- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- I-760-561/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Artūras Drigotas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Neįgalumo
- Pareiškėjas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto (pranešėjas),
atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2008 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. S-81 „Dėl J. R. darbingumo lygio“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-81);
2) panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. SS-124 „Dėl J. R. darbingumo lygio įtakojamo darbo ir kitų aplinkybių koeficiento bei darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe“ (toliau – ir sprendimas Nr. SS-124);
3) įpareigoti atsakovą nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki senatvės pensijos amžiaus nustatyti ne didesnį kaip 55 proc. pareiškėjo darbingumo lygį;
4) priteisti jam 1 600 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad po 2000 m. gautos traumos netektas 40 proc. darbingumo lygis jam buvo nustatomas nuolat. Akcentavo, jog toks jis yra ir dabar, nepaisant to, kad pareiškėjo sveikatos būklė tik pablogėjo. Teigė, kad nuo 2005 m. gruodžio mėnesio nutrauktas pensijos mokėjimas dar labiau pablogino jo gyvenimo sąlygas. Nurodė, jog atlikusi pakartotinį (jau šeštą nuo 2000 m.) pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, Tarnyba sprendimu Nr. SS-124 jam vėl nustatė 60 proc. darbingumo lygį, o Komisija minėtą sprendimą sprendimu Nr. S-81 paliko galioti.
Manė, kad jo darbingumo lygio vertinimai buvo atlikti šališkai, nes jam turėjo būti nustatytas žemesnis, t. y. 30–40 proc., darbingumo lygis. Rėmėsi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 4–6 punktais ir teigė, kad Tarnyba nesilaikė jų reikalavimų. Paaiškino, kad Tarnyba jam poliklinikoje nustatytos gretutinės diagnozės (poliartritas) nevertino, ir laikėsi pozicijos, jog tuo atveju, jei Tarnybai nepakako medicininių dokumentų (informacijos), ji turėjo kreiptis į polikliniką dėl papildomos informacijos, tačiau to nepadarė. Nukreipė į Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIV dalį ir akcentavo, jog nebuvo vertinti ir labai riboti pareiškėjo kairės rankos plaštakos pirštų judesiai (funkcijos nebuvimas).
Pažymėjo, kad Tarnyba sprendime Nr. SS-124 pareiškėjui 60 proc. bazinį darbingumą nustatė remdamasi Kriterijų aprašo 1-ojo priedo I dalies 15.2 punktu, tačiau tokio punkto 2005 m. kovo 21 d. redakcijos Kriterijų aprašo 1-ajame priede nebuvo, nebuvo jo ir 2007 m. rugsėjo 14 d. Kriterijų aprašo redakcijoje: toks punktas buvo numatytas tik 2005 m. birželio 16 d. redakcijos Kriterijų aprašo 1-ajame priede, tačiau sprendime Nr. SS-124 ši Kriterijų aprašo redakcija nenurodoma.
Teigė, jog šališkais Tarnybos atliktais jo darbingumo lygio vertinimais ir jos padarytais galiojančių teisės aktų pažeidimais (neteisėtais veiksmais ir neveikimu) jam buvo padaryta žala. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog Komisija Tarnybos pažeidimų nepastebėjo, ji taip pat prisidėjo prie Tarnybos neteisėtais veiksmais ir neveikimu pareiškėjui padarytos žalos atsiradimo.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas atsisakė nuo pirminiame pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo panaikinti sprendimą Nr. SS-124.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo keliami reikalavimai grindžiami tik subjektyviais jo vertinimais ir argumentais: jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą, pateikta nebuvo. Vertino, jog pareiškėjo teiginiai, kad jo darbingumo lygio vertinimai buvo atlikti šališkai ir kad jam turėjo būti nustatytas žemesnis darbingumo lygis, nelaikytini teisiškai reikšmingais. Teigė, kad pareiškėjo darbingumo lygis teisėtai ir pagrįstai buvo nustatytas remiantis Kriterijų aprašu ir socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo argumentas, kad jo sveikatos būklė ne tik nepagerėjo, o dar ir pablogėjo, sietinas su naujomis aplinkybėmis, o tai lemia akivaizdų piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, nes pasikeitus sveikatos būklei ar atsiradus kitoms darbingumo lygiui įtaką darančioms priežastims, pareiškėjas vėl gali kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, kas galėtų iš esmės pakeisti jo reikalavimų faktinį pagrindą.
