Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-06-01 · Administracinė byla Nr. eI2-2451-583/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
eI2-2451-583/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00037-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas
I. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2451-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00037-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 1 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2020 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. D. (I. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Inspekcija) priteisti 93 596,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 40 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2006 m. iki 2017 m. liepos 10 d. VDI ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tačiau dėl patirto psichologinio persekiojimo bei žmogaus teisių negerbimo buvo priverstas palikti tarnybą šaliu susitarimu. Paaiškino, jog psichologinis spaudimas darbovietėje prasidėjo jam įvykdžius savo pilietinę pareigą – įžvelgęs neskaidrų valstybinių lėšų naudojimą, pateikė oficialų pareiškimą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – ir STT), ko pasekmėje jam Inspekcijoje buvo sudarytos nepakeliamos darbo sąlygos.

Pareiškėjas teigia, jog Inspekcijos diskriminaciniai bei neteisėti veiksmai pasireiškė įvairiomis formomis. Pareiškėjas pabrėžia, jog 2016 m. dirbdamas VDI Klaipėdos skyriaus darbo inspektoriaus pareigose dirbo ypatingai dideliu krūviu – konsultavo žmones telefonu, rašė procesinius dokumentus skirtus teisminiams ginčams, atstovavo Inspekciją sudėtinguose bylose, vykdė planinius bei neplaninius patikrinimus, neturėjo pastabų ar papeikimų, tačiau iš visų VDI Klaipėdos skyriuje dirbusių darbo inspektorių 2016 m. negavo naujametinės išmokos, buvo kliudoma kelti kvalifikacinę klasę ar kategoriją. Kolegas buvo pradėta įtikinėti, jog jis būdamas neįgalus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo yra našta kitiems darbo inspektoriams. Buvo atliekami teisiškai nepagrįsti jo atliktų darbų patikrinimai, taip žeminant jo orumą bei dalykinę reputaciją ir t. t.

Teigia, jog persekiojimas bei psichologinis spaudimas nesibaigė jam nutraukus tarnybinius santykius. Po to kai nutrūko jo ir Inspekcijos tarnybos santykiai, VDI neteisėtai naudojo pareiškėjo asmeninius duomenis, menkino pareiškėjo dalykinę reputaciją. 2018 m. sausio 3 d. Inspekcijos internetiniame tinklalapyje paskelbtoje Valstybinės darbo inspekcijos kovos su korupcija programos 2015-2019 priemonių plano įgyvendinimo vertinimo ataskaitoje Nr.12.02B-01 be pareiškėjo sutikimo buvo paviešinti jo asmeniniai duomenys, nepagrįstai apkaltino korupciniais reiškiniais, taip menkindama jo dalykinę reputaciją. Paaiškino, jog palikęs tarnybą, pradėjo dirbti privačiame sektoriuje – teikė konsultacines paslaugas. Dėjo dideles pastangas surasti klientų, o potencialūs klientai paprastai pasidomi apie asmenį iš kurio planuoja pirkti teisines paslaugas.

Akcentuoja, jog dėl VDI taikytos diskriminacijos laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. liepos 10 d. bei ankstesniais laikotarpiais, jis nuolat jautė stresą, neigiamus išgyvenimus, buvo pažeista jo garbė, orumas ir dalykinė reputacija, todėl jam buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala. Pareiškėjas nurodo, jog prašomą priteisti turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jeigu būtų tęsęs darbą VDI Klaipėdos skyriuje. Todėl prašo priteisti prarasto darbo užmokesčio kompensaciją už 5 metus. Pareiškėjo teigimu Ministerijai buvo žinoma apie VDI daromus pažeidimus, diskriminacinio pobūdžio veiksmus jo atžvilgiu, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų jiems užkirsti kelio, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti solidarią civilinę atsakomybę Inspekcijos ir Ministerijos atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą teigia, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, jog 2016 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu paskirtos vienkartinės išmokos, dėl kurių skundžiasi pareiškėjas, buvo tikslinio pobūdžio, t. y. paskatinti VDI darbuotojus, ženkliai prisidėjusius prie vienos iš prioritetinių funkcijų įgyvendinimo – nelegalaus darbo kontrolės. Pareiškėjas nelegalaus darbo kontrolės praktiškai nebevykdė, jo paties prašymu jam VDI Klaipėdos skyriuje buvo priskirta asmenų konsultavimo funkcija. Taigi, įsakymu skiriant vienkartines išmokas už nelegalaus darbo kontrolę, VDI vadovas atsižvelgė į VDI teritorinių skyrių vedėjų pasiūlymus, nekvestionavo jų sprendimo dėl vieno ar kito VDI inspektoriaus įtraukimo į skatinamųjų sąrašą. Šiuo paaiškinimu gali tik patvirtinti, kad Pareiškėjas nebuvo nei VDI vadovo, nei VDI Klaipėdos skyriaus vadovybės sprendimu nei įtrauktas, nei išbrauktas iš VDI inspektorių, kuriems skirtos išmokos, sąrašo, kadangi jokiuose siūlymuose skatinti darbuotojus, jo nebuvo.

Pareiškėjas psichologinį smurtą jo atžvilgiu ir vertimą palikti užimamas pareigas įrodinėja šiais pavyzdžiais – nurodo, kad VDI vadovų psichologinio spaudimo ir persekiojimo veiksmai pasireiškė, kai jis baigė inspektuoti (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškina, kad Pareiškėjas tyrė A. G. prašymą, 2017 m. kovo 10 d. persiųstą iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ir 2017 m. kovo 28 d. tiesiogiai iš A. G. gautą prašymą dėl (duomenys neskelbtini) neapskaityto naktinio ir viršvalandinio darbo; 2017 m. balandžio 7 d. baigė Įmonės inspektavimą ir A. G. teikė atsakymą, po kurio 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje prasidėjo minėto inspektavimo teisiškai nereglamentuotas tikrinimas. Pažymi, jog pakartotinis įmonės inspektavimas pradėtas 2017 m. balandžio 19 d. VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje gavus A. G. skundą, kuriame jis skundžia VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą bei pareiškėjo veiksmus (nekompetentingą tyrimą).

Pakartotino skundo tyrimą pavesta atlikti VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo (toliau – AATT) skyriui ir 2017 m. gegužės 31 d. pateikė išvadas Nr. D-30 „Dėl A. G. skundo“, kurių pagrindu priimtas sprendimas Nr. SD-25-6801. AATT skyriaus išvadose konstatuota, kad Pareiškėjas galimai pažeidė VDI veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nes neišnaudojo visų VDI veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytos galimybės visapusiškai išnagrinėti pirminius skundus dėl darbo įstatymų pažeidimų; nepasinaudojo galimybe pratęsti pirminių skundų tyrimo terminą, kai nebuvo galimybės per nustatytą terminą pateikti atsakymą ir be teisinio pagrindo jų (skundų) tyrimą nutraukė. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į AATT skyriaus išvadą, 2017 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Apie tarnybinio nusižengimo tyrimą Pareiškėjui buvo žinoma – 2017 m. birželio 2 d. Nr. AD-15 ir 2017 m. birželio 6 d. Nr. AD-18 jam buvo išsiųsti elektroniniai dokumentai, patalpinti ir registruoti VDI DSS IS sistemoje. Pareiškėjas paaiškinime pateikė savo nepagrįstą nuomonę dėl neva A. G. skundo klastojimo, parodė nenorą ar negebėjimą bendrauti dalykiškai, teikti paaiškinimus dėl tyrimo esmės, pripažinti savo klaidas, reiškė nepagrįstą nepasitikėjimą kitais Inspekcijos tarnautojais.

Inspekcija nesutinka su Pareiškėjo teiginiais, kad darbe jo atžvilgiu buvo taikomi tyčiniai, neteisėti diskriminaciniai veiksmai bei tyčinis psichologinis persekiojimas – šių faktų Pareiškėjas negalėjo įrodyti. Jei Pareiškėjui ir būtų sudaryta psichologiškai nesaugi darbo aplinka, vargu ar jis norėtų ir toliau tokiomis sąlygomis dirbti, tačiau Pareiškėjas nurodo, kad jis 2019 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais ketino pateikti dokumentus ir dalyvauti konkurse darbo inspektoriaus pareigoms užimti ir toliau tęsti tarnybą VDI. Atkreipia dėmesį, kad nors atliekamo tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau VDI vadovas, įvertinęs tarnybinio nusižengimo konstatavimo pakankamą auklėjamąją ir prevencinę reikšmę, tarnybinės nuobaudos jam neskyrė.

