Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H.M., gim.. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, niekur nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:

2009-10-05 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - 35 paroms arešto;2009-11-23 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d.- 1 m. laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BK 92, 82 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą;2010-10-08 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 281str. 2 d.-2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 2011-11-08 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikęs bausmę,-teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., ir 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis 2013-10-12, apie 13.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Maxima“, Elektrėnuose, Rungos g. 4, asmeninio konflikto metu su M. K., tyčia sudavė jam vieną smūgį rankoje turėtu peiliu į kairįjį šoną, padarydamas nukentėjusiajam M. K. durtinę – pjautinę, apie 3 cm. ilgio žaizdą pilvo kairėje pusėje, užsibaigiančią priekinėje pilvo sienoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl pilvo žaizdos operacinio gydymo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai įrodyta, kad kaltinamasis H. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismui nėra pagrindo netikėti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų M. K. ir D. Š. duotais parodymais apie tai, kad kaltinamasis, išeidamas iš parduotuvės „Maxima“ pasikvietė M. K. pasikalbėti ir kiek paėjęs, automobilių aikštelėje, sudavė keletą smūgių į veidą, o paskui išsitraukė su savimi turėtą lenktinį peilį su juo dūrė M. K. į kairiąją pilvo pusę. Atbėgusiam skirti D. Š. sudavė vieną kartą tuo pačiu peiliu į kairįjį klubą. Taip pat apklausti liudytojai J. Ž. ir E. N. patvirtino, kad 2013-10-12 Elektrėnų greitosios medicinos pagalbos priėmimo skyriuje matė, kaip kaltinamasis H. M. rankose laikomu peiliu smūgiavo D. Š.. Matė pastarojo sužalotą ranką. Kad M. K. ir D. Š. buvo padarytas kūno sužalojimas-patvirtina byloje esantys 2013-11-26 ir 2013-12-12 medicininių dokumentų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad M. K. padaryta durtinė pjautinė, apie 3 cm ilgio, žaizda pilvo kairėje pusėje, kurios kanalas užsibaigia priekinėje pilvo sienoje. Atlikus pilvo ertmės atidarymo operaciją kraujavimo nenustatyta. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi dėl pilvo žaizdos operacinio gydymo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 55 ), o D. Š. padarytos durtinės pjautinės žaizdos kairės alkūnės srityje apie 1,5 cm ilgio, kairio klubo srityje apie 4 cm ilgio. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku duriančių- pjaunančių savybių įrankiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (b.l. 50 ).Kad kaltinamasis H. M. padarė jam inkriminuojamas veikas-pilnai patvirtino ir pats kaltinamasis. Jis neneigia su peiliu automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „Maximos“ parduotuvės, Elektrėnuose, sužalojęs M. K. bei D. Š.. Taip pat neneigia smūgių sudavimo peiliu D. Š. greitosios pagalbos priėmimo skyriuje, tačiau parodo, jog jis tiek automobilių stovėjimo aikštelėje, tiek ir ligoninės priėmimo skyriuje buvo puolamas kitų vaikinų. Kūno sužalojimas yra neteisėtas žalos padarymas kito žmogaus sveikatai tyčia ar dėl neatsargumo, pažeidžiant jo kūno audinius, organus ar jų fiziologines funkcijas. Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, o būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį lemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą — kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad H. M. pažeidė tas pačias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – žmogaus sveikatą. Išnagrinėjus bylą darytina išvada, kad H. M. panaudotas fizinis smurtas buvo aiškiai neadekvatus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nei M. K., nei D. Š. nepuolė nei vienu, nei kitu atveju ir jam negrėsė joks sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo fizinis smurtas buvo panaudotas be priežasties, kilusio žodinio konflikto pasekoje. Todėl teismas daro išvadą, kad H. M., suduodamas smūgius peiliu M. K. bei D. Š. padarė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Todėl teismas laiko įrodyta, kad H. M. 2013-10-12, apie 13.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Maxima“, Elektrėnuose, Rungos g. 4, asmeninio konflikto metu su M. K., tyčia sudavė jam vieną smūgį rankoje turėtu peiliu į kairįjį šoną, padarydamas nukentėjusiajam M. K. durtinę – pjautinę, apie 3 cm. ilgio žaizdą pilvo kairėje pusėje, užsibaigiančią priekinėje pilvo sienoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl pilvo žaizdos operacinio gydymo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 407 str., baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dėl numatytos LR BK 140 str. 1 d., procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus, t. y. jeigu nurodyta veika turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Tokiu atveju prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2014-03-13 pagal LR BK 140 str. 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro reikalavimus (b. l. 4).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, priimdamas nutarimą byloje Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05 pažymėjo, kad įstatymų leidėjas negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų užkertamas kelias atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus proceso veiksmus, siekiant nustatyti asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar tokios veikos padarymo aplinkybes, jeigu to negalima pasiekti neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikrų proceso veiksmų. Negali būti tokių teisinių situacijų, kad prokurorui nekiltų pareiga baudžiamojoje byloje palaikyti valstybinį kaltinimą, kai privatus asmuo (ar jo atstovas), palaikydamas kaltinimą baudžiamojoje byloje, negali veiksmingai apginti savo (ar atstovaujamo asmens) teisių ir teisėtų interesų. Kai nusikalstamos veikos, dėl kurių procesas paprastai vyksta privataus kaltinimo tvarka, turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Todėl teismas daro išvadą, jog H. M. taip pat nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: kaltinamasis 2013-10-12, apie 13.25 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Maxima“, Elektrėnuose, Rungos g. 4, asmeninio konflikto metu su D. Š., tyčia sudavė jam vieną smūgį rankoje turėtu peiliu į kairįjį klubą, padarydamas nukentėjusiajam D. Š. durtinę – pjautinę, apie 4 cm. ilgio žaizdą kairio klubo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.).

