- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-26
- Bylos Nr.
- eI-1686-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04576-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. V., J. B., S. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Buta“, S. K., E. K.
- Advokatai
- Irina Lemežytė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Buta“ atstovui T. I. (T. I.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B., S. V. ir A. V. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Buta“, S. K., E. K., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismas 2019-01-07 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjų J. B., S. V., A. V. skundo dalį, kuria pareiškėjai prašo panaikinti: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir VTPSI) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018-11-26 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG89167; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-11-30 įsakymą Nr. A30-2769/18(2.1.22E-TD2).
Skunde paaiškinta, kad pareiškėjui A. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbiami), o pareiškėjui S. V. ir J. B. žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbiami). Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir E. K. nuosavybės teise valdo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbiami), o UAB „Buta“ – adresu (duomenys neskelbiami) (toliau visi kartu – ir Sklypai). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001-07-25 sprendimu patvirtino Nemėžio pirmo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas), pagal kurį Sklypai patenka į kvartalą, kuriam nustatytas privalomas teritorijos naudojimo būdas – mažaaukštė gyvenamoji. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-03-16 įsakymu leista inicijuoti patvirtinto Detaliojo plano sprendinių koregavimą sklypuose Nr. 22-11 (duomenys neskelbiami), Nr. 22-12 (duomenys neskelbiami) ir Nr. 22-13 (duomenys neskelbiami) 12, nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą. VTPSI 2018-11-26 teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu pritarė teikimui tvirtinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-11-30 įsakymu patvirtino Detaliojo plano sprendinių koregavimą nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą, taip pat statinių užstatymo intensyvumą iki 0,4. Pareiškėjų teigimu, įsakymas, kuriuo leista inicijuoti Detaliojo plano sprendinių koregavimą, patikrinimo aktas ir įsakymas dėl Detaliojo plano sprendinių patvirtinimo yra nepagrįsti, priimti pažeidžiant teisės aktus.
Teigia, kad nebuvo jokio pagrindo inicijuoti galiojančio Detaliojo plano koregavimą. Įsakyme dėl leidimo inicijuoti Detaliojo plano koregavimą nenurodytas joks juridinis pagrindas. Skundžiamais sprendimais buvo patvirtintas Detaliojo plano koregavimas, kuriuo iš esmės pakeisti galiojančio Detaliojo plano sprendiniai, t. y. vietoje individualių namų leista sklype statyti blokuotus namus. Pažymi, kad nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo sistemas, žemės ir nekilnojamojo turto valdytojų interesus bei teises. Asmenys, turintys planavimo iniciatyvos teisę, turi nurodyti teritorijos, dėl kurios planavimo kreipiasi, planavimo tikslus, tam, kad savivaldybės administracijos direktorius galėtų priimti sprendimą prašymą tenkinti arba motyvuotai atmesti. Tuo tarpu nei viena iš skundžiamų sprendimų nėra nurodyti Detaliojo plano koregavimo tikslai. Teigia, kad Detalusis planas buvo pakoreguotas itin didelei teritorijai, įtraukiant net 22 kvartalus, Detaliojo plano koregavimo iniciatorius UAB „Buta“ nepateikė jokių argumentų, dėl kokios priežasties yra būtinas Detaliojo plano koregavimas. UAB „Buta“ siekia patenkinti tik savo privatų finansinį interesą ir realiai trijuose sklypuose pastatyti penkiolika gyvenamųjų namų. Kadangi teisės aktai nenumato, kiek blokuotų namų gali būti pastatyta viename sklype, skundžiamais sprendimais sudaromos sąlygos faktiškai statyti daugiabučius. VTPSI dėl šių statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais yra kreipųsis į teismą, tokiu būdu pripažindama, kad UAB „Buta“ statybos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Todėl ginčijamais sprendimais patvirtinus galiojančio Detaliojo plano koregavimą buvo pažeistas teritorijų planavimo tikslas – derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų.
Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad buvo pažeista teritorijų planavimo viešinimo procedūra, nes kaimyninių sklypų savininkai nebuvo informuoti registruotais laiškais apie Detaliojo plano koregavimą, nors tokią pareigą įtvirtina teisės aktai. Taip pat dėl tos priežasties, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-11-30 patvirtino Detaliojo plano koregavimą, teritorijų planavimo iniciatorius privalėjo pašalinti 2018-07-30 Teritorijų planavimo komisijos derinimo išvadoje nurodytus trūkumus. Visgi apie jokius Detaliojo plano trūkumų pašalinimus visuomenė nebuvo informuota, nebuvo organizuotas Detaliojo plano koregavimo viešinimas ir svarstymas, visuomenė nebuvo supažindinta su galimai pakeistais Detaliojo plano koregavimo sprendiniais, jai nebuvo sudarytos galimybės teikti savo pasiūlymus dėl naujų sprendinių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti, kiti pareiškėjai J. B. ir S. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjai savo skunde neįrodinėja sąlygų, kurių pagrindu jie, kaip suinteresuoti asmenys, galėtų kreiptis į teismą dėl patvirtinto teritorijų planavimo dokumento. Pareiškėjai skunde nenurodė koks konkrečiai yra jų suinteresuotumas ginčijamo įsakymo panaikinimu. Šiuo atveju pareiškėjai siekia ginti ne savo, o viešąjį interesą. Pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginti kitų teritorijos gyventojų interesus, nes jie nepateikė paaiškinimų ir argumentų apie savo teisę ginti viešąjį interesą.
Atsakovo teigimu, didesnio transporto priemonių srauto, triukšmo lygio argumentai teismų praktikoje nelaikomi pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimais. Be to, niekur nėra įtvirtinta, kiek asmenų gali gyventi viename bute ar name, todėl ir vienbučiame name gali gyventi tiek asmenų, kiek šešių butų name. Vien deklaratyvių teiginių, jog padidės asmenų ir transporto priemonių srautas, triukšmo lygis, kris gretimų sklypų gyventojų turimo nekilnojamojo turto kaina neužtenka – pareiškėjai privalo savo skundą pagrįsti ne preziumuojamomis aplinkybėmis, tačiau realiomis ir objektyviai egzistuojančiomis, teikti atitinkamus įrodymus.
Priešingai nei teigia pareiškėjai, UAB „Buta“ turėjo iniciatyvos teisę savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumentų koregavimo. Ginčo Detaliojo plano korekcija atitinka Bendrojo plano sprendinius, įskaitant ir maksimalų užstatymo intensyvumą. Taip pat, Detaliojo plano sprendinių koregavimas atitinka Detaliojo plano tikslus ir uždavinius. Šiuo atveju buvo siekiama tiksliau nustatyti teritorijos užstatymo tipą bei pašalinti visas abejones dėl Sklypuose galimo užstatymo tipo, o ne pakeisti Detaliojo plano tikslus. Ir iki Detaliojo plano koregavimo ginčo teritorijoje buvo leidžiama statyti blokuotus statinius iki 3 aukštų, tačiau tai nebuvo pakankamai suprantamai išreikšta – tvirtinant Detaliojo plano sprendinius, suformuotose sklypuose buvo numatyta mažaaukštė gyvenamoji statyba, kas reiškia, kad šioje teritorijoje galima statyti statinius iki 3 aukštų, taip pat neįtvirtina ribojimų statyti sublokuotus vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus. Todėl Detaliojo plano koregavimas atliktas nekeičiant ir teritorijoje nustatyto užstatymo tipo, o jį patikslinant.
Teigia, kad pareiškėjų pozicija, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįvertino teritorijų planavimo dokumento koregavimo tikslų, nepagrįsta, nes UAB „Buta“ prašymas įvertintas ir prašymui nuspręsta pritarti. Visuomenę informuojantis skelbimas apie parengtą detalųjį planą buvo paskelbtas 2018-06-08 savivaldybės internetiniame puslapyje, 2018-06-04 Naujosios Vilnios skelbimų lentoje, o 2018-06-07 teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, taip pat 2018-05-21 registruotais laiškais informuoti kaimyninių žemės sklypų savininkai pagal deklaruotus gyvenamosios vietos adresus.
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad skundžiamas patikrinimo aktas nėra administracinis aktas, turintis įtakos pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir jis negali būti savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo objektas. Nagrinėjamu atveju patvirtinus detaliojo plano koregavimą, nėra galimybės tenkinti pareiškėjų reikalavimą ir įpareigoti VTPSI vykdyti tarpinius planavimo procedūros veiksmus, kurie jau yra atlikti, kai pats planavimo procesas pasibaigęs, tai prieštarauja planavimo procedūrų eigai bei teismų praktikai. VTPSI negali iš naujo tikrinti detaliojo plano koregavimo, nes jis jau yra patvirtintas ir galioja. Esant teritorijų planavimo procese priimtam galutiniam teritorijų planavimo dokumentui, laikoma, kad teritorijų planavimo procedūra yra užbaigta, todėl nebegalimas bylos nagrinėjimas dėl tarpinių procedūros metu priimtų sprendimų, tokių kaip šiuo atveju skundžiamas patikrinimo aktas.
Nepaisant to, kad ginčijamas patikrinimo aktas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, jis yra teisėtas. UAB „Buta“ ir fiziniai asmenys kreipėsi į detaliojo plano organizatorių – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, dėl Detaliojo plano koregavimo. Sprendimą keisti ar koreguoti detalųjį planą priima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, be to, nagrinėjamu atveju Detaliojo plano tikslas buvo žemės sklypų ribų, naudojimo būdo ir statybos reglamento nustatymas, todėl laikytina, kad Detaliojo plano sprendinių koregavimas nekeičia Detaliojo plano tikslų ir uždavinių.
Pagal viešai prieinamus dokumentus matyti, kad visuomenę informuojantis skelbimas apie parengtą detalųjį planą buvo paskelbtas savivaldybės internetiniame puslapyje, Naujosios Vilnios seniūnijos skelbimų lentoje, Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt), registruotais laiškais informuoti kaimyninių žemės sklypų savininkai. Skunde nurodytas asmuo – Marius Šaltenis, nėra šios bylos šalis, todėl neturi aiškiai identifikuojamo suinteresuotumo ir pagrindo teigti, kad atliekant viešinimo procedūras vienaip ar kitaip, galimai buvo pažeista jo teisė būti supažindintam su planuojamomis teritorijų planavimo procedūromis. J. B. buvo informuotas registruotu laišku, pasirašė 2018-06-17 pasiūlymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad asmuo nežinojo, ar nebuvo informuotas apie rengiamą Detaliojo plano koregavimą. Komisijos 2018-07-30 išvadoje, kuria buvo nuspręsta nederinti Detaliojo plano koregavimo, nebuvo nurodyta, kad ištaisius pažeidimus privaloma pakartoti viešinimo procedūras. Todėl pareiškėjai neįrodė, kad koreguojamo Detaliojo plano viešinimo procedūros buvo atliktos pažeidžiant teisės aktus.
Teigia, kad pirminiame brėžinyje buvo nurodyta, kad užstatymo tipas – laisvo planavimo (galimas blokuotas užstatymas), o 2018-03-16 įsakyme buvo nurodyta, kad leidžiama inicijuoti koregavimą nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018-07-30 atsakymu nurodė, kad nepritarė detaliojo plano koregavimui, ir kaip vieną iš priežasčių nurodė, kad pasirinktas užstatymo tipas neatitinka minėto 2018-03-16 įsakymo. Teigia, kad laisvo planavimo užstatymas – užstatymo tipas, kai pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui, erdvių, o vienbutis blokuotas užstatymas – gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1–3 aukštų sublokuoti trys ir daugiau vienbučiai gyvenamieji pastatai statomi atskiruose žemės sklypuose ar viename žemės sklype, išskiriant (arba ne) bendro naudojimo sklypo dalį. Derinimo stadijos metu, atsižvelgiant į derinančių institucijų pastabas, užstatymo tipas buvo sukonkretintas, paliekant vienbutį blokuotą užstatymą.
Atsiliepimas
Atsakovo VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Buta“ atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę inicijuoti Detaliojo plano koregavimą. Ginčo Detaliajame plane nebuvo nurodyti reikalavimai, keliami užstatymo tipui, todėl, siekiant išvengti ginčo ar Detalusis planas draudžia blokuotą užstatymą, UAB „Buta“ inicijavo Detaliojo plano keitimą. Teigia, kad planavimo dokumento pakeitimas objektyviai negali pažeisti ar daryti įtaką įstatyme nurodytiems teritorijų planavimo tikslams, o ginčijamu atveju Detaliojo plano keitimas reikalingas tik dėl neapibrėžtumo pašalinimo. Pažymi, kad statomi objektai nepateka į sąrašą, kuriems vykdoma planuojamos ūkinės veiklos vertinimo atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos vertinimas dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pareiškėjams S. V., A. V., jų ir kitų suinteresuotų fizinių asmenų atstovei advokatei I. Lemežytei buvo pateiktas atsakymas dėl ginčijamo Detaliojo plano koregavimo, kas reiškia, kad visi suinteresuoti asmenys žinojo apie ginčijamo pakeitimo turinį.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Buta“ atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir E. K. atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo, teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjai iš esmės nesutinka su Detaliojo plano sprendinių koregavimu. Teismas pažymi, kad ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu buvo patvirtintas Detaliojo plano sprendinių koregavimas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties pagrindu, nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą, tikslinant naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir numatant statinių užstatymo intensyvumą iki 0,4 ir užstatymo aukštį iki 3 aukštų.
Dėl VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018-11-26 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. REG89167
Pareiškėjai skunde reiškia savarankišką reikalavimą panaikinti VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018-11-26 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG89167.
Teismas pažymi, kad VTPSI parengtas Patikrinimo aktas yra įgaliotos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūrą atliekančios institucijos priimtas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, kuriame dėl šio dokumento duota teigiama išvada. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 13 dalį, suderintas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrina kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus ir pateikia planavimo organizatoriui kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti, planavimo organizatorius teikia šį dokumentą atitinkamai institucijai tvirtinti (Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad projekto vadovas D. Č. 2018-11-13 pateikė prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą Nr. REG87742, t. y. Detaliojo plano sprendinių koregavimą sklypuose (duomenys neskelbiami). VTPSI ginčijamame 2018-11-26 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. REG89167 apibendrino, kad koreguojamojo Detaliojo plano planavimo procedūros ir sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir padarė išvadą, kad teikimui tvirtinti pritariama. Šiame patikrinimo akte nurodyta, kad jis iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo gali būti skundžiamas jį išdavusiai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai arba teismui.
Po ginčijamo 2018-11-26 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. REG89167 priėmimo, UAB „Buta“ 2018-11-27 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą „Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių koregavimas sklypuose (duomenys neskelbiami)“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-11-30 įsakymu patvirtintas Detaliojo plano sprendinių koregavimas sklypuose (duomenys neskelbiami) teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties pagrindu.
Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad paskutinė teritorijų planavimo baigiamojo etapo stadija yra specialiojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
Nagrinėjamu atveju laikytina, kad Detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūra yra baigta, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-11-30 įsakymu patvirtintas Detaliojo plano sprendinių koregavimas sklypuose (duomenys neskelbiami) teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties pagrindu. Įvertinus teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus ir susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. kad teritorijų planavimo procedūra yra baigta, pareiškėjų reikalavimas panaikinti VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018-11-26 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG89167 negali būti nagrinėjamas teisme.
Priėmus galutinį teritorijų planavimo dokumentą, jis kompleksiškai apima kitus procedūrinius sprendimus bei atliktus veiksmus, ir sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo iš esmės patvirtina visus iki jo teritorijos planavimo procese priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus. Esant priimtam tokiam sprendimui, kuris užbaigia planavimo procedūrą, ir ginčijant jį teismine tvarka, kartu gali būti pareiškiamas nesutikimas, t. y. išdėstyti ir argumentai, bet ne reiškiamas savarankiškas reikalavimas, ir su visais konkrečios teritorijos planavimo procese priimtais sprendimais bei atliktais veiksmais. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (LVAT 2016-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-705-143/2016; LVAT 2017-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-188-822/2017).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., LVAT 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; LVAT 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijamas VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018-11-26 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. REG89167 negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracinių bylų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Todėl administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018-11-26 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG89167 nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl pareiškėjų suinteresuotumo ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-11-30 įsakymą Nr. A30-2769/18(2.1.22E-TD2)
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 3 dalimi, kreiptis į teismą panaikinti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi teisę teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir kiti pagal kompetenciją viešojo administravimo subjektai, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.
