Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1576-1034/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-31
Bylos Nr.
1-1576-1034/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06162-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1576-1034/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06162-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,dalyvaujant prokurorei Žanetei Žalėnaitei,kaltinamajam V. K. (V. K.),laiduotojui M. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. K. 2022 m. vasario 21 d. apie 22.23 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, jog norėjo perstatyti automobilį. Važiavo greitosios pagalbos automobilis, kuris jį sustabdė, užblokavo ir iškvietė policijos pareigūnus. Labai gailisi. Įvykio dieną buvo pas draugą, kartu išgėrė 0,7 litro degtinės. Vairuodamas automobilį jautėsi blogai, bet norėjo perstatyti automobilį, kad šis neblokuotų kito automobilio. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną vairavo automobilį „Citroen Jumper“, kuris priklauso jam. Su M. Ž. dirba kartu, šis vairuoja „Citroen Jumper“, gyvena netoliese. Su M. Ž. kartu dirba seniai, apie metus. M. Ž. yra rimtas žmogus. Jo pajamos yra (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant M. Ž. atsakomybei be užstato.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas M. Ž. paaiškino, kad prašo atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo atsakomybei. Jis su V. K. pažįstami 12 metų, šiuo metu dirba kartu, jis veža krovinius ir padeda V. K. su langais, t. y. vežioja V. K. į darbus, kartais padeda su langų montavimu. Kaltinamasis V. K. ateityje jo klausytų, jei duotų jam patarimų, nes V. K. yra geros širdies ir jo klauso. Sužinojęs apie įvykį, jis V. K. sakė, kad blogai. Jo požiūris į nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas V. K., yra neigiamas. Ateityje tikrai daugiau tokių V. K. išgėrimų nebebus, V. K. nevairuos automobilio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. K. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2022 m. vasario 21 d. apie 21.00 val., po darbo važiavo namo. Pakeliui užsuko pas draugą A. B. (duomenys neskelbtini). Vairavo jam priklausantį automobilį „CITROEN JUMPER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nebuvo draugo kieme vietos pastatyti automobilį, todėl pastatė jį šalia gatvės (duomenys neskelbtini), užstatęs kitą automobilį. Ant skydelio paliko savo telefono numerį, jeigu reiktų patraukti automobilį. Su draugu išgėrė nepilną butelį degtinės 0,7 litro. Po 22.00 val. nusprendė, kad jau reikia namo. Pagalvojo, kad savo automobilį patrauks ir su taksi grįš namo. Draugas palydėjo jį iki automobilio. Norėjo rasti laisvą vietą (nes buvo užstatęs kitą automobilį) ir perstatyti bei palikti automobilį. Atsisėdęs į automobilį pavažiavo apie 300 metrų, apsisuko ieškodamas laisvos vietos. Apsisukęs ir pavažiavęs apie 50 metrų pamatė GMP švyturėlius. Greitosios pagalbos automobilis jį lenkė iš dešinės pusės. Greitosios automobilio vairuotojas pradėjo jį spausti į kairę ir stabdyti, jis sustojo. Vairuotojas priėjęs pasakė, kad jis padarė avarinę situaciją. Sakė, kad kvies policiją. Tuomet jis sustojo ir laukė pareigūnų. Atvykus pareigūnams pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,76 prom. girtumas, antru pūtimu įpūtė 2,60 prom. Dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 78).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Ž. parodė, kad dirba pagal individualią veiklą, kartu su V. K., padeda jam nuvežti langus. Kadangi V. K. šiuo metu yra uždrausta vairuoti transporto priemones, padeda jam ir yra jo kaip vairuotojas. Nurodo, kad kol jam bus atimtos teisės jį darbo reikalais vežios su V. K. priklausančią transporto priemone „CITROEN JUMPER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis yra vienintelis V. K. pragyvenimo šaltinis, be kurio jis negalės tiesiog dirbti ir privalės sustabdyti savo veiklą (b. l. 39, 42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. B. parodė, kad 2022 m. vasario 21 d., apie 22.00 val. jam dirbant Greitosios medicinos pagalbos stotyje gavo iškvietimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini), žmogui širdies priepuolis. Į iškvietimą važiavo su reanimacijos autobrigada su įjungtais švyturėliais. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė iš kiemo išvažiuojantį krovininį automobilį „CITROEN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas jų nepraleido ir priešais važiavo linguodamas. Kilo įtarimų, kad minėto automobilio vairuotojas yra neblaivus. Per langą jie su vairuotoju mojavo jam sustoti ir vyriškis sustojo. Jie šį užstatė šonu, kad toliai negalėtų važiuoti. Priėjus prie jo, šis automobilio lango neatidarė. GMP vairuotojas pro minėto automobilio keleivio pusės pravertą langą atidarė duris, o S. B. ištraukė raktelius iš vyriškio automobilio. Nuo vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas, jis visiškai nesiorientavo aplinkoje, kalba buvo nerišli. S. B. pats iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams pareigūnai jį sulaikė, o jie išvažiavo į kvietimą (b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. (M. S.) parodė, kad 2022 m. vasario 21 d. apie 22.26 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu K. A. gavo pranešimą, kad Greitosios medicinos pagalbos dispečerė informavo, jog Greitosios medicinos pagalbos brigada Nr. 0852 vykstant į iškvietimą vos nesusidūrė su galimai neblaiviu vairuotoju (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu juos pasitiko minėtos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie paaiškino, kad jiems vykstant su švyturėliais į įvykį į juos vos neatsitrenkė krovininio automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo V. K. Jiems atvykus šis sėdėjo už minėto automobilio vairo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai sugebėjo papūsti į alkotesterį. Patikrinus V. K. girtumo laipsnį pirmu pūtimu jam nustatytas 2,76 prom girtumas, antru pūtimu jam nustatytas 2,60 prom. girtumas (b. l. 50).

