Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2015 m. balandžio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-28318444-15 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas A. S. 2015 m. balandžio 1 d. surašė P. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14P-28314239-15 dėl to, kad 2015 m. vasario 15 d., 02.26 val. bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai grojo muzika, o už muzikos grojimą buvo atsakingas baro administratorius P. R., kuris tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją rimtį. P. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalį.

Taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas A. S. 2015 m. balandžio 1 d. surašė P. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14P-28315877-15 dėl to, kad 2015 m. kovo 1 d., 03.10 val. bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai grojo muzika, o už muzikos grojimą buvo atsakingas baro administratorius P. R., kuris tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją rimtį. P. R. veika kvalifikuota pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį.

Išnagrinėjęs P. R. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas V. M. 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-28318444-15 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad P. R. padarė protokoluose nurodytas veikas, numatytas ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė subendrintą 70 € baudą.

P. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą 2015 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 14N-28318444-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nepadarė nutarime nurodytų pažeidimų. Savo skundą motyvuoja tuo, kad kiekvienu atveju sprendžiant asmens administracinės atsakomybės atsiradimo klausimą, būtina įrodyti administracinio teisės pažeidimo, kuriuo jis yra kaltinamas sudėtį. P. R. nubaustas už tai, kad jam būnant baro „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi ir atsakingu asmeniu už šiame bare grojamą muziką, jis neužtikrino, kad nebūtų pažeista viešoji rimtis. Analizuojant ATPK 183 straipsnio normą, yra akivaizdu, jog asmenų, padariusių šį pažeidimą, tyčiniai veiksmai nukreipti pažeisti viešąją tvarką bei sutrikdyti rimtį, šis tikslas siejamas su tyčiniais pavieniais pažeidėjų veiksmais, daugiau apibūdinamais kaip atsitiktiniais atvejais arba išpuoliais, kuomet dėl nenuolatinių, atsitiktinių fizinių ir juridinių asmenų veiksmų trikdoma viešoji rimtis. Šiuo atveju administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negali būti taikoma asmenims, kurių nuolatinė veikla yra susijusi su muzikos leidimu ( pagal teisės normas nustatytus ribinius normatyvus) ir atitinkamai triukšmu. Kitaip susidarytų kurioziška situacija, kuomet tokio pobūdžio pažeidimą būtų galima konstatuoti nuolat, kasdien surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir taip iki begalybės, o tai jau atitinkamai prieštarautų ATPK 183 straipsnyje nustatytam teisinio reguliavimo tikslui, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Triukšmo valdymo įstatymo 14 str. 3 d. numato, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Vertinant tai, kad P. R. administruojamas baras „(duomenys neskelbtini)“ užsiima nuolatine triukšmo sklaida, todėl ginčijamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija šiuo atveju P. R. veiksmus negalėjo kvalifikuoti pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, numatančiu atsakomybę už viešosios tvarkos trikdymą, nes dėl pažeidimų pagal Triukšmo valdymo įstatymą asmenys (triukšmo šaltinių valdytojai) administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiami pagal specialią ATPK normą - 42⁴ straipsnį už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą.