Kaip vieną motyvų dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo Pareiškėjas nurodo tą aplinkybę, jog jam buvo užkirstas kelias dalyvauti konkursuose valstybės tarnautojo pareigoms užimti kaip neatitinkančio vieno iš pareigybei keliamų reikalavimų- turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, kaip esame nurodę VDI paaiškinime Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriui, reikalavimas užimamoms darbo inspektoriaus pareigybėms turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą buvo priimtas dėl objektyvių, VDI veiklos operatyvumą užtikrinančių priežasčių - po VDI struktūros, kuri įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d., pakeitimo VDI neliko nei vienos vairuotojo pareigybės, o inspektorių darbas yra mobilus, jiems būtina vykti į objektus, esančius už miesto ribų, kur nevažiuoja viešasis transportas, dėl to patys VDI inspektoriai privalo vairuoti VDI tarnybinius automobilius.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo jo asmens duomenų neteisėtą naudojimą oficialiame VDI interneto tinklalapyje. Informuojame, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau- VDAI) 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 3R-218 (2.13-1.) „Dėl I. D. 2018-12-16 pareiškimo“, kuriame nors ir buvo konstatuota, kad VDI neteisėtai, nesant nei vieno Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir nesant nei vienos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 6 str. 1 d. teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos, tvarkė pareiškėjo duomenis, bei priimtas sprendimas pripažinti pareiškėjo pareiškimą pagrįstu, pareikšti VDI papeikimą, duoti nurodymą VDI skelbti asmens duomenis tik vadovaujantis BDAR 6 str. 1 d. reikalavimais ir įpareigoti informuoti apie Sprendimo įvykdymą iki 2019-04-05, VDI Sprendimą įvykdė.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skunde išdėstytais argumentais ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėjas nenurodo, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja Ministerijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, jo, kaip asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių Ministerijos veiksmų (neveikimo) patyrė turtinę bei neturtinę žalą, atžvilgiu. Ministerija nėra ir niekada nebuvo pareiškėjo darbdavys, todėl ji negalėjo atsakyti už galimai pareiškėjui darbdavio taikytą psichologinį persekiojimą ir ar galimai neteisėtai atliktus veiksmus. Pažymi, kad Ministerijos įgaliojimai Inspekcijos atžvilgiu apsiriboja įgaliojimais įstaigos vadovui. Ministerijai teisės aktais nesuteikti valdingi įgaliojimai sprendžiant įstaigos vidaus administravimo, valdymo ir darbuotojų veiklos klausimais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsniu biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuriam įstatymo yra pavesta organizuoti įstaigos darbą, užtikrinti, kad būtu laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, nustatyta tvarka priimti ir atleisti darbuotojus.

Nesant imperatyvių teisės aktų nuostatų, kurias tariamai pažeidė Ministerija, pažymint, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Ministerijos nuomone, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog ji pažeidė teisės aktus ir taip atliko neteisėtus veiksmus, todėl jo reikalavimas dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas I. D. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Inspekcijos ir Ministerijos valstybės tarnautojų veiksmų. Pareiškėjas skunde prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos bei Ministerijos, priteisti 93 596,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 40 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teigia, jog iki 2017 m. liepos 10 d. VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje ėjo vyr. darbo inspektoriaus pareigas. Akcentuoja, jog jam buvo sudarytos nepakeliamos darbo sąlygos, pasireiškusios psichologiniu smurtu, diskriminacija, persekiojimu, todėl buvo priverstas palikti tarnybą. Pareiškėjas nurodo, jog psichologinis smurtas bei diskriminaciniai veiksmai darbo vietoje pasireiškė šiais veiksmais: 1) 2016 m. pabaigoje, nesant teisėto pagrindo jam nebuvo išmokėta vienkartinė piniginė išmoka; 2) 2017 m. gegužės mėn. jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstas tarnybinis patikrinimas.

Taip pat pareiškėjas nurodo, jog nutrūkus tarnybos santykiams, diskriminaciniai veiksmai jo atžvilgiu nesibaigė. Pažymi, kad 2018 m. VDI interneto tinklalapyje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo paviešinti jo asmens duomenys, o 2019 m. VDI paskelbtuose konkursuose, valstybės tarnautojo pareigoms užimti, jam nepagrįstai užkirstas kelias juose dalyvauti, kadangi konkursuose buvo keliamas reikalavimas turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Dėl vienkartinės piniginės išmokos

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2016-10-01 iki 2017-01-01) 27 straipsnio 1 dalis numato, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojai skatinami: 1) padėka; 2) vardine dovana; 3) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka (Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali Aprašo redakcija galiojusi nuo 2016-04-16 iki 2019-09-01). Vadovaujantis Aprašo 2 punktu vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą tarnybą šiais atvejais: 1) labai gerai ar gerai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kalendoriniais metais; 2) valstybės tarnautojams atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis; 3) įstatymo nustatytų švenčių progomis; 4) valstybės tarnautojų gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis; 5) valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidus juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos. Sprendimą dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras. Jeigu statutinių valstybės tarnautojų veiklą reguliuojančiuose statutuose ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme nurodyti kiti turintys teisę juos skatinti asmenys, taikomos statutų ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatos (Aprašo 3 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-695-08 nurodė, kad aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje paminėtą nuostatą lingvistiškai, atsižvelgus į vartojamą konstrukciją „gali skatinti“, darytina išvada, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo neturi pareigos skatinti valstybės tarnautojo, priešingai, jam teisės aktų nustatytose ribose suteikiama diskrecijos teisė spręsti, ar valstybės tarnautojas iš tiesų nepriekaištingai atliko savo pareigas ir ar, atsižvelgiant į tai, valstybės tarnautojas skatintinas, be to, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę pasirinkti, kokia forma valstybės tarnautojas bus skatinamas. Remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei teisminę praktiką darytina išvada, jog nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Apraše nėra nustatyti atvejai, kada valstybės tarnautoją į darbą priėmęs asmuo turi imperatyvią prievolę skatinti valstybės tarnautoją, skiriant jam vienkartinę piniginę išmoką.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 30 d. VDI Teisės skyriaus vedėja Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl ypatingos svarbos užduoties“. Tarnybiniame pranešime akcentuojama, kad 2016 m. VDI buvo įtraukta į Vyriausybės vienos iš prioritetinių sričių „Mokesčių surinkimo gerinimas, išmaniosios mokesčių administravimo sistemos diegimas“ įgyvendinimą. Įgyvendindama šį Vyriausybės veiklos prioritetą, VDI 2016 metais aktyviai vykdė ūkio subjektų, mokančių darbo užmokestį, mažesnį už minimalųjį arba mažesnį už atitinkamos ekonominės veiklos ar apskrities vidurkį, planinius nelegalaus darbo patikrinimus. Minėtame tarnybiniame pranešime siūloma VDI teritorinių ir administracijos skyrių darbo inspektoriams – nelegalaus darbo kontrolės grupių nuolatiniams nariams, darbo inspektoriams kurie ženkliai prisidėjo vykdant efektyvią nelegalaus darbo kontrolę ir administracijos darbuotojams, kurie teikė metodinę pagalbą, dalyvavo planuojant patikrinimus bei apibendrinant rezultatus, skirti vienkartines pinigines išmokas.

Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Aprašo 2.2 punktu ir atsižvelgdamas į minėtą 2016 m. lapkričio 30 d. tarnybinį pranešimą, 2016 m. gruodžio 21 d. priėmė įsakymą Nr. EPK-417 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų atlikus ypatingos svarbos užduotį skyrimo“. Vyriausiasis valstybinės darbo inspektorius minėtu įsakymu nusprendė skirti VDI darbo inspektoriams, svariai prisidėjusiems vykdant užduotis nelegalaus darbo kontrolės skirtyje, vienkartines pinigines išmokas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog vienkartinės piniginės išmokos buvo skirtos tik VDI darbo inspektoriams, kurie vykdė užduotis nelegalaus darbo kontrolės srityje. Toks piniginių išmokų paskirstymas numatytas Aprašo 2.2 punkte.

Pareiškėjas skunde teigia, kad 2016 m. vykdydamas savo funkcijas konsultavo žmonės telefonu bei žodžiu, rengė procesinius dokumentus teisminiuose ginčuose, atstovavo Inspekciją teismo posėdžiuose ir vykdė planinius bei neplaninius inspektavimus. Įvertinus anksčiau paminėtą konstatuotina, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas 2016 m. vykdė užduotis nelegalaus darbo kontrolės srityje, todėl akivaizdu, jog jis neprisidėjo prie vienkartinės ypatingos svarbos užduoties įvykdymo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nesutikdamas su vienkartinių piniginių išmokų paskirstymu 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. vasario 20 d. ir 2017 m. vasario 27 d. pateikė skundus STT dėl galimai neskaidraus lėšų skirstymo Inspekcijoje ir diskriminavimo apraiškų jo atžvilgiu. STT Klaipėdos valdyba išnagrinėjusi pareiškėjo skundus 2017 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtame nutarime teigiama, kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kad VDI darbuotojai ir vadovai būtų tyčia suklastoję dokumentus ir piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Nustatyta, jog VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas pats sau neskyrė jokios išmokos ir neturėjo kompetencijos ją pasiskirti. Iš surinktos medžiagos matyti, jog 2016 m. skirstant vienkartines išmokas pagrindas buvo Inspekcijos Teisės skyriaus vedėjos 2016 m. lapkričio 30 d. tarnybinis pranešimas. Remiantis minėtomis aplinkybėmis padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad skiriant vienkartines pinigines išmokas buvo nusikalstamos veikos požymių pvz. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Vadovaujantis anksčiau minėtų aplinkybių bei nurodyto teisinio reguliavimo visuma konstatuotina, jog VDI, skirstydama vienkartines pinigines išmokas, veikė nepažeisdama teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas šioje apimtyje dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl tarnybinio patikrinimo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad po jo kreipimosi į STT, darbe prasidėjo psichologinis smurtas, priekabiavimas, buvo siekiama sukelti nepakeliamas darbo sąlygas. Dėl psichologinio persekiojimo ne kartą raštu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą, STT vadovą, Ministrą Pirmininką. Akcentuoja, kad 2017 m. balandžio 7 d. baigė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įmonė) inspektavimą, tačiau VDI 2017 m. balandžio pabaigoje pradėjo neteisėtą atlikto inspektavimo patikrinimą ir nepagrįstai jam taikė tarnybinę atsakomybę.

Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog pareiškėjo atžvilgiu nebuvo vykdomas psichologinis persekiojimas, jis nebuvo verčiamas palikti užimamas pareigas. Pažymi, jog pakartotinis įmonės patikrinimas atliktas reaguojant į įmonės darbuotojo 2017 m. balandžio 19 d. skundą dėl galimai nekompetentingai pareiškėjo atlikto tyrimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 19 d. VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje buvo gautas įmonės vairuotojo A. G. skundas, kuriame prašoma įpareigoti įmonę išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį už į žiniaraštį neįtrauktą viršvalandinį bei naktinį darbą.

Inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius išnagrinėjęs minėtą skundą 2017 m. gegužės 31 d. priėmė išvadas „Dėl A. G. skundo“ Nr. D-30. Išvadose teigiama, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. SD-03-4346, kuriame nurodė, jog kreipėsi į įmonę dėl tachografų duomenų pateikimo už A. G. dirbtą laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. bei nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., tačiau įmonės direktorė nepateikė duomenų, reikalingų skundo tyrimui atlikti. Pareiškėjas sprendime pažymi, kad buvo imtasi visų galimų priemonių gauti reikalingus dokumentus ir atlikti inspektavimą, bet dėl objektyvių priežasčių (įmonės direktorės nėštumo ir gimdymo atostogų) nėra galimybės taikyti administracinę atsakomybę įmonės atstovei dėl dokumentų nepateikimo ir jų neišsaugojimo, todėl tyrimas nutraukiamas. Išvadoje akcentuojama, kad remiantis Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių nuostatomis, skundas laikomas išnagrinėtu pilnai ir kokybiškai, jei atsakyta į visus jame pateiktus klausimus pagal VDI kompetenciją, nepažeidžiant nustatytų terminų. Už skundų tyrimo kokybę atsako juos tyrę Inspekcijos tarnautojai ir darbuotojai, o už skundų tyrimo vilkinimą bei neobjektyvų jų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą, atsakingiems asmenims inicijuojamas tarnybinis patikrinimas. Atkreipia dėmesį, kad VDI veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės nutraukti tyrimo dėl kitų priežasčių, pvz. dėl darbdavį atstovaujančio asmens atostogų, reikalaujamų dokumentų nepateikimo ir pan., todėl 2017 m. gegužės 31 d. išvadoje siūloma inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius susipažinęs su Inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius 2017 m. gegužės 31 d. išvada, 2017 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. SD-25-6801 „Sprendimas dėl A. G. skundo“. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius minėto sprendimo 3 punktu nusprendė inicijuoti pareiškėjo veiksmų (neveikimo) tarnybinį patikrinimą.

Inspekcijos Veiklos procesų ir vidaus kontrolės skyrius 2017 m. liepos 7 d. surašė išvadą „Dėl VDI Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektoriaus I. D. tarnybinio nusižengimo“ Nr. AD-23, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 7 d. atsakyme į A. G. skundą Nr. SD-03-4364 „Dėl neapskaityto darbo laiko (duomenys neskelbtini), neatsakė pagal VDI kompetenciją į A. G. pateiktus klausimus, nepatikrino atitinkamų dokumentų ir nenustatė darbo įstatymų pažeidimų, todėl yra pagrindas teigti, jog pareiškėjas A. G. skundą išnagrinėjo nepilnai bei nekokybiškai ir nutraukė skundo tyrimą nesant teisinio pagrindo. Minėtos išvados rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada 2017 m. liepos 20 d. priėmė įsakymą Nr. EV-117 „Dėl I. D. tarnybinio nusižengimo“, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas įvykdė išvadoje minimą tarnybinį nusižengimą, tačiau nusprendė pareiškėjui tarnybinės nuobaudos neskirti.

Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjui atlikus pirminį A. G. skundo tyrimą ir 2017 m. balandžio 7 d. surašius atsakymą, 2017 m. balandžio 19 d. VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje buvo gautas pakartotinis minėto asmens skundas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų (duomenys neskelbtini). Pakartotinio tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas pirminio A. G. skundo tyrimą atliko nekokybiškai bei atmestinai, todėl Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas įvykdė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta.

Valstybės tarnybos įstatymo (nagrinėjamu atveju aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01) 29 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas gavus pakartotinį A. G. skundą dėl besitęsiančių darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų įmonėje. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis VDI turėjo teisę pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad VDI atlikdama tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog A. G. 2017 m. balandžio 19 d. skundas buvo suklastotas ir tai buvo žinoma VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovams, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų. Akivaizdu, jog tokie teiginiai yra paremti tik pareiškėjo subjektyviu vertinimu bei prielaidomis, todėl jie teisinės reikšmės neturi.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 6 dalis). Analizuojant Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančią informaciją matyti, kad pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. EV-117 „Dėl I. D. tarnybinio nusižengimo“ neskundė teismui, todėl darytina išvada, kad jis sutiko su tokiu jo veiksmų vertinimu ir kvalifikavimu.

Remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam dirbant VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje, jis patyrė psichologinį smurtą, buvo persekiojamas, diskriminuojamas ir pan., todėl pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos veiksmų neteisėtumo šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl diskriminuojančių konkurso sąlygų

Pareiškėjas skunde teigia, kad jau nutrūkus tarnybos santykiams, Valstybės tarnybos departamento internetiniame tinklalapyje rado informaciją, kad VDI paskelbė konkursą darbo inspektoriaus pareigoms užimti, tačiau jis neatitiko vieno iš konkurso imperatyvios sąlygos – turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimo, todėl neturėjo teisės dalyvauti šiame konkurse. Paaiškino, jog dėl turimos regėjimo negalios neturi galimybės įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimo, todėl dėl šio diskriminacinio reikalavimo buvo nepagrįstai apribota jo teisė norimą darbą.

Inspekcija atsiliepime į skundą neneigia, jog ji 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 9 d. paskelbė konkursus Nr. 41756 ir 42224 darbo inspektoriaus pareigoms užimti ir kaip vieną iš reikalavimų šiai pareigybei nurodė turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Pažymėjo, kad reikalavimas užimamoms darbo inspektoriaus pareigybėms turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą buvo priimtas dėl objektyvių, VDI veiklos operatyvumą užtikrinančių priežasčių - po VDI struktūros, kuri įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d., pakeitimo VDI neliko nei vienos vairuotojo pareigybės, o inspektorių darbas yra mobilus, jiems būtina vykti į objektus, esančius už miesto ribų, kur nevažiuoja viešasis transportas, dėl to patys VDI inspektoriai privalo vairuoti VDI tarnybinius automobilius.

Valstybės tarnautojų pareigybės aprašymo metodika ir priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika) bei Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 4 punktas teigia, jog Įstaigos per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą pateikia Valstybės tarnybos departamentui duomenis apie valstybės tarnautojų poreikį kartu su pareigybių, į kurias bus skelbiamas konkursas ar atranka, aprašymais (toliau – pareigybės aprašymas). Valstybės tarnybos departamentas, gavęs pareigybės aprašymą, per 10 darbo dienų patikrina pareigybės aprašymo atitiktį Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos reikalavimams ir, esant netikslumų, apie tai informuoja įstaigą. Valstybės tarnybos departamentas, gavęs Aprašo 4 punkte nurodytą informaciją, ją apibendrina ir paskelbia konkursus ir atrankas Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje per Valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 15 straipsnio 1 dalyje (priimant pakaitinį valstybės tarnautoją po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui) nustatytus terminus. Kitais atvejais konkursą ar atranką Valstybės tarnybos departamentas paskelbia per 20 darbo dienų nuo tinkamai parengto pareigybės aprašymo pateikimo Valstybės tarnybos departamentui dienos (Aprašo 5 punktas).

Metodikos 5 punktas numato, jog valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo rengimą sudaro šie etapai: 1) pareigybės paskirties aprašymas; 2) bendrųjų ir/ar specialiųjų veiklos sričių nustatymas; 3) pareigybei priskiriamų funkcijų nustatymas; 4) pavaldumo nustatymas; 5) specialiųjų reikalavimų, keliamų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, nustatymas; 6) pareigybės pavadinimo aprašymas. Atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai: 1) Nustatomas reikiamas išsilavinimas, papildomai galima nurodyti kvalifikaciją ir studijų kryptį (kryptis); 2) įstaigų vadovų, priimamų į pareigas konkurso būdu, ir karjeros valstybės tarnautojų darbo patirtis nustatoma atsižvelgiant į rekomenduojamą darbo patirtį, o patarėjams nustatoma privaloma jų darbo patirtis; 3) jeigu reikia, nustatomos būtinos mokėti užsienio kalbos ir šių užsienio kalbų mokėjimas, nustatomas pagal 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) Nr. 2018/646 dėl bendros geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistemos („Europass“), kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2241/2004/EB; 4) jeigu reikia, nustatoma pageidaujama kompiuterinio raštingumo kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką arba nurodoma, su kokiomis programomis turi mokėti dirbti valstybės tarnautoja; 5) jeigu reikia, nustatoma, su kokiais teisės aktais valstybės tarnautojas turi būti gerai susipažinęs; 6) kiti specialieji reikalavimai (papildoma užsienio kalba (-os), dokumentas (-ai), patvirtinantis (-ys) teisę vairuoti, pilotuoti ar valdyti atitinkamą kelių, oro, geležinkelių, jūrų ar vidaus vandenų transporto priemonę (-es), kvalifikacijos atestatas (-ai) ir pažymėjimas (-ai), gebėjimas dirbti su kompiuterinėmis programomis, kibernetinio saugumo pagrindų išmanymas, reikalavimai, būtini išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ar suteikiant teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ir/ar branduolinės energetikos objekto aikštelę, dalyvauti vežant Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines ir daliąsias medžiagas nustatytais kiekiais) pareigybės aprašyme nustatomi, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytas veiklos sritis ir funkcijas (Metodikos 10 punktas). Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad teisės aktai nedraudžia valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatyti specialųjį reikalavimą – turėti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, tačiau šis reikalavimas privalo būti pagrįstas.

Inspekcija atsiliepime į skundą akcentuoja, kad reikalavimas vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybei užimti – turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą yra pagrįstas bei teisėtas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Inspekcija 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. SD-130-13215 „Dėl informacijos pateikimo ir prašymo įvertinti pateiktą pareigybės aprašymą“ kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierių. Inspekcija 2019 m, spalio 24 d. rašte akcentavo, jog VDI kompetenciją apibrėžiančiuose teisės aktuose nurodyta, kad darbo inspektoriai turi pareigą nedelsiant imtis prevencinių priemonių, jeigu turima informacijos, kad gresia pavojus darbuotojų sveikatai ir saugumui. Inspektoriai privalo nedelsiant reaguoti į pranešimus apie nelaimingą įvykį darbe, neatsižvelgiant į tai, jog įvykis nutiko po VDI darbo valandų, švenčių ar poilsio dienomis ir pan. VDI nuomone teritorinių skyrių darbo inspektorių pareigybės aprašyme keliamas reikalavimas turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą nėra perteklinis bei diskriminuojantis neįgaliuosius, kadangi VDI teritoriniai skyriai turi pareigą operatyviai reaguoti į darbuotojų gyvybei gręsiantį pavojų ir imtis atitinkamų priemonių gyvybei išsaugoti.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja 2019 m. gruodžio 9 d. elektroniniame laiške nurodė, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba susipažinusi su Inspekcijos 2019 spalio 24 d. raštu bei jo priedu – vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybės aprašymu nusprendė, jog pareigybės aprašyme išvardintos funkcijos pagrindžia reikalavimą turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog reikalavimas vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybei užimti – turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą nėra perteklinis bei diskriminacinis.

Pabrėžtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas buvo Inspekcijai pateikęs prašymą dalyvauti konkurse ir užimti vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas, tačiau jis būtų buvęs atmestas dėl to, kad pareiškėjas neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Akivaizdu, jog pats konkursų vyriausiojo darbo inspektoriaus vietai užimti paskelbimas negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ar teisėtų lūkesčių, jeigu jis nesiėmė jokių veiksmų įsidarbinti minėtose pareigose, todėl pareiškėjo skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neteisėto pareiškėjo asmens duomenų paviešinimo

Pareiškėjas skunde teigia, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei neturint jo asmeninio sutikimo, Inspekcijos interneto tinklapyje, Valstybinės darbo inspekcijos kovos su korupcija programos 2015-2019 priemonių plano įgyvendinimo vertinimo ataskaitos Nr.12.02.B-01 2.4 dalyje paviešino jo asmens duomenis ir be jokio teisinio pagrindo susiejo jį su korupcijos reiškiniais Inspekcijoje. Pabrėžia, jog ši informacija pakenkė jo dalykinei reputacijai, kadangi nutrūkus tarnybos santykiams jis pradėjo dirbti privačiame sektoriuje.

Inspekcija atsiliepime į skundą neneigia, jog jos interneto tinklalapyje buvo paviešinta informacija apie pareiškėją, tačiau akcentuoja, kad ji nebuvo melaginga, klaidinga ir nežeminanti asmens orumo ar garbės.

Byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad VDI interneto tinklalapyje buvo paskelbta Valstybinės darbo inspekcijos kovos su korupcija programos 2015-2019 m. priemonių plano įgyvendinimo ataskaita Nr. 12.02.B-01, kurios 2.4 punkte nurodyta, kad pagal gautą skundą buvo tikrinama (duomenys neskelbtini), o įmonės patikrinimą atliko pareiškėjas. Asmuo apskundė pareiškėjo veiksmus, teigdamas, jog įmonė buvo patikrinta netinkamai, todėl buvo priimtas sprendimas atlikti pakartotinį patikrinimą, o pareiškėjo atžvilgiu pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas. Ataskaitoje pažymima, kad dėl pareiškėjo veiksmų buvo kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija išnagrinėjusi turimą informaciją, priėmė sprendimą, kad nepakanka duomenų, jog būtų galima pripažinti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas. Atitinkamai VDI buvo baigtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, pateikta išvada – pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas dėl galimai neteisėto asmens duomenų paviešinimo pateikė pareiškimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – ir VDAI). VDAI išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2019 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-218 (2.13-1.) „Dėl I. D. 2018-12-16 pareiškimo“. VDAI sprendime teigiama, kad pareiškimo nagrinėjimo metu nenustatytas nei vienas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisėtas asmens duomenų tvarkymo kriterijus ir nei viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisėto tvarkymo sąlyga. Konstatuojama, jog VDI neteisėtai, neribotam skaičiui trečiųjų asmenų, paviešino pareiškėjo asmens duomenis ir skyrė VDI papeikimą. Vadovaujantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog Inspekcija, neturėdama teisėto pagrindo, paviešino jo asmens duomenis yra pagrįstas.

Dėl sąlygų žalos atlyginimui

Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigūnų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepasydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėjas turtinę žalą apibrėžė skaičiuodamas laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2035 m. balandžio mėn., kai jis sulauks pensijos amžiaus, o reikalavimą ją priteisti grindė tuo, kad tikslingai buvo ribojama jo teisė dalyvauti konkurse valstybės tarnautojo pareigybei užimti, nustačius reikalavimą (turėti teisę vairuoti transporto priemonę). Teismas analizuodamas šias aplinkybes aukščiau išdėstytais argumentais konstatavo, kad Inspekcija nepažeidė teisinio reguliavimo ir reikalavimas vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybei užimti – turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą nėra perteklinis bei diskriminacinis.

Įvertinus šiame sprendime pareiškėjo nurodytų aplinkybių iš kurių kildinama turtinė žala visumą, konstatuotina, kad turi būti nustatytos būtinosios CK 6.271 straipsnyje numatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, pirmiausia nėra pagrįstas pats turtinės žalos padarymo faktas, o taip pat nenustatyti valstybės institucijų neteisėti veiksmai, kurie sąlygotų Lietuvos valstybės prievolę atlyginti turtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kaip jau nurodyta teismo sprendime, VDI pažeisdama teisės aktų reikalavimus paviešino pareiškėjo asmens duomenis, t. y. yra nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl minėtos informacijos neteisėto paviešinimo buvo pakenkta jo dalykinei reputacijai. Nepagrįstas kenkimas asmens dalykinei reputacijai yra pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Pareiškėjas skunde prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VDI bei Ministerijos priteisti 40 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kurią tik sąlyginai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (be kita ko) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Tačiau tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018 ir kt.).

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.)

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančiu pagrįstai teigti, kad dėl VDI internetiniame tinklalapyje nepagrįstai paviešintos informacijos buvo pakenkta jo dalykinei reputacijai, buvo pažeminta jo garbė bei orumas, sukeltas sveikatos sutrikimas ir pan. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad Inspekcija, paviešindama pareiškėjo asmens duomenis, sąmoningai siekė pažeminti pareiškėją, pakenkti jo dalykinei reputacijai. Pažymėtina, kad Inspekcija susipažinusi su VDAI 2019 m. kovo 8 d. sprendimu pažeidimą pašalino ir šiuo metu skunde nurodyta negatyvi informacija apie pareiškėją nebėra viešai prieinama. Teismo nuomone tai įrodo, kad pareiškėjui nebuvo padaryta itin didelė moralinė žala, kuri turėtų būti atlyginama pinigais.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir intensyvumą, daro išvadą, kad pareiškėjo vertinamuoju laikotarpiu patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokios apimties bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Todėl pareiškėjo įvertinama ir prašoma priteisti 40 000 Eur suma kaip moralinė kompensacija vertinama kaip nepagrįsta.

Teismas sprendžia, kad, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju vien VDAI 2019 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 3R-218 (2.13-1.) „Dėl I. D. 2018-12-16 pareiškimo“ priėmimas, kuriuo konstatuotas pažeidimas ir VDI paskirtas papeikimas yra pakankama satisfakcija. Įvertinus tai, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo I. D. (I. D.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog pareiškėjo I. D. teisė į asmens duomenų apsaugą buvo pažeista Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paviešinus pareiškėjo asmens duomenis interneto tinklalapyje www.vdi.lt ir tuo padaryta neturtinė žala, kuri kompensuota padaryto teisės pažeidimo pripažinimu Valstybinei asmens duomenų inspekcijai 2019 m. kovo 8 d. priėmus sprendimą Nr. 3R-218 (2.13-1.) „Dėl I. D. 2018-12-16 pareiškimo“. Pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo I. D. skundą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas