- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- eI2-2451-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00037-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
2020 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. D. (I. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Inspekcija) priteisti 93 596,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 40 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2006 m. iki 2017 m. liepos 10 d. VDI ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tačiau dėl patirto psichologinio persekiojimo bei žmogaus teisių negerbimo buvo priverstas palikti tarnybą šaliu susitarimu. Paaiškino, jog psichologinis spaudimas darbovietėje prasidėjo jam įvykdžius savo pilietinę pareigą – įžvelgęs neskaidrų valstybinių lėšų naudojimą, pateikė oficialų pareiškimą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – ir STT), ko pasekmėje jam Inspekcijoje buvo sudarytos nepakeliamos darbo sąlygos.
Pareiškėjas teigia, jog Inspekcijos diskriminaciniai bei neteisėti veiksmai pasireiškė įvairiomis formomis. Pareiškėjas pabrėžia, jog 2016 m. dirbdamas VDI Klaipėdos skyriaus darbo inspektoriaus pareigose dirbo ypatingai dideliu krūviu – konsultavo žmones telefonu, rašė procesinius dokumentus skirtus teisminiams ginčams, atstovavo Inspekciją sudėtinguose bylose, vykdė planinius bei neplaninius patikrinimus, neturėjo pastabų ar papeikimų, tačiau iš visų VDI Klaipėdos skyriuje dirbusių darbo inspektorių 2016 m. negavo naujametinės išmokos, buvo kliudoma kelti kvalifikacinę klasę ar kategoriją. Kolegas buvo pradėta įtikinėti, jog jis būdamas neįgalus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo yra našta kitiems darbo inspektoriams. Buvo atliekami teisiškai nepagrįsti jo atliktų darbų patikrinimai, taip žeminant jo orumą bei dalykinę reputaciją ir t. t.
Teigia, jog persekiojimas bei psichologinis spaudimas nesibaigė jam nutraukus tarnybinius santykius. Po to kai nutrūko jo ir Inspekcijos tarnybos santykiai, VDI neteisėtai naudojo pareiškėjo asmeninius duomenis, menkino pareiškėjo dalykinę reputaciją. 2018 m. sausio 3 d. Inspekcijos internetiniame tinklalapyje paskelbtoje Valstybinės darbo inspekcijos kovos su korupcija programos 2015-2019 priemonių plano įgyvendinimo vertinimo ataskaitoje Nr.12.02B-01 be pareiškėjo sutikimo buvo paviešinti jo asmeniniai duomenys, nepagrįstai apkaltino korupciniais reiškiniais, taip menkindama jo dalykinę reputaciją. Paaiškino, jog palikęs tarnybą, pradėjo dirbti privačiame sektoriuje – teikė konsultacines paslaugas. Dėjo dideles pastangas surasti klientų, o potencialūs klientai paprastai pasidomi apie asmenį iš kurio planuoja pirkti teisines paslaugas.
Akcentuoja, jog dėl VDI taikytos diskriminacijos laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. liepos 10 d. bei ankstesniais laikotarpiais, jis nuolat jautė stresą, neigiamus išgyvenimus, buvo pažeista jo garbė, orumas ir dalykinė reputacija, todėl jam buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala. Pareiškėjas nurodo, jog prašomą priteisti turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jeigu būtų tęsęs darbą VDI Klaipėdos skyriuje. Todėl prašo priteisti prarasto darbo užmokesčio kompensaciją už 5 metus. Pareiškėjo teigimu Ministerijai buvo žinoma apie VDI daromus pažeidimus, diskriminacinio pobūdžio veiksmus jo atžvilgiu, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų jiems užkirsti kelio, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti solidarią civilinę atsakomybę Inspekcijos ir Ministerijos atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą teigia, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atkreipia dėmesį, jog 2016 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu paskirtos vienkartinės išmokos, dėl kurių skundžiasi pareiškėjas, buvo tikslinio pobūdžio, t. y. paskatinti VDI darbuotojus, ženkliai prisidėjusius prie vienos iš prioritetinių funkcijų įgyvendinimo – nelegalaus darbo kontrolės. Pareiškėjas nelegalaus darbo kontrolės praktiškai nebevykdė, jo paties prašymu jam VDI Klaipėdos skyriuje buvo priskirta asmenų konsultavimo funkcija. Taigi, įsakymu skiriant vienkartines išmokas už nelegalaus darbo kontrolę, VDI vadovas atsižvelgė į VDI teritorinių skyrių vedėjų pasiūlymus, nekvestionavo jų sprendimo dėl vieno ar kito VDI inspektoriaus įtraukimo į skatinamųjų sąrašą. Šiuo paaiškinimu gali tik patvirtinti, kad Pareiškėjas nebuvo nei VDI vadovo, nei VDI Klaipėdos skyriaus vadovybės sprendimu nei įtrauktas, nei išbrauktas iš VDI inspektorių, kuriems skirtos išmokos, sąrašo, kadangi jokiuose siūlymuose skatinti darbuotojus, jo nebuvo.