Antra, šiame galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo kontekste, pabrėžtina yra ir tai, kad P. R. yra juridinio asmens, vykdančio ūkinę veiklą, atsakingas asmuo - baro administratorius. Minėtas ūkio subjektas užsiima maisto gamyba, mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba bei pasilinksminimo renginių organizavimo veikla. Taigi, šiuo atveju įmonė teikia viešojo aptarnavimo paslaugas. Ši licencijuota įmonės veikla yra tiesiogiai ir natūraliai susijusi su muzika, jos skleidimu, todėl šiuo atveju baras „(duomenys neskelbtini)“, vertinant jį kaip triukšmo skleidėją, sutinkamai su Triukšmo valdymo įstatymo nuostatais, yra nuolatinis, stacionarus su nekintančia savo buvimo vieta triukšmo skleidėjas. Be to, yra pabrėžtina ir tai, kad baro administratorius, pasitelkdamas į pagalbą tam tikras įgaliotas institucijas (bei nuolat tikrindamas iš baro skleidžiamos muzikos triukšmingumo lygį bei griežtai laikydamasis įstatymų numatytų reikalavimų, jų nepažeidžiant, rūpinosi ir toliau rūpinasi, kad vykdant veiklą nebūtų pažeidžiami kitų aplinkinių namų gyventojų interesai. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad jau 2012 m. rugsėjo mėnesį 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R. kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą su pranešimu apie tai, kad vykdant ankstesnį centro nurodymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“ iki 2012-09-17 įgyvendino visas reikiamas žemo dažnio garsą mažinančias iki foninio lygio priemones tam, kad būtų pašalinti HN 30:2009 r.6 pažeidimai ir žemo dažnio garsai neviršytų teisės aktų leidžiamų ribinių dydžių. Siekdama patikrinti gyvendintų žemo dažnio garsą mažinančių priemonių efektyvumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Specialistai 2012-09-15 atliko žemo garso matavimus bare „(duomenys neskelbtini)“, kurių rezultatai aiškiai rodo, kad garso lygis neviršija Triukšmo valdymo įstatymu reglamentuotas triukšmo normas. Galiausiai, situacija dėl iš baro „(duomenys neskelbtini)“ skleidžiamo triukšmo leistinumo lygio Vilniaus visuomenės sveikatos centras tikrino ir 2015-02-03, šiai institucijai narinėjant gyventojų skundus. Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai atlikus atitinkamus matavimus, Vilniaus visuomenės sveikatos centras savo 2015-02-03 Patikrinimo akte nurodė, kad matavimai atlikti tikslu įvertinti triukšmo lygį gyvenamuosiuose patalpose atitiktį Lietuvos Higienos normos HN 33:2011 „triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninėse paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau HN 33:2011). Atlikus laboratorinius matavimus, nustatyta, kad triukšmo lygis neviršija HN 33:2011 nustatytų leidžiamų verčių. Taigi, pateiktos aplinkybės aiškiai iliustruoja tai, kad šiuo atveju įmonė savo veikloje griežtai vadovaujasi Triukšmo valdymo įstatymu bei atitinkamai, nepažeidžiant įstatymo keliamų reikalavimų, derina savo veikloje, savo aktyviais veiksmais užtikrindama bei kontroliuodama skleidžiamo triukšmo lygio leistinumą. Tai dar kartą patvirtina, kad baro atsakingų už muziką asmenų veiksmai negali būti vertinami pagal ATPK 183 straipsnį, kaip atsitiktinis atvejis, o esant tam faktinių duomenų, galėtų būti vertinama tik pagal specialią normą - ATPK 42 ⁴ straipsnį, kuri konkrečiai numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo laidymą, pažeidimą.

Trečia, nagrinėjamu atveju matyti, kad pareigūnai į barą „(duomenys neskelbtini)“ abu kartus atvyko pagal gyventojų iškvietimą dėl jiems nepriimtino triukšmo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šie nusiskundimai iš esmės nėra patvirtinti jokiais kitais faktiniais duomenimis, kurių pagrindu galima būtų teigti apie egzistuojančius administracinius teisės pažeidimus. Tuo labiau, būtent pagal gyventojų skundus Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. vasario mėnesį tikrino skleidžiamos muzikos garso lygį bei pažeidimų nenustatė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, gyventojų nusiskundimai šiuo atveju negalėtų būti vertinami taip objektyvūs bei turintys realų ir neabejotiną pagrindą administracinei atsakomybei kilti. Tuo labiau, tad pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, neturėjo galimybės įsitikinti šių skundų objektyvumu bei patikrinti baro „(duomenys neskelbtini)“ skleidžiamos muzikos triukšmingumo lygio, nes neturėjo atitinkamų matuoklių.

Ketvirta, vertinant konkrečiai šią situaciją, administracinės teisės pažeidimo protokolas P. R. buvo surašytas remiantis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Kaip minėta, pagal ATPK 42 ⁴ straipsnį ūkio subjekto atsakingas atstovas atsako už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. ATPK 42 ⁴ straipsnio 1 dalies dispozicija blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šios ATPK normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu. Nagrinėjamu atveju, vertinant baro „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų veiksmus, užtikrinant baro skleidžiamo nuolatinio ir stacionaraus triukšmingumo leistiną lygį, pareigūnai turėtų vadovautis Triukšmo valdymo įstatymu bei atitinkamai esant pažeidimams, galimos atsakomybės klausimą spręsti pagal ATPK 42 ⁴ straipsnį, kaip Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimą.

Penkta, Triukšmo valdymo įstatymas įpareigoja triukšmo šaltinio valdytoją laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių (14 str. 3 d.). Triukšmo ribinius dydžius nustato Sveikatos apsaugos ministro 2007-07-02 įsakymu Nr.V-555 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kurioje nurodyta, kokie yra leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai pastatuose bei jų aplinkoje“, kurioje nurodyta, kokie yra leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Šioje higienos normoje nustatyta, kad objektuose - salėse restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu - prie kurių priskirtinas ir baras „(duomenys neskelbtini)“, taikomi šie rodikliai: garso lygis, ekvivalentinis garso lygis (dBA) - 80; maksimalus garso lygis (dBA) - 85. Kaip jau buvo minėta anksčiau, 2015 m. vasario mėnesį įgaliotoms institucijoms atlikus baro „(duomenys neskelbtini)“ skleidžiamo garso matavimus, buvo nustatyta, kad šio garso ribiniai dydžiai neviršija nustatytų leidžiamų normų. Tokiu būdu, vertinant visą šią situaciją, įžvelgiamas jos dviprasmiškumas, kuomet baro atsakingas asmuo už legalų ir teisėtą triukšmą, kurio leistinumas ir norminiai reikalavimai atitinka Triukšmo valdymo įstatymui, remiantis vien pareigūnų tarnybiniais pranešimais, traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Šešta, galiausiai šis klausimas dėl analogiškų situacijų, sprendžiant galimo administracinio teisės pažeidimo klausimą baro „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų atžvilgiu jau buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-210-189/2011. Teismas, priimdamas nutartį, konstatavo, kad pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 str. 26 dalį triukšmo šaltinis yra bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą, o šio straipsnio 25 dalis triukšmo šaltinio valdytoją apibūdina kaip triukšmo šaltinio savininką arba kitą asmenį, teisėtai valdantį triukšmo šaltinį. Šio straipsnio 13 dalimi stacionariu triukšmo šaltiniu įvardijamas toks triukšmo šaltinis, kurio būvimo vieta yra nekintama. Teismas nutartimi konstatavo, kad baro .(duomenys neskelbtini)“ vykdoma ūkinė veikla yra nuolat susijusi su muzikos (triukšmo) skleidimu, todėl baras pagal minėtas Įstatymo nuostatas yra stacionarus triukšmo šaltinis, kurio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, teismas savo nutartyje padarė išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip stacionaraus triukšmo šaltinio valdytojo, atsakingas asmuo privalėtų atsakyti pagal ATPK 42 ⁴ straipsnį už jame nurodytą veiką - Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Todėl teismas nurodė, kad šiuo atveju veika pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikuota neteisingai, o skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir teisingu, todėl jį panaikino, o byla grąžino institucijai, įpareigojant ją surinkti dildomus įrodymus bei tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą (ABTĮ 124 str. 1 d. 4 p.), Pažymėtina, kad ši nutartis yra įsiteisėjusi ir turėtų būti laikoma prejudicinę galią turinčiu įrodymu šioje byloje.

