Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-28 · Administracinė byla Nr. I-5834-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-28
Bylos Nr.
I-5834-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00478-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5834-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00478-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. M. skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis į Lukiškių TI-K atvyko 2015-05-20 ir yra laikomas jame iki skundo teismui surašymo dienos (2016-02-01). Nurodė, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, plotas neatitiko keliamų reikalavimų, joje buvo laikomas su 2-3 asmenimis. Pareiškėjas teigė, kad sanitarinio mazgo įrengimas kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. jis buvo įrengtas prie kameros durų (stebėjimo langelio), todėl naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, jis buvo žeminamas. Nurodė, kad kamerų sanitarinė būklė buvo bloga, jose yra drėgna, blogas apšvietimas, tai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai ir regėjimui. Teigė, kad medicininis aptarnavimas Lukiškių TI-K blogas – norint gauti gydytojo konsultaciją reikia rašyti prašymą, o konsultacijos laukti iki 10 parų. Gydytojai neišrašė reikalingų vaistų, tačiau ragino įsigyti juos už savo lėšas arba prašyti artimųjų. Teigė, kad dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų buvo žeminamas, buvo pažeidžiamos jo teisės. Patirtą neturtinę žalą įvertino 8 000 Eur.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–16). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2015-05-20 iki skundo surašymo dienos (2016-02-01). Atsakovo atstovas teigė, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų, stalai įrengiami tokio dydžio, kad tilptų kamerose, daugelis asmenų naudoja medinę spintelę kaip stalą ir tokiu būdu visi kameroje gali valgyti atsisėdę. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti. Sudaromos sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius. Patalynė išduodama laikantis nustatytų normų. Pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius, su jais bendrauja laikydamiesi nustatytų reikalavimų bei bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Teigė, kad pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-05-20 iki skundo teismui surašymui dienos (2016-02-01). Vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtas nuo 2015-05-20 iki skundo surašymo teismui dienos, t. y. 2016-02-01 (b. l. 10–11).

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2015-05-20 iki 2015-02-01 buvo laikomas kamerose Nr. 119, 122, 162, 172, 184, 192, 197. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti šiais laikotarpiais: 2015-05-22 – 2015-05-25, 2015-06-04 – 2015-06-07, 2015-06-09 – 2015-06-15, 2015-06-17 – 2015-07-29 (b. l. 10–11). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 58 paras buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus – jam teko nuo 2,65 iki 3,54 kv. m. ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jame trūko privatumo. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) (toliau – ir HN 76:2010) 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 13–14) nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas kamerose buvo laikomas su kitais asmenimis, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas buvo drėgna. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; 26 punktas nustatė, kad santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. Tokie patys santykinės drėgmės rodikliai nustatyti ir HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punkte, o 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 14), kad Lukiškių TI-K visos kameros yra vėdinamos natūraliai per atidaromus langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-24 patikrinimo akto (b. l. 55-57) matyti, kad kameroje Nr. 285 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-06-04 iki 2015-07-30) santykinė oro drėgmė buvo 36,8 proc. ir tai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kameroje buvo įrengtas vėdinimui pritaikytas langas, šios aplinkybės atitiko HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-02-11 pažymos (b. l. 21) matyti, kad pareiškėjas su prašymais ar skundais ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K direktorių nesikreipė. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl per didelės drėgmės jo laikymo Lukiškių TI-K metu laiko neįrodytais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo blogas apšvietimas, tai turėjo įtakos jo sveikatai ir regėjimui. HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pagal HN 76:2010 23 punktą gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-24 patikrinimo akto (b. l. 55-57) matyti, kad kameroje Nr. 285 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-06-04 iki 2015-07-30) dirbtinė dieninė apšvieta buvo 490 lx., o naktinė – 19,9 lx ir atitiko nustatytus reikalavimus. Iš 2015-10-26 patikrinimo akto (b. l. 51-52) matyti, kad kameroje Nr. 122 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-05-20) dirbtinė dieninė apšvieta buvo 303,3 lx., o naktinė – 15,6 lx ir atitiko nustatytus reikalavimus. 2015-10-12 patikrinimo aktas (b. l. 75-76) įrodo, kad kameroje Nr. 184 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-11-25 iki 2015-12-27) dirbtinė apšvieta buvo 219,8 lx ir taip pat atitiko reikalavimus. Nors pareiškėjas teigė, kad netinkamas apšvietimas pakenkė jo regėjimui, tačiau iš į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas dėl regėjimo sutrikimų nesiskundė (b. l. 25-40). Todėl teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pareiškėjo teiginius dėl per silpno apšvietimo ir padarytos žalos jo sveikatai laiko neįrodytais.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerų sanitarinė būklė buvo bloga, tačiau konkrečių kamerų ir pažeidimų jose nenurodė. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą 2015-03-24 patikrinimo aktą (b. l. 55-65) nustatė, kad kameroje Nr. 285 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-06-04 iki 2015-07-30) buvo atšokusių lubų dažų, iš 2015-10-30 patikrinimo akto matyti (b. l. 69-70), kad šie pažeidimai nebuvo pašalinti. 2015-06-19 patikrinimo aktu (b. l. 71-72) nustatyta, kad kameroje Nr. 192 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-10-05 iki 2015-11-24) buvo nusilupusių sienų dažų, sienų paviršius nebuvo tinkamas lengvam valymui, tačiau 2015-10-30 patikrinimo aktu (b. l. 73-74) nustatyta, kad minėti pažeidimai yra pašalinti. Nusilupę lubų dažai, nelygi lubų danga 2015-10-12 patikrinimo aktu buvo nustatyti ir kameroje Nr. 184 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-11-24 iki 2015-12-17). Minėti aktai patvirtina HN 76:2010 28 punkto, kuriame numatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, pažeidimą. Todėl teismas laiko įrodytu, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu tam tikrą laiką buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis nustatytų higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde teigė, kad medicininis aptarnavimas Lukiškių TI-K buvo blogas – norint gauti gydytojo konsultaciją reikėjo rašyti prašymą, o konsultacijos laukti iki 10 parų, gydytojai neišrašė reikalingų vaistų, tačiau ragino įsigyti juos už savo lėšas arba prašyti artimųjų. HN 76:2010 13 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti užtikrinta sveikatos priežiūra. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 8 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Teismas iš Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-10 pažymos (b. l. 24) nustatė, kad pareiškėjas, atvykęs 2015-05-20 pirminės gydytojų apžiūros metu nusiskundimų neišsakė, informavo apie 2013 m. atsiradusią dešinės plaštakos žaizdą. 2015-05-21, 2015-06-08, 2015-07-02, 2015-07-16, 2015-08-13, 2015-10-22 buvo apžiūrimas gydytojo dermatologo, skiriamas gydymas. Pagal suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalą prašymų vidaus ligų gydytojui ar šeimos gydytojui registruota nebuvo. Į bylą pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija įrodo, kad pareiškėjui buvo išduoti vaistai 2015-06-09, 2015-07-16, 2015-08-13, 2015-10-22 (b. l. 37, 38, 40), jam buvo teikiamos ir bendrosios sveikatos priežiūros, odontologo bei psichiatro paslaugos (b. l. 25-40). Iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-02-11 pažymos (b. l. 21) matyti, kad pareiškėjas su prašymais ar skundais ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K direktorių nesikreipė. Todėl teismas vertina, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tinkamai vykdė jiems priskirtas pareigas užtikrindami galimybę pareiškėjui pasinaudoti būtinomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 16 straipsniai). Teisinius santykius dėl iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos. Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti suformuota praktika, ginčas dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu asmeniui, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (2015 m. gegužės 22 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-60/2015).

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 58 paras per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjas buvo laikomas neatitinkančiose higienos normų kamerose. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pakankamai ilgą pažeidimų trukmę ir pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo nuolatinio pobūdžio, tai, kad pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 8 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiškėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visą parą, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtą neturtinę žalą, kai pareiškėjas buvo laikomas areštinėje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, 2016 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiškėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas 14 dienų areštinėje buvo laikomas sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 600 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,

nusprendžia:

pareiškėjo M. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras