- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- e2YT-9238-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, R. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės Reginos L. Š., mirusios 2006 m. kovo 1 d., mirties, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 1969 m. gruodžio 5 d. jis sudarė santuoką su R. L. Š.. Pareiškėjas iki santuokos sudarymo turėjo sūnų A. Š., jo sutuoktinė R. L. Š. iki santuokos sudarymo turėjo dukrą – R. S. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė R. L. Š. bendrų vaikų santuokoje nesusilaukė. Sutuoktinė R. L. Š. 2006 m. kovo 1 d. mirė. Pareiškėjas paaiškino, kad būdamas santuokoje su Regina L. Š., 2007 m. lapkričio 7 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-9377 pagrindu nusipirko 187/788 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (-), Vilniuje, kurio bendras plotas 0,0788 ha. Taip pat kartu su sutuoktine 1993 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1204 pagrindu nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (-), Vilniuje. Po sutuoktinės R. L. Š. mirties dėl teisinių žinių stokos nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, būtinų veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu, atlikimo. Pareiškėjo teigimu, jis nežinojo, kad nurodytas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėjo, kad tiek žemės sklypo dalis, tiek minėtas butas, esantis (-), Vilniuje, sudarant pirkimo – pardavimo sutartis buvo registruotas tik jo vardu. Todėl jis manė, kad visas santuokos metu įsigytas nekilnojamasis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas faktiškai gyvena minėtame bute, jo gyvenamoji vieta yra deklaruota buto adresu, nuolat rūpinasi nekilnojamuoju turtu ir jį prižiūri kaip savo, t. y. po sutuoktinės mirties moka už faktiškai suvartotą elektros energiją, vandenį, šildymą. Pareiškėjo teigimu, suinteresuotas asmuo R. S. neprieštarauja, jog teismas nutartimi nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės R. L. Š., mirusios 2006 m. kovo 1 d., mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo R. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo VĮ „Turto bankas“. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. L. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. L. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės R. L. Š. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.
9. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
10. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
11. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006 m. kovo 1 d. mirė pareiškėjo M. Š. sutuoktinė R. L. Š. (Reginos L. Š. mirties liudijimas, santuokos liudijimas, dokumentai zip.priede). Pareiškėjas ir palikėja bendrų vaikų santuokoje nesusilaukė, iki santuokos sudarymo palikėja turėjo dukrą R. S.. Po R. L. Š. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, 1993 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1204 pagrindu butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (-)-7, Vilnius, priklauso pareiškėjui.
12. Nagrinėjamu atveju turtas įgytas 1993 m. kovo 30 d., todėl teisiniams santykiams taikytinos 1970 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d., remiantis kuriomis turtas, sutuoktinai įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (21 straispnis); šiame straipsnyje nurodyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
13. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinės mirties, priėmimo, tačiau sutuoktinei priklausantį turtą prieš jos mirtį ir po jos mirties valdė kaip savo, juo rūpinosi ir prižiūrėjo – faktiškai bute gyveno, mokėjo visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius.
14. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo dėstomais argumentais, kad po sutuoktinės R. L. Š. mirties likusį turtą jis valdė kaip savo. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčijo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys iš esmės nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.
15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, kad jis po sutuoktinės mirties rūpinosi likusiu turtu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi jis po sutuoktinės R. L. Š. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas M. Š., kaip velionės sutuoktinis, turėjo teisę paveldėti mirusios R. L. Š. turtą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
17. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimą tenkina, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas M. Š. po savo sutuoktinės R. L. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradedamas jį valdyti (CPK 445 straipsnis).
18. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės R. L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2006 m. kovo 1 d., mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.