Taigi tam, kad galima būtų spręsti, ar šiuo atveju buvo pagrindo skirti administracinę nuobaudą, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija privalėjo visapusiškai įvertinti visus surinktus įrodymus, atsižvelgti į tai, jog sprendžiamas subjekto, kurio įprastinė kasdieninė veikla susijusi su nuolatinio bei stacionaraus triukšmo (muzikos) sklaida, administracinės atsakomybės klausimas, todėl vien subjektyvių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų medžiagos gyventojų nusiskundimų pagrindu nepakanka kategoriškai ir vienareikšmiškai išvadai priimti. Be to, turėtų būti įvertinta ir egzistuojančia šiuo klausimu normų konkurencija bei pagrindiniai kriterijai, kurie taikomi anokiu ar kitokiu atveju. Turėtų būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad esamoje situacijoje jokie garso sklaidos matavimai pareigūnų pažeidimo fiksavimo metu bare „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliekami bei aplinkybė, ar sklindantis triukšmas viršijo higienos normų leidžiamą ekvivalentinį triukšmo lygį, jokiais prietaisais nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, kad P. R. vadovaujamo baro „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai vykdoma veikla, nors tiesiogiai susijusi su triukšmo sklaida, neatitiko triukšmo valdymo teisinio reguliavimo nuostatų, kas sudarė pagrindą jo administracinei atsakomybei atsirasti.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė P. R. skundo netenkinti, nes skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus visą byloje esančią medžiagą, visas bylai reikšmingas aplinkybes bei P. R. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nurodo, jog kvalifikuoti P. R. veiką pagal ATPK 42² straipsnį nebuvo galima, kadangi atsakomybė pagal šį straipsnį yra numatyta už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimą. Šio pažeidimo objektas – darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos sritis.

Apklaustas 2015-10-20 vykusiame teismo posėdyje skundą padavęs asmuo P. R. palaikė skundo reikalavimus ir papildomai nurodė, kad jis yra baro „(duomenys neskelbtini)“ administratorius, prižiūri darbuotojus bei užtikrina tvarką bare. 2015-02-15 ir 2015-03-01 tikriausiai buvo jo darbo pamaina. P. R. nurodė, kad jo darbo metu savaitgalį į barą buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir pasakė, kad bare per garsiai groja muzika. Atvykus pareigūnams apsauginiai pakvietė jį išeiti į lauką. Išėjus į lauką jis davė pareigūnams savo dokumentą ir tuo viskas baigėsi, su pareigūnais jokio bendravimo nebuvo, jis tik pasakė, kad muzika groja tikrai ne per garsiai, nes bare yra padaryti garso matavimai ir jie negali viršyti nustatytos normos. Prie didžėjaus stovi taip vadinamas maršrutizatorius, kuris fiksuoja garso stiprumą visame bare. Nurodė, kad savaitgaliais jų klube groja samdomi didžėjai, kurie yra atsakingi už garso stiprumą, jis už samdomus didžėjus neatsako. Didžėjus samdo baro administracija, su kuriais sutartį pasirašo direktorius. Jis pats taip pat yra pavaldus direktoriui. Bare garso aparatūra yra įmontuota, ji stovi prie didžėjaus pulto, kuris pritvirtintas prie žemės. Jo pernešti jokios galimybės nėra. Samdomas didžėjus naudoja tik savo kompaktus, įrangos neatsineša. P. R. taip pat nurodė, kad jų bare kelis kartus iki nagrinėjamų įvykių buvo atlikti garso matavimai ir jokios normos pažeistos nebuvo.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. S. paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trečiame aukšte, o baras „(duomenys neskelbtini)“ yra pirmame šio namo aukšte. Jai būnant savo bute girdisi muzikos garsai, dūžiai. Vasarą, atidarius langą, apskritai viskas girdisi, o žiemą ji miega kitame kambaryje, bet jeigu kas nors miega virtuvėje, tai muzika girdisi. Šiuo metu ji neatsimena, ar 2015-02-15 ir 2015-03-01 iš baro buvo girdimi muzikos garsai. Ji kiekvieną kartą kreipdavosi į įstaigas, kai trukdydavo muzika, tačiau konkrečių datų neatsimena. Iš pradžių ji raštu kreipdavosi į policiją, o po to skambindavo telefonu. Liudytoja nurodė, kad ji praktiškai kiekvienas išeigines nuo ketvirtadienio iki sekmadienio negali ramiai miegoti, dėl to ji kreipėsi į Sveikatos centrą ir jos bute buvo atlikti garsi matavimai, kurie parodė, kad yra daug pažeidimų.

Liudytojas – policijos pareigūnas E. P. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 26) bei papildomai paaiškino, kad gavę pranešimą apie bare garsiai grojančią muziką, pareigūnai nuvyko į vietą. Privažiavus prie baro, esančio Totorių gatvėje, girdėjosi garsiai grojanti muzika, baro durys nuolat varstėsi ir garsiai grojanti muzika trukdė gyventojams. Liudytojo manymu, muzika viršijo leistinas ribas, buvo žemi decibelai. Policijos pareigūnai kalbėjosi su baro darbuotojais, tačiau jie nereagavo į pastabas, jiems buvo tas pats, pasakė, kad jei gyventojams trukdo muzika, jie gali išsikraustyti gyventi į tylų rajoną. Policijos pareigūnai surašė tarnybinį pranešimą ir išvažiavo, niekas iš pranešėjų nebuvo priėjęs prie pareigūnų.

Liudytojas – policijos pareigūnas S. D. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 26), nurodydamas, kad daugiau nieko papildyti negali, nes nelabai ką atsimena. Nurodė, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ jam teko būti ne vieną kartą.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas – klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. R. yra jo brolis. Liudytojas parodė, kad jo vadovaujamame klube yra pastatytas procesorius, per kurį leidžiama muzika negali viršyti nustatytų dažnių. Į klubą buvo iškviesti meistrai, kurie nustatė tą ribą. Viršyti leistinas garso ribas nėra jokios techninės galimybės. Byloje esančiose nuotraukose (b.l. 98) yra stiprintuvas ir procesorius, per kurį eina garsas į kolonėles. Šis aparatas sumontuotas maždaug prieš trejus metus, jo paskirtis apriboti skleidžiamą garsą (nuotrauka Nr. 1). Nuotraukoje Nr. 2 yra kolonėlė, per kurią išeina garsas ir nuotraukoje Nr. 3 yra kolonėle lubose, per kurią taip pat eina garsas. Jam yra žinoma, kad dėl triukšmo nuolat skundžiasi S., rašo skundus į įvairias instancijas, yra padavę ieškinį dėl kompensacijos priteisimo iš įmonės. Šių metų bėgyje jam teko lankytis S. bute, nes jį pakvietė S. paklausyti, kaip jos bute girdisi muzika, grojanti bare. Jam apsilankius bute daugiau garso sklido iš gatvės, o ne iš klubo. P. R. yra baro administratorius, jis yra atsakingas už baro darbą naktį. Liudytojas neatsimena, ar P. R. informavo jį apie garsią muziką bare, trukdančią namo gyventojams. Savaitgaliais bare groja didžėjai, su kuriais jis pats pasirašo sutartis. Baro administratorius didžėjui neturi jokių įgaliojimų, didžėjus jam nepavaldus. Bare įmontuota įranga yra pritvirtinta, kolonėlės integruotos. Samdomas didžėjus naudoja baro įrangą, jos negalima perkelti, neišardant konstrukcijų. Baras po remonto pradėjo veikti maždaug prieš trejus metus, garso matavimai yra atliekami kasmet. Baro įrengimo metu buvo įrengta garso izoliacija didesnė, nei buvo reikalaujama. Garso įranga įrengė ir pardavė UAB „Combo“.

Liudytojas N. P. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra didžėjus, dažnai dirba klube „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. vasario 14-15 naktį jis taip pat dirbo šiame klube. Liudytojas paaiškino, kad šiame klube yra sustatyti procesoriai, ribojantys leidžiamos muzikos garsą. Šį garsą sureguliuoja specialistai, jis tik atsineša savo ausines ir diskus, naudojasi klubo įranga ir nieko pakeisti negali, t.y. jis gali tik pritildyti muziką, bet negali groti garsiau, negu yra specialistų sureguliuotas garsas. Ten padaryta taip, kad procesorius nepraleis didesnių dažnių, negu nustatyta ir niekas garsiau groti negali. Liudytojo teigimu, klube garso nėra per daug, žmonės ten susišneka. Jam yra žinoma, kad garso įranga montavo įmonė „Combo“. Dirbdamas klube didžėjumi jis niekam neatsiskaito, tik su klubo direktoriumi A. R. prieš pradėdamas groti pasirašo sutartį. P. R. jokio vaidmens jo grojimui neturi, jis jam nevadovauja. Jis pats asmeniškai jokių policijos pareigūnų nematė ir nežino, ar jie buvo užėję į klubo vidų.

