Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021 m. birželio 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo S. G., dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. A1-1245 „Dėl Palangos miesto privačios nuosavybės teise valdomų nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ (minėta, toliau – ir Įsakymas) dalies (Sąrašo eilutės Nr. 18), kuria į minėtą sąrašą įtrauktas pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G. nuosavybės teise priklausantis 1,3800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Žemės sklypas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-108 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-123 „Dėl nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. birželio 11 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-130 redakcija), skundžiamoje Įsakymo dalyje (Sąrašo eilutėje Nr. 18) nurodytas Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą pagrindas - Aprašo 5.1. punktas, patvirtintas tarifas (procentais) - 4,00.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2020 m. birželio 13 d. išrašo duomenimis (LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus b. l. 67-68) pareiškėjui A. Z. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G. nuosavybės teise priklauso po ½ žemės sklypo (plotas 1,3800 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Žemės sklypas).

Viešosios tvarkos skyrius 2020 m. birželio 13 d. užpildė Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų nustatymo Palangos mieste apžiūros aktą Nr. 33, kuriame nurodė, jog Žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punkto kriterijų, nes yra apleistas, neprižiūrimas, nešienaujamas, apaugęs piktžolėmis, žolės aukštis siekia 90 cm. Prideda : 4 nuotraukas, žemės sklypo planą, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko

išrašą (LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus b. l. 12 ir 62-64). Nuotraukose nurodyta paveikslavimo data 2020 m. birželio 13 d.. Pateiktos 8 nuotraukos, paveikslavimo data 2020 m. rugpjūčio 5 d. (LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus b. l. 65, 66).

Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo komisija (minėta, toliau - ir Komisija) 2020 m. liepos 3 d. posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtino Preliminarų Palangos miesto savivaldybėje esančių privačios nuosavybės teise valdomų nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas Žemės sklypas (LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus b. l. 22-24). Preliminarus Sąrašas 2020 m. liepos 7 d. buvo paskelbtas Palangos miesto savivaldybės internetinėje svetainėje www.palanga.lt (b. 1. 53).

LAGK Klaipėdos apygardos skyrius 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21R2- (AG2-147/13-2020) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, manydamas, jog LAGK Klaipėdos apygardos skyrius išsamiai neišnagrinėjo jo skundo bei priėmė nepagrįstą sprendimą, pateikė skundą teismui, prašydamas išnagrinėti ginčą dėl teisės iš esmės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-609-438/2021).

Kilusio administracinio ginčo kontekste, pažymėtina, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Viešojo administravimo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Įsakymo dalį (Eil. Nr. 18) tuo pagrindu, kad individualus administracinis aktas priimtas pažeidžiant Apraše nustatytas procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą, pareiškėjui buvo užkirstas kelias apginti savo teises. Įsakymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, todėl neatitinkanta VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų, kuriems gali būti taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo tvarką bei sąlygas Palangos mieste reglamentuoja Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-123 1 punktu (LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus b. l. 54-56). Šio Aprašo tikslas yra nustatyti fizinių ir juridinių asmenų nenaudojamus, apleistus nuosavybės teise valdomus, nuomojamus (naudojamus) iš valstybės žemės sklypus, išskyrus apleistų žemės ūkio naudmenų plotus, kurių nustatymas, apdorojimas ir teikimas suinteresuotoms institucijoms reglamentuojamas Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D-212 „Dėl Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir apmokestinti jų savininkus bei nuomininkus (naudotojus) Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytais žemės ir žemės nuomos mokesčio tarifais (Aprašo 2 punktas).

Asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas įrašytas į preliminarų Sąrašą, per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos gali raštu pateikti Komisijai motyvuotą prašymą išbraukti sklypą iš Sąrašo ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 5 punkte nustatytų kriterijų arba atitiktis šiems kriterijams yra sąlygota vienos ar kelių Aprašo 6 punkte nustatytų kriterijų arba atitiktis šiems kriterijams yra sąlygota vienos ar kelių Aprašo 6 punkte numatytų aplinkybių (Aprašo 17 punktas).

Atsakovė pranešimą apie Žemės sklypo įtraukimą į preliminarų Sąrašą ir savininko (naudotojo) teisę paneigti Aprašo 5 punkto sąlygų egzistavimą išsiuntė pareiškėjui 2020 m. liepos 8 d. raštu Nr. (19.2.)-Jl-574 „Dėl nenaudojamo, apleisto ar netinkamai naudojamo žemės sklypo“ pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateikta informacija patvirtina, jog registruota pašto siunta išsiųstas pranešimas pareiškėjui neįteiktas; Lietuvos paštas nurodė, jog adresatas siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą, siunta atsakovei grąžinta 2020 m. rugpjūčio 18 d. (LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus b. 1. 87-88). Analogiško turinio pranešimas išsiųstas ir trečiajam suinteresuotam asmeniui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau siunta taip pat neįteikta dėl tos pačios aplinkybės, siunta grąžinta atsakovei 2020 m. rugpjūčio 18 d. (LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus b. 1. 89-90).

Aprašo 4 punkte numatyta, jog kai Apraše nurodytais atvejais savininko ar valdytojo nėra galimybės informuoti registruotu paštu (nėra deklaruota gyvenamoji ar buveinės vieta, deklaruotas išvykimas į kitą valstybę nenurodant tikslaus adreso ir pan.), jam siųstina informacija paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje www.palanga.lt ir nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad savininkui ar valdytojui tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija.

Iš nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, jog atsakovė pranešimą apie preliminaraus Sąrašo sudarymą ir Aprašo 17 punkte numatytą savininkų (naudotojų) teisę teikti prašymus išbraukti nekilnojamąjį turtą iš Sąrašo viešai paskelbė anksčiau (2020-07-07) nei išsiuntė pareiškėjui pranešimą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu apie Žemės sklypo įtraukimą į preliminarų Sąrašą (2020-07-08), tuo labiau neturėdama informacijos apie minėtos siuntos neįteikimą pareiškėjui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog buvo pažeista Aprašo 4 punkte nustatyta tvarka dėl minėtos informacijos pareiškėjui teikimo bei pažeista pareiškėjo teisė teikti prašymą išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo. Apraše nustatytų procedūrų, turėjusių užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą, pažeidimas sutrukdė pareiškėjui Apraše nustatyta tvarka ginti savo teises, t. y. teikti prašymą išbraukti sklypą iš preliminaraus Sąrašo ir pateikti tokį prašymą pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

VAI 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 spalio 31 d.) 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka (VAI 8 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Atsakovė pateikė 2020 m. birželio 13 d. bei 2020 m. rugpjūčio 5 d. fotonuotraukas. Pareiškėjas teigia, jog iš pateiktų nuotraukų neaišku, nei kuri tariamo pareiškėjo Žemės sklypo vieta fotografuota, nei kur kokio aukščio žolė ir nurodo, jog jis tinkamai prižiūri Žemės sklypą. Teismas pažymi, jog pareiškėjo pateikti duomenys, kad 2019 ir 2020 metais jis buvo sudaręs sutartis dėl teritorijos žolės pjovimo (šienavimo) ir 2020 m. liepos 5 d. sąskaita faktūra neįrodo ginčui aktualių aplinkybių, kad Žemės sklypo patikrinimų metu jis buvo tinkamai prižiūrėtas. Tačiau teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog iš atsakovės pateiktų nuotraukų (LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus b. 1. 63, 65, 66) nėra aišku, koks žemės sklypas fotografuotas. Iš atsakovės pateikto REGIA žemės sklypo plano ((LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus b. 1. 64) matyti, jog paieškos rezultatai yra žemės sklypų (duomenys neskelbtini),1J, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9. Taigi, iš atsakovės pateiktų duomenų negalima nustatyti, jog fotonuotraukomis fiksuotas būtent pareiškėjo Žemės sklypas.

Atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas turi pagrįsti savo sprendimus dėl atitinkamų žemės sklypų įtraukimo į Sąrašą. Tarp šalių kilus ginčui dėl to, ar atitinkamas žemės sklypas jo įtraukimo į Sąrašą metu atitiko atsakovės nurodomo Aprašo 5.1 punkto kriterijus, teismas turi vertinti, ar minėtą pareigą atsakovė įvykdė tinkamai. Įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, jam tenka pareiga pagrįsti jo priimamą (priimtą) sprendimą aptariamu klausimu (žr. LVAT 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-535-526/2016).

Atsakovės Įsakyme (Sąrašo eilutė Nr. 18) nurodyti duomenys: Kriterijus (-ai), pagal kurį (-iuos) sklypas įtrauktas į Sąrašą - Aprašo 5.1 punktas; patvirtintas tarifas (procentais) – 4,00. Teismas pažymi, jog Įsakyme nėra išdėstyti motyvai dėl Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą, Vadovaujantis suformuota teismų praktika, ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-442/2016). Nurodytų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste įvertinus atsakovės Įsakymo (Sąrašo eilutė Nr. 18) turinį, konstatuojama, jog jis nemotyvuotas ir neaiškus, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) reikalavimų.

Įsakymo preambulėje nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-108 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-123 „Dėl nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. birželio 11 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-130 redakcija).

Pažymėtina, jog viešojo administravimo sprendimuose būtina teisės aktus nurodyti tiksliai - vietoje Įsakymo preambulėje nurodyto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-108 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“, turėjo būti vadovautasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T2-96 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2020 metams nustatymo“, kadangi buvo vertinama 2020 m. faktinė žemės sklypų situacija. Teismas šią atsakovės klaidą pripažįsta kaip atsakovės netinkamą veikimą, kuriuo pažeidžiamas VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, inter alia (lot. be kita ko) suponuojantis, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos normas, ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. A1-1245 „Dėl Palangos miesto privačios nuosavybės teise valdomų nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalį (Sąrašo eilutės Nr. 18), kuria į Sąrašą įtrauktas pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G. nuosavybės teise priklausantis 1,3800 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nes ją priimant buvo pažeistos akto priėmimo procedūros, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 spalio 31 d.) reikalavimai. Teismo vertinimu, Įsakymo teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į gynybą ir suprasti jo esmę. Dėl minėtų pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto Įsakymo (jo dalies) priėmimui, įvertinimas, ir tai sudaro pagrindą skundžiamo Įsakymo dalį panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. Z. skundą tenkinti pilnai.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-147/13-2020).

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. A1-1245 „Dėl Palangos miesto privačios nuosavybės teise valdomų nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ dalį - Sąrašo eilutės Nr. 18, kuria į Sąrašą įtrauktas pareiškėjui A. Z. bei S. G. nuosavybės teise priklausantis 1,3800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.