Pagal teismų praktiką visuomenės sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2 K- 447/2010). Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009).

Taigi, Elektrėnų ligoninės priėmimo skyrius akivaizdžiai yra vieša vieta, kurioje dažnai būna žmonių. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kuriems kaltininko veiksmai sukels nepatogumų, (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Todėl teismas daro išvada, kad H. M. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – Elektrėnų ligoninės priėmimo skyriuje, nepriklausomai nuo to, kad kaltinamasis bandė spręsti savo asmeninius santykius su D. Š.. Ši vieta yra matoma ir prieinama žmonėms bet kuriuo metu. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis H. M., kilusio konflikto su D. Š. metu, tyčia sudavė jam du smūgius rankoje turėtu peiliu į kairės alkūnės sritį, padarydamas D. Š. nežymų kūno sužalojimą. Todėl teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu pilnai įrodyta, kad kaltinamasis H. M., 2013-10-12, apie 13.30 val. Elektrėnų ligoninės priėmimo skyriuje, esančiame Elektrėnuose, Taikos g. 8, viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad kitų asmenų akivaizdoje, konflikto metu su D. Š., tyčia sudavė jam du smūgius rankoje turėtu peiliu į kairės alkūnės sritį, padarydamas nukentėjusiajam D. Š. dvi apie 1,5 cm. ilgio durtines pjautines žaizdas kairės alkūnės srityje, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi teismas, išnagrinėjęs visus surinktus duomenis, daro išvadą, kad visi surinkti ir paminėti duomenys yra įrodymai BPK 20 str. prasme. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamojo H. M. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kurie buvo vertinami įrodymų vertinimo taisyklėmis, išanalizavus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo kaltumo susiformuoti. Teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo H. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 284 straipsnio 1 dalį..

Taigi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Kaltinamojo H. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).

Teismas, skirdamas bausmę H. M. atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nors ir padarė savanaudiškus, tyčinius, nesunkius nusikaltimus, kaltu iš esmės prisipažįsta, nors ir aiškina, kad buvo puolamas, nukentėjusiųjų atsiprašė, -šios aplinkybės lengvina kaltinamojo teisinę padėtį. Tačiau teismas, parinkdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis teisiamas jau nebe pirmą kartą. Tačiau teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis bausmės paskirtimi, H. M. skiria arešto bausmę. Teismas mano, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai.

Skiriant H. M. bausmę, jam netaikomas Lietuvos Respublikos BK 64(1) str., nes byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 7 p. kaltinamajam buvo paskirtas gynėjas. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. iš kaltinamojo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d. ir 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

H.M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.- 50 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – 30 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtąsias bausmes iš dalies sudėti, prie griežtesnės bausmės pridėti švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę H.M. paskirti 80 parų arešto, atliekant bausmę areštinėje.

Kardomąją priemonę H.M. iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Bausmės pradžią H.M. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame suėmime nuo 2013-10-12 iki 20103-10-28.

574,78 EUR (1984,61 Lt) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

118,70 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, valstybės naudai, pervedant išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas-188659752, AB „Swedbank“ įmokos kodas-5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską „Acme“ supakuotą į voką bei prijungtą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.