2022 m. kovo 22 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0221_224511_011 iš policijos pareigūnų „body“ kameros, kuriame užfiksuotas pareigūnų bendravimas su V. K. (b. l. 55-56).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta automobilio „Citroen Jumper“ vidutinė rinkos kaina – 2810 Eur (su PVM) (b. l. 30)

2022 m. vasario 21 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad V. K. 2022 m. vasario 21 d. 22.51 val. nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, 2022 m. vasario 21 d. 23.11 val. – 2,60 promilių neblaivumas (b. l. 14-16).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. K. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. parodė, kad norėjo perstatyti automobilį. Važiavo greitosios pagalbos automobilis, kuris jį sustabdė, užblokavo ir iškvietė policijos pareigūnus. Labai gailisi. Įvykio dieną buvo pas draugą, kartu išgėrė 0,7 litro degtinės. Vairuodamas automobilį jautėsi blogai, bet norėjo perstatyti automobilį, kad šis neblokuotų kito automobilio. Šiuo metu dirba langų montuotoju. Įvykio dieną vairavo automobilį „Citroen Jumper“, kuris priklauso jam. Tokie jo parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 78).

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų S. B., M. S. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio kvitai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. K. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,60 prom. neblaivumo laipsnis. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. ir laiduotojas M. Ž. prašė atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojo M. Ž. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su V. K. pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. V. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.

Kaip matyti iš kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos, jis šiuo metu teigia dirbantis pagal individualią veiklą, išsiskyręs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors V. K. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, taigi laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, be to, jo atžvilgiu buvo taikytos BK 38 straipsnio nuostatos ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, taigi laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, praeityje baustas administracine tvarka ne už šiurkščius nusižengimus, baudas sumokėjęs (b. l. 71-71). Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad praeityje V. K. teistas 2 kartus, su tuo sutikti negalima. Pirmasis kaltinamojo teistumas yra išnykęs, todėl V. K. laikomas pirmą kartą teisiamu asmeniu. Dėl antro atvejo, kai V. K. buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas pastebi, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas neleidžia daryti išvados, kad toks asmuo, teisiamas už kitą veiką, anksčiau yra nusikaltęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008).

Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės pakankamai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet veikiau spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas V. K. draugo M. Ž. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, jog V. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Nagrinėjamu atveju V. K. laiduotoju sutinka būti jo draugas M. Ž., kuris prašyme nurodė, kad prašo atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybei (b. l. 58). Kaip matyti iš laiduotojo charakterizuojančios medžiagos, M. Ž. neteistas, nebaustas administracine tvarka, jo teigimu, dirba kartu su V. K. Teisiamojo posėdžio metu M. Ž. paaiškino, kad su V. K. pažįstami 12 metų, šiuo metu dirba kartu, jis veža krovinius ir padeda V. K. su langais, t. y. vežioja V. K. į darbus, kartais padeda su langų montavimu. Kaltinamasis V. K. ateityje jo klausytų, jei duotų jam patarimų, nes V. K. yra geros širdies ir jo klauso. Sužinojęs apie įvykį, jis V. K. sakė, kad blogai. Jo požiūris į nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas V. K., yra neigiamas. Ateityje tikrai daugiau tokių V. K. išgėrimų nebebus, V. K. nevairuos automobilio.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas M. Ž. yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi dirba kartu su kaltinamuoju, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiška kaltinamojo elgesiui šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jo vertybinė orientacija pozityvi, taigi jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes kartu dirba, bendrauja ir palaiko ryšius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,60 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, viršijantis vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. vasario 24 d. (b. l. 82).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju V. K. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. K. Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą V. K. poelgį vertinamo įvykio metu. Jis ne tik vairavo automobilį būdamas stipriai neblaivus (jam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas), bet ir, būdamas tokios būklės, trukdė greitosios medicinos pagalbos automobiliui, vykusiam į iškvietimą. Liudytojas S. B. parodė, kad nuo V. K. vairuotas automobilis važiavo linguodamas. Liudytojas M. S. parodė, kad nuo V. K. sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis sunkiai sugebėjo papūsti į alkotesterį. Taigi, V. K. neblaivumas buvo išoriškai akivaizdžiai išreikštas. Be to, V. K. neblaivumą lėmė stipraus alkoholinio gėrimo (degtinės) vartojimas su draugu žinant, kad teks važiuoti automobiliu. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas V. K. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

Nors kaltinamasis V. K. prašė automobilio nekonfiskuoti motyvuodamas tuo, kad automobilis reikalingas darbui, šios aplinkybės negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad V. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ Regitra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

V. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo M. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti V. K., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas