- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- A-609-438/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01788-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai D. P. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. liepos 18 d. sprendimą (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir pareiškėjos D. P. (toliau – ir pareiškėja) skundą atmesti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su Komisijos sprendimo argumentais, motyvais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu ir paaiškino, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtino pareiškėjos žemės sklypo duomenis, kadastrinių matavimų byla buvo suderinta su žemės sklypo savininke (pareiškėja) ir 2015 m. spalio 29 d. perduota matininkui. Minėto sprendimo pareiškėja neskundė, todėl jis yra teisėtas ir galiojantis, tačiau nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes pareiškėja nebesutiko su atliktais kadastriniais matavimais, nors NŽT teisės aktų nustatyta tvarka atliko visas procedūras, susijusias su privataus žemės sklypo atliktais kadastriniais matavimais. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. pateikė NŽT Kretingos skyriui prašymą su A. K. 2017 m. rugpjūčio 21 d. žemės sklypo planu bei paženklintomis žemės sklypo ribomis, pamatuotomis pailginus matuojamo žemės sklypo ribą 2 metrais, tokiu būdu pažeidžiant gretimybes suprojektuoto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. įsakymu, šiaurės ribų krypties 6 metrų pločio bendro naudojimo kelio ribas bei privataus žemės sklypo, esančio už bendro naudojimo 6 metrų pločio kelio, ribas.
Atsiliepimas
4. Pareiškėja atsiliepime prašė atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja paaiškino, kad nuosavybės teise valdo 0,8500 ha ploto žemės sklypą Kretingos raj., (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus (toliau – ir 2017 m. kadastriniai matavimai) ir parengė kadastro duomenų bylą (toliau – ir 2017 m. kadastro duomenų byla), kurią pateikė tikrinimui NŽT Kretingos skyriui. NŽT Kretingos skyrius 2018 m. vasario 8 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 14KAM-7279 (toliau – ir Tikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų; atlikti kadastriniai matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumente patvirtinto žemės sklypo plano, kuriame nurodyti žemės sklypo ribų linijų ilgiai.
6. Pareiškėjos teigimu, 2018 m. kovo 6 d. situacijos brėžinyje matyti pirminiais dokumentais suformuotos 0,8500 ha ploto žemės sklypo ribos ir 2017 m. kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos, pagal kurias siekiama suformuoti žemės sklypą, išsaugant kaip galima artimesnį pradiniam žemės sklypo plotą. Iš šio brėžinio matyti, kad dalis pradiniais dokumentais suformuoto žemės sklypo ploto atsidūrė už vakaruose esančio kelio ir šis plotas yra prijungtas prie kito žemės sklypo. Tikrinimo akte nebuvo tiksliai nurodyta, kurių žemės sklypo linijų ilgiai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, todėl pareiškėja darė prielaidą, kad galbūt turimas omenyje būtent šis neatitikimas tarp pradinių žemės sklypo dokumentų ir 2017 m. kadastro duomenų byloje suformuotų žemės sklypo ribų.
7. Atsakovas, tikrindamas 2015 m. gegužės 18 d. paženklinto ir kitoje pusėje kelio esančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, jas suderino ir jų pagrindu leido nustatyti minėto kitoje kelio pusėje esančio žemės sklypo kadastro duomenis. Tokiu būdu NŽT užkirto kelią pareiškėjai ne tik suformuoti pirminiais dokumentais suformuoto ploto žemės sklypą, tačiau ir išlaikyti pirminiuose dokumentuose numatytą žemės sklypo konfigūraciją. Nepaisant to, kad NŽT sukūrė tokią faktinę situaciją, kai tiesiog objektyviai nebeįmanoma vietovėje suformuoti tokios konfigūracijos ir ploto žemės sklypo, koks buvo numatytas pagal pirminius dokumentus, pareiškėjos atstovas UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ su 2018 m. liepos 19 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydamas priimti išvadą ir pritarti žemės sklypo kadastrinių duomenų byloje pateiktai žemės sklypo konfigūracijai. NŽT Tikrinimo akte nurodė, jog 2017 m. kadastrinių matavimų metu užfiksuotos žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotų žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Prieš tai minėtas prašymas buvo ilgai nenagrinėjamas ir tik po to, kai UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ pasidomėjo, kodėl prašymas neišnagrinėtas, šis prašymas pradėtas nagrinėti, kaip užregistruotas 2018 m. rugpjūčio 29 d. NŽT Kretingos skyrius 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 14SD-2569-(14.14.104.) atsisakė nagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ prašymą, todėl dėl šio atsisakymo buvo pateiktas skundas Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 3R2-74-(AG2-49/13-2018) pareiškėjos skundą tenkino, panaikino NŽT Kretingos skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr.14SD‑2569-(14.14.104.) ir įpareigojo NŽT Kretingos skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo. NŽT Kretingos skyrius šio Komisijos sprendimo neskundė, tačiau ir vėl delsė pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl išvados priėmimo.
8. NŽT Kretingos skyrius 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr.14SD-404-(14.14.104.) dar kartą atsisakė nagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ prašymą, todėl dėl šio atsisakymo vėl buvo pateiktas skundas Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu skundą tenkino, panaikino NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. vasario 13 d. raštą Nr.14SD‑404-(14.14.104.) ir įpareigojo NŽT Kretingos skyrių iš naujo išnagrinėti 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo.
9. NŽT Kretingos skyrius 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr.14SD-1411-(14.14.104.) „Dėl išvados priėmimo“ (toliau – ir 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas) išnagrinėjo UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą ir priėmė išvadą. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, vėl pateikė skundą Komisijai, kuri atsakovo ginčijamu sprendimu skundą tenkino.
10. NŽT Kretingos skyriaus pasirinkimas lyginti faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją, nustatytą 2017 m. kadastriniais matavimais, dėl kurių buvo prašoma priimti išvadą) su 2015 m. kadastrinių matavimų duomenimis yra nesuprantamas ir nepagrįstas. 2015 m. gegužės 18 d. matininko E. P. paženklintos žemės sklypo ribos nėra teritorijų planavimo dokumentas ir juo nėra suprojektuotas žemės sklypas. Teritorijų planavimo dokumento sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje. Šiuo atveju teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo buvo formuojamas žemės sklypas, yra (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir Projektas), patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. įsakymu, todėl NŽT Kretingos skyrius privalėjo vertinti ir lyginti 2017 m. kadastrinių matavimų duomenis su Projektu, o ne su kitais anksčiau pradėtais, tačiau nebaigtais to paties žemės sklypo 2015 m. atliktais kadastriniais matavimais.
11. Šiuo atveju faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), todėl NŽT Kretingos skyriui kyla Nuostatų 21 punkte įtvirtinta pareiga pasielgti vienu iš leidžiamų būdų. NŽT Kretingos skyrius 2019 m. gegužės 10 d. sprendime nepagrįstai analizuoja 2015 m. kadastrinių matavimų duomenis ir šių matavimų procese priimtus sprendimus, be kita ko, ir NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. išvadą Nr.14IŽ-80-(14.14.111.). Kaip matyti iš šių kadastrinių matavimų duomenų bylos, tuo metu nustatyti pareiškėjos žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys visiškai skiriasi nuo 2017 m. kadastrinių matavimų duomenų bylos (skiriasi žemės sklypo plotas, konfigūracijos, kraštinių ilgiai).
12. Pareiškėja 2015 m. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, siekdama nustatyti žemės sklypo kadastrinius duomenis, tačiau matavimų metu užfiksuoti žemės sklypo kadastro duomenys nebuvo priimtini pareiškėjai, todėl minėtų kadastrinių matavimų registravimo procedūra nebuvo pabaigta, o pareiškėja pradėjo naują žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą, kurioje kilo šiuo metu nagrinėjamas ginčas. Teisės aktai nenumato draudimo nutraukti kadastrinių matavimų procedūrą ir ją pradėti iš naujo, taip pat nenumato draudimo žemės sklypo savininkui atlikti naujus kadastrinius matavimus. Teisės aktai nenumato pareigos savininkui ar institucijoms vadovautis pradėto, tačiau nebaigto kadastrinių duomenų nustatymo proceso metu priimtais tarpiniais dokumentais. Nagrinėjamu atveju jokie su 2015 m. atliktais, tačiau neužbaigtais kadastriniais matavimais susiję dokumentai, sprendimai ir duomenys negalėjo būti vertinami ir nulemti NŽT Kretingos skyriaus išvados turinio.
13. Atsakovas nenurodė teisės akto nuostatų, kuriomis remiantis 2015 m. atlikti, tačiau nebaigti registruoti, kadastriniai matavimai ir jų duomenys galėtų būti laikomi kliūtimi pareiškėjai atlikti naujus savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, ar kurių pagrindu šie duomenys iš viso turėtų būti vertinami Nuostatų 21 punkto prasme. Atsakovas nei 2015 m. kadastriniais matavimais, nei dėl jų priimta NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr.14IŽ-80-(14.14.111.) nesirėmė tuo metu, kai jam buvo pateikta tikrinti 2017 m. kadastro duomenų byla, ir kai atsakovas priėmė Tikrinimo aktą. Tai reiškia, kad atsakovas, 2018 m. vasario 8 d. priimdamas 2017 m. kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr.14KAM-7279, nemanė, kad nėra galima ši kadastrinių duomenų nustatymo procedūra, ar kad ji turi būti kaip nors derinama su anksčiau pradėta, tačiau neužbaigta 2015 m. kadastrinių matavimų procedūra. Kadastrinių duomenų tikrinimas yra viena iš sudėtinių kadastrinių matavimų nustatymo procedūros stadijų, kaip ir išvados priėmimas, todėl atsakovas nepagrįstai to paties administracinio proceso atskiroms stadijoms taiko skirtingus reikalavimus, tokiu būdu pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, administracinių procedūrų nuoseklumą, aiškumą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu ir 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu jau nagrinėjo pareiškėjos ir NŽT Kretingos skyriaus ginčus šioje administracinėje procedūroje ir įpareigojo NŽT Kretingos skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjos atstovo prašymą dėl išvados priėmimo. Natūralu, kad atliekant to paties žemės sklypo kadastrinius matavimus 2015 ir 2017 metais, šių kadastrinių matavimų duomenys gali skirtis, todėl nepateisinamas NŽT Kretingos skyriaus nurodymas 2019 m. gegužės 10 d. sprendime vadovautis išvada, kuri buvo priimta pagal 2015 metais rengtų kadastrinių matavimų duomenis, nors ji savo turiniu akivaizdžiai skiriasi nuo 2017 metais atliktų kadastrinių matavimų duomenų. Nagrinėjamu atveju atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad egzistuoja abu Nuostatų 21 punkte nurodyti pagrindai kreiptis dėl išvados priėmimo. Pareiškėjos žemės sklypo plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nuosavybės įgijimo dokumentus yra 0,8500 ha, tačiau atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad faktiškai vietovėje galimas suformuoti žemės sklypo plotas yra 0,7991 ha. Pagal Nuostatų 1 priedą šiuo atveju leistina paklaida yra 0,0277 ha, todėl akivaizdu, kad faktiškai galimo suformuoti žemės sklypo plotas yra daug mažesnis, o skirtumas (0,0509 ha) viršija leidžiamą paklaidą.
15. Pareiškėja sutiko su Komisijos išvada, kad 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl išvados yra neteisėtas. NŽT minėtame sprendime nurodė ne „tęsti kadastrinius matavimus“, tačiau būtent juos tęsti pagal kitus, 2015 metais atliktus kadastrinių matavimų duomenis ir šių duomenų pagrindu priimtą NŽT išvadą. Tai reiškia, kad atsakovas netinkamai pritaikė Nuostatų 21 punktą ir netinkamai išnagrinėjo UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ prašymą dėl išvados. Iš NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo nėra aišku, kokiu vienu iš minėtų teisės aktų leidžiamų būdų NŽT pasielgė būtent 2017 m. kadastrinių matavimų duomenų atžvilgiu.
16. NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. išvada, kuria 2019 m. gegužės 10 d. sprendime NŽT nurodė vadovautis tęsiant kadastrinių duomenų nustatymo procedūrą, neatitinka teisės aktų reikalavimų, kas yra konstatuota NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. rašte Nr.1SS-1259-(10.5). Ši aplinkybė patvirtina, kad 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas savo esme yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl Komisija jį pagrįstai panaikino.
17. Atkreipia dėmesį, kad nei pagal 2015 m., nei pagal 2017 m. kadastrinių matavimų duomenis nėra galimybės suformuoti žemės sklypo, kurio plotas būtų leistinose ploto trūkumo paklaidos ribose. Taip pat nė pagal vienus iš minėtų kadastrinių matavimų duomenis objektyviai nėra galimybės suformuoti tokios vakarinės žemės sklypo ribos, kokia buvo numatyta Projekte, nes dalis žemės sklypo pirminio ploto atsidūrė kitoje pusėje vakaruose esančio kelio ir buvo prijungtas prie jau suformuoto kitoje kelio pusėje esančio žemės sklypo. Vien šios dvi aplinkybės, nepriklausomai nuo to, kaip bus vertinama šiaurės rytų ribos vieta, sudaro pagrindą taikyti Nuostatų 21 punktą ir priimti vieną iš jame numatytų sprendimų, t. y. pradėti atitinkamą Projekto pakeitimo procedūrą. Šio proceso metu atitinkamai būtų išspręstas klausimas ir dėl šiaurės rytų žemės sklypo ribos tikslios vietos.
18. NŽT Kretingos skyriaus argumentai, susiję su žemės sklypo šiaurės vakarų riba, yra niekuo nepagrįsti. 2017 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo metu dėl nežinomų priežasčių buvo nužymėtas ne 6, o 8 metrų pločio kelias. Atsakovo 2019 m. gegužės 10 d. sprendime teigiama, kad palyginus 2015 m. ir 2017 m. kadastrinius matavimus, nustatyta, kad 2017 m. matavimuose pailginta vakarų kryptimi sklypo riba (linija 1-5 matininko A. K. 2017 m. rugpjūčio 21 d. parengtame plane) 2 metrais. Ši aplinkybė patvirtina, kad iš tiesų jokio persidengimo nėra, o atsakovas nėra tikras dėl tikrosios kelio vietos.
Atsiliepimas
19. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pažeidžiamos privataus žemės sklypo ribos, kurios yra suformuotos ir paženklintos vietovėje nuo stabilių kontūrų-fermos pamatų ir kelio (nurodytų minėto žemės sklypo lauko matavimo brėžinyje) anksčiau (2004 m. rugsėjo 20 d.) nei žemės sklypo ribos (paženklintos 2004 m. lapkričio 19 d.). Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad šio žemės sklypo ribos būtų pažeistos, nes jų vieta nėra tiksli. Kaip matyti iš pateikiamo 2018 m. spalio 8 d. suvestinio plano, jeigu būtų nustatytos žemės sklypo ribos pagal 2017 m. kadastrinių matavimų duomenis ir suformuotas 6 metrų pločio kelias šiaurės rytuose, gretimam žemės sklypui liktų galimybė suformuoti net 1,1612 ha plotą, nors pagal įsigijimo dokumentus bei Nekilnojamojo turto registro duomenis, šis žemės sklypas turėtų būti tik 1,0000 ha ploto.
20. Netgi formuojant žemės sklypo ribas pagal 2017 m. kadastrinių matavimų duomenis, pareiškėjai vietoje Projekte numatyto 0,8500 ha ploto, galima suformuoti tik 0,7991 ha ploto žemės sklypą. Skirtumas sudaro 0,0509 ha arba 5,09 aro. Aplinkybę, jog pareiškėja naudoja žemės sklypą iki pat šiaurės vakarų ribos, kur ją numato 2017 m. kadastrinių matavimų duomenys, patvirtina brėžiniuose matomi medžiai, kurių augimo linija sutampa su pareiškėjos žemės sklypo prašoma nustatyti šiaurės rytų riba. NŽT Kretingos skyrius priėmė 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą remdamasis prielaidomis, kurios nėra pagrįstos tiksliais matavimais, faktinėmis aplinkybėmis, teritorijų planavimo dokumentais, todėl tokiomis prielaidomis grindžiamas 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas negali būti pagrindas riboti ir varžyti asmens teises šiame procese.
II.
21. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu atsakovo skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kitą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmetė.
22. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 21R2-75(AG2-52/16-2019) teisėtumo ir pagrįstumo.
23. NŽT Kretingos skyrius, iš naujo išnagrinėjęs UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą, 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu „Dėl išvados priėmimo“ nurodė ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus tęsti vadovaujantis NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.), pagal kurią 2015 m. gegužės 18 d. vietovėje ribas paženklino E. P.; pacitavo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri ginčijamu sprendimu panaikino minėtą raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo. Komisija ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovas raštą priėmė neatsižvelgęs į faktinę situaciją, netinkamai taikė teisės aktus.
Šalies argumentai
24. Teismas iš administracinės bylos medžiagos nustatė, jog pareiškėja su 2018 m. liepos 19 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, kad šis įvertintų susiklosčiusią faktinę situaciją ir, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, priimtų išvadą dėl UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtų ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų. Atsakovas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu „Dėl išvados priėmimo“ priėmė atitinkamą išvadą, su kuria pareiškėja nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas pacitavo Nuostatų 21 punktą, aptarė susijusią teismų praktiką bei pažymėjo, kad atitinkama išvada yra surašoma konstatavus teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Surašius atitinkamą išvadą, žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą atitinkamai ištaisyti: arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektui yra leidžiama tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą, todėl žemėtvarkos skyriui nėra suteikta teisė veikti kitais atvejais, kurie nepatenka į Nuostatų 21 punkto ribas.
26. Nagrinėjamu atveju kadastrinių matavimų vykdytojas UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ vykdo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, nustatęs ginčo žemės sklypo ploto didesnį nei maksimalų leistiną skirtumą nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, 2018 m. liepos 19 d. pateikė NŽT Kretingos rajono skyriui prašymą „Dėl išvados priėmimo“, kuriuo prašė pritarti erdvinių duomenų rinkinyje pateiktai ginčo žemės sklypo konfigūracijai su sumažėjusiu plotu; nurodė, jog ginčo žemės sklypo registruotas plotas yra 0,85 ha; teigė, kad pietinėje dalyje matuojamo sklypo riba sutrumpėjo 15 metrų, nes sklypas vakarinėje pusėje šliejasi prie 6 metrų pločio kelio ir už jo registruoto žemės sklypo, todėl vakarinė ginčo žemės sklypo riba prailginama 2 metrais tam, kad iš dalies būtų kompensuotas neleistinai sumažėjęs ginčo žemės sklypo plotas; pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo konfigūracija nėra pakeista; ginčo žemės sklypo plotas gautųsi – 0,7991 ha; pareiškėja sutinka su sumažėjusiu ginčo žemės sklypo plotu; pateikė A. K. 2017 m. rugpjūčio 21 d. ginčo žemės sklypo planą.
27. Iš to teismas padarė išvadą, kad NŽT teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ prašymą, vadovaudamasis Nuostatų 21 puntu, turėjo pagrindą pradėti klaidų, galimai padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo procedūrą. Šios procedūros metu NŽT Kretingos rajono skyrius, išnagrinėjęs gautą prašymą bei naujai parengtus kadastrinių matavimų duomenis, privalėjo priimti atitinkamą sprendimą – teigiamą arba neigiamą išvadą konkrečiai dėl UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymo. Tuo trapu iš atsakovo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo teismas nustatė, kad NŽT Kretingos skyrius nesurašė Nuostatų 21 punkto nuostatas atitinkančios išvados, tačiau nurodė pareiškėjai tęsti kadastrinius matavimus pagal kitą NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. išvadą Nr.14IŽ‑80‑(14.14.111.). Atsakovas nei 2019 m. gegužės 10 d. sprendime, nei atsiliepime Komisijos byloje, nei skunde teismui neteikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad galiojantis teisinis reguliavimas draudžia žemės sklypo savininkams iš naujo rengti žemės sklypo kadastrinius matavimus bei kreiptis į atsakovą dėl naujos išvados išdavimo.
28. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovo sprendimas yra prieštaringas. Atsakovas, įvertinęs UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą bei pateiktus dokumentus, iš esmės nesutiko su A. K. 2017 m. rugpjūčio 21 d. parengtu ginčo žemės sklypo planu, nes juo pažeidžiamos gretimybės suprojektuoto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. įsakymu, šiaurės ribų krypties 6 metrų pločio bendro naudojimo kelio ribos, privataus žemės sklypo, esančio už bendro naudojimo 6 metrų pločio kelio, ribos; padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai nebegali būti tęsiami. Kita vertus, atsakovo sprendime nėra teikiama neigiama išvada dėl 2018 m. liepos 19 d. prašymo, tačiau nurodyta ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus tęsti vadovaujantis NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr. 14IŽ‑80‑(14.14.111.), pagal kurią 2015 m. gegužės 18 d. vietovėje ribas paženklino E. P..
Atsiliepimas
29. Atsakovas niekaip nepaneigė pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad iš projekto yra matyti akivaizdūs ir esminiai sklypo konfigūracijos ir kraštinių ilgių neatitikimai, t. y., kad egzistuoja situacija (faktinė aplinkybė), kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos).
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas konstatavo, kad atsakovo 2019 m. gegužės 10 d. išvada negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes ji parengta ne pagal kadastrinių matavimų vykdytojo UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ kartu su 2018 m. liepos 19 d. prašymu pateiktą A. K. 2017 m. rugpjūčio 21 d. parengtą ginčo žemės sklypo planą, o pagal NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. išvadą Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.), pagal kurią 2015 m. gegužės 18 d. vietovėje ribas paženklino E. P..
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas, vertindamas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į skundą parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje; 1 500 Eur) atlyginimo, be kita ko, rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) ir nustatė, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 3 156,75 Eur, o pagal Rekomendacijų 10 punktą už atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, nes posėdis truko 29 minutes. Teismas nurodė ir tai, kad už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą pareiškėjos prašoma priteisti 100 Eur dydžio suma neviršija Rekomendacijose 8.1 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (291,09 Eur). Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgė į aplinkybę, kad atsiliepimas į skundą teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į atstovavimo pastovumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, ir padarė išvadą, jog iš atsakovo priteistina išlaidų 1 600 Eur (1 500 Eur už atsiliepimo surašymą + 100,00 Eur už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą) suma yra per didelė, todėl mažintina iki 1 000 Eur.
III.
33. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti pareiškėjai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė tik tam tikrus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus ir nevertino šių kriterijų visumos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punktą, turi įvertinti ne tik tuos kriterijus, kurie sudaro pagrindą priteistinas bylinėjimosi išlaidas mažinti, tačiau ir tuos, kurie sudaro pagrindą šias išlaidas didinti. Pareiškėja nesutinka, kad teismo sprendime nurodyti kriterijai sudaro pagrindą mažinti jai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, be to, teismas visiškai neatsižvelgė į Rekomendacijų 2.2 punkte nurodytą kriterijų – teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, 2.8 punkte nurodytą kriterijų – šalių elgesį proceso metu, bei su tuo glaudžiai susijusį 2.10 punkte nurodytą kriterijų – kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėja laimėjo net tris ginčus su NŽT iš esmės tuo pačiu klausimu, tačiau vien dėl to, kad NŽT nutarė neskųsti Komisijos sprendimų ikiteismine tvarka, pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmame ir antrame ginče. Teismas turėjo į tai atsižvelgti, kaip į kitą svarbią aplinkybę, sudarančią pagrindą NŽT prisiimti didesnę atsakomybę dėl pareiškėjos patiriamų išlaidų ginče su ja. NŽT, kaip valstybinei institucijai, turėjo būti suprantama, kad tokių ginčų tęsimas neturi jokios perspektyvos, ir kad tokiais veiksmais NŽT tik didina pareiškėjos patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Nepaisant to, būtent NŽT, o ne pareiškėja, nutarė kreiptis į teismą, ir taip sudaryti prielaidas pareiškėjos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms didėti. Be to, teismas sprendime taip ir nemotyvavo, kokiems konkrečiai veiksmams atlikti patirtas bylinėjimosi išlaidas laiko nepagrįstomis ir kuriam veiksmui bei kiek tiksliai jas mažina, juo labiau, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra žymiai mažesnės nei Rekomendacijose rekomenduojami priteistini dydžiai, be to, parengti ir pateikti dokumentai yra didelės apimties, jais teismas rėmėsi motyvuodamas priimamą sprendimą.
35. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
36. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja aplinkybes, nurodytas savo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, akcentuoja, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, suklydo taikydamas ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas vadovavosi Nuostatų 21 punktu, nurodė, kad jis neįpareigoja NŽT priimti tik palankią išvadą, išvados turinys priklauso nuo žemės sklypo ploto, ribų (konfigūracijos) skirtumo priežasčių, kurios nustatomos išnagrinėjus atitinkamus dokumentus ir medžiagą. Šiuo atveju, NŽT Kretingos skyriui priimant 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą (išvadą) buvo vadovautasi Nuostatų 21 punktu, priešingi Komisijos ir teismo sprendimų argumentai yra nepagrįsti. 2015 metais pradėta procedūra yra nebaigta, ji yra tęsiama, joje yra priimti ir galioja atitinkami atsakovo priimti teisės aktai (2015 m. spalio 1 d. sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo), nors Nekilnojamojo turto registre ir neįregistruotas. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad šį sprendimą gali panaikinti pats atsakovas. Be to, UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ su 2018 m. liepos 19 d. prašymu pateikti dokumentai yra parengti nukrypstant nuo žemės sklypo suformavimo dokumentų, dėl ko atsakovas jau yra priėmęs sprendimą.
37. Pareiškėja atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti jos apeliacinį skundą, nes atsakovo skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.
38. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o nusprendus palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinti pareiškėjai iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas , nes byla nesudėtinga, išspręsta teismo posėdyje per 29 min., teismas priteisė pareiškėjai didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų, kurios viršija Rekomendacijose įtvirtintus išlaidų dydžius, pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl galimai padarytų klaidų, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, taisymo.
40. Byloje nustatyta, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 14SK-1176-(14.14.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko E. P. 2015 m. birželio 30 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau pareiškėja šių duomenų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre.
41. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra <...> valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas“.
42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punkte nustatyta, kad „Žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą).“
43. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis yra tas įstatymu nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatomi žemės sklypą identifikuojantys požymiai, kurie gali būti įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.
44. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio nuostatas nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro paskirtis yra kaupti bei teikti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus (nuosavybės bei kitas daiktines teises ir pan.).
45. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad „Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo“ <...>.
46. Apibendrinus aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo, kuriuo patvirtinami konkretaus žemės sklypo kadastro duomenys, priėmimu yra užbaigiama žemės sklypo formavimo ir jo kadastro duomenų nustatymo procedūra. O šių duomenų įregistravimas nekilnojamojo turto kadastre ir registre nėra žemės sklypo formavimo ir jo kadastro duomenų nustatymo procedūros tąsa, nes įrašyti ar neįrašyti kadastro duomenis apie žemės sklypą į registrą yra palikta nuspręsti nekilnojamojo daikto savininkui ar patikėjimo teise valdančiam nekilnojamąjį daiktą asmeniui.
47. Dėl šių priežasčių kolegija sutinka su atsakovo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūra buvo baigta NŽT Kretingos skyriaus vedėjui 2015 m. spalio 1 d. priėmus sprendimą.
48. Iš bylos matyti, kad, pareiškėjos manymu, NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas yra neteisingas, pažeidžiantis jos teises naudotis atitinkamų ribų, konfigūracijos ir ploto žemės sklypu ir ji siekia šiame sprendime galimai padarytas klaidas atitinkamai ištaisyti, teikdama 2018 m. liepos 19 d. NŽT Kretingos rajono skyriui prašymą „Dėl išvados priėmimo”.
49. Byloje surinkti duomenys apie pareiškėjos žemės sklypą duoda pagrįstą pagrindą manyti, kad egzistuoja situacija (faktinė aplinkybė), kai pareiškėjos faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Šių aplinkybių atsakovas iš esmės neginčija.
50. Minėta, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūra nustatyta tvarka buvo baigta 2015 m. spalio 1 d., kai NŽT Kretingos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą. Kadangi juo yra išspręsti pareiškėjos subjektinių teisių į žemės sklypą klausimai, todėl atsakovas, gavęs pareiškėjos 2018 m. liepos 19 d. prašymą, turėjo vertinti, ar nėra teisinio pagrindo klaidų taisymui, bei dėl to priimti sprendimą.
51. Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) nustatyta, kad „Administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.“ Byloje nagrinėjamų teisinių santykių specifiškumas ir byloje keliamų faktinių aplinkybių klausimas, jog galimai pareiškėjos faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), lemia tai, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas turėjo būti vertinamas bei pareiškėjos prašymas dėl klaidos ištaisymo sprendžiamas pagal klaidų taisymo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte.
52. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
53. Iš byloje ginčijamo NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. rašto matyti, kad juo atsakovas iš esmės nusprendė, jog NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas yra teisingas ir juo turi būti vadovaujamasi, sprendžiant pareiškėjos žemės sklypo ribų, konfigūracijos ir ploto klausimus. Tai lemia, kad ir bylos nagrinėjimo dalyku turėjo būti nustatymas teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimus, jei ne tai turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo įpareigojimo ištaisyti klaidas.
54. Nagrinėjimu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatęs bylos nagrinėjimo dalyką, neišnagrinėjo bylos iš esmės bei nepagrįstai paliko galioti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 18 d. sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai” 2018 m. liepos 19 d. prašymą.
55. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 145 str. 1 d. 3 p.).
56. Kadangi šiuo sprendimu byla nėra išsprendžiama iš esmės, todėl nėra pagrindo vertinti bei tenkinti ir pareiškėjos apeliacinio skundo, kuriuo prašoma tik priteisti didesnes teismo išlaidas už advokato atstovavimą. Šis klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės pagal taisykles nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.