Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-47-287/2022 m.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.4.2; 2.3.4.7.2; 2.3.4.8; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7.

2022 m. kovo 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2018-04-17 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) 2018-04-20 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

2018-06-07 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies taisyklėmis, Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-17 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

2018-09-05 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, 2018-06-07 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams pakeista į 90 ( devyniasdešimties) parų areštą, 2019-01-22 paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

3) 2020-10-28 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, teistumas neišnykęs,

P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, 2019-03-04 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, patvirtinus prokuroro nutarimą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji B. K. ir P. V. 2020 m. lapkričio 5 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje bei gyvenamosios sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme – viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami kartu, įžūliais veiksmais, naudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. P., P. P., U. V. ir D. P. atžvilgiu, tai yra, B. K. tyčia sudavus vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. P. į veido sritį, po to, abu kartu sudavė nukentėjusiajam kumščiais ir spyrė kojomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydami A. P. kaktos muštines žaizdas, kaktos, kairės plaštakos ir nugaros odos nubrozdinimus, dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą, tai yra, padarydami nukentėjusiajam A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami kartu vieninga tyčia, sudavė kumščiais ir spyrė kojomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam U. V., taip padarydami poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, nugaros kairiame šone, nubrozdinimus kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosies viršūnėje, nugaros kairėje pusėje, kairėje blauzdoje, tai yra, padarydami nukentėjusiajam A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami kartu vieninga tyčia, suduodami tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems P. P. ir D. P., taip sukeldami jiems fizinį skausmą, bei išgąsdindami konfliktą mačiusią nukentėjusiąją A. K. (dabartinę V.), tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis B. K. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamajame posėdyje parodė, kad sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), o prie (duomenys neskelbtini) sustojo nusišlapinti ir išgirdo, kad kažkas rėkauja, šūkauja, todėl sugalvojo nueiti pasižiūrėti. Kai nuėjo, ar jie kažką pasakė, ar jiems kažką pasakė, tiksliai neprisimena. Tada nuėjo ten į kiemą ir susiginčijo. Jam kažkas trenkė. Jis buvo su A. P. akis į akį ir jam kažkas iš šono su kažkuo trenkė. Tada, sureagavęs į smūgį, jis pats pirmas smūgiavo A.. Tada visi pradėjo muštis. Jis davė A., A. davė jam, paskui įsikišo V. ir jis susimušė su V. ir tiksliai nepamena, kaip ten viskas buvo. Paskui jie išbėgo iš kiemo ir vyko namo.

Atsakydamas į užduotus klausimus, kaltinamasis B. K. parodė, kad buvo tamsu ir jis pamena tik A. P., kurį pažinojo iš matymo. V. pavardę tik dabar jau žino, o tada pažinojo tik vieną A. P.. Ėjo išgirdę, kad kažkas šneka. Neturėjo jokio tikslo muštis. Mašinoje važiavo jis, P. V., E. R., vairavo V. B.. Jis buvo neblaivus, jautėsi kažkiek apsvaigęs. Neblaivumas, mano, nelabai turėjo įtakos tokiam elgesiui. Daugiau įtakos turėjo tie visi žodžiai, tie veiksmai. Jis buvo priešais A. P. ir iš dešinės pusės gavo smūgį į kaktą, nežino nuo ko. Kieme buvo trys žmonės, jie nuėjo trise ir susiginčijo. V. nuėjęs nebuvo. A. P. jis sudavė smūgį tik po to, kai jam kažkas sudavė. Jie sudavė smūgius kartu su P. V. ir pabėgo. A. P. po jo suduoto smūgio, sudavė jam atgal ir nubėgo pas mamą, kuri stovėjo prie durų. Visą kaltę pripažįsta. Neatsimena, kad spardė kojomis nukentėjusiąją D. P.. Kai jis sudavė A., tada atbėgo V. ir jie su P. V. gynėsi. P. P. sudavė, bet D. P. suduoti tai negalėjo, nes girdėjo tik, kad ji toliau rėkavo. Ankščiau yra teistas tris kartus už muštynes, už viešosios tvarkos pažeidimus. Supranta, kad naktį eiti į kitą sodybą negalima. Neprisimena, koks girtumas jam buvo nustatytas, nes tai buvo seniai. Dažniausiai visas aplinkybes prisimena. Tiksliai veiksmas po veiksmo dabar nepasakytų, kaip buvo, bet kad sustojo, kad ėjo pasižiūrėti, kas ten šneka, tai tą prisimena. Pradžioje, kai atėjo, D. P. nematė, matė tik A. Dar kažkas stovėjo, bet ten buvo tamsu. Atsimena, kad D. P. buvo. Jis tiki, kad nukentėjusioji, būdama blaivi, geriau atsimena visas aplinkybes. Bet jis yra įsitikinęs, kad niekada, ar blaivus, ar ne, nemuša moters. Atsimena su kuo mušėsi ir nemano, kad galėjo įspirti moteriai, kuri gynė ar saugojo mušamą žmogų. Jis tiksliai žino, kad nukentėjusiajai neįspyrė. Ant žemės gulintį ir jį spardė, ir jis gulinčius spardė. Ant žemės gulintį jis spardė arba P. P., arba V., kad spardė juos abu tiksliai negali pasakyti. Kai jie sustojo (duomenys neskelbtini) prie kelio, jis žinojo, kad toje gatvėje gyvena P., bet kur tiksliai, nežinojo. Jis įsitikinęs, kad P. tikrai nespyrė. Nežino, ar ji turi kokį pagrindą meluoti. Gal ji jį ir pažįsta, jis tai jos nepažįsta. Buvo tamsu, kada vyko muštynės, bet buvo ir kažkokia tai švieselė, ir jis matė, kad ten buvo visi vyrai, moterų nebuvo. Gal ji ir buvo atbėgusi kažką ten ginti, bet įspirti jai jis tikrai negalėjo, negalėjo ir netyčia pataikyti. Blogiausiu atveju, galėjo pastumti ją su pečiu, bet įspirti tai ne. Jis ir iš ūgio, ir iš sudėjimo atskiria, kur yra moteris. Muštynės užtruko gal kokias penkias minutes. Įvykio metu jis nebuvo užsidėjęs kepuraitės. Su kepuraite buvo P. Jis nežino, kas sudavė D. P.. Kai mušėsi, nežiūrėjo, kas aplinkui, tik jautė, kad pats gauna ir jautė, kad pats duoda. Žino, kad yra pareikšti civiliniai ieškiniai byloje. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Sutinka, kad padarė neturtinę žalą abiem P. O su kitų pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Su P. ieškiniais sutinka, nes jų ieškiniai logiškesni, o kitų tai dideli. Sutinka, kad išgąsdino A. K., bet aišku, kad ne tokie dideli turi būti tie civiliniai ieškiniai. Mano, kad sumas reikia mažinti. Jis labai gailisi. Per akistatas su A. P. ir U. V., pas tyrėją įvyko toks, kaip ir atsiprašymas. O su kuriais nevyko akistatos, tų neatsiprašė. Dabar atsiprašo nukentėjusiosios D. P.. Padarė išvadas, kad neturėjo taip būti. Gyvena su drauge. Dirba. Turi galimybę ir atlygintų teismo priteistus civilinius ieškinius. Tardamas paskutinį žodį, kaltinamasis B. K. parodė, kad nuo to įvykio praėjo daugiau negu pusantrų metų ir per tą laikotarpį jis neturėjo nė vieno nusižengimo, tikrai susitvarkė, nebevartoja alkoholio ir vengia tokių situacijų. Gyvena dviese su drauge, dirba ir stengiasi visiškai nuo tokių visų nesąmonių atsiriboti. Labai gailisi ir prašo skirti lygtinai.

Kaltinamasis P. V. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su B. išgėrinėjo ir sumanė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Važiuodami sustojo nusišlapinti. Tiesiog ėjo į priekį ir išgirdo, kad kažkas šneka kieme ir sako jiems „kur einate“. Jie tada įėjo į kiemą ir prasidėjo konfliktas. Jis tiksliai nematė, kas pirmiau sudavė B., nes buvo tamsu. Ir prasidėjo muštynės, ir visi ten mušėsi. Kas ką mušė, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Buvo tamsu ir jis nematė, kas ką spardė ir kas ką mušė. Kai nuėjo, kieme jų buvo trys. Vėliau iš namo pradėjo išeidinėti daugiau žmonių. Jis pamena, kad vieną mušė, paskui ant jo du puolė. Visi mušėsi ir tiek. Jie su B. pasišalino, atsisėdo į mašiną. Matė, kad jie juos sekė. Paskui iš priekio ir iš galo atvažiavo policijos ekipažai. Jie sustojo ir policijos pareigūnai juos išvežė.

Atsakydamas į užduotus klausimus, kaltinamasis P. V. parodė, kad jie visi nusprendė ten nueiti, nebuvo taip, kad kažkas vienas būtų pasiūlęs. Jis buvo neblaivus. Tokiam elgesiui girtumas turėjo kažkiek įtakos. Abejoja, ar būdamas blaivus, būtų ėjęs kažkur į sodybą muštis. Pripažįsta, kad mušėsi, davė kumščiais, spyrė kojomis, tik nežino, kam ir kiek. Viskas buvo kaip kaltinime, bet kad moterį muštų, tikrai taip nebuvo. Ji stovėjo prie namo ir rėkavo, o jie buvo už namo. Moters tikrai nebuvo muštynių rate. Kai nuėjo į kiemą, nematė nė vienos moters. Po to išėjo P. ir dar viena sėdėjo mašinoje. Jis mušėsi su V. Nematė, kad V. su kuo muštųsi, nes jis pasišalino iš ten ir įsėdo į mašiną. Moteris pradėjo šaukti nuo tada, kai prasidėjo muštynės. Gulinčius ant žemės žmones jie su K. spardė. Nepamena, ar kas nors iš žmonių gynė gulinčius ant žemės, bet galėjo taip būti. Žino, kad moters tikrai nespardė, o iš vyrų kurį spardė, tai tikrai nepasakys. Moterys iš viso nesikišo į muštynes. Negali pasakyti, kas spyrė P. Gal ji ir buvo atėjusi, gal jai ir kliuvo, nelabai atsimena. Bet nepasakys, ar jis jai spyrė, ar B. Negali pasakyti, nes neatsimena. Jo kepurė buvo nukritusi. Negali pasakyti, kuriuos asmenis mušė. Nesutinka su ieškiniais, nes jie per dideli. Su brolių P ieškiniais sutinka, bet su kitais tikrai nesutinka. Supranta, kad padarė neturtinę žalą. Jis uždirba maždaug apie vieną tūkstantį du šimtus eurų per mėnesį popieriuje. Gyvena su drauge. Blogai vertina tokį savo elgesį. Ateityje žada nesivelti į tokius dalykus. Gailisi.

Nukentėjusioji D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad vakare pas juos atvažiavo V. su A., atsivežė butelį. V. su A. išgėrė, A. gėrė kavą. Paskui jie susiruošė važiuoti namo. Ji jau miegojo, nes jai anksti, pusę trijų, reikia keltis į darbą. Išgirdo labai garsų smūgį į sieną. Išėjusi į lauką pamatė, kad prie A. mašinos stovėjo V. B. ir R., o kaltinamieji spardė V.. Ji pribėgusi vieną atstūmė, o kitas pasitraukė pats, ir V. ištrūko. Tada jie pagavo P. P. prie daržinės. Ji suklupo, dar užsigavo kelį, bet P. išgelbėjo. P. V. jau buvo prispardęs P. P. ir nuėjo, o B. ruošėsi spirti P. P.. Tada ji užgriuvo ant P. galvos. B. ruošėsi spirti P., bet tris kartus įspyrė jai į kairę galvos pusę. Paskui A., paėmęs medinį pagalį, davė B. per nugarą. B. pargriuvo. Ji šaukė, kad jos vyras P. paleistų šunį. Tada jie išėjo iš kiemo. Jie atėjo nelaukti ir jie jau nuo spalio 17 dienos pradėjo pro šalį važinėti, norėjo pulti ant kiemo rūkantį A. Jiems reikėjo primušti A. Jai reikia naktimis važinėti į darbą ir ji nėra garantuota, kad jie negali jos užpulti. Mano, kad jie gali ką nors pasamdyti ją pulti. Ji dabar gyvena baimėje nuo šitų vyrų.

Atsakydama į užduotus klausimus, nukentėjusioji D. P. parodė, kad tai buvo 2020 metų lapkričio 5 dieną, 2 valandą nakties. Namuose tada buvo ji, jos vyras P., P., A., A. ir V.. B. ji pažinojo anksčiau iš matymo. P. V. matė pirmą kartą. Kada jie atvyko, ji jau miegojo. Dirba melžėja, todėl anksti reikia keltis į darbą. Ji išgirdo smūgį į sieną, tada įėjo A. ir pasakė, kad „užpuolė L.“. Išbėgusi pamatė, kad spardė V. A. buvo prie mašinos, mašina buvo su šviesomis. Kiemas buvo apšviestas mašinos šviesomis. Jai spyrė tris kartus. Įspyrė B. Kai jai B. spyrė, tada A. pasiėmęs pagalį sudavė B. ir B. nugriuvo. P. gulėjo ant žemės ir ji gindama užgriuvo jam ant galvos, tada gavo tris smūgius iš kojos į kairę galvos pusę. Jie jos neatsiprašė, nesitarė dėl žalos atlyginimo. Muštynės baigėsi, kada P. V. pirmas nuėjo, ir kada B. gavęs su pagaliu taip pat nuėjo. Ji pasakė A. ir A., kad reikia juos pasekti, jeigu nori sužinoti, kas čia tokie buvo. A. su A. sėdo į mašiną ir pradėjo juos vaikytis. Iškvietė policiją, atvažiavo greitoji. Tyrėjas V. A. ją apklausinėjo iš karto po įvykio. V. B. ir E. R. muštynėse nedalyvavo. Kieme jie buvo visi keturi. Paskui jie visi pabėgo. Juos vaikėsi A. su A. U. V. buvo sumuštas, negalėjo važiuoti. Jie iš karto skambino į policiją. Kaltinamieji važiavo toli, link (duomenys neskelbtini). O juos pagavo Joniškio policija, dar buvo susisiekta ir su Pasvalio policija. Tuoj po įvykio ją tyrėjas V. A. paveikslavo, galvoje buvo du guzai. Ji neturėjo galimybės nuvažiuoti į ekspertizę, kadangi dirbo. O baimę ir šiandien jaučia. Komplikacijų po įvykio nebuvo, bet galvą skauda ir baimę visą laiką jaučia. Yra pareikštas jos ieškinys dėl dviejų tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimo. Gali nuleisti 500 eurų, bet ne daugiau. Ji patyrė didelę baimę ir gavo smūgius, ir dabar dar jaučia baimę, nes jie vis tiek dar važinėja ir ji nėra garantuota, kad jie jai nieko blogo nepadarys. Piktumo neturi ir nelaikys. Jeigu jie turėjo reikalų su A., tam yra pareigūnai, galėjo išsikviesti, atvažiuoti dieną ir išsiaiškinti. Tegul nemano, kad gali atvažiuoti, sumušti A. ir kaip niekur nieko išvažiuoti. Ji žino, kad jų tikslas buvo atvažiuoti ir sumušti A. Ir jie žino. Jie ne šiaip sau važiavo pro šalį, viskas buvo suplanuota. Jie jau ne kartą buvo atvažiavę: ir spalio 17 d., ir lapkričio 2 d. taip pat važinėjo aplinkui. Ji nori, kad jie jai atlygintų žalą ir būtų nubausti pagal įstatymą. A. reikalingas buvo B. ir visai jo „šaikai“ iš po praeito A. teismo, ten buvo tokios aplinkybės, kad dėl jų galėtų A. primušti. Po įvykio pareigūnams ji pasakojo apie įvykio aplinkybes. Pasakojo, ką kuris asmuo darė, kad abudu mušė U. V., kad P. P. mušė abudu kaltinamieji prie daržinės, paskui P. P. mušė kitoje keliuko pusėje, tada ji krito ant gulinčio P., o B. ruošėsi spirti P., bet pataikė jai į galvą. Pareigūnai jai nerodė asmenų, kuriuos sulaikė. Vaizdo įrašus jai rodė vėliau ir ji konkrečiai nurodė, kas ką darė. Kai tik įjungė vaizdo įrašą, ji iš karto pasakė, kad čia B. K., o čia P. V.. Nurodė pareigūnei, ką kuris darė. Ji gerai mato, akinių jai nereikia. Įvykio metu ji matė, nes mašina buvo su įjungtomis šviesomis ir apšvietė kiemą. Kur vyko muštynės buvo tamsu. Kai jai spyrė, ji gulėjo ant pilvo, ant sūnaus galvos. Pilvu buvo į žemę, o galva buvo tiesiai. Ji uždengė sūnaus galvą ir matė, kas jai įspyrė. Matė, kad P. V. nuėjo, o liko B. Matė, kad jai įspyrė B. Ji tikrai nemaišo asmenų ir tikrai žino, kad jai tris kartus spyrė B. B. buvo užsidėjęs kepuraitę. Kada P. jam davė su basliu, kepuraitė jam nukrito. Ji pareigūnams apibūdino, kuo apsirengę buvo asmenys. Jai tyrėja rodė vaizdo įrašą, kada juos sulaikė ir kada laipino iš mašinos. R. ji iš viso nepažino, dar klausė tyrėjos, kas čia toks. V. buvo pažįstamas, nes jo tėvas yra iš jų kaimo. Kaltinamųjų avalynės negali apibūdinti. Jie buvo su sportinėmis kelnėmis. Juodą naktį jos buvo pilkos ar juodos spalvos. Negali pasakyti, iš kokios kojos jai spyrė, nes buvo staigūs smūgiai, kurių neįmanoma pamatyti. Jai įspyrė vienas ir tas pats žmogus B.. V. nuėjo be kepurės. A. kai sudavė su basliu B. smūgį, B. nugriuvo ir paliko kepurę. Tas asmuo jai spyrė, kuris buvo su kepure. Jeigu V. nurodo, kad jis buvo su kepure, tegul jis prisiima kaltę. Kai ji pamatė, kad guli P. P., prie jo buvo du žmonės. Jai atbėgant prie P., V. nuėjo ir liko tik B. Ji pamatė, kad B. spirs P., tada ji užgriuvo ant P. galvos ir smūgiai buvo suduoti jai į galvą. Pas juos kieme yra lempa, kuri pasikrauna nuo saulės ir dar buvo mašina su šviesomis. Ten kur mušėsi, matėsi gal kiek mažiau, bet matėsi. Muštynės buvo šone mašinos.

Nukentėjusysis A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su jais nesipyksta. Tą vakarą jis su draugais sėdėjo kieme, kai pamatė per gatvę einančius kaltinamuosius. Pasakė jiems frazę ir taip gavosi, kad visi susimušė.

Atsakydamas į užduotus klausimus, nukentėjusysis A. P. parodė, kad kada tai buvo, nebepamena, galėjo būti 2020 m. lapkričio 5 d. naktį. Jis buvo savo tėvų namuose, kur ir gyvena. Tėvų namuose buvo brolis, mama, tėvas, U. ir A. Jis pamatė gatve einančius tris jaunuolius. Kai priėjo prie jo, jis atpažino B. B. nieko nesakė ir jis iš karto gavo smūgį į galvą. Smūgį gavo iš rankos. Nuo smūgio buvo apsvaigęs. B. galimai buvo su kastetu. P. V. atpažino, bet jį ir taip žinojo. Po to, kai gavo smūgį ir nukrito, nuėjo į kambarį, pasiėmė šiupeliuką ir išėjęs į lauką matė, kad kieme vyksta muštynės. Kas mušėsi už virtuvėlės, kas kieme. Nebepamena, kas ir kaip vyko. Matė, kad po muštynių buvo primušti U. V., P. P., D. P.. U. V. sakė, kad jį mušė abu kaltinamieji, P. P. mušė B. Po muštynių, su A. automobiliu juos vijosi. Jie važiavo link (duomenys neskelbtini), tada (duomenys neskelbtini), vėl grįžo, padarę ratą už (duomenys neskelbtini). Juos sulaikė ties (duomenys neskelbtini). A. dar ir policijai skambino. Jis greitosios nekvietė, bet ji jau buvo iškviesta. Jį po įvykio buvo išvežę į ligoninę, darė magnetinį rezonansą. Gydėsi jis ambulatoriškai. Byloje yra pareikštas 220 eurų civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kurį palaiko. Ieškinys yra už sudužusį telefoną, suplėšytus rūbus, batus ir fizinį skausmą. Telefoną turėjo kišenėje, bet kai vijosi iškrito. Paskui telefoną jam atvežė Č. T., radęs iškritusį prie kiemo akmenų. Suplėšė sportinius treningus. Batui buvo nuplėštas padas ir šonas. Po įvykio su kaltinamaisiais bendravo. Jie jo neatsiprašė ir žalos neatlygino. Negali pateikti drabužių pirkimo čekių, telefono neremontavo. Kieme, be kaltinamųjų, dar buvo E. R.. Iki to įvykio konfliktų su kaltinamaisiais nebuvo, bet buvo pažįstami. Smūgį į galvą gavo iš B. K.. Kai pasiėmęs šiupeliuką išėjo į lauką, pamatė, kad B. muša brolį. B. brolį mušė vienas. Mamą matė ant vejos už virtuvėlės šone. Pamatęs, kad muša brolį P., puolė ginti, mušėsi. Baigiantis muštynėms, kaltinamieji nubėgo link mašinos. Jų mašina stovėjo ant pagrindinio kelio į (duomenys neskelbtini) pusę. Jeigu eiti gatve, kuri eina pro jų kiemą, tai ten akligatvis. Jam buvo nustatytas lengvas fizinis sužalojimas. Matė, kaip buvo sužalota mama. Jis pats nematė, bet mama sakė, kad ją sužalojo B.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tada prisiminė tuos įvykius geriau, negu šiandien. Galima remtis jo duotais parodymais tyrėjai. Civilinį ieškinį sudaro: už telefoną – vienas šimtas eurų, už sportinius treningus ir už batus „Nike“ – šešiasdešimt-septyniasdešimt eurų. Neturtinės žalos reiškia 50 eurų. Neturtinę žalą sudaro smūgis į galvą. Daiktų kaina nurodyta ne naujai nupirktų, o buvusių ir už remontą. Telefono neremontavo, o nusipirko naują. Civilinį ieškinį prašo priteisti iš B. K.. P. V. neturi su ieškiniu nieko bendro.

Nukentėjusysis P. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais nesieja jokie santykiai, pažįsta B. K.. Lapkričio mėnesio penktą dieną, apie pirmą valandą buvo lauke jis, A. P., U. V., A. V.. Pro kiemą ėjo B. K., P., E. R.. A. jų paklausė „kur čia vaikštote“. B. K. ir jo draugai įėjo į kiemą. Priėjęs B. K. A. P. sutrenkė smūgį į veido sritį. A. P. nukrito tarpdury prie laiptų. B. K. ir P. puolė U., o jis tuo tarpu atsisuko į E. R. ir jį nusivijo. Grįžęs į kiemą pamatė, kaip P. ir B. K. spardė ir daužė U. V.. Tuo tarpu mama gynė U., bandė apsaugoti jo galvą. Mama buvo taipogi sužalota ir jai buvo sutrenkti smūgiai. Tuo tarpu, jis ėjo už kitos pastato pusės, kur susitiko su B. K., kuris jį pargriovė ir pradėjo spardyti. Bespardant B., priėjo P. ir jis pajuto stiprų smūgį nugaros srityje kairėje pusėje prie mentės. Mama, gindama jį, uždengė jo galvą. Tada atbėgo A. ir gynė jį. Tada abu kaltinamieji puolė ant A.. Daugiau jis padėjo A. ir daugiau nebepamena.

Atsakydamas į užduotus klausimus, nukentėjusysis P. P. parodė, kad jam buvo padaryti sužalojimai – sumušimai, kairės pusės mentės sužalojimas, kurį jaučia ir po šiai dienai. Dirbdamas fizinį darbą, vis dar jaučia skausmą kairiajame petyje. Gavo smūgius nuo abiejų kaltinamųjų ir rankomis, ir kojomis. Mama P. nukentėjo nuo B. K.. Jo ieškinys yra už sudaužytą telefoną ir suplėšytus rūbus. Suplėšė šortus ir maikę. Namuose galėtų rasti telefono dėžutę ir kainą. Telefono nebeturi ir nebenaudoja, nes jis sugedo visiškai ir jį pardavė ir įsigijo naują telefoną. Reiškia ieškinį tik dėl turtinės žalos. Kaltinamieji jo neatsiprašė ir neatlygino žalos. Muštynės buvo persikėlusios ir už keliuko. B. K. buvo su kepure. Jis gali drąsiai patvirtinti, kad kitas asmuo nebuvo su kepure, nes E. R. seniai pažįsta ir nėra niekada jo matęs su kepure. Tiksliai matė, kad B. K. įėjo į kiemą su juoda kepure. Jis buvo blaivus įvykio metu. Pirmos apklausos metu geriau prisiminė aplinkybes. Šitos apklausos metu viską tiksliai nurodė. Po pirmos apklausos jie visi, su broliu, mama, su kitais nukentėjusiaisiais bendravo ir aptarinėjo įvykio aplinkybes. Matė, kad P. V. su kažkokiu rankoje turėtu daiktu sudavė jam, nes tai įvyko dar iki to, kol mama atbėgo ir uždengė jo galvą pilvu. Jis matė, kad atsigavęs A. pribėgo ir kažkurį P. arba B. nuspyrė, nes jau atsikėlė ir mamos nebebuvo ant jo. Mama jam buvo užgulusi tik galvą, veido sritis buvo atidengta, veidą dengėsi jis pats. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, juos perskaitė ir pasirašė. Jis nesako, kad antriniai jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra netikslūs. Bet per laiką būna paklaidų. Jis pasakė tai, ką žino, o ne tai, ką iš kitų išgirdo. Veidą dengėsi su rankomis pats. Pirma apklausa buvo atlikta tą pačią naktį po įvykio. Jautėsi suspardytas, skaudėjo. B.ą pažinojo iš anksčiau. Jo niekas neklausė apie B. atliktus konkrečius veiksmus, kai davė pirminius parodymus. B. ir buvo tas asmuo, kuris turėjo kepurę ir juodą striukę. Kaip jo tyrėja klausė, taip jis jai ir atsakė. Kas jam sudavė, salėje tie asmenys yra, jį sumušė P. ir B.. Iš kitų asmenų smūgių negavo. Apklausos metu nurodė, kad žemas ir stambus buvo B., o aukštas – tai P.. Jo parodymai teisingai surašyti, kad „Jaunuolis, juoda striuke, juodais plaukais, 175 cm ūgio, dryžuota kepure su snapeliu“, taip jis apibūdino apklausos metu B. K.. “Aukštas“ – apibūdino P.. Pirminės apklausos metu buvo streso būsenoje, viską greitai pasakojo, o vėliau jau ramiau viską išaiškino. Jo supratimu, žodinis konfliktas yra tada, kai vienas kitą įžeidinėja, o ne kada užduoda normalų klausimą. Kaltinamieji buvo prie jų kiemo, kada brolis A. jiems uždavė klausimą. Mano, kad brolis gerai pasielgė, kad jų paklausė, nes iš kur jiems žinoti, kad jie neina vogti. Kas pirmą valandą nakties vaikšto po svetimus keliukus, ar neturi savo namų? Per pirminę apklausą jam buvo uždavinėjami klausimai, jis atsakinėjo į klausimus ir pasakojo istoriją. Kuriuos asmenis žinojo, tuos įvardijo. Jis įvardijo B. K., kaip „B.“. Kai jo klausė, ar pažino tą jaunuolį, pasakė, kad taip. Daugiau jo klausė, kaip jį apibūdintų. Tada ir apibūdino. O kad to neįrašė, jis nekaltas. Įvardijo, kad į kiemą įėjo trys – keturi asmenys. Tai tas trečias buvo E. R., o ketvirto negali įvardinti, nes tiksliai nepamena, ar jis buvo. Jį matė, kaip siluetą, o E. R. buvo gal du – trys metrai nuo jo ir pats pirmas pabėgo iš kiemo ir realiai, kad jie kažką būtų darę, nematė. Lauke buvo tamsu, tai apklausos metu ir nurodė, kad jie buvo apsirengę tamsiai. Apšvietimas buvo tik nuo mašinos.

Nukentėjusioji A. V. (buvusi K.) teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas įvyko labai seniai, prieš metus, tai papasakos tai, ką prisimena. 2020 metų lapkričio 5 dieną jie su U. vakare atvažiavo pas A. į namus. Jie išgėrė butelį degtinės. Kai išėjo į lauką, U., P. ir A. rūkė kieme. Ji užsikūrė U. automobilį ir ruošėsi važiuoti namo. Ji sėdėjo mašinoje, kai pamatė į kiemą įeinant, kaip vėliau išaiškėjo, B., kuris pats pirmas trenkė. Po to įėjo dar trys iš paskos. Ji išlipo iš mašinos ir pasakė B.: „Ką tu čia darai? Aš iškviesiu policiją“. Paskambino ir iškvietė policiją. B. buvo pats pirmas, kuris trenkė A.. U. už lauko virtuvėlės mušė dviese. D. P. atėjo ginti U.. Jai buvo didelis šokas, nes ir ten muša, ir ten muša. Kai baigėsi muštynės, nubėgo pažiūrėti, kur U., bet už viralinės jo nebematė. Vienas iš kaltinamųjų buvo pasišalinęs, tik kuris, pasakyti negali. Kai buvo išlipusi iš mašinos ir kvietė policiją, prie jos pribėgo du ir sako: „Ką tu čia darai“. Norėjo atimti iš jos telefoną, įlindo į mašiną. Mašina buvo užkurta, įjungtos šviesos, tai norėjo išjungti mašinos šviesas ir ištraukti mašinos raktelius. Bet kadangi jiems to padaryti nepavyko, kai baigėsi muštynės, ji A. liepė sėsti į mašiną ir pasakė, kad juos vysis. Jų mašina buvo pastatyta ant kelio ir nusukta link (duomenys neskelbtini) pusės, įjungtos šviesos. Visas persekiojimas ir pokalbis su policijos pareigūnais vyko apie valandą laiko. Juos sulaikė už (duomenys neskelbtini). Jai liepė vykti pas P. į kiemą ir laukti, kol atvažiuos pareigūnai. Po to paryčiais važiavo duoti parodymų. Pats pirmas trenkė B. A. ir A. nugriuvo. O po to prasidėjo muštynės. Kitoje kelio pusėje D. P. gynė P. ir ten dar buvo A., kitų negali pasakyti.

