Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1770-273/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-11Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-11-16Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
2S-1770-273/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-08503-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Ieškovas
A. Z.
Atsakovas
AB SEB bankas
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1770-273/2012Proceso Nr. 2-05-3-08503-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos:106.8.1; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12225-775/2012 pagal A. Z. ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl sutarties pripažinimo galiojančia, naujo mokėjimų grafiko pripažinimo, viešo intereso gynimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti kredito sutartį Nr. 035718093856-98 tarp AB SEB banko ir A. Z. galiojančia iki 2047 05 27; pripažinti sutarties Nr. 035718093856-98 fiksuotą palūkanų normą artimiausiems penkiems metams 4,2041 proc; uždrausti nuo 2012 12 22 AB SEB bankui imtis veiksmų panaikinant A. Z. nuosavybės teisę į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį Eglių g. 12, Giraitės km., Kauno rajone.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. Z. ieškinį ir nutarčiai įsiteisėjus, nurodė jį grąžinti ieškovui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas kreipėsi į teismą, nesant tam procesinių prielaidų, pareikšdamas sąlyginius reikalavimus, todėl pateiktas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme

Ieškovas A. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, pripažinti, kad teisėja pažeidė ieškovo teises į garantuotą ir tinkamą bylos nagrinėjimą, paneigė, ieškovo teises kreiptis į teismą, grąžinti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, nemotyvuota, neteisėta, užkertanti kelią teisminiam procesui. Teismas, rezoliucinėje dalyje nenurodė nė vieno ieškinio pagrindo ir dalyko taisytino, trūkumų aiškiai neįvardijo, bei nesuteikė ieškovui galimybės juos ištaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų ((duomenys neskelbtini) str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tačiau ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną, tačiau trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui ((duomenys neskelbtini), 138 str.). Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad minėta asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos būtų įgyvendinta tinkamai. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia: civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje . Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje . Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo A. Z. ieškinį dėl sutarties pripažinimo galiojančia, naujo mokėjimų grafiko pripažinimo, viešo intereso gynimo nurodydamas, kad ieškovas kreipėsi į teismą, nesant tam procesinių prielaidų, pareikšdamas sąlyginius reikalavimus, todėl pateiktas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Šiuo atveju svarbiausia nustatyti, ar iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys, ar nėra akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį. Ieškinyje ieškovas nurodė ieškinio dalyką, t. y. materialiuosius teisinius reikalavimus, bei išdėstė aplinkybės, kuriomis grindžia pareikštus reikalavimus (ieškinio faktinis pagrindas), taip pat pateikė prašymą teismui išreikalauti ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (dokumentus). Papildomų įrodymų pateikimo klausimas taip pat gali būti sprendžiamas parengiamojo teismo posėdžio metu (LR (duomenys neskelbtini) str.). Tuo tarpu, jei teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustato, kad ieškovas neįrodė, jog turi teisę į ieškinio patenkinimą, tai yra pagrindas teismui ieškinį atmesti. Taigi ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės, t.y. nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.), ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų, kuriuos nustatęs, turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti ((duomenys neskelbtini) str., 138 str., 135 str.). Ieškovas atskiruoju skundu prašo grąžinti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas yra pateikęs teismui prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l.18). Duomenų, apie sumokėtą žyminį mokestį, byloje nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Izolda Nėnienė