. 147-150).
8. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenų matyti, kad konflikto metu sugyventinė dūrė į pilvą peiliu. Stebima durtinė žaizda prie bambos, išlindusi taukinė. Vaistų nuo skausmo atsisakė, teigia vartojęs alkoholį. Preliminari diagnozė: pilvo sienos žaizda (1 t., b. l. 60-63).
9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023-03-13 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. D. kiauryminis durtinis-pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su plonžarnių pasaito pažeidimu padarytas duriančiu-pjaunančiu savybių daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Remiantis medicininiais dokumentais, durtinė-pjautinė žaizda yra pilve virš bambos. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023-02-16. Kiauryminis pilvaplėvės ertmės sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Medicininiuose dokumentuose užfiksuotas žaizdos dydis pilve neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėtų būti padarytas tyrimui pateiktu peiliu (1 t., b. l. 53-55).
10. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2023-04-24 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties, pramoniniu būdu pagamintas virtuvinis peilis (1 t., b. l. 38-41).
11. 2023-04-11 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (1 t., b. l. 68-71).
12. 2023-04-11 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. V. kūno kameros užfiksuoti vaizdo įrašai, reaguojant į 2023-02-16 21.53 val. BPC registruotą įvykį, adresu: Raseiniai, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad randami 2 vaizdo įrašai pavadinimais: „PSS-20230216 - 220406UTC+0200“ ir „PSS-20230216 - 221621UTC+0200“. Vaizdo įrašų pavadinimai sudaryti iš vaizdo įrašo datos ir vaizdo įrašo pradžios laiko. Pirmasis vaizdo įrašas trunka 9 min. 25 s. Atidarius vaizdo įrašą matomas kambarys, kuriame ant ištiestos sofos-lovos, ant kairiojo šono guli vyriškis, o netoliese stovi B. B. (pažįstama iš anksčiau atlikto ikiteisminio tyrimo, kuriame ji buvo nukentėjusioji). B. B., kaip galima suprasti, aiškina policijos pareigūnams įvykio aplinkybes. B. B. pradeda žodžiais: „Va čia numetė tą kirvį. Jisai ne vieną kartą jau buvo čia policijoj.“ 17 vaizdo įrašo sekundę B. B. parodo su ranka į gulintį vyriškį: „Aš dūriau su peiliu. Aš gyniausi nuo savęs. Jisai būtų mane užmušęs. Kirvį pasiėmė taip (B. B. rodo iškeldama rankas virš galvos)“. Į policijos pareigūno klausimą, kur kirvis, B. B. ranka rodo į šalia kambario esantį tamsų kambariuką: „Ten kažkur numetė“. Tuo metu medikai prieina apžiūrėti gulinčio vyriškio. B. B. (vaizdo įrašo 45 s.): „Aš gyniausi, būt mane užmušęs. Parėjęs duod į langus. Nei čia registruotas, nei ką.“ Policijos pareigūnas prieina prie gulinčio vyriškio, tuomet aiškiai matomas jo veidas – T. D. (pažįstamas iš anksčiau atlikto ikiteisminio tyrimo, kuriame jis buvo įtariamasis). T. D. sąmoningas. Policijos pareigūnas paprašo papūsti į alkoholio matuoklį, T. D. pučia, tačiau silpnai, tikrinimas nepavyksta. Kitas policijos pareigūnas popierine servetėle laiko peilį, rodydamas jį kolegai. B. B.: „Čia nedidelis tas peiliukas“. Medikė: „Kad nedidelis, bet žalos daug“. B. B. kartoja, kad gynėsi. Policijos pareigūnas dar kartą tikrina T. D. girtumą. Prieš pūsdamas į alkoholio matuoklį (vaizdo įrašo 1 min. 30 s.) T. D.: „Aš nieko nedariau“. Patikrinti girtumo nepavyksta. B. B.: „Į langus duod. Aš jam sakau, neįsileisiu tavęs“. Medikė pasako policijos pareigūnui, kad girtumas bus nustatytas iš kraujo. B. B.: „Va kirvį pametė“. B. B. (vaizdo įrašo 2 min. 2 s.): „Aš parėjau namo, o jis puolė ant manęs su kirviu. Kokią teisę jis turi puldinėti, jei ne savo namuose.“ B. B. tikrinamas girtumas, tuo metu medikė paprašo surasti T. D. asmens dokumentą. B. B.: „Ne pirmą kartą. Televizorių sudaužė.“ Į policijos pareigūno klausimą, sugyventinis ar vyras, B. B. atsako: „Sugyventinis. Vežkit jį.“ Antruoju bandymu B. B. pavyksta įpūsti į alkoholio matuoklį, policijos pareigūnas pasako laiką: „22:07“, kol laukiama rezultatų, B. B.: „Draugiškai išgėrėm, ėjo, nu ir prasidėjo.“ Alkoholio matuoklio rezultatą, paprašyta policijos pareigūno, pasako B. B. (vaizdo įrašo 3 min. 26 s.): „1,67“. B. B. iš spintoje buvusios piniginės paima savo ir T. D. asmens dokumentus, sakydama: „Į langus davė, čiut ne su akmeniu. Neįsileidau. Aš bijau jo girto. Kiek galiu su juo kentėti. Sakiau jam išeiti iš mano namų. Teistumą turi. Ne, dar mažai.“ Policijos pareigūno paprašyta papasakoti, kas įvyko, B. B.: „Aš neįsileidau jo. Jisai įlėkė čia. Žinojo, kur kirvis yra“. Į medikės klausimą, ar jie susipyko, B. B. atsako: „Taip, taip, aš jo neįsileidau. Man langus čiut neišbarškino šiandien. Kiek aš galiu kentėti.“ Į policijos pareigūno klausimą: „Jūs dūrėt po to, kai jis kirvį numetė?“, B. B.: „Jisai atsinešė ir man vo čia (rodo ranka sau po kaklu).“ Policijos pareigūnas paprašo papasakoti, kaip buvo. B. B.: „Aš neįsileidau. Jis iš karto puolė ten (ranka rodo į kambarį šalia to, kuriame jie yra), žinojo, kur kirvis, nes malkas kapoja. Ir jisai man sako – aš tave, kale, nukirsiu. Ir aš paskui paėmiau tą mažiuką peiliuką. Aš netikėjau jam, kad į bambą dursiu.“ Į policijos pareigūno klausimą, ką T. D. darė su kirviu, B. B.: „Jisai mane būtų nukirtęs.“ Policijos pareigūnas pakartoja klausimą. B. B.: „Kirto man per galvą. Užsimosuojo.“ Policijos pareigūnas: „Užsimosuojo ar bandė trenkti?“ B. B.: „Jau bandė trenkti.“ Policijos pareigūnas: „Ir Jūs tada dūrėte jam?“ B. B.: „Taip, ne. Jisai apsiramino paskui.“ Policijos pareigūnas: „Kai jau įdūrėt?“ B. B.: „Taip, kai įdūriau, apsiramino. Būčiau aš negyva šiandien buvus. Jisai psichinis ligonis yra.“ Medikė: „Kuo jisai serga?“ B. B.: „Nu psichine liga.“ Medikė: „Kokia?“ B. B.: „Nu, kokia?“ Medikė: „Kokia? Daug ligų yra.“ B. B.: „Juk senai žinoma ta liga.“ Medikė: „Jūs jį padūrėte ir tada iškvietėte ne iš karto?“ B. B.: „Iš karto kviečiau. Ėjau pas O. Niekaip nepriskambinau čia. Ėjau pas kaimynką. Sakau, kaimynka, gelbėkit, sakau, kad nebūtų čia. Nu išsigandau. Dar uždėjau. Jis pergėręs nesiorentuoja į nieką, jam pochui. Jisai prieš tai kiek mane sudaužęs yra.“ Į medikų klausimus, kur gyvena T. D., B. B. atsako, kad registruotas (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet gyvena, kur rastas. Policijos pareigūnas išeina iš kambario pasikalbėti telefonu. Antrasis vaizdo įrašas trunka 22 min. 45 s. Vaizde matoma, kaip policijos pareigūnas grįžta į gyvenamojo namo vidų, medikai ruošiasi išvežti T. D. B. B. (vaizdo įrašo 34 s.): „Prisidirbai su kirviu bešokinėdamas.“ Medikė: „Kur tas kirvis?“ B. B.: „Nu tai čia jį numetė kažkur tamsoj. Pasakiau, kad policijai skambysiu, tai jisai ir šveitė.“ Medikai deda T. D. ant neštuvų. B. B.: „Jau ne pirmą kartą. Atleidžiu. Nieko nesakau. Galėsi ir vėl su tyrėja turėt reikalų“. Vaizdo įraše fiksuojama nuo 1 min. iki 2 min. 41 s. kaip T. D. išvežamas medikų. Vaizdo įrašo 2 min. 55 s. ieškomas ir randamas kirvis. B. B. (vaizdo įrašo 3 min. 7 s.): „Va kirviuks. Jisai ant manęs ir puolė su juo. Va čia prieš duris sako, kale, aš tave nukirsiu.“ Vaizdo įraše vyksta dialogas su B. B. policijos pareigūnui aiškinantis įvykio aplinkybes. B. B. (vaizdo įrašo 3 min. 20 s.): „Įsileidau.“ Policijos pareigūnas: „Iš karto puolė į šitą kambarį?“ B. B.: „Taip, ir pasiėmė kirvį ir ant manęs puolė. O aš neapsikentus, sakau, jį nuraminsiu. Aš netikėjau, kad jam tą bambą.“ Policijos pareigūnas: „Jisai su kirviu ką Jums darė?“ B. B. (vaizdo įrašo 3 min. 37 s.): „O čia prie gerklės prilietė. Sakė, aš tave, kale, nukirsiu.“ B. B. (vaizdo įrašo 3 min. 49 s.): „Aš išsigandau.“ Policijos pareigūnas: „O jis atsitraukė, nuėjo gultis?“ B. B.: „Ne, nenuėjo. Jisai atsitraukė va čia, o aš ten buvau.“ Vaizdo įrašo 4 min. 9 s. B. B. policijos pareigūno prašymu rodo, kur buvo padėtas peilis prieš įvykį. B. B. (vaizdo įrašo 4 min. 21 s.): „Aš išsigandau, pasakiau, T. raminkis, tik tiek pasakiau. Jisai dar nesiramino. Sakė aš tave vis tiek šiandien nužudysiu. va taip. Aš niekuo netikėjau. Aš norėjau jam pagąsdinti. B. B. (vaizdo įrašo 4 min. 36 s.): „Netikėtai įdūriau jam.“ B. B. (vaizdo įrašo 4 min. 41 s.): „Jisai ant manęs puolė. Vėl puolė. Iš pradžių ten. O paskui jis mane užsivertė ant lovos.“ Policijos pareigūnas: „Ir Jūs peilį turėjot rankoj?“ B. B.: „Aš dar neturėjau jo rankoj. Čia buvau pasipjausčius dešrikės. Dar valgiau vakare. Nu ir paskui jis mane užsivertė. Aš neturėjau, nu žinokit prieš vyrą.“ Vaizdo įrašo 5 min. 11 s. policijos pareigūnas dar kartą aiškinasi aplinkybes, pradedama nuo to, kad konflikto metu T. D. ir B. B. buvo vienas nuo kito per atstumą, T. D. po namus nevaikščiojo, stovėjo, abu konfliktavo dėl „šnapso“. B. B. (vaizdo įrašo 6 min. 12 s.): „Jis mane ant lovos užsivertė. Aš pagriebiau tą mažą peiliuką.“ B. B. (vaizdo įrašo 6 min. 34 s.): „Aš galiu Jums pasakyt, jisai man taip, mane pradėjo verst ant lovos (B. B. atsisėda, rodo) ir čia peiliuks mažiuks tas buvo ir aš jam bakstelėjau ir viskas nu.“ Policijos pareigūnas: „Begriūnant pasiėmėt?“ B. B.: „Taip. Begriūnant pasiėmiau. O jis kirvį čia turėjo ir aš numečiau tą kirvį.“ Policijos pareigūnas: „Tai jūs dabar jau išmetėt kirvį?“ B. B.: „Taip, kad jisai nepultų daugiau ant manęs.“ Policijos pareigūnas: „Tai iš pradžių sakėt, kad jisai išmetė, paslėpė kirvį?“ B. B.: „Ne, nepaslėpė jisai to kirvio, nepaslėpė.“ B. B. (vaizdo įrašo 7 min. 11 s.): „Nu taip, įdūriau.“ Policijos pareigūnas paaiškina B. B., kodėl ji bus sulaikoma. B. B. (vaizdo įrašo 7 min. 50 s.): „Įdūriau ir aš išsigandau, paskui uždėjau tą popieriuką. Taip, jisai nurimo. Nu ką toliau. Jisai sako, mažele, nekviesk policijos, viskas praeis. Sako, aš kaltas, nu. Nu ir kas toliau. Nieko toliau. Paskambinau į policiją. Aš nulėkiau pas O., savo kaimynkos, ir pasakiau, O., aš niekaip nepriskambinu. Iš O. telefono skambinau. Aš nesusigaudžiau, nervai tokie.“ Policijos pareigūnas: „Nu žodžiu jinai paskambino į policiją. Ką sakėt jai sakyt?“ B. B.: „Aš pasakiau kraujuoja žmogus, nu viskas. Greitąją skambink, ne į policiją.“ Policijos pareigūnas: „O ten rašė su kirviu gaudėsi?“ B. B.: „Tai aš sakiau O., mane su kirviu pradėjo gaudytis jisai, nu.“ B. B. (vaizdo įrašo 9 min. 14 s.): „Jisai kai mane užsigulė, aš jam ir biški bakstelėjau ir viskas.“ B. B. (vaizdo įrašo 9 min. 25 s.): „Taip, taip smaugdams užsigulė.“ B. B. (vaizdo įrašo 9 min. 49 s.): „Aš ant lovos taip va sėdėjau. Atiduok šnapsą. Taip sėdėjau aš, nič nieko. Jisai mane taip užsivertė (rodo kaip) ir viskas. Ir būtų mane dar ir nužudęs jisai.“ Į policijos pareigūno klausimą, ar turėjo kirvį, B. B. atsako teigiamai. Policijos pareigūnas: „Tai kaip Jūsų nesužalojo jisai?“ B. B.: „Kaip nesužalojo, tą kirvį nuspyriau. Paprasčiausiai nuspyriau. Taip, išmušiau iš rankų. Jei nebūčiau išmušus, ne duok Dieve, kas čia būtų buvę. Jau čia ne pirmas kartas, pareigūne. Policijos pareigūnas (vaizdo įrašo 10 min. 45 s.): „Jisai atėjo čia ir spyrėt?“ B. B.: „Taip. Aš sėdėjau.“ Policijos pareigūnas: „Jisai Jumis smaugė, nesmaugė?“ B. B.: „Jisai užsivertė ant lovos.“ Į policijos pareigūno klausimą dėl dūrio momento B. B. (vaizdo įrašo 11 min.): „Kai mane paguldė“. Policijos pareigūnas: „Ant Jūsų gulinčiam Jūs sugebėjot įdurt? Tai jis nuvirto į tą pusę (rodo vietą ant sofos šalia sėdinčios B. B.) ir tada dūrėt?“ B. B.: „Čiut bakstelėjau.“ Policijos pareigūnas: „Pasiėmėt peilį ir bakstelėjot?“ B. B. (vaizdo įrašo 11 min. 20 s.): „Taip, neturėjau kantrybės su juo“. Policijos pareigūnas B. B. dėl jos sulaikymo liepia susirinkti reikalingus daiktus. Policijos pareigūnas (vaizdo įrašo 13 min. 03 s.): „Jūs sužalojimų kokių patyrėt? Nepatyrėt?“. B. B. (vaizdo įrašo 13 min. 05 s.): „Ne, nepatyriau.“ B. B. (vaizdo įrašo 13 min. 12 s.): „Jisai už gerklės paėmė ir viskas.“ Policijos pareigūnas (vaizdo įrašo 13 min. 25 s.): „Medikų pagalba Jums pačiai reikalinga?“ B. B. atsako, kad nereikalinga. Toliau vaizdo įraše matosi, kaip B. B. rengiasi ir renkasi daiktus prižiūrima policijos pareigūno, o kitas policijos pareigūnas fotografuoja įvykio vietą (1 t., b. l. 72-76).
13. 2023-05-06 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota B. B. naudoto mobiliojo ryšio telefono išklotinės nuo 2023-02-16 17.00 iki 2023-02-16 23.00 val. apžiūra. Nustatyta, jog apžiūrint išklotinę matyti, kad nuo 2023-02-16 18:04:51 val. buvo pradėta naudotis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas išeinantis skambutis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis neįvyko; tuomet 18:06:32 val. parašyta žinutė; 18:10:02 val. sulaukta įeinančio skambučio, kuris truko 154 s; atliktas išeinantis skambutis 18:18:59 val., kuris truko 73 s; daugiau su šiuo numeriu analizuojamu laikotarpiu nebendrauta. Naudotasi mobiliaisiais duomenimis 2023-02-16 18:04:51 val. 214 s, 19:46:18 val. 138 s, 21:26:26 val. 67 s, 21:38:13 val. 9 s, 21:42:00 val. 104 s. 2023-02-16 21:01:39 val. atliktas išeinantis skambutis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris žinomas kaip nukentėjusiojo T. D., pokalbis truko 81 s; atliktas išeinantis skambutis 21:16:20 val., pokalbis truko 43 s; 21:38:56 val. parašyta žinutė; daugiau su šiuo numeriu analizuojamu laikotarpiu nebendrauta. 2023-02-16 21:38:03 val. atliktas išeinantis skambutis telefono Nr. duomenys neskelbtini), kuris neatsakytas; 21:38:13 val. atliktas išeinantis skambutis, kuris neatsakytas; 21:39:11 val. atliktas išeinantis skambutis, kuris neatsakytas; 21:39:20 val. atliktas išeinantis skambutis, kuris neatsakytas; 21:40:20 val. atliktas išeinantis skambutis, kuris neatsakytas; 21:40:24 val. atliktas išeinantis skambutis, kuris neatsakytas; 21:42:27 val. atliktas išeinantis skambutis, kuris truko 42 s, daugiau su šiuo numeriu analizuojamu laikotarpiu nebendrauta. 2023-02-16 22:02:54 val. atliktas išeinantis skambutis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neatsakytas. 2023-02-16 22:03:22 val. parašyta trumpoji žinutė telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš išklotinės matyti, kad buvo jungtasi prie UAB Tele 2 bokštų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Raseinių m., Raseinių r. sav., ir (duomenys neskelbtini) Raseinių m., Raseinių r. sav. Analizuojamu laikotarpiu IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMSI (duomenys neskelbtini) nekito (1 t., b. l. 87-89).
14. 2023-05-06 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos nukentėjusiojo T. D. naudoto mobiliojo ryšio telefono išklotinės nuo 2023-02-16 17.00 iki 2023-02-16 23.00 val. Nustatyta, kad apžiūrint išklotinę matyti, kad nuo 2023-02-16 17:12:58 val. buvo pradėta naudotis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas išeinantis skambutis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 351 s; daugiau su šiuo numeriu analizuojamu laikotarpiu nebendrauta. Naudotasi mobiliaisiais duomenimis 2023-02-16 17:22:05 val.; 17:23:52 val.; 17:27:19 val.; 17:27:20 val.; 18:33:10 val.; 18:33:15 val.; 19:30:00 val.; 20:04:18 val., 21:01:24 val.; 21:26:41 val.; 22:30:53 val. 2023-02-16 17:27:08 val. atliktas išeinantis skambutis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris truko 1445 s; daugiau su šiuo numeriu analizuojamu laikotarpiu nebendrauta. 2023-02-16 19:29:57 val. gautas įeinantis skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris truko 61 s, 20:04:12 val. gautas įeinantis skambutis, kuris truko 43 s; daugiau su šiuo numeriu analizuojamu laikotarpiu nebendrauta. 2023-02-16 19:46:13 atliktas išeinantis skambutis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris žinomas kaip įtariamosios B. B., pokalbis neįvyko; 21:01:39 val. gautas įeinantis skambutis, kuris truko 81 s; 21:16:20 val. gautas įeinantis skambutis, kuris truko 43 s; 21:26:21 val. atliktas išeinantis skambutis, pokalbis neįvyko; 21:27:41 val. atliktas išeinantis skambutis, pokalbis neįvyko; 21:38:56 val. gauta trumpoji žinutė; 22:48:46 val. atliktas išeinantis skambutis, pokalbis neįvyko; daugiau su šiuo numeriu analizuojamu laikotarpiu nebendrauta. Iš išklotinės matyti, kad buvo jungtasi prie UAB Tele 2 bokštų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) Raseinių m., Raseinių r. sav.; (duomenys neskelbtini) Raseinių m., Raseinių r. sav.; (duomenys neskelbtini) Raseinių m., Raseinių r. sav.; (duomenys neskelbtini) Raseinių m., Raseinių r. sav. Analizuojamu laikotarpiu IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMSI (duomenys neskelbtini) nekito (1 t., b. l. 99-101).
15. Iš 2023 m. gegužės 17 d. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. B. įsipareigoja žalą – 4810,68 Eur – PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo 2023 m. gegužės 17 d., kiekvieną mėnesį įmokėdama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 80 Eur. Pirmosios įmokos sumą – 90,68 Eur – įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos (2 t., b. l. 108).
16. Kauno teritorinės ligonių kasos pranešime nurodyta, kad Žalų išieškojimo informacinės sistemos duomenimis B. B. 2023-05-25 atlygino dalį – 90,68 Eur žalos (2 t., b. l. 107).
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamosios veikos juridinė kvalifikacija
17. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
18. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.
19. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas kaltinamosios B. B. kaltės klausimą ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas remiasi pačios kaltinamosios visišku savo kaltės pripažinimu, nukentėjusiojo T. D. parodymais. Šių asmenų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra iš esmės vienodi, vienas kitą papildo. Kaltinamosios B. B. ir nukentėjusiojo T. D. nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, apibūdinančios nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą ir pobūdį, sutampa su teismo medicinos specialisto išvadomis, kad T. D. kiauryminis durtinis-pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su plonžarnių pasaito pažeidimu, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas vienu trauminiu poveikiu duriančiu-pjaunančiu savybių daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, ir kad užfiksuotas žaizdos dydis pilve neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėtų būti padarytas tyrimui pateiktu peiliu. 2023 m. vasario 16 d. Įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose, tyrėjo kūno kameros užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros protokole, kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys patvirtina kaltinamosios B. B. ir nukentėjusiojo T. D. parodymus apie nukentėjusiojo sužalojimo vietą ir laiką.
