Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. individualios įmonės ieškinį atsakovui V. G. dėl Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014-12-10 sprendimo Nr. DGKS-5427 panaikinimo ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – komisija) 2014-12-10 sprendimu Nr. DGKS-5427 ieškovo D. G. individualios įmonės prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti iš atsakovo V. G. ieškovo D. G. individualios įmonės naudai 2000 Lt materialinės žalos atlyginimo; prašymus dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų atlyginimo atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtinus Darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Posėdžio metu atsakovo V. G. atstovė paaiškino, kad atsakovas nesutinka su darbdavio ieškiniu, nes darbdavys prisiėmė 3362,56 Eur žalos atlyginimo prievolę, nors reali žala buvo mažesnė, negu nurodoma: sudužo tik apie 300 kiaušinių, ieškovas neleido atsakovui laukti draudimo bendrovės atstovų, kurie būtų įvertinę realiai padarytą žalą; sudužusių kiaušinių likvidavimo darbus atliko pats atsakovas; atsakovas jokiais norminiais neturėjo pareigos atlikti krovos darbus - sutvirtinti krovinius. Pažymėjo, kad ekspeditoriumi gali būti tik juridinis asmuo (verslininkas), darbdavys neturi teisės perkelti savo civilinės atsakomybės darbuotojui į darbo sutartį įrašęs pareigas „ekspeditorius“, nes realiai darbuotojas tokių pareigų (krovinių vežimo organizavimas) atlikti neturi nei teisės, nei galimybių. Dėl to, kad krovinys nebuvo pakankamai pritvirtintas, nėra darbuotojo kaltės, nes būtent darbdavys ar jį atstovaujantis vadybininkas, derindami su užsakovu, privalėjo tuo pasirūpinti. Kiaušinių krovinį pakrovė siuntėjas; tai gali būti įvertinta kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pervežimo metu kroviniui atsiradusią žalą. Krovinys buvo vežamas darbdavio su užsakovu suderintoje pakuotėje bei pritvirtintas darbdavio su užsakovu suderintu būdu, t.y. 4 štangomis. V. G. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tokio tvirtinimo šiam kroviniui nepakaks. Darbdavys nesiėmė organizacinių priemonių ir nesudarė normalių darbo sąlygų, t.y. neužtikrino žalių kiaušinio krovinio, perduoto atsakovui pervežti narvuose ant ratukų, tinkamo pritvirtinimo priemonių atsakovo vairuojamo vilkiko priekaboje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje ir prie bylos prijungtoje darbo ginčų komisijos (toliau –DGK) byloje Nr. APS-110-19945/2014 esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas V. G. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 491 nuo 2014-06-11 dirbo D. G. individualioje įmonėje vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose. Atsakovas iš darbo atleistas 2014-09-02 LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (7–8 b. l.).

Kaip jau buvo minėta, darbo ginčų komisija 2014-12-10 sprendimu Nr. DGKS-5427 ieškovo D. G. individualios įmonės prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti iš atsakovo V. G. ieškovo D. G. individualios įmonės naudai 2000 Lt materialinės žalos atlyginimą, prašymus dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų atlyginimo atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtinus Darbo ginčų komisijos kompetencijai (77–80 b. l.). 2015-01-06 atsakovas V. G. sumokėjo ieškovui 737,37 Eur (2546 Lt, 89 b. l.).

Ieškovas prašo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti iš atsakovo V. G. 5179,20 Lt (1500 Eur) žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas pagal užsakymą Nr. 115006025 atliko krovinio (kiaušiniai) pervežimą maršrutu Vokietija – Šveicarija; prekės pristatymo vietoje priimtos nebuvo, nes dalis kiaušinių buvo sudaužyta (CMR važtaraštis, 15 b. l.). Krovinio siuntėjas Moos Butzen GmbH pakrovimo ataskaitoje tiekėjams nurodė, kad sugadinta buvo 21 600 kiaušinių, sudaužyta 5 400 kiaušinių, ir užsakovui T. G. pateikė 3362,56 Eur pretenziją (18 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad krovinys buvo apdraustas CMR draudimu (sertifikato Nr. 78568/2547/13/01), draudimo bendrovė ieškovui 2014-12-08 išmokėjo 1734 Eur (125, 126 b. l.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1500 Eur draudimo franšizę, kurios draudimo bendrovė ieškovui nekompensavo.

Nors reikalavimą dėl žalos atlyginimo darbdavys pareiškė jau po to, kai atsakovas buvo atleistas iš darbo, reikalavimą kildina iš darbo santykių pagrindu galimai atsiradusių nuostolių dėl dalies krovinio sugadinimo. Kadangi atsakovas įmonėje dirbo vairuotoju- ekspeditoriumi, su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, atsakovo atsakomybė darbdaviui atsirado darbo santykių pagrindu ir todėl atsakovo materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti, ginčo teisiniam santykiui spręsti turi būti taikomos Darbo kodekso normos.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 straipsnis, 253–255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į tai, kad nors procesiniuose dokumentuose atsakovas nepripažįsta savo kaltės dėl krovinio sugadinimo ir teigia, jog dėl netinkamo krovinio sutvirtinimo kaltė tenka darbdaviui ar jį atstovaujančiam vadybininkui, tačiau Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovas įvykdė, teismas sprendžia, kad atsakovas sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriame konstatuota, jog nuostoliai atsirado dėl atsakovo kaltų veiksmų, tačiau ne dėl tyčios.

Įmonei padarytos žalos dydis nustatomas pagal faktinius nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis. Iškilus ginčui dėl darbuotojo įmonei padarytos žalos ir jos dydžio, teismas turi patikrinti, ar įrodytas žalos faktas ir ar pagrįstas įmonės reikalaujamos atlyginti žalos dydis. Žalos faktas ir žalos dydis nepreziumuojami, taigi, pareiga įrodyti šias aplinkybes, tenka šaliai, teigiančiai, kad jai padaryta žala, šiuo atveju – ieškovui. Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis CPK 176-185 straipsnyje išdėstytomis taisyklėmis. CPK 185 straipsnis reikalauja, kad teismas įvertintų įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, remiantis visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Darbdavys, prašydamas priteisti 1500 Eur žalą dėl krovinio sugadinimo, remiasi 2014-07-25 T. G. pretenzija dėl pervežimo, MOOS- BUTZEN 2014-08-05 pakrovimo ataskaita tiekėjams, 2014-08-06 T. G. sąskaita Nr. 110008805 ir 2014-10-06 sureguliavimo raštu bei 2014-12-08 mokėjimo informacija, ir nurodo, kad krovinio sugadinimu buvo padaryta 3362,56 Eur žala. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas žalos atsiradimo aplinkybes kurios ieškovo procesiniuose dokumentuose nėra pakankamai konkretizuotos, sutinka su atsakovo argumentais, kad realiai patirta žala galimai buvo mažesnė, nes buvo sudaužyta tik dalis kiaušinių; pagal MOOS- BUTZEN 2014-08-05 pakrovimo ataskaitą tai atitiktų poziciją „kiaušinių atskaita 5400 vnt.“; ar kiti kiaušiniai taip pat buvo sunaikinti (utilizuoti), byloje duomenų nėra. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad draudimo bendrovė objektyviai įvertino įvykio, kurio metu padaryta žala, aplinkybes ir priežastis, krovinio apgadinimo pobūdį. Atsakovas nurodo, kad jis darbdavio nurodymu draudimo bendrovės atstovų nelaukė, be to, pats susėmė iškritusius ir sudužusius kiaušinius į jam duotą talpą, išplovė priekabą. Šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą ir padarytos žalos dydį, o mokėjimai pagal pareikštas pretenzijas nėra tiesioginiai žalos dydžio įrodymai. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tai neturi esminės reikšmės bylai, nes ieškovas tokio pobūdžio bylose turi teisę reikalauti priteisti tik faktinius nuostolius, realiai patirtas išlaidas (DK 257 str. 4 d.). Ieškovas nurodo, kad faktiškai jis patyrė 1 500 Eur žalą dėl darbuotojo kaltės, nes draudimo bendrovė neišmokėjo įmonei 1500 Eur franšizės. Franšizė (išskaita) – tai nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju atlygina pats klientas. Draudimo bendrovė atlygina nuostolių dalį, viršijantį franšizės sumą. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui. Darbdavys nėra įpareigotas drausti turtą, todėl įvykus įvykiui, draudimo sutarties pagrindu neišmokėtos sumos, tame tarpe franšizė, laikytinos ieškovo nuostoliais, kurie gali būti išieškomi iš kaltų asmenų.

DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje.

Pagal 255 straipsnio 3 punktą, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo darbinių funkcijų vykdymas buvo susijęs su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimu. Byloje yra pateikta 2014-06-10 visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 491, kurioje nėra atsakovo parašo (9–10 b. l.). DK 256 straipsnio 1 dalis numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis turi būti sudaryta raštu, todėl, nagrinėjamu atveju, atsakovui šios sutarties nepasirašius, daroma išvada, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu įstatymo nustatyta tvarka sudaryta nebuvo ir iš atsakovo galima reikalauti ne daugiau negu trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuostolių atsiradimo nėra atsakovo tyčios, taip pat į byloje esančius duomenis apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį ir turtinę padėtį, teismo vertinimu, Darbo ginčų komisijos 2014-12-10 sprendimu Nr. DGKS-5427 iš atsakovo priteista 2000 Lt žala atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl ieškinys atmestinas, o Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014-12-10 sprendimas Nr. DGKS-5427 paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų.

Darbo ginčų komisija prašymus dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų atlyginimo atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtinus Darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Vadovaujantis DK XIX skyriaus nuostatomis DGK nagrinėja nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo ir šio skyriaus normos nenumato galimybės atlyginti kitai šaliai bylinėjimosi išlaidų. Tačiau Darbo ginčų komisijos nuostatų 2 dalis nustato, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, kitais įstatymais, teisės aktais bei šiais Nuostatais. Darbo ginčų komisijos darbo reglamento 2 dalis taip pat skelbia, jog Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, kitais teisės aktais bei šiuo reglamentu.

Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo priskirtinas Darbo ginčų komisijos kompetencijai, kuri, kaip aukščiau paminėta, savo veikoje vadovaujasi ne tik Darbo kodeksu, bet ir Civilinio proceso kodeksu. Išnagrinėjusi darbo ginčą komisija privalo išspręsti visus su tuo ginču susijusius klausimus.

Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčų komisijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas neišnagrinėtas, teismas sprendžia dėl bylinėjimosi ir atstovimo išlaidų, patirtų nagrinėjant darbo ginčą tiek darbo ginčų komisijoje, tiek apylinkės teisme, priteisimo.

LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 str. 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodo, kad patyrė 144,81 Eur už procesinių dokumentų parengimą Darbo ginčų komisijai ir 144,81 Eur už procesinių dokumentų rengimą teismui ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovas D. G. individuali įmonė už dokumentų vertimus sumokėjo 166,13 Eur, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 45 Eur (sumokėta 50 Eur žyminio mokesčio, 81 b. l.). Ieškovas iš viso patyrė 500, 75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo reikalavimas, išnagrinėjus bylą darbo ginčų komisijoje ir teisme, tenkintas 39 procentais, todėl atsakovas turi atlyginti 195,29 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir apmokėjimą įrodančiais dokumentais bendrai 774,39 Eur sumai. Atsižvelgiant į atmestą ieškinio reikalavimo dalį, ieškovas turi atlyginti atsakovui 472,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui 546 Lt (157, 89 Eur) išlaidų už dokumentų vertimus, atlikus vienarūšių reikalavimų tarpusavio užskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteistina 434,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo turėtų būti priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios sudaro 4,14 Eur. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį sumokėjo 5 Eur didesnį žyminį mokestį, todėl atlikus įskaitymą, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteisiamos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014-12-10 sprendimą Nr. DGKS-5427 palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. G. iš ieškovo D. G. individualios įmonės 434,98 Eur (keturi šimtai trisdešimt keturi eurai 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.