Pareiškėjas psichologinį smurtą jo atžvilgiu ir vertimą palikti užimamas pareigas įrodinėja šiais pavyzdžiais – nurodo, kad VDI vadovų psichologinio spaudimo ir persekiojimo veiksmai pasireiškė, kai jis baigė inspektuoti (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškina, kad Pareiškėjas tyrė A. G. prašymą, 2017 m. kovo 10 d. persiųstą iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ir 2017 m. kovo 28 d. tiesiogiai iš A. G. gautą prašymą dėl (duomenys neskelbtini) neapskaityto naktinio ir viršvalandinio darbo; 2017 m. balandžio 7 d. baigė Įmonės inspektavimą ir A. G. teikė atsakymą, po kurio 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje prasidėjo minėto inspektavimo teisiškai nereglamentuotas tikrinimas. Pažymi, jog pakartotinis įmonės inspektavimas pradėtas 2017 m. balandžio 19 d. VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje gavus A. G. skundą, kuriame jis skundžia VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą bei pareiškėjo veiksmus (nekompetentingą tyrimą).
Pakartotino skundo tyrimą pavesta atlikti VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo (toliau – AATT) skyriui ir 2017 m. gegužės 31 d. pateikė išvadas Nr. D-30 „Dėl A. G. skundo“, kurių pagrindu priimtas sprendimas Nr. SD-25-6801. AATT skyriaus išvadose konstatuota, kad Pareiškėjas galimai pažeidė VDI veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nes neišnaudojo visų VDI veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytos galimybės visapusiškai išnagrinėti pirminius skundus dėl darbo įstatymų pažeidimų; nepasinaudojo galimybe pratęsti pirminių skundų tyrimo terminą, kai nebuvo galimybės per nustatytą terminą pateikti atsakymą ir be teisinio pagrindo jų (skundų) tyrimą nutraukė. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į AATT skyriaus išvadą, 2017 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Apie tarnybinio nusižengimo tyrimą Pareiškėjui buvo žinoma – 2017 m. birželio 2 d. Nr. AD-15 ir 2017 m. birželio 6 d. Nr. AD-18 jam buvo išsiųsti elektroniniai dokumentai, patalpinti ir registruoti VDI DSS IS sistemoje. Pareiškėjas paaiškinime pateikė savo nepagrįstą nuomonę dėl neva A. G. skundo klastojimo, parodė nenorą ar negebėjimą bendrauti dalykiškai, teikti paaiškinimus dėl tyrimo esmės, pripažinti savo klaidas, reiškė nepagrįstą nepasitikėjimą kitais Inspekcijos tarnautojais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo jo asmens duomenų neteisėtą naudojimą oficialiame VDI interneto tinklalapyje. Informuojame, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau- VDAI) 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 3R-218 (2.13-1.) „Dėl I. D. 2018-12-16 pareiškimo“, kuriame nors ir buvo konstatuota, kad VDI neteisėtai, nesant nei vieno Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir nesant nei vienos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 6 str. 1 d. teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos, tvarkė pareiškėjo duomenis, bei priimtas sprendimas pripažinti pareiškėjo pareiškimą pagrįstu, pareikšti VDI papeikimą, duoti nurodymą VDI skelbti asmens duomenis tik vadovaujantis BDAR 6 str. 1 d. reikalavimais ir įpareigoti informuoti apie Sprendimo įvykdymą iki 2019-04-05, VDI Sprendimą įvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skunde išdėstytais argumentais ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjas nenurodo, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja Ministerijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, jo, kaip asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių Ministerijos veiksmų (neveikimo) patyrė turtinę bei neturtinę žalą, atžvilgiu. Ministerija nėra ir niekada nebuvo pareiškėjo darbdavys, todėl ji negalėjo atsakyti už galimai pareiškėjui darbdavio taikytą psichologinį persekiojimą ir ar galimai neteisėtai atliktus veiksmus. Pažymi, kad Ministerijos įgaliojimai Inspekcijos atžvilgiu apsiriboja įgaliojimais įstaigos vadovui. Ministerijai teisės aktais nesuteikti valdingi įgaliojimai sprendžiant įstaigos vidaus administravimo, valdymo ir darbuotojų veiklos klausimais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsniu biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuriam įstatymo yra pavesta organizuoti įstaigos darbą, užtikrinti, kad būtu laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, nustatyta tvarka priimti ir atleisti darbuotojus.
