Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Pagal: BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš buto) paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš UAB „Cinamonas“ kavinės) paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš buto) paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš buto) paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. L. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. B., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nėra paduotas.

Nukentėjusiajam M. K. atsisakius civilinio ieškinio, procesas dėl jo nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už svetimo turto pagrobimą įsibraunat į patalpas. O būtent už tai, kad jis:2017 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 9 val. iki 18 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. B., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. B. atsuktuvu atidarius buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) langą, A. L. pro atidarytą langą įsibrovė į butą, ir, kol E. B. stovėjo lauke ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamą veiką, A. L. iš buto paėmė svetimą M. K. priklausantį, 160 eurų vertės turtą - planšetinį kompiuterį ,,Samsung Galaxy Note“ su 20 eurų vertės dėklu, stiklinėje taupyklėje buvusius 500 eurų grynųjų pinigų, 120 eurų vertės perlų apyrankę, 60 eurų vertės kuprinę, 70 eurų vertės sportbačius „Adidas“, 20 eurų vertės sporto pirštines ir raiščius, 20 eurų šortus „Adidas“, 10 eurų vertės USB atmintinę „PQI“, iš papuošalų dėžutės pagrobė 60 eurų vertės sidabro apyrankę, 50 eurų vertės sidabro apyrankę, 100 eurų vertės du angeliukus su grandinėlėmis, 40 eurų vertės sidabro žiedą su agatu, 90 eurų vertės balto aukso grandinėlę su pakabuku, 50 eurų vertės sidabro komplektą - apyrankę ir vėrinį, 20 eurų vertės sidabro pakabuką, 150 eurų grynųjų pinigų. Tokiu būdu įsibrovę į gyvenamąją patalpą, pagrobė M. K. priklausantį turtą už 1 540 eurus, padarydami tokio pat dydžio turtinę žalą; Taip pat, kad jis , veikdamas bendrininkų grupe su E. B., 2017 m. balandžio 15 d., apie 22 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu atstūmė plastikinio lango rėmą, atidarė langą ir įsibrovė į UAB „Cinamonas“ kavinės patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur pagrobė: iš kasos aparato 50 eurų, iš seifo pagrobė 50 eurų; 10 vienetų gazuoto gėrimo „Pepsi“, kurio vieno vertė 0,34 euro, bendrai už 3,40 eurus; 11 vienetų gazuoto gėrimo „Coca-cola“, kurio vieno vertė 0,53 euro, bendrai už 5,83 eurus; 16 vienetų šokolado „Karūna“, kurio vieno vieneto vertė 0,56 euro, bendrai už 8,96 eurus. Tokiu būdu įsibrovę į patalpą, pagrobė UAB ,,Cinamonas“ priklausantį 118,19 eurų vertės turtą.

Taip pat A. L. nuteistas už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpas. O būtent, už tai, kad jis: veikdamas bendrininkų grupe su E. B., 2017 m. balandžio 25 d., apie 11.50 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, perlipę per tvorą ir patekę į buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) terasą, E. B. atsuktuvu bandė atidaryti buto balkono langą, o, neatidaręs minėto lango, tyčia koja sudavė vieną smūgį į buto balkono langą, stiklui nesudužus, turint tikslą įsibrauti, A. L. taip pat tyčia koja sudavus vieną smūgį į minėtą langą, tačiau stiklui ir vėl nesudužus, abu pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pasikėsino pagrobti bute esančius materialinę vertę turinčius daiktus, priklausančius A. P., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nepavyko atidaryti balkono lango ir taip įsibrauti;veikdamas bendrininkų grupe su E. B., pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudami į patalpą. O būtent jie, 2017 m. balandžio 25 d., apie 14 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, perlipo per buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) terasą, kur E. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu sulaužė balkono durų apdailos detalę ir koja įstūmė balkono duris bei jas atidarė, A. L. pro atidarytą balkoną pateko į butą, o E. B. stovėjo lauke ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamą veiką. Tokiu būdu pasikėsino pagrobti bute esančius materialinę vertę turinčius daiktus, priklausančius M. S., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi išsigandę moters, kuri paklausė „ką darot“, A. L. ir E. B. pasišalino.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmės: taikyti BK 92 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti; netenkinus prašymo taikyti BK 92 straipsnį, paskirti švelnesnę bausmę.

Apeliantas nurodo, kad nusikalstamas veikas padarė neapgalvotai, būdamas nesubrendęs ir nesuvokdamas gresiančių pasekmių. Dėl savo poelgio labai gailisi, būdamas suimtas suprato, kad yra laisvė, keičia savo požiūrį į gyvenimą. Teigia, jog išėjęs į laisvę grįš pas šeimą, tęs mokslus, įgys profesiją, taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, jog nuteistasis yra nepilnametis.

