Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. B. Solutions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3429-345/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. B. Solutions“ ieškinius atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „InnoForce“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „A. B. Solutions“ (toliau – UAB „A. B. Solutions“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa arba perkančioji organizacija), kuriame prašė:panaikinti perkančiosios organizacijos vykdomame viešajame pirkime „Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos (FVAIS) priežiūros ir plėtros paslaugų pirkimas“ (toliau – viešasis pirkimas) priimtą sprendimą dėl ieškovės techniniam pasiūlymui suteiktų ekonominio naudingumo balų ir tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo;įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymo techninę dalį;teismui nusprendus, kad perkančioji organizacija, vertindama ieškovės pasiūlymą pagal neegzistuojančius kriterijų parametrus ir suteikdama kito viešojo pirkimo dalyvio pasiūlymui pranašumą taip pat pagal viešojo pirkimo sąlygose nenustatytus parametrų kriterijus, pažeidė imperatyvų skaidrumo principą, nutraukti viešąjį pirkimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kartu su jungtinės veiklos partneriu SIA „L. T.“ pateikė pasiūlymą ginčo viešajame pirkime. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 20 d. pranešimu informavo tiekėjus apie pasiūlymų techninių duomenų įvertinimą, sudarytą pasiūlymų eilę ir viešojo pirkimo nugalėtoją. Ieškovės pasiūlymas su 57,09 balų iš 100 liko antroje vietoje. Ieškovė nesutiko su tokiu žemu pasiūlymo techninės dalies įvertinimu, todėl pateikė perkančiajai organizacijai 2016 m. gruodžio 23 d. prašymą pateikti informaciją apie tiekėjų pasiūlymų ekonominio vertinimo rezultatus, taip pat techninių pasiūlymų charakteristikas ir pranašumus. Perkančioji organizacija, 2016 m. gruodžio 30 d. atsakydama į ieškovės prašymą, pateikė tiekėjų pasiūlymų techninių įvertinimų analizę bei balų skyrimo detalizaciją, viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo santykinio pranašumo aprašymą. Ieškovė nesutinka su pasiūlymo techninės dalies įvertinimu, kadangi jis yra neobjektyvus, neskaidrus, nenuoseklus ir paviršutiniškas, įvertintas per mažais balais.Perkančiosios organizacijos teigimu, ieškovės pasiūlymas pagal parametrą T₁ įvertinas 42,50 balo, t. y. skalėje nuo 31 iki 70 balų, kadangi aiškiai nenurodytos priemonės, kuriomis bus pasiekti projekto tikslų rezultatai ir neaišku, kaip suvokiama perkančiosios organizacijos veiklos specifika ir esami apribojimai. Tokia perkančiosios organizacijos išvada nepagrįsta, nes ieškovė pasiūlyme detaliai aprašė priemones, kuriomis bus pasiekti rezultatai, bei tinkamai įvertino perkančiosios organizacijos specifiką ir apribojimus, todėl jos pasiūlymas turėjo būti vertinamas skalėje 71-100 balų. Konkrečios priemonės rezultatams pasiekti nurodytos ir detalizuotos ieškovės pasiūlymo 1.3 skyriuje “Paslaugų įgyvendinimo strategija” ir detaliai aprašytos 23-26 puslapiuose. Pasiūlyme aiškiai išskirtos priemonės rezultatui pasiekti, įvertinta, kaip rezultatai ir nauda atitiks perkančiosios organizacijos poreikius (pasiūlymo 10-11 puslapiai). Perkančioji organizacija nepagrįstai sprendė, kad viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymas santykinai pranašesnis už ieškovės pagal parametrą T1, kadangi nurodytas tiekėjas pateikė detalų rekomenduojamų FVAIS plėtros paslaugų ir veiklų aprašymą. Pirkimo sąlygose nėra numatyta, kad balas (pridėtinė vertė) skiriama už siūlymus dėl FVAIS plėtros ar rekomenduojamų veiklų, todėl perkančioji organizacija, suteikdama reikšmę tokiems nevertinamiems kito tiekėjo siūlymams, nesilaikė savo paties paskelbtų pirkimo sąlygų ir pažeidė viešojo pirkimo skaidrumo principą.Ieškovės pasiūlymas pagal parametrą T₂ įvertintas 55 balais, t. y. skalėje nuo 31 iki 70 balų, kadangi, anot perkančiosios organizacijos, neįsigilinta į plėtros darbų atlikimą, neaiškiai apibrėžtos laiko sąnaudos identifikuotiems etapams, pateiktas planas reikalauja daug perkančiosios organizacijos resursų. Toks perkančiosios organizacijos atliktas vertinimas yra nenuoseklus ir prieštaringas. Perkančiosios organizacijos 2016 m. gruodžio 27 d. rašte nurodyta, kad pateiktame projekto vykdymo plane trūksta FVAIS plėtros ir priežiūros užduočių aiškaus etapų aprašymo, tuo tarpu 2017 m. sausio 23 d. atsakyme į pretenziją jau nurodyta, kad priežiūros užduočių etapas aprašytas tinkamai, o trūkumai konstatuojami tik dėl plėtros etapo. Ieškovės pasiūlyme tinkamai nurodytas plėtros darbų etapo vykdymas pagal faktinį perkančiosios organizacijos poreikį. Ieškovės pasiūlyme taip pat aiškiai apibrėžtos laiko sąnaudos identifikuotiems etapams – projekto įvadinio etapo trukmė yra vienas mėnuo, projekto pabaigos etapas taip pat trunka vieną mėnesį, bendra projekto trukmė 24 mėnesiai. FVAIS plėtros etapo konkrečios trukmės neįmanoma nurodyti, kadangi pirkimo sąlygose nurodyta tik maksimali trukmė – 336 specialistų darbo valandos per visą pirkimo sutarties terminą. Perkančioji organizacija nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pasiūlytas planas reikalauja per daug perkančiosios organizacijos resursų, kadangi pagal pirkimo sąlygas didelis perkančiosios organizacijos resursų poreikis nėra vertinimo kriterijus (trūkumas), dėl kurio pasiūlymas turėtų būti vertinamas prasčiau. Nurodytas kriterijus nenurodytas ir kaip pranašumas, privalumas. Be to, perkančioji organizacija nenurodo, kodėl reikalaujami resursai yra per dideli.Ieškovės pasiūlymas pagal parametrą T₃ įvertintas 45 balo, t. y. skalėje nuo 31 iki 70 balų, nes metodologijos atskleistos glaustai ir nėra aišku, kaip metodologijos (ITIL, ASAP, T. P.+) bus naudojamos kartu, UML modeliavimo kalba standartinio SAP ERP produkto plėtrai abejotina, visiškai nepagrįstas rizikų valdymas. Nurodyti ieškovės pasiūlymo trūkumai nepagrįsti. Pasiūlyme nurodytos metodologijos yra ne ieškovės, o trečiųjų asmenų sukurtos metodologijos, todėl jų turinys nepriklauso nuo ieškovės valios. Metodologijų turinio perrašymas pasiūlyme prieštarautų ekonomiškumo ir koncentracijos principams bei neturėtų jokios pridėtinės vertės. Ieškovė pasiūlyme akcentavo ne objektyviai egzistuojančios metodologijos sandarą, o šio įrankio pritaikymą – tai, kas iš tiesų turi vertę vykdant projektą. Pasiūlyme aiškiai nurodyta ir atskirta, kokių įsipareigojimų vykdymui kokia metodologija naudojama. Nurodytos metodologijos yra skirtos skirtingiems projekto vykdymo aspektams, todėl nurodyti metodologijų naudojimą kartu netikslinga, to neįpareigoja ir parametro vertinimo kriterijai. Ieškovė naudoja UML modeliavimo kalbą. Pasiūlyme taip pat detaliai įvertinta ir išanalizuota rizika, jos valdymas.