Nesant imperatyvių teisės aktų nuostatų, kurias tariamai pažeidė Ministerija, pažymint, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Ministerijos nuomone, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog ji pažeidė teisės aktus ir taip atliko neteisėtus veiksmus, todėl jo reikalavimas dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas I. D. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Inspekcijos ir Ministerijos valstybės tarnautojų veiksmų. Pareiškėjas skunde prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos bei Ministerijos, priteisti 93 596,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 40 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teigia, jog iki 2017 m. liepos 10 d. VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje ėjo vyr. darbo inspektoriaus pareigas. Akcentuoja, jog jam buvo sudarytos nepakeliamos darbo sąlygos, pasireiškusios psichologiniu smurtu, diskriminacija, persekiojimu, todėl buvo priverstas palikti tarnybą. Pareiškėjas nurodo, jog psichologinis smurtas bei diskriminaciniai veiksmai darbo vietoje pasireiškė šiais veiksmais: 1) 2016 m. pabaigoje, nesant teisėto pagrindo jam nebuvo išmokėta vienkartinė piniginė išmoka; 2) 2017 m. gegužės mėn. jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstas tarnybinis patikrinimas.
Taip pat pareiškėjas nurodo, jog nutrūkus tarnybos santykiams, diskriminaciniai veiksmai jo atžvilgiu nesibaigė. Pažymi, kad 2018 m. VDI interneto tinklalapyje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo paviešinti jo asmens duomenys, o 2019 m. VDI paskelbtuose konkursuose, valstybės tarnautojo pareigoms užimti, jam nepagrįstai užkirstas kelias juose dalyvauti, kadangi konkursuose buvo keliamas reikalavimas turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Dėl vienkartinės piniginės išmokos
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2016-10-01 iki 2017-01-01) 27 straipsnio 1 dalis numato, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojai skatinami: 1) padėka; 2) vardine dovana; 3) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka (Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali Aprašo redakcija galiojusi nuo 2016-04-16 iki 2019-09-01). Vadovaujantis Aprašo 2 punktu vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą tarnybą šiais atvejais: 1) labai gerai ar gerai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kalendoriniais metais; 2) valstybės tarnautojams atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis; 3) įstatymo nustatytų švenčių progomis; 4) valstybės tarnautojų gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis; 5) valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidus juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos. Sprendimą dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras. Jeigu statutinių valstybės tarnautojų veiklą reguliuojančiuose statutuose ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme nurodyti kiti turintys teisę juos skatinti asmenys, taikomos statutų ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatos (Aprašo 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-695-08 nurodė, kad aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje paminėtą nuostatą lingvistiškai, atsižvelgus į vartojamą konstrukciją „gali skatinti“, darytina išvada, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo neturi pareigos skatinti valstybės tarnautojo, priešingai, jam teisės aktų nustatytose ribose suteikiama diskrecijos teisė spręsti, ar valstybės tarnautojas iš tiesų nepriekaištingai atliko savo pareigas ir ar, atsižvelgiant į tai, valstybės tarnautojas skatintinas, be to, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę pasirinkti, kokia forma valstybės tarnautojas bus skatinamas. Remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei teisminę praktiką darytina išvada, jog nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Apraše nėra nustatyti atvejai, kada valstybės tarnautoją į darbą priėmęs asmuo turi imperatyvią prievolę skatinti valstybės tarnautoją, skiriant jam vienkartinę piniginę išmoką.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 30 d. VDI Teisės skyriaus vedėja Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl ypatingos svarbos užduoties“. Tarnybiniame pranešime akcentuojama, kad 2016 m. VDI buvo įtraukta į Vyriausybės vienos iš prioritetinių sričių „Mokesčių surinkimo gerinimas, išmaniosios mokesčių administravimo sistemos diegimas“ įgyvendinimą. Įgyvendindama šį Vyriausybės veiklos prioritetą, VDI 2016 metais aktyviai vykdė ūkio subjektų, mokančių darbo užmokestį, mažesnį už minimalųjį arba mažesnį už atitinkamos ekonominės veiklos ar apskrities vidurkį, planinius nelegalaus darbo patikrinimus. Minėtame tarnybiniame pranešime siūloma VDI teritorinių ir administracijos skyrių darbo inspektoriams – nelegalaus darbo kontrolės grupių nuolatiniams nariams, darbo inspektoriams kurie ženkliai prisidėjo vykdant efektyvią nelegalaus darbo kontrolę ir administracijos darbuotojams, kurie teikė metodinę pagalbą, dalyvavo planuojant patikrinimus bei apibendrinant rezultatus, skirti vienkartines pinigines išmokas.
Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Aprašo 2.2 punktu ir atsižvelgdamas į minėtą 2016 m. lapkričio 30 d. tarnybinį pranešimą, 2016 m. gruodžio 21 d. priėmė įsakymą Nr. EPK-417 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų atlikus ypatingos svarbos užduotį skyrimo“. Vyriausiasis valstybinės darbo inspektorius minėtu įsakymu nusprendė skirti VDI darbo inspektoriams, svariai prisidėjusiems vykdant užduotis nelegalaus darbo kontrolės skirtyje, vienkartines pinigines išmokas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog vienkartinės piniginės išmokos buvo skirtos tik VDI darbo inspektoriams, kurie vykdė užduotis nelegalaus darbo kontrolės srityje. Toks piniginių išmokų paskirstymas numatytas Aprašo 2.2 punkte.
Pareiškėjas skunde teigia, kad 2016 m. vykdydamas savo funkcijas konsultavo žmonės telefonu bei žodžiu, rengė procesinius dokumentus teisminiuose ginčuose, atstovavo Inspekciją teismo posėdžiuose ir vykdė planinius bei neplaninius inspektavimus. Įvertinus anksčiau paminėtą konstatuotina, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas 2016 m. vykdė užduotis nelegalaus darbo kontrolės srityje, todėl akivaizdu, jog jis neprisidėjo prie vienkartinės ypatingos svarbos užduoties įvykdymo.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nesutikdamas su vienkartinių piniginių išmokų paskirstymu 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. vasario 20 d. ir 2017 m. vasario 27 d. pateikė skundus STT dėl galimai neskaidraus lėšų skirstymo Inspekcijoje ir diskriminavimo apraiškų jo atžvilgiu. STT Klaipėdos valdyba išnagrinėjusi pareiškėjo skundus 2017 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtame nutarime teigiama, kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kad VDI darbuotojai ir vadovai būtų tyčia suklastoję dokumentus ir piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Nustatyta, jog VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas pats sau neskyrė jokios išmokos ir neturėjo kompetencijos ją pasiskirti. Iš surinktos medžiagos matyti, jog 2016 m. skirstant vienkartines išmokas pagrindas buvo Inspekcijos Teisės skyriaus vedėjos 2016 m. lapkričio 30 d. tarnybinis pranešimas. Remiantis minėtomis aplinkybėmis padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad skiriant vienkartines pinigines išmokas buvo nusikalstamos veikos požymių pvz. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Vadovaujantis anksčiau minėtų aplinkybių bei nurodyto teisinio reguliavimo visuma konstatuotina, jog VDI, skirstydama vienkartines pinigines išmokas, veikė nepažeisdama teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas šioje apimtyje dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl tarnybinio patikrinimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad po jo kreipimosi į STT, darbe prasidėjo psichologinis smurtas, priekabiavimas, buvo siekiama sukelti nepakeliamas darbo sąlygas. Dėl psichologinio persekiojimo ne kartą raštu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą, STT vadovą, Ministrą Pirmininką. Akcentuoja, kad 2017 m. balandžio 7 d. baigė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įmonė) inspektavimą, tačiau VDI 2017 m. balandžio pabaigoje pradėjo neteisėtą atlikto inspektavimo patikrinimą ir nepagrįstai jam taikė tarnybinę atsakomybę.
Inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius išnagrinėjęs minėtą skundą 2017 m. gegužės 31 d. priėmė išvadas „Dėl A. G. skundo“ Nr. D-30. Išvadose teigiama, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. SD-03-4346, kuriame nurodė, jog kreipėsi į įmonę dėl tachografų duomenų pateikimo už A. G. dirbtą laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. bei nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., tačiau įmonės direktorė nepateikė duomenų, reikalingų skundo tyrimui atlikti. Pareiškėjas sprendime pažymi, kad buvo imtasi visų galimų priemonių gauti reikalingus dokumentus ir atlikti inspektavimą, bet dėl objektyvių priežasčių (įmonės direktorės nėštumo ir gimdymo atostogų) nėra galimybės taikyti administracinę atsakomybę įmonės atstovei dėl dokumentų nepateikimo ir jų neišsaugojimo, todėl tyrimas nutraukiamas. Išvadoje akcentuojama, kad remiantis Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių nuostatomis, skundas laikomas išnagrinėtu pilnai ir kokybiškai, jei atsakyta į visus jame pateiktus klausimus pagal VDI kompetenciją, nepažeidžiant nustatytų terminų. Už skundų tyrimo kokybę atsako juos tyrę Inspekcijos tarnautojai ir darbuotojai, o už skundų tyrimo vilkinimą bei neobjektyvų jų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą, atsakingiems asmenims inicijuojamas tarnybinis patikrinimas. Atkreipia dėmesį, kad VDI veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės nutraukti tyrimo dėl kitų priežasčių, pvz. dėl darbdavį atstovaujančio asmens atostogų, reikalaujamų dokumentų nepateikimo ir pan., todėl 2017 m. gegužės 31 d. išvadoje siūloma inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius susipažinęs su Inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius 2017 m. gegužės 31 d. išvada, 2017 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. SD-25-6801 „Sprendimas dėl A. G. skundo“. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius minėto sprendimo 3 punktu nusprendė inicijuoti pareiškėjo veiksmų (neveikimo) tarnybinį patikrinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 6 dalis). Analizuojant Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančią informaciją matyti, kad pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. EV-117 „Dėl I. D. tarnybinio nusižengimo“ neskundė teismui, todėl darytina išvada, kad jis sutiko su tokiu jo veiksmų vertinimu ir kvalifikavimu.
Remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam dirbant VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje, jis patyrė psichologinį smurtą, buvo persekiojamas, diskriminuojamas ir pan., todėl pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos veiksmų neteisėtumo šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl diskriminuojančių konkurso sąlygų
Pareiškėjas skunde teigia, kad jau nutrūkus tarnybos santykiams, Valstybės tarnybos departamento internetiniame tinklalapyje rado informaciją, kad VDI paskelbė konkursą darbo inspektoriaus pareigoms užimti, tačiau jis neatitiko vieno iš konkurso imperatyvios sąlygos – turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimo, todėl neturėjo teisės dalyvauti šiame konkurse. Paaiškino, jog dėl turimos regėjimo negalios neturi galimybės įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimo, todėl dėl šio diskriminacinio reikalavimo buvo nepagrįstai apribota jo teisė norimą darbą.
Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog reikalavimas vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybei užimti – turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą nėra perteklinis bei diskriminacinis.
Dėl neteisėto pareiškėjo asmens duomenų paviešinimo
Pareiškėjas skunde teigia, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei neturint jo asmeninio sutikimo, Inspekcijos interneto tinklapyje, Valstybinės darbo inspekcijos kovos su korupcija programos 2015-2019 priemonių plano įgyvendinimo vertinimo ataskaitos Nr.12.02.B-01 2.4 dalyje paviešino jo asmens duomenis ir be jokio teisinio pagrindo susiejo jį su korupcijos reiškiniais Inspekcijoje. Pabrėžia, jog ši informacija pakenkė jo dalykinei reputacijai, kadangi nutrūkus tarnybos santykiams jis pradėjo dirbti privačiame sektoriuje.
Dėl sąlygų žalos atlyginimui
Pareiškėjas turtinę žalą apibrėžė skaičiuodamas laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2035 m. balandžio mėn., kai jis sulauks pensijos amžiaus, o reikalavimą ją priteisti grindė tuo, kad tikslingai buvo ribojama jo teisė dalyvauti konkurse valstybės tarnautojo pareigybei užimti, nustačius reikalavimą (turėti teisę vairuoti transporto priemonę). Teismas analizuodamas šias aplinkybes aukščiau išdėstytais argumentais konstatavo, kad Inspekcija nepažeidė teisinio reguliavimo ir reikalavimas vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybei užimti – turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą nėra perteklinis bei diskriminacinis.
Įvertinus šiame sprendime pareiškėjo nurodytų aplinkybių iš kurių kildinama turtinė žala visumą, konstatuotina, kad turi būti nustatytos būtinosios CK 6.271 straipsnyje numatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, pirmiausia nėra pagrįstas pats turtinės žalos padarymo faktas, o taip pat nenustatyti valstybės institucijų neteisėti veiksmai, kurie sąlygotų Lietuvos valstybės prievolę atlyginti turtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kaip jau nurodyta teismo sprendime, VDI pažeisdama teisės aktų reikalavimus paviešino pareiškėjo asmens duomenis, t. y. yra nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl minėtos informacijos neteisėto paviešinimo buvo pakenkta jo dalykinei reputacijai. Nepagrįstas kenkimas asmens dalykinei reputacijai yra pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Pareiškėjas skunde prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VDI bei Ministerijos priteisti 40 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kurią tik sąlyginai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (be kita ko) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Tačiau tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018 ir kt.).
Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.)
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančiu pagrįstai teigti, kad dėl VDI internetiniame tinklalapyje nepagrįstai paviešintos informacijos buvo pakenkta jo dalykinei reputacijai, buvo pažeminta jo garbė bei orumas, sukeltas sveikatos sutrikimas ir pan. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad Inspekcija, paviešindama pareiškėjo asmens duomenis, sąmoningai siekė pažeminti pareiškėją, pakenkti jo dalykinei reputacijai. Pažymėtina, kad Inspekcija susipažinusi su VDAI 2019 m. kovo 8 d. sprendimu pažeidimą pašalino ir šiuo metu skunde nurodyta negatyvi informacija apie pareiškėją nebėra viešai prieinama. Teismo nuomone tai įrodo, kad pareiškėjui nebuvo padaryta itin didelė moralinė žala, kuri turėtų būti atlyginama pinigais.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir intensyvumą, daro išvadą, kad pareiškėjo vertinamuoju laikotarpiu patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokios apimties bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Todėl pareiškėjo įvertinama ir prašoma priteisti 40 000 Eur suma kaip moralinė kompensacija vertinama kaip nepagrįsta.
Teismas sprendžia, kad, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju vien VDAI 2019 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 3R-218 (2.13-1.) „Dėl I. D. 2018-12-16 pareiškimo“ priėmimas, kuriuo konstatuotas pažeidimas ir VDI paskirtas papeikimas yra pakankama satisfakcija. Įvertinus tai, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. D. (I. D.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, jog pareiškėjo I. D. teisė į asmens duomenų apsaugą buvo pažeista Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paviešinus pareiškėjo asmens duomenis interneto tinklalapyje www.vdi.lt ir tuo padaryta neturtinė žala, kuri kompensuota padaryto teisės pažeidimo pripažinimu Valstybinei asmens duomenų inspekcijai 2019 m. kovo 8 d. priėmus sprendimą Nr. 3R-218 (2.13-1.) „Dėl I. D. 2018-12-16 pareiškimo“. Pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo I. D. skundą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.