- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- ATP-613-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00526-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. B. skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties, kuria netenkintas V. B. prašymas sutrumpinti jam specialiosios teisės atėmimo terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Šiuo nutarimu V. B. nubaustas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą V. B. vardu, įtariama, būdamas neblaivus, ir sustabdytas policijos pareigūnų, vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2013 m. rugsėjo 26 d. prašymu V. B. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi netenkino V. B. prašymo ir jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nesutrumpino.
Šalies argumentai
Skundu V. B. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teisme.
Skunde nurodo, kad teismas jo prašymą atmetė neargumentuotai, vadovaudamasis bendromis moralinėmis išvadomis, kurios teismo nutartyje konstatuojamos, tačiau nepagrindžiamos jokiais faktiniais duomenimis, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pasak V. B., nutartis priimta vadovaujantis ne įstatymų nuostatomis, o jau padarytu administracinės teisės pažeidimu, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Pažymi, kad ATPK 329 straipsnio paskirtis yra ne antrą kartą nubausti asmenį už jo padarytą pažeidimą, o, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į pažeidėjo socialinę padėtį, jo asmenybę ir paties pažeidėjo supratimą apie jo padarytą pažeidimą, t. y. administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą, priimti teisingą sprendimą. Teigia, kad pažeidimo pobūdis yra labiau reikšmingas sprendžiant pažeidėjui skirtinos nuobaudos individualizavimo, o ne ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo ar netaikymo klausimą. Šiuo atveju esminę reikšmę turi pažeidėjo asmenybė, jo požiūris į paskirtą administracinę nuobaudą, elgesio nuobaudos vykdymo metu vertinimas ir šiuo vertinimu pagrįstas manymas ar bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, ar ne, todėl padaryto pažeidimo sunkumas negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti šio straipsnio nuostatas.
V. B. teigimu, jo teismui pateiktas prašymas atitiko ATPK 329 straipsnio reikalavimus, ir pirmosios instancijos teismas to nepaneigė. Pažymi, kad jo prašymo nagrinėjimo teisme metu jis galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas teigiamai, yra brandaus amžiaus, turi negalią, tvirtus socialinius ryšius, yra vedęs, taigi, teismui nėra pagrindo netikėti, kad paskirtos administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti. Pasak V. B., teismas be jokių motyvų konstatavo, kad jo prašyme išdėstyti argumentai dėl ATPK 329 straipsnio taikymo yra deklaratyvūs, tačiau nė vieno jų nepaneigė. Teigia, kad jam pakako laiko suprasti padaryto pažeidimo sunkumą, šio pažeidimo pasekmės neigiamai atsiliepė ne tik jam, bet ir jo šeimai. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ne tik prabangai, bet ir tam, kad šeima galėtų tenkinti elementarius gyvenimiškus buitinius poreikius. Mano, kad jo prašyme išdėstytų aplinkybių ir prie prašymo pateiktų duomenų pakanka išvadai, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti, t. y. jis suprato ir padarė teigiamas išvadas dėl savo elgesio.
Be to, V. B. teigimu, sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, atsižvelgiama į visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, tačiau, priešingai, nei nurodoma apylinkės teismo nutartyje, šiuo atveju, skirtingai nei taikant ATPK 30¹ straipsnį, nėra privaloma nustatyti išskirtinių ar išimtinių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl nuobaudos termino sutrumpinimo taikytinos tos pačios taisyklės ir principai, kaip ir taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
Skunde V. B. taip pat nurodo, kad teismo sprendimą netrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino lėmė ir tai, kad jis anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Mano kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą dvigubo baudimo draudimo principą, daro išvadą, jog jis ignoruoja visuomenėje reikalaujamo elgesio taisykles, ir kad anksčiau jam pritaikyta sankcija nebuvo veiksminga, nežiūrint į tai, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą jis yra įvykdęs, jos galiojimas pasibaigęs ir, vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, laikoma, kad jam administracinė nuobauda nebuvo paskirta. Teigia neginčijantis to, kad praeityje jis yra padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau pažymi, jog už šį pažeidimą paskirtą nuobaudą jau yra atlikęs, alkoholiu nepiktnaudžiauja, nėra įrašytas į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą.
V. B. įsitikinimu, teismui priimant tokią nutartį, buvo pažeista Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ATPK 329 straipsnio nuostatas, neįvertino ir neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl ši teismo nutartis negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teisėta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. B. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas prašo V. B. skundo netenkinti, palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį. Mano, kad teismas, nagrinėdamas V. B. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktus faktinius duomenis, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, minėto prašymo netenkino.
V. B. skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, priešingai nei nurodoma skunde, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007). Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios V. B. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti jam ATPK 30¹ ir 329 straipsnių nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis prašymo nagrinėjimo teisme metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas teigiamai, yra brandaus amžiaus, turi negalią, tvirtus socialinius ryšius, išvadas dėl savo elgesio padarė, alkoholiu nepiktnaudžiauja savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.
Taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad V. B. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio rezultatas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žmogaus teisės nėra absoliučios, įstatymų numatytais atvejais jos gali būti ribojamos. Skundo argumento, kad teismui priimant skundžiamą nutartį, buvo pažeista Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, nepatvirtina jokie bylos duomenis, todėl šis argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.
Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas ATPK 329 straipsnio taikymo V. B. klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, pagrįstai įvertino ir pastarojo padaryto pažeidimo pavojingumą, o ne vien vertino anksčiau jo padarytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad V. B. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių didelį pavojų eismo saugumui, jo paties ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Sutrumpinus V. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą, V. B. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.