Pabrėžė, jog pareiškėjas, teigdamas, kad gretutinė diagnozė pagal TLK-10 kodą M13 (poliartritas) Tarnybos nebuvo įvertinta, sąmoningai klaidina teismą, nes minėta diagnozė buvo vertinama. Paaiškino, jog ji nebuvo įvertinta darbingumo lygio netekimo procentais, nes nėra kriterijų, kuriuos pritaikius būtų galima nustatyti darbingumo lygį. Teigė, kad šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centro poliklinikos Vytenio filialo Gydytojų konsultacinė komisija, nurodydama šią diagnozę, nepridėjo jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas serga šia liga, taip pat nepateikė medicininių tyrimų rezultatų, patvirtinančių šios ligos gydymą, sunkumą ir pan. Nurodė, kad, pagal galiojančią tvarką, Tarnyba privalo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojų konsultacinė komisija išdavė siuntimą, dėl papildomų dokumentų išdavimo, tik jeigu pateiktieji yra neišsamūs ar jų nepakanka, tačiau nagrinėjamu atveju Tarnybos specialistai tokios būtinybės nenustatė.
Nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jo rankos sužalojimo padariniai papildomai turėjo būti vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIV dalies 84.24.3 punktu, kadangi šis punktas reglamentuoja anatominius defektus, t. y. sausgyslinio aparato pakenkimą, kuris riboja ar gali riboti plaštakos pirštų judesius, o pareiškėjui traumos metu buvo pakenktas būtent kairės rankos alkūninis nervas, todėl ir buvo pritaikytas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo I skyriaus 15.2. punktas.
Nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes Tarnyba laikėsi teisės aktų reikalavimų, taigi jos veiksmai buvo teisėti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog Komisija, įvertinusi jai pateiktus duomenis ir remdamasi teisės aktais, sprendime Nr. S-81 konstatavo, kad pagrindinė diagnozė pagal TLK-10 kodą T92.4 buvo pagrįstai vertinama pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo I dalies 15.2 punktą. Pažymėjo, jog, pagal jį, galimos bazinio darbingumo vertinimo ribos yra 80-50 proc. Akcentavo, kad siuntime į Tarnybą bei kituose dokumentuose minėtas funkcijos sutrikimas buvo pažymėtas kaip vidutinis, todėl buvo taikytas vidurkis ir pareiškėjo bazinis darbingumas įvertintas 60 proc.
Laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo gretutinė diagnozė pagal TLK-10 kodą M13 (poliartritas) nebuvo vertinama pagrįstai, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas šia liga serga. Nurodė, kad 1 koeficientas buvo taikytas pagrįstai, nes darbo ir kitos aplinkybės buvo įvertintos kaip vidutiniškai palankios. Pareiškėjo darbingumas (proc.) buvo nustatytas jam nustatyto bazinio darbingumo procentinę išraišką (60 proc.) padauginus iš 1 koeficiento. Atitinkamai buvo teisingai nustatytas ir netektas darbingumas – 40 proc. Pabrėžė, jog pareiškėjo argumentas, kad vertinant jo darbingumo lygį Kriterijų aprašo 1-ojo priedo I skyriaus 15.2 punkto nebuvo, neatitinka realybės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti sprendimą Nr. SS-124 nutraukė, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas atsisakė reikalavimo panaikinti sprendimą Nr. SS-124, ir, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktu, bylą dalyje dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo nutraukė ir išaiškino to pasekmes (ABTĮ 102 str. 3 d.).
Rėmėsi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Integracijos įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 20 straipsnio 4, 6 ir 7 dalimis, Kriterijų aprašo 2, 3, 4, 9 ir 18 punktais, Tvarkos aprašo 1, 27.3 ir 24 punktais ir padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog Tarnyba (tiek jos teritorinis, tiek ir Sprendimų kontrolės skyrius) pareiškėjo darbingumo lygio vertinimus atliko remdamasi netinkama Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo redakcija ir kad būtent ši klaida turėjo įtakos nustatant pareiškėjui 60 proc. (o ne mažesnį) darbingumo lygį, atmestini kaip nepagrįsti.
Nurodė, kad sprendime Nr. SS-124 nurodyta, jog Tarnybos Vilniaus III teritorinis skyrius, atlikdamas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, rėmėsi 2007 m. rugsėjo 14 d. redakcijos Kriterijų aprašu ir Tvarkos aprašu. Tos pačios redakcijos Kriterijų aprašu ir Tvarkos aprašu rėmėsi ir Tarnyba, priimdama minėtą sprendimą. Pažymėjo, jog pareiškėjui 60 proc. darbingumo lygis buvo nustatytas remiantis Kriterijų aprašo 1-ojo priedo I dalies 15.2 punktu. Atkreipė dėmesį į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo Tarnybos atstovas pripažino, kad Tarnyba, nurodydama ne tą Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo redakciją, suklydo, tačiau pažymėjo, jog ši klaida pareiškėjo darbingumo lygio vertinimui jokios įtakos neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kriterijų aprašo 1 priedo I dalyje 15.2 punktas atsirado tik 2005 m. birželio 16 d. jo redakcijoje, ir pažymėjo, kad tiek Tarnybos Vilniaus III teritorinis skyrius, tiek ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atlikdami pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, vadovavosi tuo metu galiojusia Kriterijų aprašo bei Tvarkos aprašo redakcija, tačiau suklydo ją nurodydami.
