Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. individualios įmonės (toliau IĮ) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3194-883/2015, iškeltoje pagal ieškovės D. G. IĮ ieškinį atsakovui V. G. dėl Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014-12-10 sprendimo panaikinimo ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisija (toliau komisija) 2014-12-10 sprendimu ieškovės D. G. IĮ prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti iš atsakovo V. G. ieškovei 2000 Lt materialinės žalos atlyginimą; prašymus dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų atlyginimo atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtinus Darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Ieškovė D. G. IĮ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. G. 1500 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, dirbdamas ieškovės įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi, 2014-07-23 vilkiku vežė žalius kiaušinius, kurie buvo sudėti į 10 specialiai pritaikytų juos pervežti narvų ant ratukų, ir jie nebuvo tinkamai pritvirtinti dėl atsakovo kaltės, ir dėl to dalis kiaušinių buvo sudaužyta. Už sugadintą krovinį ieškovė iš užsakovo gavo 3362,56 Eur dydžio pretenziją, kurią apmokėjo draudimo bendrovė, išskyrus 1500 Eur (5179,20 Lt) franšizę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Paliko nepakeistą Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014-12-10 sprendimą. Priteisė atsakovui V. G. iš ieškovės D. G. IĮ 434,98 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, kad realiai patirta žala galimai buvo mažesnė, nes buvo sudaužyta tik dalis kiaušinių. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog draudimo bendrovė objektyviai įvertino įvykio, kurio metu padaryta žala, aplinkybes ir priežastis, krovinio apgadinimo pobūdį. Nurodė, kad ieškovė tokio pobūdžio bylose turi teisę reikalauti priteisti tik faktinius nuostolius, realiai patirtas išlaidas. Pažymėjo, kad byloje yra pateikta 2014-06-10 visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje nėra atsakovo parašo ir sprendė, jog kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu įstatymo nustatyta tvarka sudaryta nebuvo ir iš atsakovo galima reikalauti ne daugiau negu trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl nuostolių atsiradimo nėra atsakovo tyčios, taip pat į byloje esančius duomenis apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį ir turtinę padėtį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) D. G. IĮ prašo pakeisti komisijos 2014-12-10 sprendimą ir teismo sprendimą, ir patenkinti jos ieškinį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl ribotos materialinės atsakomybės ir teigia, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis buvo atsakovo pasirašyta ir jos turinys atsakovui buvo žinomas. Tvirtina, kad net ir taikant ribotą materialinę atsakomybę, atlygintina žala yra didesnė.

Atsiliepdamas į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas V. G. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė neįrodė realaus nuostolio dydžio. Pabrėžia, kad ieškovė siekė su juo sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tačiau jis jos nebuvo pasirašęs. Mano, kad skundo reikalavimai nėra aiškiai suformuluoti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (ieškovės) D. G. individualios įmonės apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir atlygintinos žalos dydžio

Darbuotoją ir darbdavį sieja darbo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Darbo įstatymai, be kitų klausimų, nustato ir materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas) (DK 4 str. 1 d. 11 p.). Bendriausia prasme materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui (darbdavys darbuotojui arba darbuotojas darbdaviui) neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Įstatymu nustatyta, kad tais atvejais, kai darbas yra susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, perdavimu, pirkimu, gabenimu, su darbuotoju gali būti sudaroma materialinės atsakomybės sutartis, kuri įforminama raštu, o joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų (DK 256 str. 1 d.).

Skunde apeliantė teigia, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu, dirbusiu pas ieškovę vairuotoju ekspeditoriumi, kurio darbo funkcijos susijusios su materialinių vertybių gabenimu, buvo sudaryta.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante. DK 246 straipsnyje nurodyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra sudaroma raštu. Akivaizdu, kad už tinkamą šios sutarties sudarymą atsako darbdavys ir sutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę. Tik esant prieš tai minėtoms sąlygos, sutartis yra aiški abiem jos šalims ir atitinka suderintą jų valią.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nepasirašė darbdavio paruoštos visiškos materialinės atsakomybės sutarties, ir savo parašais patvirtino tik atskiras šios sutarties sąlygas, t. y., jog prisiima visišką atsakomybę už savo blaivumą vairuojant transporto priemonę ir tinkamą vairavimą, pertraukų ir poilsio laiką kelyje, už tinkamą tachografų naudojimą, keitimą ir grąžinimą. Taigi atsakovas, nepasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutarties, neprisiėmė atsakomybės pagal šios sutarties 1.6.1 punktą už žalą, atsiradusią dėl jo kaltės ar neatsargumo apgadinus krovinį.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad darbdaviui (apeliantei) neįvykdžius DK DK 246 straipsnio nustatytos teisės ir tinkamai neįforminus visiškos materialinės atsakomybės sutarties, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas buvo supažindintas su vairuotojo ekspeditoriaus pareigine instrukcija, kurioje yra sąlyga, kad vairuotojas atlygina žalą, jei dėl jo kaltės ar dėl neapdairumo, yra apgadintas krovinys (14.1 punktas), nesuponuoja išvados, jog tokiu atveju darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kadangi teisinis reglamentavimas numato visiškos materialinės atsakomybės atsiradimo baigtinį sąrašą (DK 255 str.).

Dėl žalos dydžio nustatymo

Ribota darbuotojų materialinė atsakomybė pasireiškia tuo, kad pagal ją darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, t. y. šiuo atveju maksimalus darbuotojų materialinės atsakomybės dydis siejamas su konkretaus darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio tam tikra suma (DK 254 straipsnis).

Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Taigi įstatymas numato teismo teisę atsižvelgti į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius.

Teisėjų kolegija pritaria komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas mažinti ieškovei priteistinos žalos dydį, remiantis DK 257 straipsnio 5 dalies norma. Bylos duomenys parodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga ir ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovo neatsargių veiksmų (neveikimo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Šiaulių apygardos teisme

Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kolegija, įvertindama aplinkybės, kad atsakovo patirtos 193,60 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršijo rekomendacijų (8.11 punktas), sprendžia, jog šios išlaidos nemažintinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš apeliantės D. G. individualios įmonės (į. k. 181351531) 193,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.