- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-929-658/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00310-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- A. D.
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2015-03-17 nutarimą Nr. 95-122 taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D., nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Ankščiau neteistas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014-02-18, pabaiga – 2017-02-07.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2015-03-17 nutarimu Nr. 95-122, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nutarta nuteistajam A. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė pritarė Komisijos nutarimui.
Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi, prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į neatliktos bausmės dydį, kadangi nei BVK 157 straipsnyje, nei 158 straipsnyje nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgiama į neatliktos bausmės terminą. Teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir padarė klaidingas išvadas, kad nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Per bausmės atlikimo laiką buvo skatintas tris kartus, drausmine tvarka nebaustas. Aktyviai dalyvauja socialinio užimtumo programose, nusikalstamo elgesio rizika yra žema (12 balų pagal OASys metodiką). Nėra susijęs su subkultūra, palaiko ryšius su artimaisiais bei savanoriškai dengia civilinį ieškinį. Atvykęs į pataisos namus pats pareiškė norą dirbti ir nuo 2014-03-08 dirba VĮ „Mūsų amatai“. Yra motyvuotas darbinei veiklai, po paleidimo planuoja kreiptis į darbo biržą ir įsidarbinti. Pažymi, kad teismai ir Komisija vertina tuos pačius aspektus dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, vienintelis skirtumas yra tas, kad teismai patikrina ar Komisija laikėsi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarkos. Teigia, kad teismo nutartis yra nemotyvuota.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl priešingai, nei teigiama skunde, teismas ne formaliai tvirtina Komisijos nutarimą, t.y. patikrina ar buvo laikytasi lygtinio paleidimo iš pataisos tvarkos, tačiau sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada yra daroma įvertinus aplinkybių visumą: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, taip pat ir neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt. Teismas tvirtina Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo tik tuo atveju, jei įvertinęs paminėtas aplinkybes padaro išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. D. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, laisvėje ketina dirbti. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir, kad probacija gali būti sėkminga. Šiuo atveju, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pagrindo taikyti A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Taigi nors skunde yra cituojama teisės norma, reglamentuojanti lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindus, tačiau nėra atsižvelgiama į tai, kad pačioje cituojamoje teisės normoje (BVK 157 str. 1 d.) yra aiškiai įtvirtintina, jog sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas iš dalies pritaria nuteistojo skundo argumentui, kad atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra lemiamas faktorius, apsprendžiantis yra ar nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgtina ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. BVK 157 straipsnis reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir sistemiškai aiškinant BVK 157 straipsnio bei BK 41 straipsnio nuostatas, ar yra materialus pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, spręstina ir pagal BK 41 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar bus pakankamai nubaustas, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant lygtinio paleidimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas, o po to jo teisinės padėties švelninimas taikant lygtinio paleidimo institutą, negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertintinas ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykis, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Taigi teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. Šiuo metu nuteistasis yra neatlikęs 1 metų 8 mėnesių ir 12 dienų iš jam paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog A. D. neatlikta bausmės dalis, palyginti su paskirtąja, dar yra pakankamai didelė. Kadangi teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti, sprendžiant klausimą dėl galimybės lygtinai paleisti nuteistąjį, turi būti įvertinta ar jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, ar toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad A. D. atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama užtikrinti tikslus, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. D. nuteistas už sunkaus nusikaltimo (išžaginimo) padarymą. Nusikaltimų sunkumas yra nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, iš kurios spręstina apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų bei jo pavojingumą visuomenei. Nors pagal byloje esančius duomenis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (12 balų pagal OASys metodiką), tačiau tai nepakeičia fakto, kad šiuo metu nuteistasis dar nėra atlikęs pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Taip pat pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu. Skunde taip pat nepagrįstai sureikšminamas faktas dėl savanoriško ieškinio dengimo. Kaip matyti, iš nuteistojo yra priteistas 3475,44 Eur civilinis ieškinys, tačiau A. D. yra padengęs tik 11 Eur civilinio ieškinio. Toks simbolinis, o ne realus ieškinio padengimas nesudaro jokio teisinio pagrindo teigiamai charakterizuoti nuteistojo asmenybę dėl savanoriško ieškinio dengimo. Skunde daug dėmesio skiriama nuteistąjį teigiamai charakterizuojantiems faktoriams: teigiamas elgesys bausmės atlikimo vietoje, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose bei pataisos įstaigos organizuojamuose renginiuose, laikymasis vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų bei žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose, tiek nuteistojo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo tris kartus paskatintas, vidaus tvarkos taisyklių ir nustatytų režimo reikalavimų nepažeidė, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas, bausmės atlikimo metu dirba, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei pataisos įstaigos organizuojamuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra svarbios ir rodo teigiamos pokyčius. Tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.), visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl tai, kad nuteistasis laikosi nustatytos vidaus tvarkos bei režimo ir yra nebaustas drausmine tvarka dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Priešingai apelianto teiginiams, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju tokia tokios išvados padaryti nėra teisinio pagrindo.
Skunde remiamasi Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimtoje byloje Nr. 1S-1601-238/2014. Tačiau skunde cituojamos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Byloje Nr. 1S-1601-238/2014 nuteistasis buvo paleistas lygtinai nuo 7 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės, o nagrinėjamoje byloje nuteistasis dar yra neatlikęs 1 metų 8 mėnesių ir 12 dienų laisvės atėmimo bausmės. Taigi A. D. likęs atlikti bausmės laikotarpis yra tris kartus ilgesnis. Minėtoje byloje nuteistasis bausmę atliko už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, apeliantas nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Klausimo ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis teismo priimta nutartimi, dėl lygtinio paleidimo taikymo kitam nuteistajam, kuomet faktinės bylų aplinkybės yra skirtingos. Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas argumentuotai pasisakė dėl esminių, nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, svarbių aspektų, nutartyje išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai, o tai, kad teismo motyvai yra nepalankūs nuteistajam, nereiškia, kad nutartis yra nemotyvuota.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.