Skundas tenkintinas.

Šioje byloje P. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas baro „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi neužtikrino, kad iš baro nesklistų garsi muzika ir, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis.

P. R. savo kaltės nepripažino teigdamas, jog muzika bare groja tikrai ne per garsiai, nes bare yra įrengtas procesorius, per kurį leidžiama muzika negali viršyti jame nustatytų ribinių dažnių. Už garso stiprumą yra atsakingi samdomi didžėjai, su kuriais sutartį pasirašo direktorius. Jis už samdomų didžėjų darbą neatsako. Nurodė, kad jis pats taip pat yra pavaldus direktoriui.

Siekiant patraukti asmenį administracinės atsakomybėn, būtina nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t.y. organiškai tarp savęs susijusių objektyvių ir subjektyvių požymių visumą - objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėties elemento nėra, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

P. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus buvo grindžiama:

- BIRT ataskaitų žiūryklėmis, iš kurių matyti, kad bendrajam pagalbos centrui 2015-02-15, 02.26 val. ir 2015-03-01, 03.08 val. namo gyventoja pranešė, kad iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ garsiai sklinda muzika (b.l. 25, 32);

- J. S. pareiškimais policijai dėl keliamo triukšmo iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 27, 30, 31);

- policijos pareigūno E. P. 2015-02-15 ir 2015-03-01 tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad atvykus pagal gautus iškvietimus buvo nustatyta, jog klube muzika grojo labai garsiai, ji stipriai girdėjosi net lauke, klubo administratorius P. R. atsisakė ją pritildyti (b.l. 26, 33);

- J. S. policijai pateiktu Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-02-09 raštu, kuriame nurodyta, kad 2015-01-17 atlikus laboratorinius triukšmo matavimus J. S. gyvenamosiose patalpose, veikiant barui „(duomenys neskelbtini)“ ir grojant jame didžėjaus leidžiamai muzikai buvo nustatyta, kad triukšmo lygis neviršijo nustatytų leidžiamų verčių. Laboratoriniais matavimais taip pat nustatyta, kad grojant muzikai bare „(duomenys neskelbtini)“, infragarso ir žemo dažnio garsų lygiai viršijo leidžiamus ribinius dydžius (b.l. 28-29).

Apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai E. P. ir S. D. patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, teigdami jog iš jiems atvykus pagal gautus iškvietimus 2015-02-15 ir 2015-03-01 iš baro iš tikrųjų garsiai grojo muzika bei trukdė gyventojams ilsėtis. Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. S. nurodė, kad jos bute nuolat girdisi iš baro, esančio pirmame namo aukšte, sklindanti muzika, trukdanti jiems naktimis ilsėtis, todėl ji ne kartą kreipėsi dėl to į įvairias instancijas.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas – klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R. patvirtino teismui, kad bare maždaug prieš trejus metus yra įmontuotas procesorius, per kurį leidžiama muzika negali viršyti nustatytų dažnių. Skleidžiamų dažnių ribas nustatė į barą iškviesti meistrai, todėl viršyti nustatytas ribas jokios techninės galimybės nėra. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad savaitgaliais bare groja samdomi didžėjai, su kuriais jis pats pasirašo sutartis, didžėjus baro administratoriui yra nepavaldus. Samdomas didžėjus naudoja integruotą baro įrangą, kurios perkelti, neišardant konstrukcijų, jokios galimybės nėra.

Liudytojas N. P., dažnai dirbantis klube „(duomenys neskelbtini)“ didžėjumi, taipogi patvirtino teismui, kad šiame klube yra sustatyti procesoriai, ribojantys leidžiamos muzikos garsą. Šį garsą sureguliuoja specialistai, jis tik atsineša savo ausines ir diskus, naudojasi klubo įranga ir nieko pakeisti negali, t.y. jis gali tik pritildyti muziką, bet negali groti garsiau, negu yra specialistų sureguliuotas garsas. Baro administratorius jokio vaidmens jo grojimu neturi, jis jam nevadovauja, didžėjus tik su klubo direktoriumi pasirašo sutartį, prieš pradėdamas groti.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai atlikus atitinkamus matavimus, buvo nustatyta, kad bare skleidžiamo triukšmo lygis neviršija nustatytų leidžiamų verčių (b.l. 13-20);