Rėmėsi ABTĮ 89 straipsniu, nurodė, jog ABTĮ nenumato galimybės panaikinti skundžiamą aktą tuo pagrindu, kad jame esama rašymo apsirikimų, ir atmetė pareiškėjo skundo argumentą dėl to, jog Tarnyba, remdamasi netinkama Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo redakcija, neteisingai jam nustatė darbingumo lygį. Taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad jam nustatyta gretutinė diagnozė (poliartritas) nepagrįstai buvo nevertinama. Nustatė, jog Centro poliklinikos Vilniaus filialo 2007 m. lapkričio 6 d. siuntime į Tarnybą pareiškėjo darbingumo lygiui nustatyti buvo nurodyta gretutinė diagnozė – poliartritas (vidutinis funkcijos sutrikimas), tačiau jokių kitų papildomų medicininių dokumentų (laboratorinių tyrimų, duomenų apie ligos eigą, sunkumą, taikytą gydymą ir kt.) Tarnybai nebuvo pateikta. Nukreipė į Kriterijų aprašo 3 punktą ir pažymėjo, kad siekiant nustatyti asmens darbingumo lygį, būtina įvertinti medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Padarė išvadą, jog Tarnyba (ir jos teritorinis skyrius), vertindama pareiškėjo darbingumo lygį, gretutinės diagnozės – poliartrito – nevertino, nes kartu su Tarnybai (ir jos teritoriniam skyriui) pateiktais dokumentais nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas serga šia liga, taip pat nebuvo pateikti medicininių tyrimų rezultatai, patvirtinantys šios ligos gydymą, sunkumą ir kt., t. y. nebuvo pakankamai šią ligą patvirtinančių medicininių kriterijų, kuriuos galima būtų įvertinti, nustatant pareiškėjo darbingumo lygį (darbingumo lygio netekimą proc.).
Nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju privalėjo kreiptis į polikliniką dėl papildomų dokumentų išdavimo. Rėmėsi Tvarkos aprašo 13 punktu ir padarė išvadą, jog Tarnybos teritoriniai skyriai dėl papildomų dokumentų išdavimo privalo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojų konsultacinė komisija išdavė siuntimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu pateiktieji dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka, o šiuo atveju siuntimą pareiškėjo darbingumo lygio vertinimui išdavusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga siuntime tik nurodė diagnozę – poliartritas, tačiau jokių šią ligą patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl Tarnyba pagrįstai ir teisėtai nesikreipė į siuntimą pareiškėjui išdavusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomų dokumentų, patvirtinančių diagnozę – poliartritą, pateikimo, nes Tarnybai pateikti dokumentai, kurių nepakako ir kurie nebuvo išsamūs, apskritai nepatvirtino, kad pareiškėjas serga šia liga, taip pat jos sunkumo laipsnio bei pasekmių, kurias ši liga yra sukėlusi pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas Nr. S-81 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo jį panaikinti yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą jam nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki senatvės pensijos amžiaus nustatyti ne didesnį kaip 55 proc. darbingumo lygį yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti sprendimą Nr. S-81, todėl taip pat netenkintinas.
Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi ir 6.271 straipsniu ir padarė išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo gali būti patenkintas tik nustačius, kad Tarnybos darbuotojai, atlikdami ar neatlikdami jiems priskirtų funkcijų, veikė neteisėtai, tačiau nagrinėjamu atveju neteisėti Tarnybos veiksmai nustatyti nebuvo, todėl nėra pagrindo atlyginti turtinę ar neturtinę žalą pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.
Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo iš esmės nenagrinėjo, t. y. skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, turėdamas išankstinį nusistatymą, rėmėsi tik Tarnybos ir Komisijos argumentais. Nurodo, kad apie tai, jog Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo 2005 m. kovo 21 d. redakcija 2005 m. birželio 16 d. buvo pakeista kita, jis ir jo atstovas sužinojo tik iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-208-121/2009.
Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instacijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Kiti atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Tarnybos atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Kiti trečiojo suinteresuoto asmens Komisijos atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinis ginčas kilo dėl sprendimų Nr. SS-124 ir Nr. S-81 teisėtumo ir pagrįstumo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei atsakovo Tarnybos įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėjas turi teisę reikalauti, idant atsakovas Tarnyba atliktų tokius veiksmus, ir ar atsakovas Tarnyba turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti.
Pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad jam buvo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis, ir mano, jog jis buvo nustatytas neteisingai, t. y. pritaikius netinkamos redakcijos Kriterijų aprašą, pagrindinę diagnozę (kodas T92.4 pagal TLK-10) nepagrįstai vertinant pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo I dalį (15.2 p.), o ne XIV dalį (84.24.3 p.), neįvertinus gretutinės diagnozės – poliartrito (kodas M13 pagal TLK-10).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsisakė skundo reikalavimo panaikinti sprendimą Nr. SS-124. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjui buvo išaiškintos to pasekmės, tačiau akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas neišaiškino pareiškėjui, jog sprendimas Nr. SS-124 ir yra tas individualus administracinis aktas, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, su kuriomis jis nesutinka ir kurias šioje byloje ginčija. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui tikslinant skundo reikalavimus, nebuvo pakankamai aktyvus ir taip pažeidė jam ABTĮ 10 straipsnyje nustatytą pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą nustatyti jo darbingumo lygį (I t., b. l. 103). Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 6 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4425 (I t., b. l. 34-41) pareiškėjui buvo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis: pagrindinė diagnozė (kodas T92.4 pagal TLK-10), atsižvelgus į funkcijos sutrikimo mastą (vidutinis), buvo įvertinta pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 15.2 punktą; gretutinės diagnozės nebuvo vertinamos. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmiau nurodytu jo darbingumo lygio vertinimu, Tarnybos direktoriui pateikė prašymą dėl pakartotinio jo darbingumo lygio peržiūrėjimo (I t., b. l. 86). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-1741 (I t., b. l. 42-49) pareiškėjui buvo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis: pagrindinė diagnozė (kodas T92.4 pagal TLK-10), atsižvelgus į funkcijos sutrikimo mastą (vidutinis), buvo įvertinta pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 15.2 punktą; gretutinės diagnozės nebuvo vertinamos. Šio darbingumo lygio vertinimo akto pagrindu buvo priimtas sprendimas Nr. SS-124 (I t., b. l. 14-17), kuriuo Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimas nagrinėjamoje byloje aktualiu aspektu buvo paliktas galioti. Sprendime Nr. SS-124 nurodoma, kad „diagnozė M13 nevertinta, kadangi nėra nei klinikinių, nei instrumentinių tyrimų ar duomenų, kurie nurodytų, jog būtų stebimas funkcijos sutrikimas, sąlygojamas būtent šios diagnozės“. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, padavė skundą Komisijai (I t., b. l. 13), kuri sprendimu Nr. S-81 skundą atmetė, o sprendimą Nr. SS-124 paliko nepakeistą. Sprendime Nr. S-81 nurodoma, kad diagnozė pagal TLK-10 kodą M13 – poliartritas buvo „nevertinta pagrįstai, nes <...> nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas serga šia liga, arba apie atliktus medicininius tyrimus (laboratorinius, instrumentinius), patvirtinančius šios ligos gydymą, sunkumą ar pan.“.
Pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis atsakovo Tarnybos argumentais, atmetė pareiškėjo teiginį, jog jam nustatyta gretutinė diagnozė (poliartritas (kodas M13 pagal TLK-10)) nevertinama buvo nepagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada buvo padaryta neatsižvelgus į tai, kad 2007 m. lapkričio 6 d. siuntime į Tarnybą Nr. 266 (I t., b. l. 31-33) yra ne tik įrašas apie pareiškėjui nustatytą gretutinę diagnozę – poliartritą (kodas M13 pagal TLK-10), bet ir nurodytas su ja susijusios funkcijos sutrikimas – vidutinis (pabraukta). Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies ir 81 straipsnio reikalavimus.
Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Tarnyba pagrįstai nesikreipė dėl papildomų medicinių dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo gretutinę diagnozę, pateikimo: pagal Tvarkos aprašo 13.1 punktą, Tarnybos teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos, reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojų konsultacinei komisijai išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Nagrinėjamu atveju buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas apskritai neserga poliartritu, nes nepakanka tą patvirtinančių duomenų (sprendimas Nr. S-81). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Tarnybai, nei Komisijai nėra suteikta kompetencija verifikuoti asmeniui nustatytas diagnozes – Integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje inter alia numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Taigi akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu trūko atitinkamų medicininių duomenų, kaip buvo šiuo atveju ir kaip nurodoma tiek sprendime Nr. SS-124, tiek ir sprendime Nr. S-81, dėl ko pareiškėjui nustatyta gretutinė diagnozė nebuvo vertinama, Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo negalėjo būti paliktas galioti, nes Tarnybos teritorinis skyrius nesilaikė jam nustatytos pareigos surinkti visus reikiamus duomenis pagrįstam sprendimui dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Nors nagrinėjamoje byloje yra keliamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių apskritai nevertino ir apsiribojo tik sprendimo Nr. S-81 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija, kaip privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Integracijos įstatymo 23 str. 2 d.), nepagrįstai buvo įtraukta į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.