Atsakovė Valstybinė ligonių kasa atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ekspertų atliktas tiekėjų pasiūlymų vertinimas yra neobjektyvus, neskaidrus, nenuoseklus, paviršutiniškas, kito tiekėjo UAB “InnoForce” pasiūlymo techniniai duomenys nepagrįstai įvertinti aukštesniais balais. Tiekėjų techninių pasiūlymų duomenis vertino keturi kvalifikuoti, kompetentingi ir patyrę ekspertai, kurie turi atitinkamą patirtį viešųjų pirkimų ir teisės srityse bei buvo pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus ir nešališkumo deklaracijas, todėl nėra pagrindo abejoti jų nešališkumu (objektyvumu). Viešajame pirkime gautų tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas buvo vertinamas pagal pirkimo sąlygų 10.2.4 ir 10.2.5 papunkčiuose įtvirtintas nuostatas, kurios yra pirkimo dokumentų sudedamoji ir neatskiriama dalis. Viešojo pirkimo sąlygos buvo paskelbtos viešai, atliekant pirkimo procedūras ieškovės prašymų paaiškinti minėtas nuostatas nebuvo gauta. Ieškovė techninio pasiūlymo skyriuje “Projektų tikslų ir rezultatų suvokimas, veiklų pagrindimas bei atitikimas techninėje specifikacijoje išdėstytiems perkančiosios organizacijos poreikiams” (T₁) ir nurodytuose poskyriuose priemonių nenurodė, jos nebuvo atskleistos. Ieškovė aprašė veiksmų seką, kaip vykdys tam tikras projekto užduotis, o ne priemones, kuriomis bus pasiekti rezultatai. Ieškovės pasiūlyme pasigesta labai aiškaus, konkretaus ir išsamaus priemonių įvardijimo, aiškaus ir išsamaus pagrindimo, kaip tokios priemonės prisidės prie projekto tikslų pasiekimo. Ieškovės nurodytose pasiūlymo dalyse apsiribojama tik paviršutinišku tokio pobūdžio projektuose įprastų metodologijų įvardijimu, netgi jų nesiejant su šio projekto konkrečiais tikslais. Dėl antrosios dalies ieškovė aprašė tikslus, rezultatus ir naudą, tačiau neįvertino, kaip rezultatai ir nauda atitiks perkančiosios organizacijos poreikius, neparodė, kad suvokia perkančiosios organizacijos veiklos specifiką ir esamus apribojimus. Tai, kad kitas dalyvis UAB “InnoForce” pateikė detalų rekomenduojamų FVAIS plėtros paslaugų aprašymą ir rekomenduotinas veiklas, niekaip nesusiję su pirkimo sąlygų esmės pakeitimu, o tik įrodo, kad kitas dalyvis žymiai geriau suvokia projekto tikslus ir rezultatus, paslaugų specifiką, supranta perkančiosios organizacijos tikslus ir poreikius, veiklos apribojimus, suvokia viešojo sektoriaus darbo specifiką ir projekto vykdymo aplinką.Dėl antrojo parametro „Projekto vykdymo ir projekto valdymo plano racionalumas“ (T₂) perkančiosios organizacijos pateikti atsakymai (2016 m. gruodžio 30 d. ir 2017 m. sausio 23 d.) ir juose esanti informacija neprieštarauja vienas kitam. Pirmame 2016 m. gruodžio 30 d. rašte buvo pateikta apibendrinta informacija apie tiekėjų techninių pasiūlymų charakteristikas ir santykinius pranašumus. Antrame rašte perkančioji organizacija pateikė detalesnę informaciją bei atsakymus į ieškovės pretenzijoje keliamus klausimus. Ieškovės pasiūlyme pasigendama aiškaus projekto etapų, susijusių su priežiūra, aprašymo, neaišku, kokiais etapais bus vykdomos plėtros užduotys. Per didelis perkančiosios organizacijos resursų poreikis projekto metu susijęs su rizikingu projekto valdymu, kadangi perkančiosios organizacijos resursai yra visada riboti.Ieškovė savo pasiūlymo skyriuje “Paslaugų teikimo metodų pagrįstumas ir rizikos veiksnių įvertinimas (T₃)” tik glaustai įvardino ketinamas naudoti metodologijas (ITL, ASAP, T. P.+), tačiau nėra aišku kaip šios metodologijos bus naudojamos kartu, metodų naudojimo pagrįstumas taip pat abejotinas, nes ieškovė perkančiajai organizacijai siūlo naudoti UML modeliavimo kalbą, kurios naudojimas standartinio SAP ERP produkto plėtrai taip pat yra abejotinas. Rizikos valdymo priemonės šiame skyriuje neaprašytos, nėra aišku kaip bus planuojamos rizikos, ar bus rizikų mažinimo planai ir kiti įprastų rizikų valdymo darbai.

Trečiasis asmuo UAB “InnoForce” atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė jį atmesti.Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės siekiamas tikslas, kad būtų naujai įvertintas jos pasiūlymas ir perskaičiuoti tiekėjams skirtini konkursiniai balai, yra beprasmis ir nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Viešajame pirkime, tiekėjų pasiūlymus vertinant pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, skirtingai nei mažiausios kainos kriterijaus atveju, laimėtojas pasirenkamas pagal geriausią pasiūlymo kainos ir kokybės santykį, labiausiai atitinkantį perkančiosios organizacijos poreikius. Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (C) ir kriterijų (T1), (T2) ir (T3) balus: S=C+T1+T2+T3. Renkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, kriterijus C – kaina sudaro net 40 procentų viso pasiūlymo įvertinimo. Atitinkamai, likusieji 60 konkursinių balų skiriama už kriterijus T1, T2 ir T3. Ieškovė pateikė pasiūlymą už 471 072 Eur, o trečiasis asmuo už 320 736 Eur. Atitinkamai, vadovaujantis pirkimo sąlygose numatytomis konkursinių balų paskaičiavimo formulėmis, trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo įvertinta 40 balų, o ieškovės pasiūlymo kaina atitinkamai 27,23 balo. Su tokiu perkančiosios organizacijos paskaičiavimu ir balų skyrimu ieškovė sutiko ir nei pretenzijoje, nei ieškinyje ginčo nekėlė. Ieškovė nesutinka su perkančiosios organizacijos atliktu jos techninio pasiūlymo vertinimu ir mano, jog jos techninis pasiūlymas vertas daugiau konkursinių balų, nei šiuo metu įvertinta. Ieškovė neginčija ir nepateikia jokių argumentų, jog trečiojo asmens pasiūlymas buvo įvertintas netinkamai ir nereikalauja atlikti pakartotinio trečiojo asmens techninio pasiūlymo vertinimo. Kriterijus T₁ vertas 30 konkursinių balų, kriterijus T₂ vertas 15 konkursinių balų, kriterijus T₃ vertas 15 konkursinių balų. Kiekvieno tiekėjo konkursiniai balai apskaičiuojami šiuos palyginus su geriausią balų kiekį gavusio tiekėjo balų skaičiumi. Taigi, net jeigu ieškovės ieškinys būtų patenkintas ir perkančioji organizacija privalėtų pakartotinai vertinti ieškovės techninį pasiūlymą, šis vis tiek negalėtų būti paskelbtas laimėtoju dėl per didelio konkursinių balų skirtumo, kuriuos tiekėjai gavo už pasiūlymų kainą, kadangi paskyrus ieškovei maksimalius balus už kriterijus T1, T2 ir T3, ieškovės galutinis ekonominio naudingumo balas, pagal kurį nustatomas nugalėtojas, būtų 8,77 balais mažesnis už trečiojo asmens pasiūlymo ekonominio naudingumo įvertinimą.

Ieškovė UAB “A. B. Solutions ” kreipėsi į teismą taip pat su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad trečiasis asmuo UAB “InnoForce” neatitinka pirkimo sąlygų 3.1.6 punkto ir 4 priedo 2 punkto reikalavimų; panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl UAB “InnoForce” pripažinimo viešojo pirkimo nugalėtoju ir kitus su šiuo sprendimu susijusius sprendimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų 3.1.6 punkto kvalifikacijos reikalavimo, pagal kurį tiekėjas privalo nebūti padaręs rimto profesinio pažeidimo, be to, pateikė šį reikalavimą pagrindžiančią melagingą deklaraciją. Rimtu teisiniu pažeidimu laikomas atvejis, kai juridinio asmens dalyvis, turintis balsų daugumą, juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), jei nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo mažiau kaip treji metai. Remiantis UAB „InnoForce“ Juridinių asmenų išrašu, 100 proc. įmonės akcijų nuo 2014 m. lapkričio mėnesio priklauso R. R., kuri yra G. R. sutuoktinė. Pagal CK 3.87 straipsnį, įmonės akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors G. R. iš 100 proc. priskirtina 50 proc. akcijų, tačiau su tokia akcijų dalimi jis paprastai gali priimti sprendimą visuotiniame akcininkų susirinkime. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 29 d. įsiteisėjusia nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-414-370/2016, pripažino, kad BUAB „ERP“ bankrotas buvo tyčinis ir dėl G. R. veiksmų. Taigi UAB „InnoForce“ neatitinka pirkimo sąlygų 3.1.6 punkto kvalifikacijos reikalavimo, šio tiekėjo deklaracijoje nurodyta melaginga informacija, todėl jo pasiūlymas privalėjo būti atmestas.

Atsakovė Valstybinė ligonių kasa atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad siekdama išsklaidyti abejones dėl trečiojo asmens atitikties pirkimo sąlygų 3.1.6 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl papildomos informacijos pateikimo. Pagal gautą informaciją įsitikino, kad pasiūlymų pateikimo dieną (2016 m. spalio 20 d.) UAB „InnoForce“ generalinio direktoriaus pareigas ėjo M. M., dalyvis, turintis balsų daugumą UAB „InnoForce“ dalyvių susirinkime nuo 2014 m. lapkričio 6 d. yra R. R., kuriai priklauso 100 proc. įmonės akcijų asmeninės nuosavybės teise. Nesutinka su ieškinio argumentais, kad tiekėjas UAB „InnoForce“ ir R. R., turinti balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažinti padarę rimtą profesinės etikos pažeidimą, kadangi viešojo pirkimo vykdymo metu nebuvo duomenų, jog R. R. būtų pripažinta kalta dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas ĮBĮ.