Atsiliepimų į skundą nepateikta.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Skundas netenkinamas Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo skirti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (taikyti BK 92 straipsnį). Netenkinus prašymo taikyti BK 92 straipsnį, paskirti švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas A. L. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę, todėl A. L. skundas atmetamas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų BK XI skyriuje, nuostatos. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais. Apeliantas nuteistas už du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir du apysunkius nusikaltimus nuosavybei, nutrūkusius pasikėsinimo stadijoje, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Teismas A. L. paskyrė subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino vienu trečdaliu – iki 2 metų laisvės atėmimo. Matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kiekį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į apelianto asmenybę, tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažinimas įvykdžius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailestis) bei dvi sunkinančios (nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas recidyvistu). Teismas skirdamas bausmę A. L. įvertino ir tai, kad A. L. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Taip pat atsižvelgė į jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, asmenybę charakterizuojančius duomenis: A. L. teistas 3 kartus, dėl jo yra priimtas ir dar vienas (ketvirtas) apkaltinamasis nuosprendis, kuris nagrinėjimo metu nėra įsiteisėjęs, nurodytos veikos padarytos turint neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kitais įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tris kartus baustas administracine tvarka, nuo psichikos ligų nesigydė. Duomenų, kad dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Taip pat teismas argumentuotai nurodė, kodėl A. L. turi būti skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė. BK 91 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas yra laisvas skirti ir laisvės atėmimo bausmę taip pat ir nepilnamečiui, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Nagrinėjamu atveju, nepilnamečio elgesys iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo rodo, kad būtent skyrus laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Minėta, kad A. L., nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas prieš tai tris kartus teistas taip pat už nusikaltimų nuosavybei padarymą, vieną kartą veika buvo padaryta naudojant smurtą. Ankstesniais nuosprendžiais teismas pasitikėdamas A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas nuteistajam draudimus ir įpareigojimus. Priežiūros laikotarpiu A. L. netinkamai vykdė teismo nustatytą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, nevykdė įpareigojimo tęsti mokslą ar dirbti, nepradėjo dirbti 60 valandų nemokamų darbų, padarė tris administracinius nusižengimus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-29 nutartimi jam buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Kaltinamojo mama apklausiama teisme nurodė, kad A. L. yra sunkus paauglys, nelanko mokyklos ir neaiškina to priežasties. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. L. niekur nedirba. Pažymima ir tai, kad priežiūros laikotarpiu, t. y. bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu buvo padaryti ir nusikaltimai, už kuriuos apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Taigi, akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, apeliantas ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą ir bausmės dydžius, tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek skirdamas galutinę (subendrinus bausmes), parinko sankcijos ribose, paskiriant bausmę mažesnę už sankcijos vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis). Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydis gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, ir yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Teismo parinkta bausmės rūšis, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII bei XI skyriuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam A. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę kita bausmės rūšimi ar trumpinti jos terminą nėra teisinio pagrindo. BK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. BK 92 straipsnio taikymas galimas tik esant tam tikrų įstatymo numatytų sąlygų visumai. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis bei medžiagą, apibūdinančią A. L. (žr. 11 punktą), visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistasis išvadų nepadarė ir nėra linkęs keisti savo elgesio, nes jam jau kelis kartus buvo taikytas BK 92 straipsnis atidedant bausmės vykdymą (paskutinis bausmės vykdymo atidėjimas dvejiems metams pagal BK 92 straipsnį pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu), jis nevykdė ir/ar netinkamai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, nesilaikė draudimų, o nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas šioje byloje, jis padarė taip pat bausmės vykdymo atidėjimo metu. Atsižvelgdamas į aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymo instituto taikymu ir jo sąlygų laikymusi visumą, teismas pripažįsta, kad nuteistasis piktnaudžiauja BK 92 straipsnio institutu ir toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, tikėdamasis, kad išvengs realios laisvės atėmimo bausmės taikant bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Pažymima, kad nors BK 92 straipsnio nuostatos formaliai nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes. Šioje byloje naujų tyčinių nusikaltimų padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rodo, kad A. L. poelgiai nėra atsitiktiniai, o daugiau tendencingi gyvenimo būdą atskleidžiantys reiškiniai, kad nuteistasis nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, nepateisino teismo net kelis kartus jam pareikšto pasitikėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog A. L. atidėjus laisvės atėmimo vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 ir 80 straipsniuose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos, tačiau gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos.