- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-60-135-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Klavdija Kruminienė, Nijolė Matuzevičienė
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-135/2011
Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.6.
2011 m. sausio 27 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. V., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį atleistas ir perduotas J. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str., E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2010 m. spalio 19 d. 7.30 val. iš (duomenys neskelbtini) Telšių rajone iki 23 garažo, esančio pirmos garažų bendrijos 26 eilėje, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, jam priklausančiu automobiliu ,,Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno 159,930 dm³ (litrus) namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 39,0–47,3 %, kol 15.30 val. jį sulaikė Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir E. V. priklausantį automobilį ,,Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 2 p., konfiskuoti. Nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi teismas, nors ir nustatęs, kad automobilis buvo nuskalstamos veikos padarymo priemonė, nes buvo panaudotas naminei degtinei gabenti, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, automobilio nekonfiskavo, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad automobilis yra bendras šeimos turtas, reikalingas tiek jos narių poreikiams tenkinti, tiek kaltinamojo darbinėms funkcijoms vykdyti. Prokurorė nurodo, kad nuosprendyje nėra nurodyti jokie motyvai, pagrindžiantys teismo išvadą, kad automobilio konfiskavimas būtų aiškiai neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė E. V..
Nuteistasis E. V. pateikė atsikirtimą į prokurorės apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, taip pat prašė pakeisti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kadangi nuosprendžio rezoliucinė dalis surašyta nesivadovaujant LR BPK 307 str. 5 d. nuostatomis. E. V. ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad E. V. priklausantis automobilis „Audi A3“ yra nusikaltimo padarymo priemonė, tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai išsprendė turto konfiskavimo klausimą (BPK 328 str. 4 p.).
BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad E. V., darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje, naudojosi savo automobiliu „Audi A3“, šiuo automobiliu jis neteisėtai, turėdamas tikslą realizuoti, gabeno stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę iš (duomenys neskelbtini) kaimo, Telšių rajono, į Šiauliuose esančius garažus. 2010-10-19 apžiūros protokole užfiksuoti automobilio ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje esantys maišai ir juose esantys įvairių talpų plastikiniai buteliai su skaidriu skysčiu (8, 9 b. l.). 2010-01-26 specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1683 nurodyta, kad tirti pateikti skysčiai, esantys 78 buteliuose, paimtuose 2010-10-19 iš automobilio ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės yra naminė degtinė, kurios tūrinė alkoholio koncentracija yra 39,0–47,3 %. Tirti pateiktos naminės degtinės bendras kiekis yra 159,930 dm³ (litro) (17 b. l).
Pagal susiformavusią teismų praktiką transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam pritaikyta, pvz., įrengta slėptuvė, arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-01-23 nutartis Nr. 2K-50/2007, 2007-01-16 nutartis Nr. 2K-5/2007). Iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad E. V. be automobilio nebūtų galėjęs nuvykti iki Daugelių kaimo, Telšių rajono, ir parsigabenti į Šiaulių mieste esančius garažus 159,930 litrus naminės degtinės. Taigi transporto priemonė šiuo atveju buvo panaudota nusikaltimui palengvinti ir be jos kaltininko tikslas – naminės degtinės gabenimas ir realizavimas – negalėtų būti įgyvendintas.
Kolegija taip pat sutinka su prokurorės nuomone, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendį, nesivadovavo LR BPK 307 str. 5 d. nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinės dalies surašymą. Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netinkamai pirmiausia E. V. pripažino kaltu pagal LR BK 201 str. 2 d., o tik po to jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą reglamentuoja BPK 307 str., kurio 5 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodoma atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens vardas, pavardė, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kartu pažymint, pagal kokį BK straipsnį, dalį ir punktą, jis atleidžiamas nuo atsakomybės. Iš to seka, kad tokio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodomas sprendimas asmenį pripažinti kaltu, kaip tai yra daroma apkaltinamajame nuosprendyje.
LAT 2010-03-18 nutartyje yra nurodęs, kad atleisdamas asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės tais pagrindais, kurie nustatyti BK 40 straipsnyje, teismas nuosprendžio ar nutarties rezoliucinėje dalyje nedaro įrašo, kad asmuo pripažįstamas kaltu, o vartoja kiekvienam konkrečiam atvejui adaptuotą formuluotę, kuri surašoma taip, kaip tą leidžia padaryti BK 40 straipsnio 1 dalies tekstas, t. y. nurodomas, pvz., asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamame straipsnyje, ir pan. Jeigu pasitaiko, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaro klaidą ir pripažįsta asmenį kaltu padarius atitinkamą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas atskiro specialaus sprendimo vien dėl asmens pripažinimo kaltu panaikinimo nepriima. Nuosprendis pakeičiamas, panaikinant visą atitinkamą nuosprendžio rezoliucinės dalies pastraipą ir ji išdėstoma taip, kaip nustato BPK 307 straipsnio 5 dalis, BK 40 straipsnio 1 dalis ir kiti taikomi įstatymai (Baudžiamoj byla Nr. 2K-P-82/2010). Atsižvelgiant į BPK 307 str. 5 d. ir teismų praktiką, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pastraipa, kuria E. V. pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.,
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pastraipas, kuriomis E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 201 str. 2 d., ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį 1 metams J. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, bei baudžiamoji byla E. V. atžvilgiu nutraukta, panaikinti ir priimti naują:
E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 201 str. 2 d., atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant 1 metams J. V. atsakomybei, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria automobilis ,,Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gražintas E. V. ir, vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 2 p., automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso E. V., konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.