Trečiasis asmuo UAB „InnoForce“ atsiliepime į ieškinį taip pat prašo jį atmesti.Trečiasis asmuo nurodė, kad 100 proc. UAB „InnoForce“ akcijų asmeninės nuosavybės teise priklauso tik R. R., todėl G. R. nėra ir negali būti siejamas su įmone UAB „InnoForce“. Pagal kasacinio teismo praktiką, akcijų priklausymas sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nereiškia, kad sutuoktinis taip pat laikytinas įmonės akcininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2013.).Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės UAB „A. B. Solutions“ ieškinį atsakovei Valstybinei ligonių kasai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų vertinant ieškovės techninio pasiūlymo ekonominį naudingumą ir sudarant tiekėjų pasiūlymų eilę bei civilinė byla pagal ieškovės UAB „A. B. Solutions“ ieškinį atsakovei Valstybinei ligonių kasai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo vertinant trečiojo asmens UAB “InnoForce” kvalifikaciją, sujungtos į vieną bylą suteikiant jai Nr. e2-3429-345/2017.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu: ieškovės UAB „A. B. Solutions“ ieškinius atmetė; pripažino nevieša bylos medžiaga bei neteiktina susipažinti ir kopijuoti bei atgaminti jokia forma byloje dalyvaujantiems asmenims ir kitiems asmenims ieškovės UAB „A. B. Solutions“ pateiktą pasiūlymo techninę dalį, atsakovės Valstybinės liginių kasos atsiliepime į ieškovo ieškinį dėl perkančiosios organizacijos atlikto techninės dalies vertinimo pateiktą informaciją, nurodytą 6, 7, 8, 9 ir 15 prieduose, ir atsiliepime į ieškovės ieškinį dėl perkančiosios organizacijos kito dalyvio UAB “InnoForce” pasiūlymo neatmetimo pateiktą informaciją, nurodytą 6, 7, 8 ir 26 prieduose; pripažino nevieša bylos medžiagą bei neteiktina susipažinti ir kopijuoti bei atgaminti jokia forma byloje dalyvaujantiems asmenims ir kitiems asmenims trečiojo asmens UAB „InnoForce“ pateiktą G. R. ir R. R. povedybinę sutartį.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė šias bylos aplinkybes: Perkančioji organizacija vykdo viešąjį pirkimą „Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos (FVAIS) priežiūros ir plėtros paslaugų pirkimas“, numato įsigyti FVAIS priežiūros ir plėtros paslaugas. Viešajame pirkime pasiūlymus pateikė ieškovė UAB „A. B. Solutions“ kartu su jungtinės veiklos partnere SIA „L. T.“, ir trečiasis asmuo UAB „InnoForce“. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 30 d. raštu informavo tiekėjus apie priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo, kuriuo tapo UAB „InnoForce“, surinkusi 100 balų. Antroje vietoje pasiūlymų eilėje liko UAB „A. B. Solutions“, surinkusi 57,09 balų. Ieškovė, susipažinusi su UAB „InnoForce“ pasiūlymo dalimi, 2017 m. sausio 13 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, reikalaudama atmesti tiekėjo UAB „InnoForce“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų 3.1.6 punkto kvalifikacijos reikalavimo bei tęsti viešąjį pirkimą be UAB „InnoForce“ pasiūlymo. Perkančioji organizacija 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė. Remiantis pirkimo sąlygų 10.1 punktu perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Tiekėjų pasiūlymų techninius duomenis (atitikimą pirkimo sąlygų techninei specifikacijai) vertina IT specialistai - ekspertai. Pasiūlymai vertinami pagal kriterijus, kuriuos sudaro kaina ir pirmas, antras bei trečias parametrai (T₁, T₂, T₃ ). Kriterijų T₁, T₂, T₃ – „Projekto tikslų ir rezultatų suvokimas, veiklų pagrindimas bei atitikimas techninėje specifikacijoje išdėstytiems perkančiosios organizacijos poreikiams“, „Projekto vykdymo ir projekto valdymo plano racionalumas“, „Paslaugų teikimo metodų pagrįstumas ir rizikos veiksnių įvertinimas“ – balai apskaičiuojami pagal ekspertinį pasiūlymo vertinimą: nuo 71 iki 100, nuo 31 iki 70, nuo 0 iki 30 balų (10.2.4 papunktis). Ieškovės pasiūlymas pagal parametrą T₁ buvo įvertintas 42,50 balo skalėje nuo 31 iki 70 balų, kadangi, perkančiosios organizacijos teigimu, pagal vertinimo parametrą T₁ ieškovės pasiūlymas įvertintas mažesniais balais, nes aiškiai nenurodytos priemonės, kuriomis bus pasiekti projektų tikslų rezultatai; iš paslaugų aprašymo neaišku, kaip jos atitiks VLK tikslus ir poreikius. Taip pat ieškovės pasiūlymas įvertintas ir pagal parametrą T2 – 55 balai skalėje nuo 31 iki 70 balų, kadangi, perkančiosios organizacijos nuomone, trūksta GVAIS plėtros ir priežiūros aiškaus etapų aprašymo, neaiškiai apibrėžtos laiko sąnaudos identifikuotiems etapams, parengtas planas reikalauja daug perkančiosios organizacijos resursų. Perkančioji organizacija, vertindama ieškovės pasiūlymą pagal parametrą T₃ įvertino jį 45 balais skalėje nuo 31 iki 70 balų, kadangi pasiūlyme nurodytas paslaugų teikimo metodologijos aprašymas bendro pobūdžio, nepakankamai susietas su bendrais įgyvendinimo tikslais; kai kurie parinkti metodai nepagrįsti, rizikos mažinimo priemonės deklaratyvaus pobūdžio, pateikta rizikos veiksnių analizė neapima viso įgyvendinamo projekto, ne visi sprendimo būdai tinkami rizikos veiksniams pašalinti. Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, 2016 m. gruodžio 13 d. nusprendė papildomai tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų pagal visus parametrus T₁, T₂, T₃ vertinimui skirti papildomus du ekspertus. Tiekėjų pasiūlymus vertino ekspertai V. T., V. S., A. V., V. P., kurių kiekvienas dėl kiekvieno tiekėjo pateikė ekspertinio vertinimo anketas, kuriose pateikė tiekėjų pasiūlymų įvertinimus pagal pirmą, antrą ir trečią kriterijus.

Teismas, atsižvelgęs į ginčo viešuoju pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų pobūdį, į tai, kad pirkimo objekto parametrai negali būti nustatyti tiesiogiai, konstatavo, kad perkančioji organizacija pagrįstai tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui pasirinko ekspertinio vertinimo būdą. Teismas pažymėjo, kad toks sprendimas atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) nuostatas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ekonominio naudingumo balai tiekėjų pasiūlymams suteikiami ne pagal tai, ar tiekėjo pasiūlymas (plačiąja prasme) atitinka visas pirkimo sąlygas, o pagal tai, kiek siūlomos paslaugos atitinka būtent kokybinius parametrus. Teismas vertino, kad nėra duomenų, įrodančių, jog perkančiosios organizacijos pasitelkti kvalifikuoti ekspertai tiekėjų pasiūlymus vertino ne pagal pirkimo sąlygose nustatytus kokybės kriterijus, kad vertinimus derino tarpusavyje, taip pat apie ekspertų sąsajas su tiekėjais (CPK 178 straipsnis).Teismas, susipažinęs su ieškovės pasiūlymo dokumentais, padarė išvadą, kad pasiūlyme, vertinant pagal visus parametrus, priemonės projekto tikslams pasiekti nėra pakankamai aiškios, nurodytos metodologijos nesiejamos su projekto tikslais, o rezultatai – su perkančiosios organizacijos poreikiais, nenurodytas plėtros darbų atlikimas, užduotys, apsiribota metodologijų išvardijimu, nurodyti rizikos veiksniai deklaratyvūs. Todėl perkančiosios organizacijos išvada dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal parametrus T₁, T₂, T₃ yra pagrįsta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimo, nustatė, kad perkančiajai organizacijai informavus tiekėjus apie pasiūlymų techninių duomenų įvertinimą, pasiūlymų eilę ir viešojo pirkimo laimėtoją, ieškovė pateikė prašymą leisti jai susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu. Susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymu, ieškovė 2017 m. sausio 13 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl viešojo pirkimo laimėjusio pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų 3.1.6 punkto kvalifikacijos reikalavimui ir trečiojo asmens deklaracijos melagingumo, kurią perkančioji organizacija 2017 m. sausio 23 d. atmetė.Teismas taip pat nustatė, kad viešojo pirkimo sąlygų 3.1.6 punktas numato, kad tiekėjas turi nurodyti informaciją, jog nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo (profesinės etikos), kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Pagal pirkimo sąlygas profesinis pažeidimas suprantamas kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, paskirta administracinė nuobauda arba tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieneri metai. Jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas ĮBĮ, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai.Remdamasis bylos duomenimis teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktuose teismo sprendimuose vertinti UAB „ERP“ akcininkų veiksmai, o būtent, vertinti G. R. veiksmai, kurie lėmė, jog įmonė UAB „ERP“ prie bankroto buvo privesta tyčia. Perkančioji organizacija, siekdama patikrinti pasiūlymo atitiktį ginčo kvalifikacijos reikalavimui, ėmėsi priemonių šiai abejonei pašalinti – prašė trečiąjį asmenį pateikti papildomus įrodymus apie įmonės vadovą, valdymą, pagrįsti turto režimą. Papildomai pateiktais duomenimis perkančioji organizacija nustatė, kad pasiūlymų pateikimo dieną (2016 m. spalio 20 d.) trečiojo asmens UAB „InnoForce“ generalinis direktorius buvo M. M., o nuo 2014 m. lapkričio 6 d. vienintele UAB „InnoForce“ akcininke yra R. R., kuri įmonės akcijas valdo asmeninės nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad ieškovė duomenų apie tai, kad M. M. ir R. R. būtų padarę rimtą profesinį pažeidimą, tiek perkančiajai organizacijai, tiek teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, vadovavosi VPĮ nuostatoms, išsamiai vertino trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pirkimo sąlygų 3.1.6 punkte numatyto reikalavimo atitikties, tiekėjo deklaracijoje nurodytą informaciją ir pagrįstai nenustatė jokio pažeidimo.Teismas neanalizavo ir plačiau nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su G. R. ir R. R. 2012 m. birželio 26 d. sudarytos povedybinės sutarties nuostatų prieštaravimu CK normoms, jos išviešinimu, kadangi šios aplinkybės nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, manydama, jog povedybinės sutarties nuostatos pažeidžia jos teisėtus interesus, turi teisę ją ginčyti ginčo teisenos tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad, prieš reikšdama reikalavimą dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio, ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 423³ straipsnio 2 dalis).Teismas tenkino šalių prašymus dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša:ieškovės prašymą pateiktą techninio pasiūlymo dalį pripažinti nevieša informacija;atsakovės prašymą kartu su atsiliepime į ieškinį dėl perkančiosios dalies atlikto techninės dalies vertinimo pateiktą informaciją, nurodytą 6, 7, 8, 9 ir 15 prieduose, pripažinti nevieša informacija;atsakovės prašymą atsiliepime į ieškinį dėl perkančiosios organizacijos kito dalyvio UAB “InnoForce” pasiūlymo neatmetimo pateiktą informaciją, nurodytą 6, 7, 8 ir 26 prieduose, pripažinti nevieša informacija;trečiojo asmens prašymą pripažinti G. R. ir R. R. povedybinę sutartį konfidencialia ir neatskleisti sutarties turinio ieškovei ir kitiems tretiesiems asmenims.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „A. B. Solutions“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, pritardamas perkančiosios organizacijos išvadai dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal parametrus T₁, T₂, T₃ pagrįstumo, rėmėsi vien paties teismo susipažinimu su pasiūlymu, tačiau visiškai nepasisakė, kaip vertina ir kodėl atmeta ieškovės poziciją šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad vertinant pagal visus parametrus priemonės projekto tikslams pasiekti nėra pakankamai aiškios, nepagrįstai sprendė, kad priemonės tikslams pasiekti vertinamos pagal visus parametrus, o ne tik pagal parametrą T₁. Be to, konstatuodamas, kad nėra aiškios priemonės, teismas paneigė perkančiosios organizacijos poziciją, kad tokios priemonės nenurodytos, neatskleistos. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad metodologijos nesiejamos su projekto tikslais, apsiribojo vien metodologijų išvardijimu. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes metodologijos yra siejamos su projekto tikslais. Ieškovės pasiūlyme aiškiai nurodyta ir atskirta, kokių įsipareigojimų vykdymui kokia metodologija naudojama. Konkrečiai nurodyta, kad ASAP metodologija naudojama realizuoti pakeitimus SAP ERP programinėje įrangoje. ITIL metodologija naudojama šalinant klaidas, problemas, trikdžius ir kitus sutrikimus, kadangi pagal ITIL aprašytus įvykių sprendimų procesus sutrumpinamas jų apdorojimo laikas. ComptTIA Project metodologija apima šias sritis: (i) apimtis, biudžetas ir grafikas, (ii) projekto strategija, (iii) rizikos, (iv) kontrolė, (v) ryšių valdymas (komunikavimo valdymas, ryšių su užsakovu, projekto komandos nariais, išorinių ryšių); (vi) pakeitimų valdymas. Pasiūlyme taip pat aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis šia metodologija inicijuojama darbų vykdymas, prižiūrimas tikslų įgyvendinimas (atliekamos korekcijos), žmogiškųjų ir kitų išteklių koordinavimas, korekcinių veiksmų įgyvendinimas (pvz., nukrypus nuo planuotų rodiklių), projekto rezultatų priėmimas, projekto užbaigimas. Aiškiai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad rezultatai nesiejami su perkančiosios organizacijos poreikiais. Rezultatų ir naudos atitikimas perkančiosios organizacijos poreikiams nurodytas pasiūlymo 10-11 puslapiuose. Pasiūlyme aiškiai nurodyta, kad bus užtikrintas kokybiškas sistemos veikimas vykdant VLK ir TLK Fondų apskaitą bei Fondo administravimo įstaigų veiklos apskaitą (pasiūlymo 10 psl.); užtikrintas kuo greitesnis FVAIS atstatymas, įvykus sutrikimams (pasiūlymo 10 psl.); užtikrintas visos FVAIS darbingumas bei atskirų jos funkcijų ir technologinių komponenčių nenutrūkstama, kokybiška, saugi veikla (pasiūlymo 10 psl.). Pasiūlyme taip pat aiškiai nurodyta, kad FVAIS visada atitiks galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius FVAIS veikimą, kas užtikrins perkančiajai organizacijai laiku, efektyviai ir racionaliai valdyti PSDF lėšas bei užtikrinti teisingą jų paskirstymą ir apskaitą (pasiūlymo 11 psl.). Nepagrįsta skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovės pasiūlyme nenurodytas plėtros darbų atlikimas. Tokius duomenis ieškovė aprašė pasiūlymo 28 psl. Pasiūlyme taip pat nurodyta, kad detalios paslaugų apimtys pateiktos „1.3 Paslaugų įgyvendinimo strategija“ skyriuje. Konkrečiai, jos detalizuotos pasiūlymo 23 puslapyje „Plėtros paslaugų užsakymai“. Be to, plėtros darbai (pobūdis, apimtis) paaiškėja tik vykdant sutartį, todėl pasiūlymų rengimo metu jos aprašomos pagal indikacijas.Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasiūlyme nurodyti rizikos veiksniai yra deklaratyvūs. Pasiūlymo 3.2 dalyje detaliai įvertinta ir išanalizuota rizika, jos valdymas.Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų parametrų T₂ ir T₃ kriterijų netinkamo vertinimo. Teismui nepasisakius nurodytais klausimais laikoma, kad nepasisakyta dėl esminių aspektų, sudarančių pagrindą pripažinti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nesudarė sąlygų būti išklausytai kitai šaliai. Ieškovė teikė teismui 2017 m. kovo 21 d. prašymą skirti byloje informacinių technologjų ekspertizę, pasiūlė nepriklausomą ir nešališką ekspertą, suformulavo teisingam bylos išsprendimui aktualius klausimus, tačiau teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė skirti byloje ekspertizę.Tik iš skundžiamo teismo sprendimo ieškovei tapo žinoma, kad tiekėjų pasiūlymus vertino perkančiosios organizacijos darbuotojai V. T., V. S., A. V., V. P., todėl ieškovė neturėjo galimybės pasisakyti dėl ekspertų sąsajų su tiekėjais. Turimais duomenimis, V. T. ir trečiojo asmens buvęs ilgametis vadovas, nustojęs vadovauti įmonei tik prieš pasiūlymų pateikimo termino suėjimą, G. R., nėra nepažįstami, todėl nėra atsitiktinumas ir tai, kad net 45 proc. trečiojo asmens pajamų yra iš atsakovės. Be to, perkančioji organizacija nesilaikė Rekomendacijų – iš karto skyrė ne tris, o tik du ekspertus, o vėlesnis papildomų ekspertų skyrimas tapo tik formalus, kadangi jau buvo žinomi IT srities profesionalų vertinimai. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir neįrodinėjo trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų 3.1.6 punktui dėl to, kad naujasis direktorius M. M. ar G. R. sutuoktinė R. R. būtų padarę rimtą profesinį pažeidimą. Teismas tinkamai neįvertino ieškovės argumentų, kad G. R. tikslingai savęs neregistruoja UAB „InnoForce“ akcininku, nes tokiu būdu siekia neprisiimti atsakomybės už BUAB „ERP“ bankrotą. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino ieškovės argumentų dėl G. R. ir R. R. sudarytos povedybinės sutarties nuostatų prieštaravimo CK normos, jos išviešinimo. Sutinkant su teismo pozicija, ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises viešajame pirkime, neteisėtus veiksmus turėtų įrodinėti atskiroje byloje. Tai iš principo reiškia, kad paraleliai reikėtų užvesti kitą bylą dėl povedybinės sutarties (jos dalies) nuginčijimo. Kadangi tokios kitos bylos sprendimas turėtų esminę reikšmę viešojo pirkimo ginčui, viešųjų pirkimų byla turėtų būti sustabdyta. Tas mažai tikėtina, kadangi ginčas dėl sutarties nuginčijimo galėtų tęstis bent metus ar daugiau, o viešųjų pirkimų bylos turi būti išnagrinėtos operatyviai (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, siekdama nuginčyti povedybinę sutartį dėl akcijų priskyrimo asmeninei R. R. nuosavybei, yra aiškiai nepagrįsti. Ieškovė objektyviai negalėjo to padaryti, kadangi ikiteisminio ginčo sprendimo ir teisminio ginčo inicijavimo metu jai nebuvo žinomas faktas apie povedybinės sutarties sudarymą. Be to, pats efektyvumo principas leidžia nebesinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teismo tvarka, jei aplinkybės sužinomos teisminio bylinėjimosi metu.Trečiojo asmens naudai iš ieškovės priteistos 5 346 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Be to, pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kadangi bylos pagal juos ieškinius buvo sujungtos bei nagrinėjamos kartu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, aprašytas šios nutarties 21 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste. Dėl kitų faktinių aplinkybių, reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui, teisėjų kolegija papildomai pasisakys, aptardama apeliaciniame skunde keliamus argumentus bei vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacijos ribas byloje sudaro šie klausimai: 1) ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, numatytam pirkimo sąlygų 3.1.6 punkte; 2) ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino ieškovės pasiūlymo ekonominį naudingumą bei nustatė trečiojo asmens pasiūlymo pranašumą; 3) ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui atlyginimo.

