Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (skolininko) H. M. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys H. M., A. Š. ir antstolis D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo.

2. Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui prašymą nustatyti skolininko H. M. ir A. Š. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti H. M. nuosavybės teisę į ½ dalį A. Š. gaunamų pajamų (b. l. 1-2).

3. Paaiškino, jog antstolis D. J. vykdo Trakų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-38-239/2015 dėl 118,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininko H. M.. Nurodė, jog skolininko sutuoktinė dirba UAB „Boen Lietuva“ ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, nustatydamas, jog skolininkui H. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. Š. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitų išmokų (b. l. 17).

5. Teismas nustatė, jog skolininkas H. M. 2016-03-14 sudarė santuoką su A. Š., dirbančia UAB „Boen Lietuva“ ir gaunančia su darbo santykiais susijusias pajamas. Pažymėjo, jog prašymas tenkinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.117 straipsnio 1 dalies pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Apeliantas (skolininkas) pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį (b. l. 23).

7. Nurodo, jog yra nedirbantis, pajamų negauna, todėl neturi finansinių lėšų skoloms sumokėti. Pažymi, jog skolos yra asmeninės, kadangi susidarė iki santuokos 2015-03-14 sudarymo, todėl nėra pagrindo nustatyti skolininko turto dalies sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje.

8. Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti (b. l. 27-28).

9. Pažymėjo, jog neneigia skolos susidarymo laikotarpio, tačiau pagal CK 3.88 straipsnį įgytas turtas bei atitinkamos pajamos po santuokos laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, o pagal CK 3.177 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nurodo, jog skolos iš sutuoktinės išieškoti neprašo, tačiau prašo nustatyti turto dalis tam, jog būtų galimybė išieškoti iš atidalintos skolininko turto dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nustatyta, jog antstolis D. J. vykdo Trakų rajono apylinkės teismo 2015-04-10 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-38-239/2015 dėl 118,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininko H. M. išieškotojo – valstybės naudai (b. l. 10-11). Nustatęs, kad skolininkas neturi turto, iš kurio galėtų būti išieškoma skolos suma, o jo sutuoktinė A. Š. dirba UAB „Boen Lietuva“ ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, 2016-08-15 patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pastarojo sutuoktine A. Š. nustatymo (b. l. 3-4).

11. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, įrodinėja asmeninės skolos, susidariusios prieš santuokos su A. Š., įregistravimą, aplinkybę. Mano, jog dėl to nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.

12. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko asmeninį turtą, į skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į skolininko turto dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje nekyla dėl to, jog iki apelianto santuokos sudarymo su A. Š. susidariusi skola yra asmeninė. Tačiau, kaip nurodyta 12 punkte, skolininko su sutuoktine po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp sutuoktinių būtų sudaryta vedybų sutartis, pakeičianti įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, t. y. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisinį režimą (CK 3.101 straipsnis, 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas; CPK 178 straipsnis). Taigi tokiu atveju esant bendrosios jungtinės nuosavybės turto teisiniam režimui, kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos pajamos taip pat turi bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą, kurio dalys pagal CK 3.177 straipsnio 1 dalies prezumpciją yra lygios. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju susidariusios skolos pobūdis (skolininko asmeninė skola), esant sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniam režimui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skolos išieškojimas priverstine tvarka turėtų būti vykdomas tik iš skolininko gaunamų pajamų, kadangi, kaip jau minėta, pagal teisinį reglamentavimą, skolininkui lygiomis dalimis priklauso jo sutuoktinės gaunamos darbinės veiklos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

14. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Taigi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nustato imperatyvius tolimesnius antstolio bei išieškotojo vykdymo veiksmus, vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens.

15. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančias aplinkybes nustatyta, jog antstolis pagrįstai pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai išsprendė išieškotojo pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine nustatymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.