Atsakydama į užduotus klausimus, nukentėjusioji A. V. parodė, kad iš pradžių matė, kaip jų automobilis „Seat“ nuvažiavo į gatvės galą, apsisuko, pravažiavo ir sustojo ant pagrindinio kelio. Ji sėdėjo automobilyje, todėl negirdėjo, ar B. ką nors sakė suduodamas smūgį. Bet pirmas, ką ji matė, tai buvo smūgis iš B.. Viskas vyko labai seniai, detalių patikslinti negali. Nežino, kas mušė U.. Iš viso jų buvo keturi. Visi keturi buvo atėję į kiemą. Negali pasakyti ar visi keturi mušėsi. Ką sakė ikiteisminio tyrimo metu neatsimena, bet tada geriau viską atsiminė. Tyrėja ikiteisminio tyrimo metu rodė asmenis, kurie mušėsi. U. ji buvo paskolinusi telefoną. Telefonui buvo sudužęs ekranas. 1500 eurų neturtinę žalą reiškia už patirtą išgąstį, baimę, savo atžvilgiu išgirstą grasinimą, nepatogumus, pasekmes dėl vaisiaus praradimo. Asmenys, kurie mušė U. V., A. ir P. P., yra salėje. E. R. buvo su kepure. Nepasakys, ar B. K. buvo su kepuraite. Pirminės apklausos metu geriau prisiminė įvykius. Ji grasinimų sulaukė iš E. ir V.. Atsisako civilinio ieškinio. Nė vienam kaltinamajam nereiškia civilinio ieškinio. Perskaičius nukentėjusiosios parodymus, duotus tyrėjai 2021 m. vasario 12 d. ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji patvirtino šiuos parodymus bei patvirtino visus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis U. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas įvyko 2020 m. lapkričio 5 d. Po kokios savaitės jis turėjo išvažiuoti į Vokietiją ir su A. nutarė pavakaroti. Gėrė, linksminosi, viskas buvo gerai. Ruošėsi važiuoti į namus ir išėjo į lauką parūkyti. Pamatė pro šalį einančius ar tris, ar keturis asmenis. A. paklausė jų „kur jūs čia einate“. Du ar trys atėjo prie A., vienas trenkė A.. A. nukrito. Jis puolė ginti A. ir pats gavo. Toliau visi mušėsi.

Atsakydamas į užduotus klausimus, nukentėjusysis U. V. parodė, kad niekas iš jų atėjusiems jaunuoliams nesudavė pirmas. Pirmasis sudavė B. Jis jo ankščiau nepažino. Tą vakarą sužinojo, kas jis toks. Jis gavo mušti nuo B. K. ir P. V.. Gavo ties galvos sritimi, daugiau nugaroje buvo spirta. Nežino, kodėl jiems užkliuvo. Buvo sumuštas be jokios dingsties, nes niekam nieko nedarė. Matė kastetą, nes matė, kad lygtai sublizgėjo. Kietu daiktu jam davė į nosį, kuri buvo nubrozdinta, oda pasilupusi. Važiavo į Šiaulius, į ekspertizę. Jautėsi, kad davė su kietu daiktu ir matėsi, kad kažkas nuo lempos šviesos sublizgėjo. Vienas jaunuolis buvo stambesnio sudėjimo, kitas – smulkesnio. Daugiau smūgių gavo iš to stambesnio, tai yra, iš B., bet realiai tai abudu mušė. Matė, kaip P. P. mušė ir daugiau matė, kaip P. bėgo kažkur. D. P., gerai nebepamena, bet matė lygtai, kaip iš kojos ar į nugarą ar į galvą spyrė B. Matė, kad spardė P. P.. Jis buvo pargriuvęs, susirietęs „kaip ežys“. Apklausos metu duoti pirminiai parodymai yra tikslesni. Nė vienas iš kaltinamųjų jo neatsiprašė, nesitarė dėl žalos atlyginimo ir neatlygino žalos. Jo ieškinys yra 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį sudaro padaryta neturtinė žala mušant ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl to reiškia tokį ieškinį, nes turi problemą su nugara, o spardė į tą pačią vietą, kur yra problema. Civilinį ieškinį reiškia abiem kaltinamiesiems. Kuris buvo su kepuraite negali pasakyti, nes tokios detalės neatsimena. Iš jų pusės buvo tik ramus, normalus paklausimas „kur einate“. Išėjo parūkyti ir matė, kad eina asmenys į gatvės galą, kur yra akligatvis ir niekur nueiti negalima. Neturtinė žala yra dėl sveikatos. Sužalojimai buvo padaryti galvos srityje ir dar nugaros srityje. Jam, kai turi nugaroje tokią problemą, tai skauda kiekvieną dieną. Tas įvykis, mano, kad prisidėjo prie tos problemos. Matė kitiems padarytus sužalojimus. A. buvo šone pabrozdinimai ir veido srity irgi matėsi, A. mamai viena pusė buvo mėlyna – koja, nugara, gerai nebepamena kurioje pusėje, o P. koja gal buvo sumušta, gerai nebepamena. Jam tokie įvykiai yra ne prie širdies ir nemalonūs. Po to įvykio jis turėjo nedarbingumą, nedirbo. Dabar sužalojimų nebesimato, nes daug laiko praėjo. Kaltinamiesiems pykčio neturi, bet nori, kad būtų atlyginta padaryta žala ir kad jie atsakytų už savo veiksmus.

Liudytojas V. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kolega policininku R. S. tą naktį budėjo. Gavo iškvietimą, kad vyksta muštynės, kad vejasi mašiną. Važiavo iš Klovainių miestelio ir kelyje susistabdė automobilį. Kaip jiems aiškino budėtojai, kad tai ir yra galimai susimušę asmenys. Koks ten buvo automobilis, nepamena. Buvo naktis. Automobilyje sėdėjo jaunuoliai, du jaunuoliai sėdėjo automobilio gale. Už jų automobilio, kaip suprato, važiavo nukentėjusieji. Kas tie jaunuoliai jis nepažino. Kaip paaiškėjo iš nukentėjusiųjų paaiškinimų, kad jie sumušė asmenis (duomenys neskelbtini) kaime. Tada jis išsikvietė kitą ekipažą iš Joniškio. Ekipažui atvykus, vieną jaunuolį, kuris buvo nepilnametis, liepė nuvežti ir atiduoti tėvams, o kitus jaunuolius išvežė kolegos iš Joniškio į laikino sulaikymo patalpas. O su nukentėjusiaisiais atvažiavo į policijos komisariatą Pakruojyje. Buvo gauta informacija, kuria kryptimi važiuoja automobilis. Tą automobilį sustabdė kelyje (duomenys neskelbtini), automobilis važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Paskui iš paskos atvažiavo kitas automobilis. Mašinoje buvo jauna panelė ir dar kažkas sėdėjo. Jie paaiškino, kad anie jaunuoliai juos sumušė (duomenys neskelbtini) kaime, kieme, sukėlė jiems fizinius skausmus. Buvo nuvykęs į tą kiemą, kur vyko muštynės. Ten bendravo su namo savininke, kuri vėliau atvažiavo į policiją. Sumušusių jaunuolių pavardes jam sakė patys nukentėjusieji, tai taip ir žymėjo protokole. Mano, kad buvo daromas įrašas sulaikant įtariamuosius, nes policijos automobilyje visada filmuojama. Mano, kad ir Joniškio kolegų automobilyje buvo filmuojama. Kai tyrėjai davė parodymus, geriau atsiminė visas aplinkybes. Nukentėjusioji A. pasakojo, kad tie asmenys juos sumušė, ją stumdė, aiškino, kad ji važiavo už jų automobilio, juos persekiodama. Ji aiškino, kad juos sumušė lauke, kieme, kad buvo lyg du atėję.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas V. A. parodė, kad įvykio vietoje bendravo su A. P., kuris sėdėjo automobilyje, kada persekiojo automobilį. Matomai, kad jis nurodė asmenis iš to automobilio, kurį jie sulaikė, bet tų asmenų jis neatsimena. Kada klausinėjo tyrėja, atsiminė geriau. Kai nuvyko į namo kiemą, bendravo su namo šeimininke. Mano, kad ji nurodė, kas ją mušė, bet dabar nepamena. Nepasakys, kas per data buvo tą vakarą, nes praėjo dešimt mėnesių. Dar buvo ne žiema. Buvo naktis. Tai buvo 2020 metais. Jis važiavo į įvykio vietą apžiūrėti. Kai nuvažiavo, jau švito, jau buvo galima kažką įžvelgti. Penkių – septynių metrų atstumu tikrai matėsi. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus 2021 m. vasario 5 d. ikiteisminio tyrimo metu, jis parodymus patvirtino, nurodydamas, kad surašyti teisingai, nieko papildomai neturi pasakyti. Ar buvo nustatytas kepurėlės savininkas, negali pasakyti.

Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad vyko pagal gautą pranešimą iš budėtojo. Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo važiuojant link Puodžiūnų, toje kelio atkarpoje, susistabdė automobilį, kuriam iš paskos važiavo kitas automobilis ir pranešinėjo apie tai, kad automobilyje važiuoja asmenys, kurie padarė nusikaltimą – sumušė kažką. Automobilis važiavo jiems iš paskos ir persekiojo, ir telefonu pranešinėjo policijai. Juos sustabdžius, jis pasiliko prie to automobilio, kuriame sėdėjo asmenys, kurie galimai mušė, o kolega nuėjo aiškintis prie automobilio asmenų, kurie pranešinėjo. Atėjęs kolega paaiškino, kad automobilyje buvo moteris, kuri paaiškino, kad sumušė, bet neatsimena dabar nei vardų, nei pavardžių. Smulkiau apie tą įvykį yra surašyta tarnybiniame pranešime.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas R. S. parodė, kad į įvykio vietą jis nevažiavo. Kadangi asmenų buvo daug, papildomai dar išsikvietė kitą ekipažą. Atvažiavo kolegos iš Joniškio rajono policijos komisariato. Operatyvinis darbuotojas, išsiaiškinęs pirminę informaciją, nurodė jiems sulaikyti asmenis. Jie kartu su Joniškio kolegomis nurodytus asmenis susodino į policijos mikroautobusą, o su automobiliu, kad nepalikti automobilio neapšviestame kelio ruože, parvažiavo į (duomenys neskelbtini). Vienas asmuo buvo nepilnametis, tai jį parvežė ir atidavė tėvams. Likusius išvežė į Šiaulius. Jo kolega išvažiavo aiškintis į įvykio vietą, kur vyko muštynės, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pavardžių asmenų, kurie sėdėjo automobilyje ir buvo įtariami galimai įvykdę nusikaltimą, dabar tai tikrai neatsimena. Žino, kad automobilyje sėdėjo keturi asmenys – du gale, du priekyje. Vienas iš jų buvo nepilnametis. Daugiausia apie įvykio aplinkybes papasakojo moteris, buvusi kitame automobilyje. Su ja dar buvo ir vyriškis. Pamena, kad dar buvo atvažiavusi greitoji, kuri vežė P.. Ar P. atvažiavo su automobiliu, ar su juo atvažiavo greitoji jau iš (duomenys neskelbtini), nepamena. Neatsimena, ar buvo sumuštų, nes tuo metu buvo naktis, buvo chaosas, vieni šaukė iš vienos pusės, kiti, pro mašinos langus, iš kitos pusės. Jie su kolega A. buvo dviese, todėl ir kvietėsi pastiprinimą ir žiūrėjo, kad asmenys, kurie galimai įvykdė nusikaltimą, nepasišalintų. Atsimena, kad nustatė blaivumą: vairuotojas buvo blaivus, kiti buvo išgėrę. Tikrino, ar neturi su savimi neleistinų daiktų. Teisingai surašyta jo apklausos protokole, kas tame automobilyje sėdėjo ir žino, kad vairavo V. B., taip pat, kad automobilyje sėdėjo E. R. ir P. V., kadangi jie turėjo asmens dokumentus ir parodė. Taip pat žino, kad vienas asmuo prisistatė „G. K.“, bet vėliau paaiškėjo, kad tai buvo B. K.. Jis daugiau tikrino tą automobilį, kur važiavo keturi žmonės, o kolega ėjo aiškintis visas aplinkybes prie kito automobilio. Kiek pamena, kada sustabdė galimai nusikaltimą padariusių asmenų automobilį, tai jų kalba buvo apie tai, kad jie važiavo link (duomenys neskelbtini) ir sustojo nusišlapinti (duomenys neskelbtini) kaimo pradžioje. Jie aiškino, kad besišlapinant kažkuriam iš jų įvyko kažkoks konfliktas ir juos primušė. Tai tokia buvo jų pirminė pozicija.

Liudytojas K. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad miegojo, bet prabudo, kada išgirdo didelį trenksmą į namo sieną. Nieko blogo nepagalvojo ir snaudė toliau. Bet vėl išgirdo trenksmus, kurie nesibaigė. Nusprendė atsikelti ir pažiūrėti kas vyksta. Išėjo į kiemą ir pamatė, kad vyksta didžiausios muštynės kitoje gatvelės pusėje. O kas vyko prieš tai kieme nematė. Išgirdo žmoną šaukiant paleisti šunį. Bet nepaklausė ir šuns nepaleido. Vienas iš kaltinamųjų atsikėlė ir pralėkė pro jį. Vėliau A. paklausė, kas ten toks buvo. A. pasakė, kad ten buvo B.. Tuo tarpu B. nubėgo per gatvelę link pagrindinio kelio. Matė, kad dar buvo likęs vienas nepažįstamas asmuo, kuris irgi kilo nuo žemės ir nubėgo į pagrindinę gatvę. Už kaimyno sodybos matė stovinčią mašiną, į kurią tie vyrai sėdo ir nuvažiavo. Vėliau atvyko pareigūnai ir juos sugavo.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas K. P. parodė, kad iš vakaro į jų namus buvo atvažiavęs A. draugas, kartu su tuo draugu buvo ir jo draugė. Naktį išėjęs į kiemą, jis matė, kad kieme buvo du svetimi žmonės. Matė sumuštus A., P. ir U., kuriuos sumušė kaltinamieji. Konkrečiai jis nematė, kas, kiek ir kam sudavė smūgių. Matė, kad U. V. buvo labai sumuštas, A. ir P. irgi buvo sumušti. Buvo iškviesta policija. Nebežino, ar buvo greitoji atvažiavusi. Jis matė tik du svetimus jaunuolius, kurie nubėgo prie automobilio ir nuvažiavo. Jiems iš paskos važiavo V. draugė, dabar jo žmona A. Ji važiavo su mašina. Su ja kartu važiavo A. Matė savo žmoną sumuštą. Jai galvoje buvo guzas, šonas buvo mėlynas, nugara buvo mėlyna. Ji jam nesakė, kuris ją sumušė. Išėjęs į kiemą, išgirdo žmoną šaukiant, kad paleistų šunį. Žmona buvo tame muštynių sūkuryje, ji gulėjo. Nematė kokius veiksmus atliko kaltinamieji. Labai gerai atsimena šitą jaunuolį B., kuris atsikėlė iš to sūkurio ir pralėkė pro jį. Jo nelietė, nieko nesakė, tik pralėkė. B. atsikėlė iš muštynių sūkurio, nes gulėjo ant žemės. Jie ten visi gulėjo. Ten ėjo toks, kaip sūkurys. Matė du nepažįstamus asmenis. Vienas pralėkė, o kitas dar gulėjo, bet kažkaip iš ten išsisuko ir taip pat pabėgo. Kaip jie buvo apsirengę, nepamena ir nematė, nes buvo naktis, buvo tamsu, nebuvo apšviesta. Nematė, ar buvo su kepurėmis, ar be kepurių.

Liudytojas Č. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo pirma ar antra valanda nakties, kai išgirdo bildesius. Atsikėlė, išėjo į lauką. Pamatė, kad pas kaimynus dega šviesa. Nuėjęs pas kaimynus sužinojo, kad įvyko muštynės.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas Č. T. parodė, kad kaimynai yra D. P.. Kai nuėjo pas kaimynus, sodyboje buvo V., A. buvo išvažiavusi su A., buvo K., D. Matėsi, kad V. buvo sumušta nosis. Kaimynai tarpusavyje kalbėjo, kad atvažiavo, užpuolė, sumušė. Apie tai, kad užpuolė, sumušė kalbėjo visi aplinkui. Jie sprendė, kad buvo atvažiavę (duomenys neskelbtini). A. su A. buvo išvažiavę persekioti tų, kurie sumušė. Pas P. jis buvo tol, kol atvyko kriminalistai. Policija jo paprašė D. P. atvežti į policiją. Vėliau buvo kalbėta, kad A. P. išvežė greitoji. Jis pats A. P. nematė. Tą naktį jis nematė pravažiuojančio automobilio, nes nesikelia ir nežiūri, kas ten važiuoja. Tų pravažiuojančių automobilių gatvelėje būna kiekvieną vakarą. Automobiliai važiuoja, nes nežino, kad gatvelės gale yra akligatvis. Jis gyvena toje pačioje gatvelėje, kaip ir P., už kokių 120 metrų, tik kitoje gatvės pusėje. Nebelabai atsimena, ką kas pasakojo apie muštynes, kas kurį mušė. Jis vežė į Pakruojo policiją D. P.. Policija visiems nukentėjusiems liepė važiuoti į policiją. Nelabai žiūrėjo į D. P., todėl nematė, ar buvo sumušimo žymės. Kai važiavo į policiją, D. P. sakė, kad užpuolė, mušėsi ir viskas. Jie tarpusavyje taip ir kalbėjo, kaip užrašyti jo parodymai apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu. Kai jis atėjo į P. kiemą, D. buvo su naktiniais, užsimetusi „pafaiką“ ar kažką, o V. buvo apsirengęs normaliai, nes jie, kaip suprato, ruošėsi jau važiuoti namo. Jis namuose miegojo, jį pažadino triukšmas, šunų lojimas. Visada atsikelia pažiūrėti, kas vyksta, nes jų lentpjūvė būna nerakinta.

Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai.

Jis naktinėjo su savo automobiliu (duomenys neskelbtini). Jam paskambino B. ir pasiūlė pasivažinėti. Iš balso suprato, kad B. išgėręs. Jie susitiko ir jo paprašė pavažiuoti iki (duomenys neskelbtini), iki panų. Taip pat pasiūlė pasikeisti mašinas ir važiuoti su jo (B.) mašina, nes pas jį mašinoje buvo pripilta daugiau kuro. P. dar pasiūlė, kad primokės už pavažinėjimą, nes buvo jau vidurnaktis. Pasikeitė mašiną ir važiavo link (duomenys neskelbtini) pusės. Mašinoje važiavo ir E. R.. Nepamena kuris, ar P., ar B., paprašė sustoti nusišlapinti. Visi jie išlipo iš automobilio. Praėjo kažkiek laiko, jis jų nesulaukė, pagalvojo, kad gal kažkas negerai, ar jie nuklydo, ar nuėjo į gilumą toliau nuo kelio. Tada prigesino automobilį, įsiklausė. E. nuėjo jų pakviesti, pažiūrėti kas vyksta. Girdėjo garsus, šūksnius. Parbėgęs R. pasakė, kad mušasi ar kažkas tokio. Po to atbėgo B., atbėgo P.. Susėdo į mašiną ir liepė jam važiuoti. Jie sakė, kad juos užpuolė. Važiavo ir už kokių penkių ar šešių kilometrų pastebėjo, kad juos pradėjo sekti kažkoks automobilis „VW Passat“. Jie važiavo aplinkkeliais, kažkokiais žvyrkeliais, nes juos persekiojo. Už (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policija.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas V. B. parodė, kad į mašiną atlėkę B.ir P. liepė važiuoti dėl to, kad juos užpuolė. Kelią, kur važiuoti, rodė visi bendrai. Nelabai jis tuos kelius žinojo. Šalia jo sėdėjo E. R.. Gale sėdėjo P. su B.. Kurioje pusėje kuris sėdėjo nepamena, nes senokai visa tai buvo. Policijos pareigūnai juos sustabdę, visiems nustatinėjo blaivumą. Kaltinamieji nebuvo blaivūs. Jie buvo vidutiniškai išgėrę, orientavosi aplinkoje, bet už vairo tai negalėjo sėsti. R. buvo šiek tiek išgėręs. Buvo nuvažiavę iki pat (duomenys neskelbtini). Per mašinos langą R. išmetė tuščią butelį. Važiavo su B. automobiliu „Seat Toledo“. Jo paprašė nuvežti iki (duomenys neskelbtini), iki panų, nes kiek žino, ten gyvena B. mergina. Jis pats iš automobilio nebuvo išlipęs. P. buvo su kepure. Kepurė buvo su bumbuliuku, tokia, kaip žieminė. Kokia buvo kepurės spalva tai nepasakys. Kuris pirmas grįžo į automobilį ar P., ar B., dabar tikrai nepasakys. E. R. buvo išėjęs, nes jis paprašė, kad nueitų pasižiūrėti, kas vyksta. Iš tų trijų E. grįžo pirmas. Po kurio laiko jau grįžo P. su B. G. R. pasakė, kad vyksta negeri dalykai, kad mušasi P., B. su trimis nepažįstamais. Tuo keliu, kur jis buvo sustojęs ir paleidęs draugus, važiuojant tiesiai, galima nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis nežino visų aplinkybių, todėl negali atsakyti, ar kas mušė moterį ir kaip jam toks elgesys atrodo. B., kada atėjo į automobilį, minėjo, kad kažkas iš tų vietinių gyventojų sušuko, kodėl toje vietoje, kurioje jie gyvena, šlapinasi. Jam taip pasakojo. Jam pasakė, kad ten buvo broliai P., o detaliau daugiau nieko nepasakojo. Kai grįžo į mašiną, jie buvo šlapi, purvini, bet nebuvo kruvini patys ar veidas kruvinas. Žymės buvo tokios, kad voliojosi. Jų kelnės buvo šlapios, nes oras buvo darganotas. Iki įvykio brolių P. nepažinojo, nežinojo kur jie gyvena. Važiuojant nebuvo užsiminta ir nebuvo jokios kalbos, kad važiuoti kažką sumušti. Nebuvo tokių dalykų, kad iš anksto važinėjo ir žvalgėsi po gatvelę(duomenys neskelbtini)gyvena jo pusbroliai B.. Bet nei tą savaitę, nei tą mėnesį nebuvo pas juos nuvažiavęs. Dažniausiai šitam kaime lankosi tiktai per šventes, važiuoja ant kapų, nes už (duomenys neskelbtini) yra palaidoti jo seneliai. Bet labai retai ten lankosi. O kad važiuoti ir apžiūrinėti, neturi tokio tikslo, nes nepažinojo tų žmonių.

Liudytojas E. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad susitiko su V. ir su mašina važinėjosi, kai paskambino P. ar B., kurie užsinorėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) pas merginas. Važiavo ir kažkuris užsinorėjo sustoti nusišlapinti. Sustojo. Jie išlipo ir jis išlipo. Išgirdo, kad kažkas rėkauja. Realiai buvo tamsu, tik pamatė, kad kažkas B. trenkė per galvą, tik tiksliai nematė, ar tai buvo pagalys, ar vamzdis. Daugiau jie pradėjo muštis. Jis tada grįžo į mašiną ir nieko nebematė. Kas trenkė B. (duomenys neskelbtini) per galvą nematė, nes buvo tamsu. Trenkė ne kieme, toliau nuo kiemo. Kiek nuo kiemo nežino. Su kepuraite buvo P. V..

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas E. R. parodė, kad kai jie išlipo iš automobilio, išgirdo kažkokius rėkavimus. Nematė, kad sustojo prie kažkokios sodybos, nes buvo tamsu. Sustojo tiesiog kaime, prie kaimo ženklo. Tikriausiai, kad tie šūkavimai buvo adresuoti jiems, nežino. B. per galvą trenkė, kada jis buvo toliau nuo mašinos. Nesako, kad tiksliai matė kur. Tiesiog matė, kad B. sutrenkė per galvą. Jie išlipo iš automobilio nusišlapinti. Paskui nuėjo toliau nuo automobilio. Garsus išgirdo paėję toliau. Išgirdę tuos balsus, nieko nedarė, tik matė, kad B. trenkė per galvą ir viskas. Jis tada grįžo atgal į mašiną. Nėjo gelbėti draugo. Kas toliau vyko nežino, nematė, nes ten nebuvo. Su V. laukė mašinoje. Iš pradžių grįžo P., o po kelių sekundžių B. ir viskas. Jiems įsėdus į automobilį, jie nieko nekalbėjo, tik kad važiuoja toliau ir viskas. Nebandė aiškintis, kodėl čia tie šauksmai vyko, kodėl čia kas trenkė. Važiuojant automobiliu toliau, B. neminėjo kas atsitiko. Nepamena ir negali pasakyti, ar apklausos metu nurodė, kad B. sakė, jog jis net nesuprato kas atsitiko, kad iš „oro“ gavo į galvą, kad aplinkui nieko nematė. Nepamena, kuris paprašė sustoti nusišlapinti. Jis pats neprašė, o V. irgi pats dėl to nesustojo. Tada arba B., arba P. prašė, kad sustotų nusišlapinti, kažkuris iš jų. Važiuodami nepravažiavo kažkokio miškelio, kad sustoti nusišlapinti, visur buvo sodybos. Sodyboje nematė kito automobilio su įjungtomis šviesomis. Buvo labai tamsu ir nebuvo automobilio su įjungtomis šviesomis. Išlipo iš automobilio ir B. gavo per galvą, bet ne iš karto išlipus, o po kažkiek laiko. Nežino po kiek laiko tai įvyko. Kai visi grįžo į mašiną, važiavo ir tada juos pradėjo persekioti kitas automobilis. Nežino, dėl ko sekė. (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policija. Prie jų automobilio buvo priėjusi moteris. Nepamena, ką priėjusi moteris sakė. Jis buvo neblaivus, buvo prieš tai gėręs „DLight“. Jis muštynes matė, nes irgi buvo išlipęs iš mašinos. Nemeluoja.

Iš pareiškėjos D. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020-11-04, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ji nuėjo miegoti, namuose buvo jos sūnūs A. P. ir P. P., vyras K. P.. Apie 2 val. prabudo nuo triukšmo kieme. Išėjusi į kiemą pamatė, kad kieme bei gatvėje vyksta muštynės. Pamatė, kad jos sūnų P. P. gatvėje muša du jai nepažįstami jaunuoliai. Pribėgusi prie gulinčio ant žemės sūnaus ji ant jo atsigulė bandydama jį apsaugoti nuo smūgių. Gulėdama pajuto, kad jai tris kartus koja buvo spirta į galvos sritį, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo jai spyrusį nepažįstamą jaunuolį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Kiek matė, nepažįstami jaunuoliai kieme taip pat rankomis ir kojomis mušė U. V.. Jai pradėjus garsiai šauktis pagalbos, du nepažįstami jaunuoliai pasišalino iš kiemo, paėję iki pagrindinės gatvės įsėdo į šviesios spalvos automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Kad jaunuoliai nepabėgtų, automobiliu jiems iš paskos išvyko sūnus A. P. ir A. K.. Kiek žino, policijos pareigūnai minėtą šviesios spalvos automobilį sustabdė netoli (duomenys neskelbtini) kaimo ir sulaikė keturis jaunuolius. Jaunuolį, kuris jai koja spyrė į galvos sritį, atpažintų, nes jis vilkėjo juodos spalvos striukę, buvo trumpų plaukų, apkūnaus kūno sudėjimo. (t. 1, b. l. 8-14)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Gatvės dalis prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) yra asfaltuota, dešinės pusės kelkraštis apaugęs žole, šalia kelio, ant kelkraščio žolės guli juodos spalvos “H&M” kepurė su snapeliu. Apžiūrint sodybos kiemą, pėdsakų, tinkančių identifikavimui, nerasta. Įvykio vieta fotografuota. (t. 1, b. l. 15-22)

Iš daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vietoje rasta kepurė, kuri yra juodos spalvos audinio su reguliuojamu dirželiu, su snapeliu, su viduje prisiūta gaminio etikete. Kepuraitės priekyje, kairėje pusėje, matoma nežymi purvo dėmė. (t. 1, b. l. 23-28)

Iš vietovės apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad užfiksuota vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūra atlikta, pradedant nuo (duomenys neskelbtini) pradžios ženklo, apžiūrėtas ir apieškotas apie 600 metrų pakelės ruožas link miestelio centro bei (duomenys neskelbtini) gimnazijos automobilių stovėjimo aikštelė, joje stovintys konteineriai. Jokių tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta. (t. 1, b. l. 29-33)

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad B. K. pateikė automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį. (t. 1, b. l. 34-36)

Iš daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu automobilyje jokių tyrimui reikšmingų objektų nerasta. (t. 1, b. l. 37-47)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1428/2020(04) matyti, kad A. P. nustatyti sužalojimai: kaktos muštinės žaizdos, kaktos, kairės plaštakos ir nugaros odos nubrozdinimai, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 73)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1425/2020(04) matyti, kad U. V. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, nugaros kairiame šone, nubrozdinimai kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosies viršūnėje, nugaros kairėje pusėje, kairėje blauzdoje. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūginių poveikių bukais kietais daiktais. U. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 76)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 138/2021 (04) matyti, kad pateiktuose A. K. medicininiuose dokumentuose nėra patvirtintų duomenų ar ji buvo nėščia bei ar jai įvyko persileidimas. Kategoriškai teigti, kad persileidimas įvyko dėl nurodyto įvykio, negalima. (t. 1, b. l. 88)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra. Iš garso įrašo nustatyta, kad bendruoju pagalbos numeriu skambinanti moteris prašo policijos pareigūnų pagalbos dėl vykstančių muštynių, nurodo, kad į kiemą (duomenys neskelbtini) kaime atėjo keturi vaikinai, kurie užpuolė kieme buvusius žmones. Moteris nurodo, kad automobiliu persekioja priekyje važiuojančius vaikinus, jie važiuoja automobiliu „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 99-108)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota policijos pareigūnų įvykio vietoje naudotos mobilios tarnybinės vaizdo ir garso įrašymo kameros Nr. B0F1EC5F867C8 vaizdo įrašų apžiūra. Protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jame sėdėjo keturi jaunuoliai. Kitu automobiliu atvažiavusi A. K. nurodė, kad visi keturi jaunuoliai buvo atėję į P. gyvenamosios sodybos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), užpuolė ir sumušė jame buvusius žmones. (t. 1, b. l. 109-115)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant nukentėjusiesiems D. P., A. P., P. P. ir liudytojui K. P., apžiūrėtas policijos pareigūnų įvykio vietoje naudotos mobilios tarnybinės vaizdo ir garso įrašymo kameros Nr. B0F1EC5EEE86 vaizdo įrašai. (t. 1, b. l. 127-137)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota nukentėjusiosios A. K. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros metu užfiksuotas priekyje važiuojantis šviesiai pilkos spalvos automobilis. (t. 3, b. l. 6-7)

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-11-05 (duomenys neskelbtini) prieigose buvo sustabdytas automobilis „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus V. B.. Kartu su juo važiavo keleiviai B. K., gim. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,82 promilių girtumas, P. V., gim. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,24 promilių girtumas ir nepilnametis E. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 0,38 promilių girtumas. Nepilnametis E. R. vaiko perdavimo aktu buvo perduotas motinai L. S.. (t. 1, b. l. 116-117)

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. P. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną REDMI 7A. (t. 2, b. l. 7-8)

Iš daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo A. P. pateiktas mobiliojo ryšio telefono REDMI 7A ir apžiūros metu užfiksuoti išoriškai matomi telefono priekio sugadinimai – įskilęs dešinysis kampas, ties ekrano viduriu matomi daugybiniai netaisyklingų formų (pagrinde vertikalūs) ekrano įskilimai, kurie išsidėstę per visą ekrano plotą. (t. 2, b. l. 9-16)