Dėl trečiojo asmens atitikties pirkimo sąlygų 3.1.6 kvalifikacijos reikalavimui

Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (redakcija, galiojusi iki liepos 1 d., VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai – kokybinės atrankos kriterijai (2004 m. kovo 31 d. E. P. ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva Nr. 2004/18) 45–50 straipsniai), reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Šie reikalavimai suformuluojami pozityviąja arba negatyviąja prasmėmis, t. y. tiekėjai privalo atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., techninį pajėgumą) arba tam tikrų kriterijų neatitikti (pvz., neturėti teistumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką reikalavimai tiekėjams skirstomi į: reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, negatyvaus pobūdžio reikalavimus, kurie riboja ar draudžia tiekėjų dalyvavimą konkurse, bei kitus reikalavimus (pvz., dėl subrangos, dėl pasiūlymo užtikrinimo ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013; kt.). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad iš šio reikalavimų tiekėjams skirstymo akivaizdu, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai ir sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, nėra visiškai tapačios reikalavimų tiekėjams rūšys. Ši išvada darytina atsižvelgiant į, inter alia, VPĮ reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013). Sąlygos, ribojančios ar draudžiančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, įtvirtintos VPĮ 33 straipsnio nuostatose. Šios negatyvaus pobūdžio sąlygos, nors ir tiesiogiai nesusijusios su tiekėjo kvalifikacija, tačiau kaip ir pozityvieji kokybinės atrankos kriterijai perkančiajai organizacijai padeda įsitikinti tiekėjų patikimumu ir įvertinti asmeninę jų padėtį bei profesines savybes.Pažymėtina, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tiekėjų dalyvavimą ribojančios nuostatos taikytinos dispozityviai, t. y. tiek valstybės narės, įgyvendinančios Europos Sąjungos teisę nacionaliniame reguliavime, tiek perkančiosios organizacijos konkrečiame pirkime gali, bet neprivalo šias neigiamo pobūdžio sąlygas įtvirtinti ar nustatyti (žr. Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą sujungtose bylose La Cascina bei kt., C-226/04 ir C-228/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015). Jei perkančioji organizacija nusprendžia VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas tiekėjų dalyvavimą ribojančias nuostatas įtvirtinti pirkimo sąlygose, jomis būtina vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011).Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 3.1.6 punkte nustatė tiekėjams reikalavimą nebūti padariusiems rimto profesinio pažeidimo (profesinės etikos), kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Toje pačioje pirkimo sąlygoje pateiktas profesinio pažeidimo apibrėžimas – profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra – fizinis asmuo yra paskirta administracinė nuobauda arba tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai. Jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas rimtu profesiniu pažeidimu, jeigu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai. Pirkimo sąlygų 3.1.6 punkte numatytam reikalavimui pagrįsti tiekėjai turėjo pateikti pirkimo sąlygose nustatytos formos deklaraciją (pirkimo sąlygų priedas Nr. 4).Ieškovė ginčija trečiojo asmens UAB „InnoForce“ atitiktį 3.1.6 punkte numatytam kvalifikacijos reikalavimui. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą – trečiojo asmens akcininkės sutuoktinis G. R. yra pripažintas kaltu dėl tyčinio BUAB „ERP“ bankroto – todėl UAB „InnoForce“ pasiūlymas, kaip neatitinkantis minimalių kvalifikacijos reikalavimų, turėjo būti atmestas. Perkančioji organizacija, siekdama paneigti ieškovės iškeltas abejones dėl trečiojo asmens kvalifikacijos neatitikties pirkimo sąlygų 3.1.6 punkto reikalavimui, kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu pateikti papildomus įrodymus apie įmonės vadovą, valdymą, pagrįsti valdomo turto (akcijų) teisinį režimą. Remdamasi papildomai pateiktais duomenimis, perkančioji organizacija nustatė, kad tiekėjų pasiūlymų pateikimo dieną (2016 m. spalio 20 d.) trečiojo asmens UAB „InnoForce“ generalinis direktorius buvo M. M., o nuo 2014 m. lapkričio 6 d. vienintele UAB „InnoForce“ akcininke yra R. R., kuri įmonės akcijas valdo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovei nepateikus duomenų, kad juridinio asmens (tiekėjo) vadovas M. M. ir/ar akcininkė R. R. būtų padarę rimtą profesinį pažeidimą, perkančioji organizacija sprendė, jog trečiasis asmuo atitinka pirkimo sąlygų 3.1.6 punkte numatytą reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiai perkančiosios organizacijos išvadai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti tokia perkančiosios organizacijos išvada, kuriai pagrįstai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, nes ji padaryta tinkamai įvertinus oficialius Juridinių asmenų registro duomenis, taip pat galiojančios ir nenuginčytos 2012 m. birželio 26 d. povedybinės sutarties duomenis, pagal kuriuos sutuoktiniai susitarė, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos visos finansinės priemonės, įskaitant, bet neapsiribojant akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijomis, obligacijomis ir kitomis finansinėmis priemonėmis. Pirmiausia, pažymėtina, kad pirkimo sąlygų 3.1.6 punkto turinys atitinka VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto tiekėjų dalyvavimą ribojančias nuostatas, kuriomis privaloma vadovautis. Šalys iš esmės ginčijasi dėl šios pirkimo sąlygos taikymo vertinant trečiojo asmens pasiūlymą, atsižvelgiant į tai, kad rimtą profesinį pažeidimą padarė ne juridinis asmuo (tiekėjas), o juridinio asmens akcininkės sutuoktinis.Sprendžiant, ar trečiasis asmuo kaip tiekėjas atitiko pirkimo sąlygose įtvirtintas sąlygas, t. y. ar jam nedraudžiama dalyvauti viešajame pirkime VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, pažymėtina, kad pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalį nurodyti draudimai taikomi pirkime dalyvaujančiam tiekėjui – ūkio subjektui – fiziniam ar juridiniam asmeniui ar tokių asmenų grupei, siūlančiai prekes, paslaugas ar darbus (VPĮ 2 straipsnio 29 dalis). VPĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatose išskirti atvejai, kai atitinkami draudimai taikomi fiziniams ar juridiniams asmenims (ar abiem kartu), tačiau bet kokiu atveju įstatyme įtvirtintas neigiamo pobūdžio sąlygų subjektas – tiekėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-515-690/2016).Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad juridinio asmens akcininkės sutuoktiniui padarius rimtą profesinį pažeidimą, laikytina, jog jį padarė juridinis asmuo (tiekėjas). VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte tiekėjui nustatyti apribojimai dalyvauti viešajame pirkime nenustatyti dėl tiekėjo vadovo, akcininko ar jų sutuoktinių padarytų pažeidimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net juridinio asmens vadovui padarius pažeidimą, veikiant juridinio asmens vardu, tai savaime nesuponuoja pagrindo daryti išvadą, kad juridinis asmuo taip pat laikytinas padariusiu analogišką pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-515-690/2016). Remiantis tokiu išaiškinimu, juridinio asmens akcininkės sutuoktinio pažeidimas, padarytas veikiant kitos (ne tiekėjo) įmonės vardu, juo labiau savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad tokį pažeidimą padariusiu laikomas pats tiekėjas. Aiškinant VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas plečiamai pagal ieškovės siūlymą dėl juridinio asmens akcininkės sutuoktinio padarytų pažeidimų, už kuriuos jam asmeniškai taikytos sankcijos, juridiniam asmeniui (tiekėjui) kiltų įstatyme nenustatyti neigiami padariniai, todėl toks teisės normų aiškinimas negalimas. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas VPĮ 33 straipsnio nuostatų išimtinumas, draudimas plėsti baigtinį neigiamo pobūdžio sąlygų, susijusių su ūkio subjektų profesinėmis savybėmis, sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo bei Teisingumo Teismo jurisprudencija). Išimtinės nuostatos turi būti aiškinamos siaurai, pirmiausiai atsižvelgiant į jų lingvistinę išraišką.Antra, vien tai, kad juridinio asmens (tiekėjo) akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), nesudaro pagrindo išvadai, kad kitas sutuoktinis taip pat yra laikomas įmonės akcininku Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) prasme. ABĮ reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, akcininkų teises ir pareigas ir pan. (ABĮ 1 straipsnis). Dėl to ir vertinimas, kas yra uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, atliekamas pagal ABĮ nuostatas. Remiantis ABĮ nuostatomis akcijos savininkas yra identifikuojamas pagal įrašus atitinkamuose dokumentuose: nematerialios akcijos savininku laikomas asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, o materialios – tai akcijoje nurodytas asmuo (ABĮ 40 straipsnio 9, 10 dalys). Be to, remiantis ABĮ 41¹ straipsnyje įtvirtintu reikalavimu uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti sudaromas jos akcininkų sąrašas, kuris yra pateikiamas Juridinių asmenų registrų tvarkytojui. Šių ABĮ normų sisteminė analizė atskleidžia, kad siekiant būti faktiniu ir realiu uždarosios akcinės bendrovės akcininku, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Tik visus aukščiau išvardintus reikalavimus ir kitus ABĮ numatytus reikalavimus atitinkantis asmuo yra laikomas bendrovės akcininku. Priešingu atveju, asmuo ne tik nelaikomas bendrovės akcininku, bet šiam užkertamas bet koks kelias veikti bendrovės vardu ar dalyvauti bendrovės akcininkų susirinkime. CK trečioji knyga yra skirta šeimos turtiniams ir asmeniniams neturtiniams teisiniams santykiams. Apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytos CK normos patenka į įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinio režimo reguliavimo sritį. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. ABĮ nenustato šios prezumpcijos išimties, todėl akcininkai, kurių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, akcijas įgiję po santuokos sudarymo, valdo jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau akcijų ar dividendų priklausymas sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nereiškia, kad jis yra akcininkas ABĮ prasme ir turi tiesioginę reikalavimo teisę bendrovei, šis priklausymas yra svarbus sutuoktinių tarpusavio prievolėms. Taigi, priešingai nei aiškina apeliantė, akcijų priklausymas sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nereiškia, kad kitas sutuoktinis taip pat laikytinas bendrovės akcininku ABĮ prasme. Įmonės akcininkas yra ir akcininko teises įgyvendina tik tas asmuo, kuris nurodytas akcijų savininku, nepriklausomai nuo to, ar šis finansinis turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju R. R. priklauso 100 proc. UAB „InnoForce“ akcijų, todėl jeigu nebūtų sudaryta povedybinė sutartis ir akcijos būtų valdomos bendrosios jungtinės nuosavybės teise, G. R. vis tiek nebūtų laikomas įmonės akcininku, kadangi jis nėra įrašytas UAB „InnoForce“ akcininkų sąraše. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad juridinio asmens (tiekėjo) akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), šiuo turtu sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis), todėl nors kiekvienam sutuoktiniui iš 100 proc. akcijų priklauso 50 proc. akcijų, tačiau kiekvienas iš jų paprastai gali priimti sprendimą visuotiniame akcininkų susirinkime. Padarius tokią išvadą, teisėjų kolegija laiko teisiškai nereikšmingais apeliantės argumentus, kad G. R. UAB „InnoForce“ valdo per sutuoktinę R. R. ir tikslingai savęs neregistruoja UAB „InnoForce“ akcininku.Trečia, remiantis byloje esančia galiojančia ir nenuginčyta 2012 m. birželio 26 d. povedybine sutartimi, UAB „InnoForce“ akcijos yra asmeninė R. R. nuosavybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsti ex officio tokios sutarties pripažinimo niekine klausimą nėra teisinių prielaidų, nes nėra akivaizdžių įrodymų, jog ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Be to, net ir nuginčijus šį sandorį, trečiasis asmuo atitiktų ieškovės ginčijamą pirkimo sąlygų 3.1.6 reikalavimą, kadangi pagal nurodytus ABĮ ir CK teisės normų išaiškinimus R. R. yra laikoma vienintele teisėta įmonės akcininke.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad perkančioji organizacija, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 3.6.1 reikalavimui, teisingai aiškino ir taikė ABĮ ir CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto teisinį režimą, įmonių valdymą ir akcininkų teises bei pareigas, išsamiai įvertinusi trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pirkimo sąlygų 3.1.6 punkto reikalavimo atitikties, padarė pagrįstą išvadą, jog trečiasis asmuo šį reikalavimą atitinka.

Dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų

Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų IV skyrius – toliau Rekomendacijos). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius objektus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, Rekomendacijų III skyrius).Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijus, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku (Rekomendacijų 11 punktas). Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo perkančiosios organizacijos pasirinkto viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijaus – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, taip pat neginčijo perkančiosios organizacijos nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų ir jų subkriterijų, jų apskaičiavimo tvarkos, teisėtumo ir sąsajų su viešojo pirkimo objektu. Ieškovė laikėsi pozicijos, kurią palaiko ir apeliacinės instancijos teisme, kad perkančioji organizacija neteisingai įvertino jos ir jungtinės veiklos partnerio SIA „L. T.“ pasiūlymą pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus T₁, T₂ ir T₃. Laikydamasi tokios pozicijos, ieškovė neginčija trečiojo asmens, kuris paskelbtas viešojo pirkimo laimėtoju, pasiūlymo techninio įvertinimo rezultatų. Perkančioji organizacija su tokia ieškovės pozicija nesutinka bei tvirtina, kad abiejų tiekėjų pasiūlymų vertinimus atliko kvalifikuoti ekspertai, vertinimai buvo atlikti objektyviai, išsamiai, griežtai laikantis pirkimo sąlygų nuostatų, todėl abejoti atliktų vertinimų rezultatais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiai perkančiosios organizacijos pozicijai bei sprendė, kad, vertinant ieškovės pasiūlymą, perkančioji organizacija nepažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), neapribojo tiekėjų konkurencijos (VPĮ 32 straipsnis).Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė, kad tiekėjų pasiūlymai bus vertinami taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų; tiekėjų pasiūlymų techninius duomenis (atitiktį pirkimo sąlygų techninei specifikacijai) vertins IT specialistai – ekspertai (pirkimo sąlygų 10.1 punktas). Pirkimo sąlygų 10.2 punkte nustatyti tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų lyginamasis svoris:

Vertinimo kriterijaiLyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime Kaina (C)X = 40 Pirmas parametras (T1)Projekto tikslų ir rezultatų suvokimas, veiklų pagrindimas bei atitikimas techninėje specifikacijoje išdėstytiems perkančiosios organizacijos poreikiamsY₁=30 Antras parametras (T2)Projekto vykdymo ir projekto valdymo plano racionalumasY₂=15 Trečias parametras (T3)Paslaugų teikimo metodų pagrįstumas ir rizikos veiksnių įvertinimas (T3)Y₃=15

Pirkimo sąlygose numatyta, kad ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (C) ir kriterijų (T1), (T2) ir (T3) balus: S = C+T1+ T2+ T3 (pirkimo sąlygų 10.2.1 punktas). Pasiūlymo kainos (C) balai apskaičiuojami mažiausios pasiūlytos kainos, paskaičiuotos sudedant pasiūlymo visų paslaugų rūšių maksimalaus kiekio kainas, (Cmin) ir vertinamo pasiūlymo kainos, paskaičiuotos sudedant pasiūlymo visų paslaugų rūšių maksimalaus kiekio kainas, (Cp) santykį padauginant iš kainos lyginamojo svorio (X). Kriterijaus (Ti) balai apskaičiuojami šio kriterijaus reikšmę (Tip) palyginant su geriausia to paties kriterijaus reikšme (Timax) ir padauginant iš vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio (Yi).Kriterijų T₁ – Projekto tikslų ir rezultatų suvokimas, veiklų pagrindimas bei atitikimas techninėje specifikacijoje išdėstytiems perkančiosios organizacijos poreikiams, T₂ – Projekto vykdymo ir projekto valdymo racionalumas, T₃ – Paslaugų teikimo metodų pagrįstumas ir rizikos veiksnių įvertinimas – balai apskaičiuojami pagal ekspertinį pasiūlymo vertinimą. Pirkimo sąlygų 10.2.4 ir 10.2.5 punktuose pateikti išsamūs vertinimo rezultatų aprašymai, aplinkybės ir kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta skiriant vieną ar kitą įvertinimą.Ieškovės pasiūlymas pagal parametrą T₁ buvo įvertintas 42,50 balo skalėje nuo 31 iki 70 balų, trečiojo asmens pasiūlymas – 95,75 balų skalėje nuo 71 iki 100 balų. Perkančioji organizacija, vertindama ieškovės pasiūlymą pagal šį parametrą, nustatė, kad ieškovės pasiūlyme išanalizuoti projekto tikslai ir rezultatai, paslaugų įgyvendinimo strategija, tačiau aiškiai nenurodytos priemonės, kuriomis bus pasiekti projektų tikslų rezultatai; iš paslaugų aprašymo neaišku, kaip jos atitiks perkančiosios organizacijos tikslus ir poreikius, t. y. neaišku kaip tiekėjas suvokia perkančiosios organizacijos veiklos specifiką ir esamus apribojimus. Ieškovės pasiūlymas pagal parametrą T₂ buvo įvertintas 55,00 balais skalėje nuo 31 iki 70 balų, trečiojo asmens pasiūlymas – 89,25 balais skalėje nuo 71 iki 100 balų. Perkančioji organizacija, vertindama ieškovės pasiūlymą pagal šį parametrą, nustatė, kad ieškovės pasiūlyme pateiktas detalus projekto vykdymo planas, tačiau trūksta FVAIS plėtros ir priežiūros aiškaus etapų aprašymo, neaiškiai apibrėžtos laiko sąnaudos identifikuotiems etapams, parengtas planas reikalauja daug perkančiosios organizacijos resursų.Ieškovės pasiūlymas pagal parametrą T₃ buvo įvertintas 45,00 balais skalėje nuo 31 iki 70 balų, trečiojo asmens pasiūlymas – 92,50 balais skalėje nuo 71 iki 100 balų. Perkančioji organizacija, vertindama ieškovės pasiūlymą pagal šį parametrą, nustatė, kad ieškovės pasiūlyme nurodytas paslaugų teikimo metodologijos aprašymas bendro pobūdžio, nepakankamai susietas su bendrais įgyvendinamo projekto tikslais; kai kurie parinkti metodai nepagrįsti; rizikos mažinimo priemonės deklaratyvaus pobūdžio; pateikta rizikos veiksnių analizė neapima viso įgyvendinamo projekto, ne visi sprendimo būdai tinkami rizikos veiksniams pašalinti.Perkančioji organizacija, apskaičiavusi tiekėjų pasiūlymų kainas balais pagal pirkimo sąlygų 10.2.2 punkte nustatytą kainos vertinimo kriterijų (C), skyrė ieškovei 27,23 balo, trečiajam asmeniui – 40 balų. Ieškovė neginčija jos ir trečiojo asmens pasiūlymų įvertinimo pagal kainos kriterijų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos atliktas tiekėjų pasiūlymų įvertinimas pagal kainos vertinimo kriterijų, yra padarytas laikantis pirkimo sąlygų 10.2.2 punkte nustatytos apskaičiavimo tvarkos, todėl abejoti jo rezultatais nėra pagrindo.Atsižvelgiant į tiekėjų techninių duomenų ir kainos vertinimus, perkančioji organizacija nustatė galutinius tiekėjų pasiūlymų įvertinimus – ieškovei skyrė 57,09 balo, trečiajam asmeniui – 100 balų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks galutinis tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo apskaičiavimas padarytas laikantis pirkimo sąlygų 10.2 punkte išsamiai aprašytos apskaičiavimo tvarkos, kuria vadovaujantis buvo teisingai apskaičiuotos visos ekonominio naudingumo sudedamosios, atskirų kriterijų reikšmės bei bendros tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo išraiškos. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atskirų techninių parametrų dydžių, skirtų ieškovės pasiūlymui, pažymi, kad pirkimo sąlygose išsamiai aprašyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgus buvo vertinami tiekėjų pasiūlymai. Nagrinėjamu atveju pirminį tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimą atliko du perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai, paskirti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija, susipažinusi su pirminiu ekspertų atliktu tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimu ir nustatytais bendrais tiekėjų balais pagal parametrus T₁, T₂ ir T₃ (ieškovė surinko 28,95 balų, trečiasis asmuo – 60,00 balų), taip pat atsižvelgusi į vykdomo paslaugų pirkimo specifiką, 2016 m. gruodžio 13 d. posėdyje nusprendė kreiptis į Valstybinės ligonių kasos direktorių su prašymu papildomai paskirti dar du ekspertus, kurie atliktų tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimą pagal minėtus parametrus. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu buvo paskirti dar du ekspertai tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimui, kurių įvertinimo balai buvo pristatyti perkančiajai organizacijai 2016 m. gruodžio 21 d. posėdyje (ieškovė surinko 31,00 balą, trečiasis asmuo – 60,00 balų). Perkančiajai organizacijai galutinai vertinant tiekėjų pasiūlymų techninius duomenis, buvo skaičiuojamas visų keturių ekspertų pateiktų vertinimų vidurkis, kurio pagrindu atskirai buvo apskaičiuojamas kiekvieno kriterijaus vertinimas bei bendras techninių pasiūlymų įvertinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks tiekėjų techninių pasiūlymų apskaičiavimas objektyviai pašalina prielaidas dėl neteisingo ar šališko tiekėjų pasiūlymų įvertinimo, konkretaus eksperto šališkumo, kadangi nei vieno eksperto įvertinimui nėra suteikiamas prioritetas, o skaičiuojamas visų keturių ekspertų įvertinimų vidurkis. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks perkančiosios organizacijos sprendimas atitiko VPĮ ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų nuostatas. VPĮ 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų viešojo pirkimo komisijų teisė kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Rekomendacijų 37 punkte nustatyta, kad ekspertinis vertinimas naudingas tada, kai reikia greitai ir su kuo mažesnėmis išlaidomis įvertinti sunkiai kiekybiškai apibūdinamus dalykus. Ekspertinis vertinimas viešuosiuose pirkimuose gali būti naudojamas: įvertinant pirkimo objekto parametrus, kurie negali būti pamatuoti tiesiogiai (estetinės savybės, reprezentatyvumas, patogumas, techninių sprendimų pažangumas, modernizavimo galimybės, remonto ir aptarnavimo patogumas ir pan.); nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir jų parametrų lyginamuosius svorius (Rekomendacijų 38 punktas). Kaip jau buvo minėta, pati ieškovė, žinodama, kad tiekėjų pasiūlymų techninę dalį vertins perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje neginčijo tokio perkančiosios organizacijos pasirinkto tiekėjų pasiūlymų vertinimo būdo, taip pat VPĮ nustatytais terminais nekėlė klausimo dėl duomenų apie pasitelktus ekspertus ir jų kompetenciją pateikimo, neginčijo tiekėjų techninių pasiūlymų vertinimui pasirinktų ekspertų kompetencijos ir neįrodinėjo jų sąsajų su tiekėjais. Klausimą dėl tiekėjų pasiūlymus vertinusių ekspertų šališkumo ieškovė faktiškai iškėlė tik apeliaciniame skunde ir grindžia argumentais, kad ekspertas V. T. ir trečiojo asmens buvęs vadovas G. R. „nėra nepažįstami“. Jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų ieškovė nepateikė. Taip pat nepateikė kitų objektyviai egzistuojančių (viešai prieinamų, patikrinamų) faktų apie nurodyto eksperto ar kitų ekspertų sąsajas su tiekėjais, kurių pakaktų konkretaus eksperto ar visų ekspertų šališkumo konstatavimui, t. y. jų ketinimo, siekio ir atitinkamų veiksmų, dėl kurių jų elgesys būtų nesuderinamas su skaidriu tiekėjų pasiūlymų vertinimu, nustatymui. Be to, ieškovė neginčija minėto eksperto V. T. ir kitų tiekėjų pasiūlymų įvertinimą atlikusių ekspertų kvalifikacijos, dėl kurios tinkamumo teisėjų kolegijai nekyla abejonių. Ieškovei neįrodžius eksperto V. T. šališkumo objektyvaus pobūdžio, nėra pagrindo abejoti jo atlikto ekspertinio vertinimo rezultatais, kuriuos perkančioji organizacija vertino bendrai su kitų ekspertų, kurių šališkumas nagrinėjamoje byloje neginčijamas, pateiktais vertinimais.Kita vertus, pagal įstatymą pareigą įvertinti pasiūlymų atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms turi perkančioji organizacija (VPĮ 39 straipsnio 7-8 dalys). Aplinkybė, koks konkretus perkančiosios organizacijos pasitelktas specialistas, kurio kvalifikacija nėra ginčijama, atliks tiekėjų pateiktų techninių pasiūlymų vertinimą, esminės teisinės reikšmės neturi, nes šie pasiūlymą vertinantys asmenys veikia perkančiosios organizacijos vardu ir padariniai kyla perkančiajai organizacijai. Kilus ginčui dėl vertinimo, kurį atliko perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai, pagrįstumo ir atitikties pirkimo sąlygoms, sprendžiamas klausimas, ar perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymų vertinimą atliko tinkamai. Taigi, esminę reikšmę tokiu atveju turi aplinkybės, ar perkančiosios organizacijos atliktas tiekėjo pasiūlymo vertinimas atitiko paskelbtas viešojo pirkimo sąlygas (įskaitant dėl vertinimo tvarkos ir kriterijų), bet ne aplinkybė, koks perkančiosios organizacijos pasitelktas ekspertas faktiškai atliko pasiūlymo vertinimą ir kokia yra jo kvalifikacija.Pirmiausia pažymėtina, kad priešingai nei teigia ieškovė, jos pasiūlymas pagal visus parametrus T₁, T2 ir T₃ buvo įvertintas ne prastai (skalėje nuo 0 iki 30 balų), o gerai (skalėje nuo 31 iki 70 balų). Ieškovės teigimu, ji, priešingai nei nustatė perkančioji organizacija, pasiūlyme pagal parametrą T₁ detaliai aprašė priemones, kuriomis bus pasiekti rezultatai, bei tinkamai įvertino perkančiosios organizacijos specifiką ir apribojimus, todėl jos pasiūlymas turėjo būti vertinamas ne prastai (42,50 balo) skalėje nuo 31 iki 70 balų, o skalėje nuo 71 iki 100 balų.Pirkimo sąlygų 10.2.4 punkte numatyta, kad tiekėjo pasiūlymas pagal parametrą T₁ vertinamas skalėje nuo 31 iki 70 balų, jeigu: 1) pasiūlyme analizuojami projekto tikslai, tačiau yra neesminių neaiškumų, nėra išsamiai paaiškinta, kokiomis priemonėmis bus siekiama konkrečių tikslų; 2) pateikta vieninga perkančiosios organizacijos poreikius ir tikslus atitinkanti paslaugų teikimo strategija, tačiau yra neesminių trūkumų projekto apimties, specifikos ir apribojimų suvokime. Tiekėjo pasiūlymas vertinamas skalėje nuo 71 iki 100 balų, jeigu: 1) jame išanalizuoti projekto tikslai ir rezultatai, aprašytos konkrečios priemonės tikslams pasiekti; 2) labai gerai suvokiama paslaugų specifika, perkančiosios organizacijos tikslai ir poreikiai, veiklos apribojimai, suvokiama viešojo sektoriaus darbo specifika ir projekto vykdymo aplinka; 3) pasiūlyme pateikta vieninga paslaugų teikimo strategija, visiškai atitinkanti perkančiosios organizacijos tikslus ir poreikius. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal parametrą T₁, sutinka su pastarosios argumentais, kad jos pasiūlymo 1.3 skyriuje „Paslaugų įgyvendinimo strategija“ išanalizuoti projekto tikslai ir rezultatai, nurodyta paslaugų įgyvendinimo strategija ir siūloma taikyti ASAP metodologija. Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad, tiekėjams teikiant pasiūlymus pagal parametrą T1, svarbu buvo ne tik pateikti nurodytus duomenis apie siūlomą projektą ir jo įgyvendinimo strategiją, tačiau ir susieti juos su perkančiosios organizacijos vykdoma veikla, jos ir viešojo sektoriaus darbo specifika, kad siūlomo projekto įgyvendinimas atitiktų perkančiosios organizacijos tikslus ir poreikius. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria perkančiosios organizacijos pozicijai, kad ieškovės pasiūlyme buvo pateikta labiau bendro pobūdžio informacija apie siūlomą projektą, jo tikslus ir įgyvendinimo strategiją, tačiau išsamių duomenų apie šio projekto įgyvendinimo priemones, kurios atitiktų perkančiosios organizacijos ir viešojo sektoriaus darbo specifiką ir siekiamus tikslus, pateikta nebuvo. Šiuo atveju nurodytų duomenų nepateikimas daro patį ieškovės pasiūlymą ne maksimaliai informatyviu, neišsamiu, todėl tokių duomenų nepateikimas sudarė perkančiajai organizacijai pakankamai objektyvų pagrindą skirti ieškovės pasiūlymui pagal vertinamą parametrą T₁ ne maksimalų balą, o vidutinį skalėje nuo 31 iki 70 balų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs pirkimo sąlygas ir ieškovės pasiūlymo dokumentus, padarė išvadą, jog ieškovės pasiūlyme nurodytos priemonės projekto tikslams pasiekti nėra pakankamai aiškios, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu buvo paneigta perkančiosios organizacijos pozicija, kad tokios priemonės pasiūlyme aiškiai nenurodytos, kadangi abi išvados tiesiogiai siejamos su reikalaujamų pateikti aiškių projekto įgyvendinimo priemonių nepateikimu. Priešingai nei teigia apeliantė, tai, kad kitas viešojo pirkimo dalyvis UAB “InnoForce” pateikė detalų rekomenduojamų sistemos plėtros paslaugų aprašymą ir duomenis apie rekomenduojamas veiklas, niekaip nesusiję su pirkimo sąlygų esmės pakeitimu, nes pirkimo sąlygų 10.2.4 punkte nėra numatyta užbaigto sąrašo duomenų, kuriuos tiekėjai galėtų pateikti, įrodinėdami, jog suvokia perkančiosios organizacijos paslaugų specifiką, tikslus ir poreikius, veiklos apribojimus, taip pat suvokia viešojo sektoriaus darbo specifiką ir projekto vykdymo aplinką. Pirkimo sąlygų 10.2.5 punkte numatyta, kad tiekėjo pasiūlymas pagal parametrą T₂ vertinamas skalėje nuo 31 iki 70 balų (gerai), jeigu: 1) pateiktas aiškus ir detalus, tačiau nepakankamai pagrįstas ir rizikingas projekto vykdymo ir valdymo aprašymas, kaip projektas bus įgyvendinamas, aiškiai neapibrėžti projekto etapai bei laiko sąnaudos identifikuotiems etapams; 2) tiekėjas neišsamiai apibrėžė darbų pradžią, eigą, trukmę, įvardintos ne visos rizikos ir kt. Pasiūlymas vertinamas skalėje nuo 71 iki 100 balų, jeigu: 1) pateiktas aiškus, detalus, pagrįstas, galimas realizuoti, nerizikingas ir racionaliausias tarp visų pasiūlymų projekto vykdymo ir valdymo aprašymas; 2) įvardinta kada ir kaip projektas bus įgyvendinamas; 3) aprašyti projekto tikslai ir išsamiai apibrėžti projekto etapai, atsižvelgiant į lygiagrečiai vykstančių ar būsimų projektų rezultatus, bei laiko sąnaudos nustatytiems projekto etapams įgyvendinti; 4) tiekėjas tiksliai ir konkrečiai apibrėžė darbų pradžią, eigą, trukmę, įvardintos visos esminės rizikos, įvertinta jų įtaka, numatytos priemonės jų įtakai mažinti ir kt.Kaip matyti iš ieškovės pasiūlymo, jame pateiktas projekto vykdymo ir valdymo aprašymas, aprašyti vykdymo plano etapai (įvadinis, vykdymo ir projekto pabaigos), laiko sąnaudos nustatytiems vykdymo plano etapams įgyvendinti. Priešingai, nei pateiktame projekto vykdymo plane, valdymo plane nėra apibrėžti konkretūs etapai bei laiko sąnaudos nustatytiems projekto etapams įgyvendinti, detaliau aprašyti tik veiksmai, susiję su priežiūros darbais, tačiau nepateiktas plėtros darbų ir priežiūros užduočių aprašymas, jų įgyvendinimo laiko sąnaudos. Ieškovei nepateikus nurodytų duomenų, perkančioji organizacija neturėjo teisėto pagrindo tokį jos pasiūlymą įvertinti maksimaliu balu skalėje nuo 71 iki 100 balų. Ieškovės argumentai, kad pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, jog būtina aptarti laiko sąnaudas atitinkamiems projekto etapams įgyvendinti, nepagrįsti, nes pirkimo sąlygų 10.2.5 punkte aiškiai nurodyta, jog bus vertinama, kada ir kaip projektas bus įgyvendintas, kiek išsamiai apibrėžti projekto etapai, kaip paskirstomos laiko sąnaudos numatytiems projekto etapams įgyvendinti ir kt. Pirkimo sąlygų 10.2.6 punkte numatyta, kad tiekėjo pasiūlymas pagal parametrą T₃ vertinamas skalėje nuo 31 iki 70 balų (gerai), jeigu: 1) paslaugų teikimo metodai pateikti formaliai, jų pasirinkimo kriterijai nėra pagrįsti, silpnai susieti su bendrais įgyvendinamo projekto tikslais; 2) pateikta rizikos veiksnių analizė, tačiau rizikos veiksniai neapima viso įgyvendinamo projekto; 3) pasiūlyti išvengimo ir sprendimo būdai, tačiau yra trūkumų, prieštaravimų ar neatitikimų įgyvendinamo projekto tikslams arba rizikos išvengimo ir sprendimo būdai yra tik iš dalies tinkami rizikos veiksniams pašalinti. Pasiūlymas vertinamas skalėje nuo 71 iki 100 balų, jeigu: 1) paslaugų teikimo metodai aiškiai ir išsamiai aprašyti, logiškai susieti su pasiūlyme aprašytomis projekto įgyvendinimo veiklomis; 2) pagrįsti metodų pasirinkimo kriterijai, atsižvelgiant ne tik į jų tinkamumą projekto tikslams įgyvendinti, bet ir į projekto specifiką bei realias galimybes juos pritaikyti; 3) pateikta išsami rizikos veiksnių (įskaitant ir galimus teigiamus veiksnius bei galimybes, kurie pasitarnautų siekiant projekto tikslų ir rezultatų) analizė, apimanti visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir laikotarpį po įgyvendinamo projekto pabaigos, pagrįsta giliu įgyvendinamo projekto konteksto suvokimu ir puikiomis projekto srities žiniomis; 4) pasiūlyti adekvatūs, realūs ir efektyvūs būdai bei priemonės rizikai išvengti ar rizikos veiksnių poveikiui mažinti, problemoms spręsti.Byloje neginčijama, kad ieškovės pasiūlymo 1.3 skyriuje „Paslaugų įgyvendinimo strategija“ nurodytos metodologijos, taip pat nurodyta bendro pobūdžio informacija apie jų įrankius ir metodikas. Tačiau šalia nurodytų bendro pobūdžio duomenų, nėra pateikta išsamios informacijos, kaip pasiūlyti metodai susieti su pasiūlyme aprašytomis projekto įgyvendinimo veiklomis, ar parenkant šiuos metodus buvo atsižvelgta į jų tinkamumą projekto tikslams įgyvendinti, į projekto specifiką bei realias galimybes juos pritaikyti, nepateikta išsami rizikos veiksnių analizė, apimanti visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir laikotarpį po įgyvendinamo projekto pabaigos, nepasiūlyti adekvatūs, realūs ir efektyvūs būdai bei priemonės rizikai išvengti ar rizikos veiksnių poveikiui mažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant šių duomenų, taip pat duomenų, kaip projekto vykdymo metu atitinkamų incidentų sprendimų procesams organizuoti bus taikomos atitinkamos metodologijos, nėra pagrindo išvadai, jog siūlomos metodologijos tiesiogiai susijusios ir pritaikytos ieškovės projekto tikslui – užtikrinti stabilų, nenutrūkstamą ir efektyvų sistemos darbą. Esant tokioms aplinkybėms, perkančioji organizacija pagrįstai ieškovės pasiūlymą pagal parametrą T₃ vertino ne maksimaliu balu, o skalėje nuo 31 iki 70 balų. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės siūlomos metodologijos nesiejamos su projekto tikslais, pateikti selektyviai aiškinant pirmosios instancijos teismo pagrįstą išvadą dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal parametrą T₃, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos atliktas tiekėjo pasiūlymo vertinimas atitiko paskelbtas viešojo pirkimo sąlygas (įskaitant dėl vertinimo tvarkos ir kriterijų), todėl abejoti galutiniais tiekėjų pasiūlymų įvertinimais nėra jokio objektyvaus pagrindo.Šiame kontekste, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal pirkimo sąlygose pateiktus apskaičiavimus, kurių tiekėjai neginčijo, galutiniam tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo apskaičiavimui iš esmės lemiamą įtaką turėjo ne techninių parametrų T₁, T₂ ir T₃ dydžiai, kuriuos ieškovė ginčijo, tačiau kainos kriterijus, kurio ieškovė nekvestionavo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Sutiktina su trečiojo asmens pozicija, kad tuo atveju, jeigu naujai vertinant ieškovės pasiūlymo techninius parametrus jos pasiūlymui būtų skirti maksimalūs įvertinimai (T₁ – 100, T₂ – 100, T₃ –100), ieškovės pasiūlymo ekonominis naudingumas vis tiek 8,41 balo būtų mažesnis, nei ieškovės pasiūlymo ekonominis naudingumas (S?(C?27,23)+(T₁?100÷95,75×30)+(T₂?100÷89,25×15)+(T₃?100÷92,50×15) = 27,23 + 31,33 + 16,81 +16,22 = 91,59). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą atlikti byloje ekspertizę, nepagrįstai apribojo jai galimybę būti išklausytai bei įrodyti savo teiginių pagrįstumą. Nekvestionuotina, kad ginčo įvertinimui pagal nurodytus pasiūlymų vertinimo kriterijus reikalingos specialios žinios informacinių sistemų srityje. Kita vertus, tai nereiškia, kad teismas, nebūdamas specialaus ginčo dalyko ekspertas, negali objektyviai spręsti dėl ginčo pasiūlymo įvertinimo rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju dėl tiekėjų pasiūlymų įvertinimo buvo atlikti keturių ekspertų vertinimai, pateiktos jų išvados bei kiti duomenys, kurių visumą įvertinęs teismas nusprendė dėl jų pakankamumo išvadai dėl ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo padaryti. Pažymėtina, kad teismo paskirtos ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti byloje esantys įrodymai, ji kartu su kitais bylos duomenimis vertinama pagal CPK 185 straipsnyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę (CPK 218 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad ginčui išspręsti buvo reikalingas papildomas įrodymas – nepriklausomo eksperto išvada, tuo labiau kad į bylą buvo pateiktos specialių žinių apie ginčo dalyką turinčių ekspertų įvertinimai. Nepriklausomos ekspertizės skyrimas nurodytomis aplinkybėmis būtų nepagrįstai užtęsęs, nesant tam objektyvaus poreikio, šio ginčo, kurį išspręsti teismas turi pareigą per įstatyme nustatytą terminą (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis), nagrinėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovės teigimu, trečiojo asmens naudai iš ieškovės priteistos 5 346 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš viso turėjo 8 591 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šias išlaidas sudaro: 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės UAB „A. B. solutions“ ieškinį dėl perkančiosios organizacijos neteisėto kito dalyvio UAB „InnoForce“ pasiūlymo neatmetimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą ir pateikimą Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-3429-345/2017; 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo Lietuvos apeliaciniam teismui į ieškovės UAB „A. B. Solutions“ atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą civilinėje byloje Nr. e2-3429-345/2017; 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų už tripliko parengimą ir pateikimą civilinėje byloje Nr. e2-3429-345/2017; 1 936 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą civilinėje byloje Nr. e2-3429-345/2017; 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už nuomonės dėl ekspertizės skyrimo parengimą ir pateikimą teismui civilinėje byloje Nr. e2-3429-345/2017. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į trečiajam asmeniui parengtų procesinių dokumentų skaičių, bylos apimtį, į tai, kad byloje nebuvo spręsti labai sudėtingi teisės ir (ar) fakto klausimai, dėl ko advokato darbo sąnaudos galėtų ženkliau išaugti, taip pat į tai, jog byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pagrįstomis laikė 5 346 Eur dydžio išlaidas, kurias priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.2 punkte už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 koeficientas (maksimalus dydis 2 057 Eur), 8.16 – 0,4 koeficientas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (maksimalus dydis 329 Eur), 8.3 – 1,5 koeficientas už dubliką, tripliką (maksimalus dydis 1 234,20 Eur). Trečiojo asmens deklaruotos išlaidos už atskirus procesinius dokumentus viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei vadovaujantis nurodytais dydžiais maksimaliai galėtų sudaryti ne daugiau kaip 6 335 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl prašomų atlyginti išlaidų sumažinimo. Mažindamas trečiojo asmens prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas apsiribojo bendro pobūdžio išvada, kad jos per didelės, tačiau plačiau nepasisakė, kokios ir už kokius procesinius dokumentus išlaidos mažinamos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai trečiajam asmeniui priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 5 346 Eur, ši suma atitinka parengtų procesinių dokumentų apimtį, byloje nagrinėtų reikalavimų skaičių (sujungtos dvi bylos pagal ieškovės reikalavimus, kilusius iš to paties viešojo pirkimo), bylų sudėtingumą ir specialių žinių poreikį, taip pat kitus Rekomendacijos nurodytus kriterijus, reikšmingus priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymui. Teisėjų kolegija tenkina apeliantės prašymą grąžinti jai 217 Eur dydžio žyminį mokestį, kadangi bylos pagal abu ieškinius buvo sujungtos bei nagrinėjamos kartu, ieškiniai pareikšti tą pačią dieną ir dėl to paties viešojo pirkimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo priteisti jam visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie tokių išlaidų dydį ir jų apmokėjimą, todėl trečiojo asmens prašymas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A. B. Solutions“ (juridinio asmens kodas 300067906) 217 Eur (du šimtus septyniolika eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. vasario 3 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai D. B. A/S Lietuvos filiale, mokėjimo nurodymo Nr. 02030924.