Tuo tarpu kitiems fiziniams, juridiniams asmenims bei suinteresuotos visuomenės atstovams teisė kreiptis į teismą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo nustatyta tik tuo atveju, jeigu jie: 1) dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises; 2) dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).
Remiantis Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punktu, viešinimo procedūra – vienas ar keli veiksmai, kuriuos privalo atlikti planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo ir kurie susiję su visuomenės informavimu, konsultavimu ir dalyvavimu teritorijų planavimo dokumento rengimo procese, taip pat su visuomenės galimybėmis teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių papildymo, jų alternatyvos teikimo ar keitimo. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešinimą sudaro Nuostatų 6 punkte nurodytos procedūros, įskaitant ir pasiūlymų teikimą ir nagrinėjimą.
Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, nustatyta, kad pareiškėjai S. V. ir A. V. 2018-06-17 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, siūlydami nepritarti Detaliojo plano koregavimui, numatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą, o jeigu būtų pritarta užstatymo tipo keitimui į vienbutį blokuotą, numatyti, kad viename sklype gali būti statomi ne daugiau nei du vienbučiai blokuoti namai. Projekto vadovas D. Č. 2018-06-29 atsakė pareiškėjams dėl pasiūlyme nurodytų aplinkybių, pareiškėjų pasiūlymą vertino kaip nepagrįstą ir atmetė. Projekto vadovas D. Č. 2018-06-29 Detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbiami) viešojo informavimo metu priimtų ir atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagoje nurodė, kad per supaprastinta tvarka organizuoto viešojo informavimo laikotarpį (nuo 2018-06-08 iki 2018-06-22) buvo gautas vienas pasiūlymas raštu (2018-06-17), į pateiktą pasiūlymą atsakyta raštu (2018-06-29).
Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjai S. V. ir A. V. dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė pasiūlymus dėl su teritorijų planavimu susijusių sprendimų, todėl jie atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą kreiptis į teismą. Tačiau akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas J. B. būtų dalyvavęs teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūrose, taip pat pareiškėjai skunde visiškai neįrodinėjo Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Todėl teismo vertinimu tik S. V. ir A. V. atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą kreiptis į teismą.
Nepaisant to, kad S. V. ir A. V. atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą, laikytina, kad ši sąlyga turi būti aiškinama sistemiškai ir kartu su ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-10-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016 pateiktus išaiškinimus. Nors nurodytoje byloje administracinis teismas sprendė klausimą dėl Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies santykio su ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio nuostatomis, kai asmuo ginčija atitinkamus bendrojo plano sprendinius, tačiau teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindo tokia praktika nesivadovauti ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos kreipimosi į teismą sąlygos negali būti aiškinamos neatsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo kreipiantis į teismą privalo turėti atitinkamą suinteresuotumą dėl ginčijamo akto, veiksmo (neveikimo), antraip bylos nagrinėjimas teisme taptų beprasmis. Todėl nepaisant aplinkybės, kad S. V. ir A. V. atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą, taip pat bus vertinamas jų materialinis teisinis suinteresuotumas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Pareiškėjai savo teisių pažeidimą ginčijamų aktų pagrindu grindžia aplinkybėmis, jog teritorijoje, kuriai parengtas Detalusis planas, stovi individualūs gyvenamieji namai, blokuotų namų nei toje pačioje, nei gretimose gatvėse nėra, todėl blokiniai namai su dabartine architektūrine aplinka nesuderinami, be to, nenumatant kiek blokuotų namų gali būti pastatyti viename sklype, sudaromos sąlygos faktiškai statyti daugiabučius. Taip pat nurodo, kad Detalusis planas buvo parengtas užtikrinant darnų teritorijos vystymąsi, naudojimo būdo ir užstatymo tipo vientisumą, triukšmo kontrolę, infrastruktūrą, todėl keisti Detaliojo plano sprendinių nebuvo pagrindo.
Teismas, vertindamas pareiškėjų nurodomas aplinkybes dėl jų asmeninių teisių pažeidimo, pastebi, kad pareiškėjams, kaip jie patys nurodė skunde, nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami). Tuo tarpu Detaliojo plano sprendinių koregavimas atliktas sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbiami). Taigi Detaliojo plano sprendinių keitimas nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjų nuosavybės teise turimų žemės sklypų padėtimi. Pareiškėjų nurodomi teiginiai yra bendro pobūdžio, jie niekaip nepagrindžia ne kolektyvinio, o jų asmeninio, individualaus ginčijamu įsakymu galimo teisių pažeidimo. Pareiškėjai savo kreipimosi į teismą pagrindu iš esmės nurodė jų gyvenamosios aplinkos galimus neigiamus pokyčius dėl Detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbiami). Taigi įvardijami galimi nepatogumai nėra realūs, jie tik preziumuojami. Be to, sutiktina su atsakovų nurodyta pozicija, kad teisės aktai nereglamentuoja kiek asmenų gali gyventi viename bute ar name, t. y. ir vienbučiame name teoriškai gali gyventi tiek asmenų, kiek šešių butų name (trijuose sublokuotuose dvibučiuose namuose). Todėl ginčo rajone galimai gyvenant daugiau asmenų, žymiai nepasikeis nei triukšmo lygis, nei automobilių eismo intensyvumas ar kitos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjų argumentai, kad dėl Detaliojo plano sprendinių gali sumažėti jų nekilnojamojo turto vertė niekaip nepagrįsti, be to, matyti, kad pagal UAB „Buta“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-11-28 pasirašytą Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, susitarta, jog planavimo iniciatorius apmokės 100 proc. infrastruktūros projektavimo ir statybos darbų išlaidų, taigi bus atliekami ir gyvenvietės infrastruktūros papildomi darbai. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjai nenurodė duomenų, kurių visuma patvirtintų, kad dėl ginčijamo įsakymo priėmimo buvo pažeistos jų teisės ir interesai, t. y. kad ginčijamo įsakymo priėmimas lemtų atitinkamų nuostolių atsiradimą, sumažintų jų turto vertę ar iš esmės pablogintų gyvenimo sąlygas, ar darytų kitokį neigiamą poveikį, suvaržytų jų asmenines teises. Taigi pareiškėjai nepagrindė jų asmeninių teisių pažeidimo. Todėl teismas sutinka su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodomais argumentais, kad pareiškėjo motyvai dėl ginčijamo įsakymo neteisėtumo yra susiję su viešojo, o ne asmeninio, intereso gynimu.
ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (LVAT 2008-07-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; LVAT 2009-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009).
Pagal minėtų normų prasmę, viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr. pvz., LVAT 2009-09-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).
Atsižvelgiant į pareiškėjų skundo turinį darytina išvada, kad pareiškėjai savo skundą grindė ne asmeninių teisių pažeidimu, o siekė apginti viešąjį interesą. Nepaisant to, pareiškėjai nepateikė jokių motyvų apie savo teisę ginti viešąjį interesą ir įstatyminio viešojo intereso gynimo pagrindo. Nors pareiškėjai, kaip fiziniai asmenys, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi iš esmės galėtų kreiptis su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo, tačiau to nepakanka, būtina įrodyti teisinį pagrindą, t. y. įstatyme įtvirtintą atvejį, pagal kurį pareiškėjai, būdami fiziniais asmenimis, turėtų teisė ginčo situacijoje ginti viešąjį interesą. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjams įstatymu nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, teismas negali konstatuoti pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo ir tokių reikalavimų tenkinti. Todėl laikytina, kad pareiškėjai skundu siekė ne asmeninio, o viešojo intereso gynimo, tačiau teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą pareiškėjams nebuvo suteikta.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018-11-26 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG89167 nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nustačius, jog Detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūra yra baigta, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-11-30 įsakymu patvirtintas Detaliojo plano sprendinių koregavimas sklypuose (duomenys neskelbiami). Likusioje skundo dalyje, nenustačius pareiškėjų materialinio teisinio intereso dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-11-30 įsakymo Nr. A30-2769/18(2.1.22E-TD2) panaikinimo, nėra galimybės tokio reikalavimo tenkinti, todėl pareiškėjų skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Administracinę bylą Nr. eI-1686-281/2019 dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018-11-26 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG89167 nutraukti.
Likusioje dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-11-30 įsakymą Nr. A30-2769/18(2.1.22E-TD2) pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.