Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, atsakovo atstovui advokato padėjėjui V. A. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir pagal atsakovo J. M. priešieškinį ieškovei J. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė savo ieškinį ir nurodė, kad prašo santuoką nutraukti pripažinus, jog ji iširos dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nepripažino atsakovo priešieškinio ir nurodė, kad nesutinka su atsakovo nurodytais argumentais, kad jos elgesys šeimoje buvo netinkamas ir net amoralus, kad jos požiūris sąlygojo šeimos iširimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, nutraukdama santuoką, siekia gauti nemažas pajamas savo savanaudiškiems poreikiams tenkinti ir lengvai gyventi, kaltina, kad ieškovė išvijo jį iš namų, norėdama tapti vieniša motina. Ieškovė nurodė, kad ji visiškai nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ji buvo jam neištikima ir kad sirgo depresija, nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų. Ieškovė nurodė, kad jos žiniomis tai atsakovas buvo jai neištikimas. Prašė atsakovo priešieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas. Priešieškinys atmetamas.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 2008 m. liepos 18 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 68.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Abi ginčo šalys pripažįsta, kad santuoka jų jau yra nutrūkusi, tik nesutaria dėl priežasčių.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis

pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. sutuoktinio teisių ir pareigų nevykdymo, žiauraus sutuoktinio elgesio šeimos narių atžvilgiu, fizinio ir psichinio smurto naudojimo bei dėl to, kad sutuoktinis paliko šeimą ir jau ilgas laikas ja nesirūpina. Reiškė jai įtarinėjimus be jokio pagrindo, t. y. įtarinėjo neištikimybe, nors atlikus DNR testą ši abejonė buvo paneigta. Atsakovo netinkamą elgesį šeimoje patvirtina ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos VTAS išvada. VTAS išvadoje nurodė, jog 2012 metais pradėta santuokos nutraukimo byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta J. M. baudžiamoji byla, o vėliau buvo nutraukta, kadangi ieškovė J. M. pateikė teismui ieškinio atsisakymą. J. M. yra keletą kartų kreipęsis į VTAS dėl J. M. netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu ir vaikų nepriežiūros, tačiau faktai niekada nepasitvirtindavo.

Liteko duomenimis Varėnos rajono apylinkės teisme 2013-12-18 buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje J. M. buvo kaltinamas, kad jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą J. M., suduodamas tris kartus koja į įvairias kūno vietas. J. M. kaltę pripažino visiškai. Šioje byloje nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir jie susitaikė, todėl baudžiamoji byla J. M. atžvilgiu buvo nutraukta.

Į bylą yra pateiktas šeimos įvertinimas, kurį ruošė Didžiosios Britanijos atsakingos institucijos. Šiame dokumente nurodoma, kad iš esmė jiems kelia didesnį susirūpinimą atsakovas J., kuris atliekant tyrimą, neatvyko į tarnybą pokalbiui, nebendravo elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurį laiką nebuvo įmanoma susisiekti ir telefonu, tačiau vienas pokalbis įvyko.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovės kaltės. Atsakovas pateikė priešieškinį šioje byloje. Ieškovės tvirtinimą, kad atsakovas yra nesugyvenamo būdo ir kad smurtavo prieš ją patvirtino VTAS į bylą pateiktoje išvadoje bei civilinėje byloje Nr.2-4-547/2014 esantys rašytiniai dokumentai: 2013-12-18 teismo nuosprendis (b. l. 74-75).). Taip pat apie atsakovo smurtą yra kalbama ir Didžiosios Britanijos Kembridžšyro grafystės teismo Komisijos dėl moterų padėties bendrame šeimos vertinime. Šiame vertinime yra labai daug kalbama apie J. M. neigiamą poveikį šeimai ir todėl tuo pagrindu buvo reikalaujama, kad jis nebendrautų su šeimos nariais, kol nebus baigtas tyrimas. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis buvo teisiamas už smurto panaudojimą prieš atsakovę ir nebuvo nuteistas tik todėl, kad ieškovės teisiamojo posėdžio metu atleido kaltinamajam, parodė jam pasitikėjimą ir susitaikė. Po to, kaip nurodė šalys, jie dar gyveno kartu ir susilaukė dukters Natalijos, nors atsakovas abejojo savo tėvyste jai. Ši abejonė buvo paneigta atlikus DNR tyrimą. Tad buvo paneigta atsakovo abejonė dėl ieškovės neištikimybės, kitokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė buvo jam neištikima, atsakovas nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas pradėjęs gyventi atskirai, savo likusia šeima nesirūpino ir vaikams išlaikymui pinigų neteikė. Iš esmės atsakovas bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neginčijo. Tad teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir dėl to, kad jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpino.

Atsakovas santuokos nutraukimą grindė ir ieškovės nervingu charakteriu, nepagarba jam, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tokius savo teiginius. Atsakovas posėdžio metu santuokos iširimo priežastį nurodė ieškovės neištikimybę, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas kaltino ieškovę neištikimybe ir iki jų santuokos sudarymo, ir jau po santuokos sudarymo.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Todėl teismas laiko, kad ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis žiauriai elgėsi su sutuoktiniu ir kitais šeimos nariais ir daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpina šeima.

Dėl sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Esant nurodytai įstatyminei nuostatai, ieškovei paliktina jos pasirinkta santuokinė pavardė. Nors atsakovas teigė, kad jis nesutinka, kad ieškovei liktų santuokinė pavardė, tačiau įstatymas numato galimybę drausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui. Tačiau šis draudimas negali būti taikomas ir kaltam asmeniui, jeigu sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Tad šiuo atveju atsakovo prieštaravimas yra nepagrįstas, prieštarauja teisiniam reglamentavimui.

Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – M., atsakovui – M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė tokios bylinėjimosi išlaidos: 31 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką, kadangi byla yra elektroninė. Ieškovė pateikė advokato kvitus, kuriais patvirtinama, kad už dokumentų parengimą, konsultacijas ir atstovavimą teisme sumokėjo 700 Eur. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei – byloje sudaro 1,40 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas, todėl jos sumokėtas žyminis mokestis priteistinas ieškovei iš atsakovo. Iš atsakovo priteistinos ieškovei ir už advokato atstovavimą teisme turėtos išlaidos 700 Eur. Nurodyta suma nėra per didelė ir neviršija teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose nustatytų dydžių. Vertinant atlyginimą advokatui už darbą vertinama tai, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė, nes šalys ketino tartis taikiai ir todėl derybos vyko net per keturis pasirengimo posėdžius. Visuose šiuose posėdžiuose dalyvavo advokatas. Šalims nesusitarus vyko dar du teismo posėdžiai, tad iš viso buvo 6 posėdžiai. Be darbo teisme advokatas šioje byloje rengė ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį ir kitus procesinius dokumentus.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 1.40 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismo patirtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 282, 376, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – B.) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2008 m. liepos 18 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo J. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. M. palikti santuokinę pavardę – M., atsakovui J. M. – M..

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 731 Eur.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.