- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2-1653/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės DNB bankas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės DNB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1427-259/2013, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 pagal kreditorės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų valda“ pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei „Gertauta“ dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2013 m. sausio 31 d. AB DNB bankas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 dėl įsakymo išdavimo ir pakeisti 2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymą: sumažinti iš skolininko BUAB „Gertauta“ priteistą skolos sumą iki 1 060 767,37 Lt.
Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Prašyme teigė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 11 d. sprendimu pripažino negaliojančiomis 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartis, sudarytas tarp BUAB ,,Gertauta“ ir UAB ,,Šalčininkų valda“. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalis, kuria pripažinta negaliojančia 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartis, palikta galioti. 2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymas buvo priimtas 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties pagrindu. Civilinės bylos atnaujinimas ir minėto teismo įsakymo peržiūrėjimas yra aktualus, kadangi šio teismo įsakymo pagrindu 2009 m. vasario 6 d. teismo nutartimi BUAB „Gertauta“ bankroto byloje patvirtintas 5 380 890,85 Lt BUAB „Šalčininkų valda“ kreditorinis reikalavimas, kuris šiuo metu yra perleistas D. B.. Teigė, jog paaiškėjus, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymas BUAB „Gertauta“ atžvilgiu 4 243 779 Lt sumai buvo priimtas nepagrįstai (neteisėtos ir negaliojančios sutarties pagrindu), administratorius turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl proceso šiuo klausimu atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, jog bankroto administratorius šios jam įstatymu priskirtos pareigos nevykdo, pareiškėjas, būdamas bankrutuojančios įmonės kreditorius, vadovaudamasis LR CK 6.68 straipsnio nuostata, bankrutavusios įmonės ir savo, kaip kreditoriaus, interesais kreipiasi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Pareiškėjas taip pat teigė, kad šios naujai paaiškėjusios (įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos) aplinkybės - sutarties, kurios pagrindu priimtas 2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymas, pripažinimas negaliojančia - sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą atnaujinti procesą byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjui AB DNB bankas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, be kita ko, įpareigodamas pareiškėją pateikti duomenis, apie tai, kokiu pagrindu AB DNB bankas reiškia reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008.
2013 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjo AB DNB bankas raštas „Dėl teismo įpareigojimo įvykdymo“, kuriame pareiškėjas patikslino savo poziciją ir papildė proceso atnaujinimo teisinį pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo AB DNB bankas prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 netenkino.
Teismas nustatęs, kad nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą, jis nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, o prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžiamas ta faktine aplinkybe, kad po teismo įsakymo priėmimo ir įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008, kitu teismo sprendimu buvo panaikintas sandoris, kurio pagrindu buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neturi įstatymo leidėjo įtvirtintos teisės kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginius, kad jis, kaip BUAB „Gertauta“ kreditorius, turi teisinį suinteresuotumą civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008, nes šioje byloje priimtas teismo įsakymas turi tiesioginę įtaką jo teisėms ir pareigoms, teismas pripažino nepagrįstais, ir pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nustatė baigtinį sąrašą asmenų, kurie gali pateikti prašymus dėl proceso atnaujinimo - bylos šalys ir kiti asmenys, besikreipiantys CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, LR CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka negali pareikšti prašymo atnaujinti procesą dėl baigtoje byloje naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes pripažinus teisę tokiu būdu pareiškėjui kreiptis dėl proceso atnaujinimo, būtų pažeistas įstatymo leidėjo įtvirtintas teisinio stabilumo principas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pareiškėjo motyvų, kuriuose nurodomas pareiškėjo galėjimas reikšti netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu, įpareigojant įmonės bankroto administratorių priverstinai įgyvendinti bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teises, teismas nutarė nepasisakyti, nurodęs, kad tokio ieškinio pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepareiškė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas AB DNB bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl 2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymo.
1. Tiek įstatymuose, tiek teismų praktikoje visuotinai pripažįstamas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus suinteresuotumas teisminiais procesais, kuriuose sprendžiamas bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų klausimas (teisė ginčyti bankroto byloje tvirtinamus kreditorinius reikalavimus).
2. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kai asmuo, pagal kurio reikalavimą buvo pripažinti negaliojančiais neteisėti sandoriai, neturi teisės kreiptis į teismą dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmių – sandorių pagrindu priimtų teismo sprendimų peržiūrėjimo, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
3. 2008 m. rugpjūčio 25 d. priimtas teismo įsakymas turi tiesioginę įtaką ir AB DNB banko, kaip BUAB „Gertauta“ kreditoriaus, teisėms ir pareigoms – šios aplinkybės sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą procesui atnaujinti. Šis pagrindas buvo nurodytas teismui 2013 m. vasario 18 d. rašte „Dėl teismo įpareigojimo įvykdymo“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo pareiškimą vertino tik pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
4. Nagrinėjamu atveju sukuriama situacija, kai galioja du vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai, nustatantys BUAB „Gertauta“ skolos dydį: pagal dėl 2008 m. rugpjūčio 25 teismo įsakymą – didesnė suma, pagal teismo sprendimą ar nutartį – mažesnė suma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkės BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas nebuvo civilinės bylos Nr. L2-1370-343/2008 šalis, taip pat nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl reikalavimą atnaujinti procesą jis galėjo reikšti tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.
2. Atmestinas apelianto argumentas, kad jis pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teikė CK 6.68 straipsnio pagrindu BUAB „Gertauta“ ir savo, kaip BUAB „Gertauta“ kreditoriaus, interesais. CK 6.68 straipsnio pagrindu skolininko vardu, o ne interesais, teikiamas ieškinys, bet ne prašymas atnaujinti procesą, kuris turi aiškiai apibrėžtą paskirtį ir taikymo sritį. Byloje, kurios procesą apeliantas prašo atnaujinti, jo skolininkas BUAB „Gertauta“ neturėjo ir nereiškė jokių reikalavimų UAB „Šalčininkų valda“, todėl CK 6.68 straipsnis negali būti taikomas.
Šalies argumentai
3. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad 2013 m. vasario 18 d. rašte „Dėl teismo įpareigojimo įvykdymo“ nurodė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 apeliantui nesuteikė/neapribojo materialinių teisių ir nesukūrė/nepanaikino materialinių pareigų, t.y. dėl apelianto materialiųjų teisių ar pareigų nesprendė, todėl jo atskirasis skundas dalyje dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo nevertinimo ir netaikymo yra nepagrįstas.
4. Aplinkybę, jog 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartis, kurios pagrindu priimta Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo dalis, negalioja, apeliantas neabejotinai žinojo ieškinio dėl 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu padavimo momentu, ši aplinkybė apeliantui buvo žinoma ne trys mėnesiai, o mažiausiai du metai, iki prašymo atnaujinti procesą padavimo, o UAB „Gertauta“ turėjo žinoti bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo metu, nes neteisingas egzistuojančių civilinių teisinių santykių vertinimas ar nesupratimas nelemia negalėjimo žinoti fakto. Apeliantas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą prašymo atnaujinti procesą padavimo trijų mėnesių nuo tos dienos, kurią sužinojo proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis naikintina.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo AB DNB bankas prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.
Proceso atnaujinimas yra viena iš valstybės nustatytų teisės į teismą įgyvendinimo procesinių priemonių, savarankiška civilinio proceso stadija. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose nurodoma, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos pagal šio instituto tikslus ir uždavinius bei nepažeidžiant principų, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo institutas. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo, kaip teisės į teismą įgyvendinimo priemonės, išskirtinumas. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo procesinė priemonė. Šio instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų, naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Procesas turi būti atnaujinamas tada, kai poreikis apginti pažeistą privatų asmens ar viešąjį interesą nusveria poreikį išsaugoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai, laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2008).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog CPK 366 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011 ).
Prašymą atnaujinti procesą šioje byloje pareiškėjas grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, bei papildė proceso atnaujinimo teisinį pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, konstatavo, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, konstatavo, kad kai procesas atnaujinamas šiuo pagrindu (teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų), teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, visų pirma turi nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į ją anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu (pvz., teismo sprendime pasisakyta dėl asmens teisių ir pareigų, teismo sprendimu sukurtos asmeniui teisės ir pareigos, įtvirtintas asmens teisių pažeidimas, neįvertinus neįtraukto asmens pateiktų įrodymų, asmens teisės ir pareigos nustatytos netinkamai ir kt.) Atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.). Kartu tai reiškia, kad po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą turi būti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiosiomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013; kt.).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi UAB „Gertauta“ iškėlė bankroto bylą (9-10 b. l.). Iš oficialios Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog dėl šios nutarties UAB „Gertauta“ pateikė atskirąjį skundą, kuris, nepašalinus teismo nustatytų atskirojo skundo trūkumų, 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui. Taigi, 2008 m. liepos 9 d. nutartis, kuria UAB „Gertauta“ buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, t. y. 2008 m. liepos 19 d.
Oficialios Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs kreditorės BUAB „Šalčininkų valda“ pareiškimą dėl 5 304 546,37 Lt skolos, 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 9 202 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Gertauta“, 2008 m. rugpjūčio 25 d. priėmė teismo įsakymą dėl 5 304 546,37 Lt skolos, 6% metinių palūkanų nuo priteistos ir negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 9 202 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Gertauta“ kreditorės BUAB „Šalčininkų valda“ naudai ir 9 450 Lt žyminio mokesčio išieškojimo valstybei. Teismo įsakymo išieškojimo pagrindas - 2006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartis, 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartis, 2006 m. spalio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas teismo įsakymas buvo priimtas, jau įsiteisėjusiai nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gertauta“.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartimi buvo sudarytas kreditorių sąrašas bei patvirtinti jų finansiniai reikalavimai, tarp jų ir kreditoriaus AB DNB NORD banko 3 862 411,65 Lt finansinis reikalavimas (11-12 b. l.). Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi į BUAB „Gertauta“ kreditorių sąrašą buvo įtraukta BUAB „Šalčininkų valda“ su 5 380 890,85 Lt finansiniu reikalavimu (13-14 b. l.). Šioje nutartyje, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Šalčininkų valda“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, teismas nurodė, jog prašomo patvirtinti reikalavimo suma atitinka įsiteisėjusiu 2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 iš BUAB „Gertauta“ išieškotiną sumą kreditorei BUAB „Šalčininkų valda“ bei konstatavo, kad vien teismo įsakymas pats savaime patvirtina pateikto reikalavimo pagrįstumą.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovo AB DnB Nord bankas ieškinys atsakovui BUAB „Gertauta“, tretiesiems asmenims E. G., D. B. ir R. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartys, sudarytos tarp UAB „Gertauta“ ir UAB „Šalčininkų valda“ (17-23 b. l.). Dėl šio sprendimo ieškovas padavė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi patenkino iš dalies - atmetė ieškovo AB DnB Nord bankas ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Gertauta“ ir UAB „Šalčininkų valda“, likusią Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą (26-40 b. l.).
Apeliantas teigia, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymas turi tiesioginę įtaką ir jo, kaip BUAB „Gertauta“ kreditoriaus, teisėms ir pareigoms, ir šios aplinkybės sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą procesui atnaujinti. Šį proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas nurodė 2013 m. vasario 18 d. rašte „Dėl teismo įpareigojimo įvykdymo“ (50-52 b. l.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą vertino tik pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, visiškai nepasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo bylos aplinkybių kontekste.
Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi UAB „Gertauta“ iškėlė bankroto bylą – nutartis įsiteisėjo per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos - 2008 m. liepos 19 d., o 2008 m. rugpjūčio 25 d., t. y. esant įsiteisėjusiai nutarčiai iškelti bankroto bylą UAB „Gertauta“, Kauno apygardos teismas priėmė įsakymą dėl skolos išieškojimo iš UAB „Gertauta“. Šio teismo įsakymo pagrindu Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi į BUAB „Gertauta“ kreditorių sąrašą buvo įtraukta BUAB „Šalčininkų valda“ su 5 380 890,85 Lt finansiniu reikalavimu. Taigi, teismo įsakymo pagrindu į BUAB „Gertauta“ kreditorių sąrašą buvo įtrauktas naujas kreditorius su didelės sumos finansiniu reikalavimu, tokiu būdu sumažinant kitų įmonės kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios BUAB „Gertauta“ turto. Ši aplinkybė yra svarbi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą šioje byloje pareiškėjo nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.
Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, faktiškai nepasisakė dėl proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. neišnagrinėjo proceso atnaujinimo klausimo šiuo pareiškėjo nurodytu pagrindu, sudaro skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą, nes neišnagrinėjus prašymo atnaujinti procesą visais jame nurodytai pagrindais, buvo pažeistos proceso teisės normos, dėl to klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 263 str., 265 str., 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį, kuria pareiškėjo AB DNB banko prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 netenkintas, panaikinti ir proceso atnaujinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.