Iš teismui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ baro administratoriaus pareigybinio aprašymo matyti, kad baro administratorius yra tiesiogiai pavaldus direktoriui ir pagrindinės jo funkcijos yra greito ir kokybiško klientų aptarnavimo užtikrinimas, barmenų darbo priežiūra ir kontrolė, barmenų apmokymai ir testavimas, nesklandumų su klientais sprendimas, grynųjų pinigų keitimas kasoje, baro apyvartos inkasavimas, kasos žurnalų pildymas, baro atidarymas ir uždarymas (b.l. 92-93). Baro administratoriaus pareigybiniame aprašyme pareigos atsakyti už bare sklindančią muziką nėra.

ATPK 183 straipsnis numato administracinę atsakomybę, jeigu šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, yra trikdoma viešoji rimtis. ATPK 183 straipsnis yra skirtas reglamentuoti pavienius, atsitiktinius viešosios rimties trikdymo atvejus, kai dėl nenuolatinių, atsitiktinių fizinių ar juridinių asmenų trikdoma viešoji rimtis.

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 26 dalį triukšmo šaltinis yra bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą, o šio straipsnio 25 dalis triukšmo šaltinio valdytoją apibūdina kaip triukšmo šaltinio savininką arba kitą asmenį, teisėtai valdantį triukšmo šaltinį. Šio straipsnio 13 dalimi stacionariu triukšmo šaltiniu įvardijamas toks triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. Baro „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma ūkinė veikla yra nuolat susijusi su muzikos (triukšmo) skleidimu, todėl baras pagal minėtas Įstatymo nuostatas yra stacionarus triukšmo šaltinis, kurio savininkas (triukšmo šaltinio valdytojas) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Vertinant tai, kad P. R. administruojamas baras „(duomenys neskelbtini)“ užsiima nuolatine triukšmo sklaida, todėl ginčijamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija šiuo atveju P. R. veiksmus negalėjo kvalifikuoti pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, numatančiu atsakomybę už viešosios tvarkos trikdymą, nes dėl pažeidimų pagal Triukšmo valdymo įstatymą asmenys (triukšmo šaltinių valdytojai) administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiami pagal specialią ATPK normą - 42⁴ straipsnį už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą (nutartys II-903-414/2010; II-210-189/2011).

Be to, kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad baro „(duomenys neskelbtini)“ savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už stacionaraus triukšmo šaltinio valdytojo galimai padarytus priešingus teisei veiksmus privalėtų atsakyti įmonės, kuriai priklauso baras, atsakingas atstovas. P. R. yra tik baro „(duomenys neskelbtini)“ administratorius, kuris yra pavaldus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir kurio pagrindinė pareiga yra rūpintis kokybišku klientų aptaranavimu ir su tuo susijusiais klausimais. Baro administratoriaus pareigybiniame aprašyme nėra numatytos pareigos kontroliuoti skleidžiamos muzikos garsą. Tai, kad baro administratorius jokios įtakos skleidžiamam bare garsui neturi, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai - klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R. ir samdomas didžėjus N. P.. Už baro įrengtą garso izoliaciją bei įrangą, ribojančią skleidžiamos muzikos garsą, yra atsakingas juridinio asmens, kuriam priklauso baras, įgaliotas atstovas, kuriuo gali būti direktorius ar kitas jo įgaliotas asmuo.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad P. R. nėra tinkamas jam inkriminuojamo teisės pažeidimo atsakomybės subjektas, kadangi jis nėra atsakingas už bare skleidžiamos muzikos garsą, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (subjekto) (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Kadangi nesant bent vieno pažeidimo sudėties elemento, šiuo atveju subjekto, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kiti inkriminuojamo pažeidimo sudėties elementai nenagrinėjami.

Esant nurodytoms priežastims bei vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2015 m. balandžio 1 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-28318444-15 panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena P. R. atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 1 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-28318444-15 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną P. R. atžvilgiu pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.