Motyvuojamoji dalis
20. Įvertinęs šiais bylos duomenimis, neturinčiais esminių prieštaravimų, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog nukentėjusįjį T. D. galėjo sunkiai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiajam T. D. sunkų sveikatos sutrikdymą durdama peiliu į pilvą padarė būtent kaltinamoji B. B. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi, byloje nustatyta, jog tarp kaltinamosios B. B. veikos ir nukentėjusiajam T. D. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
21. Neneigdama savo kaltės dėl T. D. sužalojimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kaltinamoji B. B. teigia, jog durdama peiliu nukentėjusiajam ji nenorėjo pastarojo sužaloti, norėjo pagąsdinti, tuo momentu ji nieko negalvojo, negalvojo apie pasekmes, nenorėjo sunkiai sužaloti ar nužudyti.
22. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).
23. Kaltinamosios B. B. parodymai bei byloje nustatyta įvykio eiga, kaltinamosios elgesys po nukentėjusiojo sužalojimo (bandymas sustabdyti kraujavimą iš žaizdos popieriniu rankšluosčiu, kreipimasis į kaimynę dėl medikų iškvietimo) neduoda pagrindo teismui spręsti, kad kaltinamoji B. B. siekė sunkiai sužaloti savo sugyventinį nukentėjusįjį T. D., su kuriuo kartu gyvena daugiau kaip trejus metus. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – dūris stipriai žalojančiu įrankiu – peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą rodo, kad kaltinamoji B. B. neabejotinai suprato kelianti pavojų nukentėjusiojo T. D. sveikatai, numatė sveikatos sutrikdymo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Taigi šioje situacijoje atsiradę padariniai yra dėsningi, ir normalaus protinio išsivystymo, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį (įvykio metu – 64 metų amžiaus) turintis žmogus, kaltinamoji B. B. negalėjo nesuvokti, jog durdama peiliu kitam žmogui į pilvą daro veiką, ne tik sukeliančią fizinį skausmą, bet ir keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamoji B. B. sužalojo T. D. veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Išanalizavęs bylos duomenų visumą, teismas mano, kad kaltinamosios B. B. padarytos nusikalstamos veikos – sunkaus sveikatos sutrikdymo – paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiuoju T. D. kilęs jos pyktis.
24. Kaip jau minėta, kaltinamoji B. B. neneigia, jog nuo jos dūrio peiliu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, kaltę pripažįsta visiškai, kartu nurodo, kad įvykio metu nukentėjusysis jai grasino kirviu – griebė kirvį ir užsimojo prieš ją, o jai pasakius, kad mestų tą kirvį, nes žino, kokios pasekmės gali būti, nukentėjusysis numetė kirvį. Be to, kaltinamoji parodė, kad nukentėjusysis jai priekaištavo, įžeidinėjo, dėl to ji supyko. Atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusysis teigia neprisimenantis tokių aplinkybių dėl buvusio girtumo, tačiau tiki kaltinamąja. Esant minėtoms kaltinamosios nurodytoms įvykio aplinkybėms, spręstina dėl būtinosios ginties situacijos būvimo nagrinėjamo įvykio metu. Tuo aspektu pažymėtina, kad pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus ir negali egzistuoti tik besiginančiojo vaizduotėje. Teismo nuomone, kaltinamosios B. B. aiškinimas, kad įvykio metu nukentėjusysis T. D. jai grasino kirviu, neleidžia daryti išvados, kad betarpiškai prieš jos nusikalstamą veikimą – dūrį peiliu nukentėjusiajam į pilvą – jai buvo iškilęs realus pavojus, kadangi, pačios kaltinamosios teigimu, tuo metu kirvį nukentėjusysis jau buvo numetęs, jai nieko nedarė, pradėjo apsiraminti, t. y. nukentėjusysis neturėjo jokio įrankio ar daikto, kuriuo būtų galėjęs sužaloti kaltinamąją, ir ją tik žodžiais įžeidinėjo. Taigi, akivaizdu, kad tokio pavojingo kėsinimosi, nuo kurio kaltinamajai būtų reikėję gintis duriant peiliu nukentėjusiajam, nebuvo, jos pavartoto smurtinio veiksmo pobūdis buvo akivaizdžiai perteklinis, todėl kaltinamosios B. B. veiksmus įvykio metu teismas vertina ne kaip teisės į būtinąją gintį įgyvendinimą, numatytą BK 28 straipsnyje, bet kaip dėl konflikto su nukentėjusiuoju T. D. kilusio jos pykčio išraišką. Tačiau, atsižvelgęs į byloje nustatytas nagrinėjamos veikos padarymo aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo T. D. elgesys, pasireiškęs iš pradžių grasinimu kirviu, po to kaltinamosios įžeidinėjimu žodžiais, buvo provokuojantis ir turėjo įtakos – paskatino kaltinamąją nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Todėl yra pagrindas šią aplinkybę pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
25. Apibendrindamas tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad byloje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji sunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 straipsnis) požymiai kaltinamosios B. B. veikoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamoji B. B. ir nukentėjusysis T. D. yra sugyventiniai, kartu gyvena, taigi jie yra vienos šeimos nariai. Todėl kaltinamosios B. B. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip sunkus savo šeimos nario sužalojimas.
Bausmės skyrimas
26. Kaip matyti iš 2023 m. balandžio 20 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad B. B. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenos, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 64). Esant tokiai teismo psichiatro išvadai, teismas sprendžia, jog kaltinamoji B. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinama, todėl turi būti baudžiama už padarytą nusikaltimą.
27. Kaltinamoji B. B. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino sužalojusi savo šeimos narį T. D., atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, po sužalojimo iškvietė nukentėjusiajam medicininę pagalbą, taip bandydama išvengti sunkesnių padarinių. Šias aplinkybes teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismo nuomone, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad kaltinamoji savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes ji dar iki teisminio nagrinėjimo pradžios su Kauno teritorine ligonių kasa sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo periodinėmis įmokomos atlyginti padarytą žalą, ir iki teismui išeinant priimti sprendimą yra įmokėjusi 90,68 Eur. Kaip jau aptarta anksčiau (nuosprendžio 24 punktas), nukentėjusiojo T. D. elgesys betarpiškai prieš jo sužalojimą buvo prieštaraujantis moralės normoms, todėl teismas pripažįsta kaltinamosios B. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad kaltinamosios veikai padaryti turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
28. Kaltinamosios B. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokią išvadą teismas daro remdamasis tuo, kad po įvykio jai nustatytas 1,67 promilių girtumas (1 t., b. l. 147-150) bei pačios kaltinamosios parodymais, kad girtumas turėjo įtakos jos veiksmams, blaivi nebūtų taip pasielgusi. Be to, teismo nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamosios B. B. savikontrolę, turėjo įtakos adekvačiam situacijos vertinimui.
29. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai B. B. teismas pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, kuri apibūdinama visuma BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės skyrimo tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais, tačiau išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kita vertus, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016), tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik papildomą vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011). Taigi, turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).
30. Nagrinėjamu atveju B. B. pripažįstama kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcijose įtvirtinta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Taigi baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą. Prokurorė siūlo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti kaltinamajai švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
31. Spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas kaltinamajai B. B., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo ir kaltinamosios asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, asmenų, padariusių nusikaltimą, pavojingumas taip pat skiriasi, o bausmės teisingumas, kaip jau minėta, neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu.
32. Vertindamas kaltinamosios B. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji, veikdama netiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 6 dalis), tačiau kaltinamosios padaryto nusikaltimo pavojingumas, teismo nuomone, visuomenei yra mažesnis negu kitų rūšinių tokio pobūdžio nusikaltimų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes – sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas iš anksto neplanavus, konflikto su nukentėjusiuoju metu, pastarajam išprovokavus kaltinamąją nusikalsti. Vertindamas kaltinamosios B. B. asmenybę, teismas atsižvelgia į jos pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius ją iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to. Kaltinamoji B. B. anksčiau vieną kartą bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 52-53), tačiau neturi teistumo (2 t., b. l. 47-48) ir byloje nėra duomenų, jog kaltinamoji po jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo būtų padariusi naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Kaip jau minėta, byloje nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau nustatytos ir keturios jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys ir į kaltinamosios elgesį po nukentėjusiojo sužalojimo, kai kaltinamoji pati skubiai bandė suteikti nukentėjusiajam pagalbą ir su kaimynės pagalba iškvietė medikus (1 t., b. l. 68-70), taip bandydama išvengti sunkesnių padarinių. Visos šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog kaltinamoji B. B. nėra linkusi nusikalsti, kad ji kritiškai vertina savo elgesį, o tai rodo mažesnį jos asmenybės pavojingumą.
33. Nagrinėjamu atveju, vertindamas anksčiau išdėstytų bausmės parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo T. D. poziciją dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo – jis kaltinamajai B. B. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nepareiškė ir prašo jai neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
34. Esant tokiai situacijai bei atsižvelgdamas ir į kaltinamosios amžių (64 m.) teismas sprendžia, kad kaltinamosios B. B. izoliavimas nuo visuomenės nors ir minimaliam BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam terminui – dvejiems metams, itin neigiamai paveiktų jos socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes, būtų neproporcingas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Visų šių išdėstytų aplinkybių visuma apskritai nepašalina kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, tačiau rodo, kad jos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąją bausti už padarytą veiką sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausme. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamosios B. B. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas be realaus laisvės atėmimo – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus kaltinamajai už padarytą nusikaltimą kitą, t. y. švelnesnę, bausmės rūšį nei numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, – laisvės apribojimą vienų metų šešių mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojant per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismo vertinimu, kaltinamajai paskirtas draudimas ir įpareigojimas, turintys auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, taip pat probacijos tarnybos pareigūnų kontrolė bus pakankamai efektyvios priemonės, ir tokiu būdu kaltinamoji bus pakankamai nubausta. Priimdamas tokį sprendimą, teismas kaltinamajai suteikia galimybę įrodyti, kad jos padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl civilinio ieškinio
36. Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 4810,68 Eur dydžio civilinį ieškinį žalai, atsiradusiai nukentėjusiajam T. D. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti (1 t., b. l. 136-138). Dėl šios žalos atlyginimo 2023 m. gegužės 17 d. pasirašyta Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp B. B. ir Kauno teritorinės ligonių kasos, pagal kurią B. B. įsipareigoja žalą – 4810,68 Eur PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo 2023 m. gegužės 17 d., kiekvieną mėnesį įmokėdama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 80 Eur. Pirmosios įmokos sumą – 90,68 Eur – įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos (2 t., b. l. 108). Kaip matyti iš Kauno teritorinės ligonių kasos pranešimo, Žalų išieškojimo informacinės sistemos duomenimis B. B. 2023 m. gegužės 25 d. atlygino dalį – 90,68 Eur žalos (2 t., b. l. 107). Esant tokioms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas, patvirtinant Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri prilygsta taikos sutarčiai civiliniame procese, aplinkybių, dėl kurių minėta sutartis negali būti patvirtinta, nenustatyta (BPK 113 straipsnis, CPK 42 straipsnis).
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo
37. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 17 d. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui – 1/2 daliai turto, kuris B. B. priklauso bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe su P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). 1. Pastatui – Sodo nameliui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1078.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. 2. Kitiems inžineriniams statiniams – šuliniui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė: 90.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. 3. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė: 238.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas (2 t., b. l. 37-40). Kadangi iki šiol civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys nėra patenkintas, tik sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, paliktinas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios B. B. turtui, kol bus įvykdyta nuosprendžiu patvirtinta minėta sutartis dėl žalos atlyginimo (BPK 151 straipsnis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
38. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis ir kirvis, kurie perduoti saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 12-13, 31). Byloje nustatyta, kad paimtu peiliu buvo sužalotas nukentėjusysis, todėl virtuvinis peilis, kaip nusikaltimo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paimtas kirvis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajam T. D. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, B. B. uždrausti per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką B. B. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 16 d. 22.07 val. iki 2023 m. vasario 17 d. 14.03 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti B. B., kad tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo B. B. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Patvirtinti 2023 m. gegužės 17 d. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp B. B. ir Kauno teritorinės ligonių kasos, pagal kurią B. B. įsipareigoja žalą – 4810,68 Eur – PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo 2023 m. gegužės 17 d., kiekvieną mėnesį įmokėdama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 80 Eur. Pirmosios įmokos sumą – 90,68 Eur – įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos.
Išaiškinti, kad B. B. nevykdant šio teismo patvirtinto susitarimo (taikos sutarties), Kauno teritorinei ligonių kasai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.
Procesą dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 2023 m. gegužės 17 d. prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui – 1/2 daliai turto, kuris B. B. priklauso bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe su P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). 1. Pastatui – Sodo nameliui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1078.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. 2. Kitiems inžineriniams statiniams – šuliniui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė: 90.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas. 3. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė: 238.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas, palikti galioti iki nuosprendžio dalies, kuria patvirtinta 2023 m. gegužės 17 d. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis, įvykdymo.
Šio nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – virtuvinį peilį, saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kirvį, saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. D., tai pavedant padaryti atsakingiems Šiaulių VPK darbuotojams, o T. D. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo Šiaulių apskrities VPK dėl kirvio grąžinimo, kirvį sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.