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis U. V. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG S8. (t. 2, b. l. 58-61)

Iš daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo U. V. pateiktas mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG S8 ir apžiūros metu užfiksuoti išoriškai matomi telefono sugadinimai – tarp garsiakalbio angos ir kameros matomas netaisyklingos formos ekrano įskilimas su ištrupėjusiu stiklu, ekrano įskilimas ir ištrupėjęs stiklas matomas ir dešiniame ekrano šone, per vidurį. Ekrano viršutinėje dalyje, per vidurį, ir apatinėje dalyje, per vidurį, taip pat matomi netaisyklingų formų daugybiniai ekrano įskilimai. Kairiame ekrano šone, nuo viršaus iki apatinio kairio kampo, matoma netaisyklingos formos vientisa vertikali įskilimo žymė. Abu telefono korpuso apatiniai kampai ir viršutinis dešinysis kampas įskilę. (t. 2, b. l. 62-71)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant nukentėjusiajam U. V., buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų įvykio vietoje naudotos mobilios tarnybinės vaizdo ir garso įrašymo kameros Nr. B0F1EC5EEE86 vaizdo įrašai. (t. 2, b. l. 77-85)

Iš nukentėjusiojo P. P. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti ir užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai: sumuštas ir patinęs dešinys kelias, matomas 9-101 cm nubrozdinimas, nugaros srityje, ties kaire mente, matomas 9-10 cm įbrėžimas, virš kairio klubo, nugaros srityje matomi du 1-2 cm įbrėžimai, ant kairės rankos riešo matomas 5-6 cm nubrozdinimas. (t. 2, b. l. 109-114)

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. P. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Redmi by Xiomi 8 Pro“. (t. 2, b. l. 122-123)

Iš daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo P. P. pateiktas mobiliojo ryšio telefono „Redmi by Xiaomi 8 Pro“ ir apžiūros metu užfiksuoti išoriškai matomi telefono nugarinės dalies sugadinimai – įskilęs ir ištrupėjęs korpuso dešinysis viršutinis kampas, įskilęs korpuso dešinysis šonas virš apatinio kampo, nuo jo eina vertikalūs įskilimai link kairio šono, įskilęs ir ištrupėjęs korpuso kairysis apatinis kampas. (t. 2, b. l. 124-132)

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. P. pateikė savo šortus. (t. 2, b. l. 141-146)

Iš daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo P. P. pateikti šortai ir apžiūros metu užfiksuoti šortų sugadinimai – šortų priekyje, dešinėje klešnėje, klubo srityje matomas horizontalus taisyklingas ištisas 28 cm ilgio įplyšimas nuo šoninės siūlės iki vidurinės siūlės, o vidurinėje siūlėje, žemyn nuo šio įplyšimo, pati siūlė yra prairusi 13 cm. Šortų priekyje, kairėje klešnėje, aukščiau klubo srities matomas 21 cm ilgio horizontalus taisyklingas įplyšimas iki šoninės siūlės. Ties penkioliktu šio įplyšimo centimetru matomas vertikalus 3,5 cm ilgio įplyšimas žemyn. (t. 2, b. l. 147-154)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant nukentėjusiajai A. K., apžiūrėtas policijos pareigūnų įvykio vietoje naudotos mobilios tarnybinės vaizdo ir garso įrašymo kameros Nr. B0F1EC5EEE86 vaizdo įrašai. (t. 3, b. l. 23-31)

Iš akistatos tarp nukentėjusiosios A. K. ir įtariamojo V. B. protokolo matyti, kad A. K. patvirtino savo parodymus bei V. B. liko prie savo duotų parodymų ir patvirtino, kad įvykio vietoje iš automobilio išlipęs nebuvo, tačiau gali būti, kad važiavo gatvele pro P. gyvenamąją sodybą, nes gerai (duomenys neskelbtini) nepažįsta, kad būtų įvažiavęs į akligatvį ir jame apsisukęs neprisimena. (t. 3, b. l. 114-119)

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo A. P. ir įtariamojo B. K. protokolo matyti, kad A. P. patvirtino, jog būtent B. K. pirmas jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį ir jis trumpam net buvo praradęs sąmonę, o B. K. nurodė, kad jis, įėjęs į sodybos kiemą, pirmiausiai pats gavo smūgį kažkokiu daiktu į kaktą ir tik po to sudavė smūgį A. P.. A. P. nurodė, kad negali kategoriškai patvirtinti, ar B. K. rankoje turėjo kastetą. (t. 4, b. l. 78-83)

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo U. V. ir įtariamojo B. K. protokolo matyti, kad B. K. patvirtino, jog jis pirmas sudavė smūgį A. P. po to, kai pats gavo smūgį į kaktą. (t. 4, b. l. 88-94)

Iš įtariamojo B. K. asmens apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad jo striukėje, dešinėje pusėje po pažastimi, yra vertikalus įplyšimas per siūlę, kad striukė buvo suplėšyta muštynių metu. (t. 4, b. l. 67-73)

Iš įtariamojo P. V. asmens apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad jo striukės nugaroje, apačioje per vidurį yra vertikalus įplyšimas, kad striukė buvo suplėšyta muštynių metu. (t. 5, b. l. 20-25)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis matyti, kad nukentėjusioji D. P. savo duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje. (t. 1, b. l. 144-154)

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų B. K. ir P. V. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, kadangi jie viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, tyčia, suduodami rankomis ir spirdami kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems A. P., P. P., U. V. ir D. P., padarė nukentėjusiesiems A. P. ir U. V. nežymius sveikatos sutrikdymus, nukentėjusiesiems P. P. ir D. P. sukėlė fizinį skausmą bei išgąsdino konfliktą mačiusią nukentėjusiąją A. V. (K.), ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamųjų B. K. ir P. V. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Kaltinamieji B. K. ir P. V., veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, tyčia, matant kitiems asmenims, sumušė nukentėjusiuosius A. P., P. P., U. V. ir D. P., smurtavo prieš juos, padarydami nukentėjusiesiems A. P. ir U. V. nežymius sveikatos sutrikdymus, nukentėjusiesiems P. P. ir D. P. sukeldami fizinį skausmą bei išgąsdindami muštynes mačiusią nukentėjusiąją A. V. (K.). Jie numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sužaloti žmonės, ir šių padarinių norėjo. Toks kaltinamųjų elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu kaltinamieji pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą. Jie šiurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiųjų teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą. Kaltinamieji, veikdami be aiškios motyvacijos, anot jų eidami nusišlapinti ir išgirdę kažką rėkaujant, sugalvoję nueiti pasižiūrėti kas vyksta, nukentėjusiuosius mušę rankomis ir spardę kojomis, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamieji B. K. ir P. V., įvykdę viešosios tvarkos pažeidimą, veikė bendrininkų grupėje, nes bendrininkavimas yra tyčinis bendras, dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką staiga kilusį susitarimą, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (arba bendravykdytojai). Iš šioje byloje nustatytų kaltinamųjų veiksmų, akivaizdu, kad jie veikė sutartinai, kaip bendrininkai.

Kaltinamojo B. K. parodymai, kad jis nemušė nukentėjusiosios D. P., nes niekada nemuša moters, blogiausiu atveju galėjo ją pastumti su pečiu, bei kad tyčia pirmas nesudavė smūgio nukentėjusiajam A. P., o tik pats gavęs iš kažkur smūgį, sudavė smūgį A. P., ir kaltinamojo P. V. parodymai, kad jis jokios moters nemušė, nes muštynių rate moterų nebuvo, ir kad muštynės prasidėjo, kai kažkas pirmas sudavė smūgį B. K., yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamųjų parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios D. P. parodymai, kuriuose ji patvirtino, kad jai užsigulusiai ant galvos, ginant sūnų P. P., įspyrė tris smūgius su koja į galvos kairę pusę B. K., kurį ji pažino, nes žinojo jį iš matymo. Tą aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis P. P., nurodydamas, kad mamai, kai ji gynė jį užsigulusi, spyrė B. K.. Nukentėjusysis A. P. nuosekliais parodymais patvirtino, kad jam pamačius pro sodybą einančius tris jaunuolius ir paklausus jų, kur jie eina, jis iš karto gavo stiprų smūgį į galvą nuo B. K., kurį jis iš karto priėjusį atpažino, nes pažinojo iš anksčiau, ir tada prasidėjo muštynės, juos visus, buvusius kieme, mušė B. K. ir P. V., kurį jis taip pat atpažino. Po B. K. suduoto smūgio jis buvo trumpam praradęs sąmonę, todėl manė, kad smūgis buvo suduotas ne vien su ranka, bet su kažkokiu daiktu. Nukentėjusiojo A. P. parodymus, kad atėjęs į kiemą pirmas jam smūgį sudavė B. K., nuosekliais parodymais patvirtino nukentėjusieji U. V., P. P. ir A. V.. Kad pačių muštynių nematė, nes miegojo, tik išėjęs į kiemą besibaigiant muštynėms, matė pro pat jį prabėgantį link pagrindinio kelio B. K., kad matė sumuštus A. ir P. P., labai sumuštą U. V., sumuštą žmoną D. P., kuriai galvoje buvo guzas, šonas ir nugara buvo mėlyni, patvirtino liudytojas K. P.. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytojas Č. T., kuris išgirdęs triukšmą ir pamatęs šviesą, nuėjo pas P. ir sužinojo, kad vyko muštynės, kad visi pasakojo, jog juos užpuolė ir sumušė atvažiavę (duomenys neskelbtini), kad matė sumuštą U. V. nosį, kad į sodybą atvyko policijos pareigūnai ir kad jis vežė į Pakruojo policiją D. P., nes to prašė pareigūnai. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtino liudytojai (policijos pareigūnai) V. A. ir R. S., kurie patvirtino pagal nukentėjusiųjų pranešimą sustabdę automobilį „Seat“ ir sulaikę jame buvusius keturis jaunuolius V. B., E. R., P. V. ir B. K., kuris iš pradžių save pristatė G. K., kad visiems jaunuoliams buvo nustatytas girtumas, išskyrus automobilį vairavusį V. B., kad nepilnametis E. R. buvo perduotas tėvams, o visi kiti pristatyti į policijos komisariatą, kad iškviesta greitoji pagalba išvežė į ligoninę sumuštą A. P., kuris buvo paskui kaltinamuosius važiavusiame A. V. automobilyje. Nukentėjusieji A. P., U. V., P. P. ir A. V. visų smūgių, kuris ir kiek konkrečiai iš kaltinamųjų jiems sudavė, nurodyti negalėjo, tačiau jie nė vienas jokių puolamųjų veiksmų kaltinamųjų atžvilgiu neatliko, jokios grėsmės iš jų prie jų namo atėjusiems kaltinamiesiems nebuvo. Liudytojas V. B. muštynėse nedalyvavo, todėl jokių aplinkybių nurodyti negalėjo. Liudytojo E. R. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje apie tai, kad pirmas smūgį į galvą iš kažkur gavo B. K., o toliau jis nieko nematė, nes sugrįžo atgal į automobilį, vertintini kaip siekis padėti kaltinamiesiems B. K. ir P. V., kurie yra jo draugai, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiųjų A. P., U. V., P. P., D. P., A. V., liudytojų K. P., Č. T., V. A., R. S. parodymus patvirtina byloje pateiktos specialistų išvados dėl nukentėjusiesiems A. P. ir U. V. įvykio aplinkybėmis ir laiku padarytų nustatytų sužalojimų, sukėlusių nežymų sveikatos sutrikdymą, įvykio vietos apžiūros protokolas, reikalaujamų daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolai, bendrojo pagalbos centro garso įrašo peržiūra, įvykio vietoje naudotų policijos tarnybinių mobiliųjų kamerų vaizdo ir garso įrašų peržiūros, akistatų tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo B. K. protokolai, nukentėjusiosios D. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų A. P., U. V., P. P., D. P., A. V. parodymais, nes parodymus jie davė prisiekę teismui ir įspėti dėl atsakomybės, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jie turi pagrindą apkalbėti kaltinamuosius, bei jų parodymus patvirtina visuma kitų byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų.

Kaltinamųjų B. K. ir P. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. (BK 59 straipsnis)

Kaltinamųjų B. K. ir P. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jie padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, bei veikdami bendrininkų grupėje. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 9 punktas)

Kaltinamojo B. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė dar yra ir ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas recidyvistu. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir į bausmės skyrimo pagrindus pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnyje.

Kaltinamasis B. K. teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui (t. 4, b. l. 4-10, 11-39), metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka už neatsargią, mažai pavojingą veiką žodine pastaba (t. 4, b. l. 40-43), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 44; t. 6, b. l. 84, 140-142), iš esmės dėl nusikalstamos veikos prisipažino, sutinka atlyginti civilinius ieškinius nukentėjusiesiems (pilnai ir iš dalies), yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl įvertinus visumą išdėstytų kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių bei bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis numato, jog paskirtos bausmės vykdymą teismas gali atidėti nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo B. K. asmenybę, tai yra, į jo dar labai jauną amžių, galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą, į jo socialinius ryšius (iš jo žodžių gyvena su drauge ir su ja sieja ateitį), į nukentėjusiųjų poziciją, kad piktumo jam neturi, tik nori, kad būtų atlyginta padaryta žala ir atsakytų pagal įstatymą, į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlieka tinkamai ir tinkamai vykdo probacijos sąlygas (Liteko duomenys), turi pagrindą manyti, jog bausmės tikslai jam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. (BK 75 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 5 dalies 5 punktas, 7 punktas, 8 punktas, 10 punktas, 7 dalis)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam B. K. subendrintina su neatliktos bausmės, paskirtos 2020 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, dalimi, kadangi pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 64 straipsniu. (kasacinė nutartis Nr. 2K - 220/2008)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam B. K. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 5 d., 2.40 val. iki 2020 m. lapkričio 6 d., 11.55 val., tai yra, dvi paros. (t. 4, b. l. 53-54, 113-114)

Kardomosios priemonės – asmens dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam B. K. paliktinos galioti nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 4, b. l. 105-107, 108-112)

Kaltinamasis P. V. teisiamas pirmą kartą (t. 4, b. l. 138-141, 142-144.), metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka už neatsargų nusižengimą žodine pastaba (t. 4, b. l. 145-149), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 151, 154), iš esmės dėl nusikalstamos veikos prisipažino, sutinka atlyginti civilinius ieškinius nukentėjusiesiems (pilnai ir iš dalies), yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam P. V. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 5 d., 2.40 val. iki 2020 m. lapkričio 6 d., 10.45 val., tai yra, dvi paros. (t. 5, b. l. 6-7, 40-41)

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam P. V. paliktina galioti nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 5, b. l. 37-39)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusioji A. V. (K.) ikiteisminio tyrimo metu pareikšto 1500 Eur civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiamojo posėdžio metu atsisakė.

Nukentėjusioji D. P. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. (t. 1, b. l. 165, 166-167)

Nukentėjusysis A. P. pareiškė 170 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 50 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. (t. 2, b. l. 42, 43-44)

Nukentėjusysis P. P. pareiškė 250 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. (t. 2, b. l. 163, 164-165)

Nukentėjusysis U. V. pareiškė 7000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. (t. 2, b. l. 97, 98-99)

Nukentėjusiųjų A. P. 220 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei P. P. 250 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinami visiškai ir priteistini iš kaltinamųjų B. K. ir P. V. solidariai, nes yra įrodyti reikalaujamų daiktų pateikimo protokolais ir šių daiktų apžiūros protokolais bei specialisto išvada dėl A. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir turtinė bei neturtinė žala jiems atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų nusikalstamų veiksmų bei šiuos ieškinius visiškai pripažino patys kaltinamieji (CK 6.249, 6.263 straipsniai, BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusiosios A. V. (K.) 1500 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas ir nepriteistinas, kadangi nukentėjusioji šio ieškinio atsisakė.

Nukentėjusiųjų D. P. 2000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir U. V. 7000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįsti ir tenkinami iš dalies, priteisiant šiuos ieškinius solidariai iš kaltinamųjų B. K. ir P. V., kadangi neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta kaltinamųjų neteisėtais veiksmais. (CK 6.263, 6.250 straipsniai)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kaip jau minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

Neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamųjų B. K. ir P. V. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji D. P. ir U. V. patyrė neturtinę žalą – įvykio metu dėl sumušimų jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, matėsi sumušimų žymės, o U. V. buvo padarytas dar ir nežymus sveikatos sutrikdymas, po kurio jis buvo nedarbingas ir kurio pasekmes jaučia iki šiol. Nukentėjusieji buvo sumušti bei patyrė fizinį skausmą, pažeminimą viešoje vietoje, artimųjų ir pažįstamų akivaizdoje.

Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, yra svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Nustatyta, kad kaltinamieji B. K. ir P. V. yra jauno amžiaus, darbingi ir dirbantys, neturintys sveikatos sutrikimų, tačiau jų gaunamos pajamos nėra didelės, todėl jų galimybės atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą yra realios, bet ribotos.

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas, aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje už šio pobūdžio nusikaltimais padarytą žalą priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus nukentėjusiajai D. P. būtų 500 Eur, o nukentėjusiajam U. V. – 1000 Eur, kuri atitinkamai ir priteistina nukentėjusiesiems iš kaltinamųjų B. K. ir P. V..

Likusios civilinių ieškinių dalys dėl neturtinės žalos atlyginimo: nukentėjusiosios D. P. – 1500 Eur ir nukentėjusiojo U. V. – 6000 Eur atmestinos.

2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai 2) prokurorės Rasos Valančienės nutarimu nuo 2021-03-17 iki 2021-09-17 paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias 11000 Eur pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, leidžiant jam per mėnesį disponuoti iki 400 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, turto saugotoju paskiriant banką Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, paliktinas galioti ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo dienos.

2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai 2) prokurorės Rasos Valančienės nutarimu nuo 2021-03-17 iki 2021-09-17 paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias 11000 Eur pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, leidžiant jam per mėnesį disponuoti iki 400 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, turto saugotoju paskiriant banką Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, paliktinas galioti ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, juodos spalvos kepurė su snapeliu, saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertis daiktas, sunaikintina. (BPK 94 straipsnis)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S8“, grąžintas nukentėjusiajam U. V. saugoti, mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 7A“, grąžintas nukentėjusiajam A. P. saugoti, mobiliojo ryšio telefonas „Redmi by Xiomi 8 Pro“, grąžintas nukentėjusiajam P. P. saugoti, automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis, grąžintas B. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini šių daiktų savininkų neribotai nuosavybei. (BPK 94 straipsnis)

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, medžiaginiai šortai, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertis daiktas, sunaikintini. (BPK 94 straipsnis)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 4 magnetinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, saugomos voke prie baudžiamosios bylos 5 tomo viršelio, paliktinos prie bylos per visą jos saugojimo terminą. (BPK 94 straipsnis)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2020 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į paskirtos bausmės laiką B. K. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 5 d., 2.40 val. iki 2020 m. lapkričio 6 d., 11.55 val., tai yra, dvi paras.

Kardomąsias priemones – asmens dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti B. K. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tuo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į paskirtos bausmės laiką P. V. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 5 d., 2.40 val. iki 2020 m. lapkričio 6 d., 10.45 val., tai yra, dvi paras.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. V. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir iš P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. P. – 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų), nukentėjusiajam P. P. – 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), nukentėjusiajai D. P. – 500 Eur (penkis šimtus eurų), nukentėjusiajam U. V. – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Nukentėjusiosios A. V. (K.) civilinį ieškinį dėl 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiųjų D. P. dėl 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) ir U. V. dėl 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai 2) prokurorės Rasos Valančienės nutarimu nuo 2021-03-17 iki 2021-09-17 paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias 11000 Eur pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, leidžiant jam per mėnesį disponuoti iki 400 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, turto saugotoju paskiriant banką Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, palikti galioti ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo dienos.

2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai 2) prokurorės Rasos Valančienės nutarimu nuo 2021-03-17 iki 2021-09-17 paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias 11000 Eur pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, leidžiant jam per mėnesį disponuoti iki 400 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, turto saugotoju paskiriant banką Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, palikti galioti ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl priteistų civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžio nuorašą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, juodos spalvos kepurę su snapeliu, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S8“, grąžintą nukentėjusiajam U. V., mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 7A“, grąžintą nukentėjusiajam A. P., mobiliojo ryšio telefoną „Redmi by Xiomi 8 Pro“, grąžintą nukentėjusiajam P. P., automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, grąžintą B. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti šių daiktų savininkų neribotai nuosavybei.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, medžiaginius šortus, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 4 magnetines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke prie baudžiamosios bylos 5 tomo viršelio, palikti prie bylos per visą jos saugojimo terminą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.