- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- A-858-2154-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-2-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis, Romanas Kli
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybes tarybos
- Suinteresuotas asmuo
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- G. J., Nacionaline
- Kategorijos
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaicio (praneejas) ir Romano Kliausko,
dalyvaujant pareikejo Vyriausybes atstovo Kauno apskrityje atstovei Marijai Annai Cibirauskienei,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda del Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo Vyriausybes atstovo Kauno apskrityje pareikima (atsakovas – Kauno miesto savivaldybes taryba, tretieji suinteresuoti asmenys – G. J., Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos, Valstybes saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos) del norminio administracinio akto teisetumo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas Vyriausybes atstovas Kauno apskrityje (toliau – ir Vyriausybes atstovas) pareikimu (b. l. 126–134) kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma, praydamas itirti, ar Kauno miesto tarybos (toliau – ir Taryba) 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Del laitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas, gincijamas Sprendimas) 1 punktas ir juo patvirtintu laitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu (toliau – ir Nuostatai, laitu nuostatai) 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai neprietarauja Vietos savivaldos istatymo (toliau – ir VSI) 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams; ar Sprendimo 1 punktas ir juo patvirtintu Nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai neprietarauja ˇemes istatymo (toliau – ir ˇI) 32 straipsnio 4 daliai, Saugomu teritoriju istatymo (toliau – ir STI) 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, Vieojo administravimo istatymo (toliau – ir VAI) 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims; pripa˛inus, kad Sprendimas ir juo patvirtinti Nuostatai prietarauja nurodytoms istatymu nuostatoms, laikyti Sprendimo 1 punkta ir juo patvirtintu Nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktus panaikintais; nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali buti taikomas nuo jo priemimo dienos.
Pareikejas nurode, kad Vyriausybes atstovas Kauno apskrityje yra tinkamas subjektas pareikimui del norminio teises akto atitikimo istatymu nuostatoms paduoti. Praomas itirti Sprendimas ir jo pagrindu patvirtinti Nuostatai yra norminis administracinis aktas, nes jame itvirtinti bendro pobud˛io nurodymai tam tikru visuomeniniu santykiu dalyviams, kurie orientuojami i ateiti ir numatyti taikyti daug kartu. is aktas paskelbtas 2008 m. liepos 25 d. dienracio ,,Lietuvos rytas“ priede ,,Laikinoji sostine“, o visas tekstas patalpintas Kauno miesto savivaldybes svetaineje internete www.kaunas.lt. Ginco sprendimas isigaliojo kita diena po jo paskelbimo vietineje spaudoje, nes jame nenustatyta velesne jo isigaliojimo diena. iuo atveju nera duomenu, kad norminis administracinis aktas buvo tinkamai ir nustatyta tvarka paskelbtas po jo priemimo, t. y. 1997 metais. Sprendimo 1 punktas, Nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prietarauja VAI 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims, kadangi vieojo administravimo subjektas atliko vieojo administravimo veiksmus, virydamas jam suteiktus igaliojimus ir suteikta kompetencija; ˇI 32 straipsnio 4 daliai, kadangi ukines ir (ar) kitokios veiklos apribojimus gali nustatyti tik istatymai ir Vyriausybes nutarimai; Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, nes Nuostatai nepatenka i minetuose straipsniuose nurodyta veikla saugomose teritorijose reglamentuojanciu dokumentu rata nei reikalavimu priemimo proceduru ir formu, nei turinio prasme. Taip pat Sprendimo 1 punktas, Nuostatu atitinkami punktai prietarauja VSI 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams, nes savivaldybes tarybai nesuteikti igaliojimai reglamentuoti gamtiniam karkasui priklausanciu laitu apsaugos, naudojimo ir tvarkymo bei ukines veiklos juose taisykles bei apribojimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybes taryba atsiliepimu i pareikima (b. l. 137–145) prae pareikima atmesti kaip nepagrista. Atsakovas nurode, kad skund˛iamas aktas buvo priimtas 1997 m. kovo 13d. Kauno miesto savivaldybes 2008 m. liepos 28 d. ratu Nr. (A27V122)-R-23995 Vyriausybes atstovas Kauno apskrityje buvo informuotas, kad nera informacijos apie Sprendimo paskelbima, taciau rate nera nurodyta, kad norminis aktas apskritai nebuvo paskelbtas, o tik informuota, jog duomenu apie paskelbima nera. Pareikejas nenurode teises akto, ipareigojancio atsakova saugoti informacija apie norminio akto paskelbima. Atsakovas nesutiko su pareikejo pozicija, kad teisetumas tiriamas norminio akto paskelbimo metu galiojusiu teises aktu pagrindu, taip nesilaikant lex retro non agit principo. VSI suteikia savivaldybes tarybai teises reglamentuoti gamtiniam karkasui priklausanciu laitu apsauga ir naudojima. Viena i savarankiku savivaldybes funkciju yra steigti ir tvarkyti savivaldybes saugomas teritorijas, kratovaizd˛io objektus. Atsakovas nesutiko su pareikejo pozicija, kad savivaldybes institucijos neturi istatymo suteiktu igaliojimu reglamentuoti ˛emes naudojima savivaldybes teritorijoje, nes ˇI normos numato diskrecijos teise atlikti kitas istatymo nustatytas funkcijas ˛emes naudojimo ir apsaugos srityje. Atkreiptinas demesys i tai, kad Kauno miesto laitai, priklausantys gamtiniam karkasui, yra iskirti Kauno miesto savivaldybes bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybes tarybos 2003 m. gegu˛es 29 d. sprendimu Nr. T-242.
Treciasis suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepimu i pareikima (b. l. 68–70) su pareikimu sutiko ir prae ji tenkinti. G. J. nurode, kad dalis jai natura gra˛into ˛emes sklypo yra laite ir sklypo ribu pa˛ymejimo akte irayti gincijami Nuostatai. Jos nuomone, ˛emes gra˛inimo, isigijimo dokumentuose Nuostatai taikomi neteisetai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu (b. l. 166–177) pripa˛ino, kad Kauno miesto tarybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 18 „Del laitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu patvirtinimo“ 1 punktas ir juo patvirtintu laitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prietarauja Vietos savivaldos istatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams; pripa˛ino, kad Sprendimo 1 punktas ir juo patvirtintu Nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prietarauja ˇemes istatymo 32 straipsnio 4 daliai, Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, Vieojo administravimo istatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims; panaikino Sprendimo 1 punkta ir juo patvirtintu Nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktus; del kitos reikalavimu dalies pareikima atmete kaip nepagrista.
Pirmosios instancijos teismas nurode, kad Nuostatai yra norminis teises aktas, nes atitinka norminio teises akto kriterijus, apibre˛tus VAI 2 straipsnio 10 dalyje, Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 2 straipsnio 13 dalyje bei teises doktrinoje. Pagal Sprendimo paskelbimo diena (2008 m. liepos 25 d.) galiojusia Lietuvos Respublikos istatymo „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio redakcija savivaldybiu atstovaujamuju instituciju priimti norminiai teises aktai isigalioja kita diena po ju paskelbimo vietineje spaudoje arba kita diena po oficialaus informacinio praneimo vietineje spaudoje apie norminio teises akto priemima ir viso norminio teises akto paskelbimo atitinkamos savivaldybes interneto tinklalapyje, jeigu paciuose teises aktuose nenustatyta velesne ju isigaliojimo data. Sprendimas ir juo patvirtinti Nuostatai isigaliojo 2008 m. liepos 26 d., t. y. kita diena po ju paskelbimo vietineje spaudoje ir galioja iki iol, nes byloje nera objektyviu ir negincijamu duomenu, ju teismui nepateike ir atsakovas, patvirtinanciu, jog mineti administraciniai aktai buvo istatymu nustatyta tvarka tinkamai paskelbti po ju priemimo dienos – 1997 m. kovo 13 d. Nepagristas atsakovo motyvas, jog savivaldybes institucijos neturi pareigos saugoti 1997 metu spaudos ir del to turi buti preziumuojama, kad visi norminiai teises aktai buvo paskelbti pagal tuo metu galiojusius istatymo reikalavimus. Savivaldos institucija neturi pareigos saugoti spaudos, taciau turi pareiga saugoti informacija apie jos instituciju priimtu teises aktu paskelbima ir isigaliojima. Tokia pareiga yra suponuojama bendruju reikalavimu teisekuros subjektams ir remiasi konstituciniu teisines valstybes principu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aikindamas konstitucinio teisines valstybes principo igyvendinima teisekuros procese, yra pabre˛es, kad konstitucinis teisines valstybes principas suponuoja ivairius reikalavimus istatymu leidejui, kitiems teisekuros subjektams: teisekuros subjektai teises aktus gali leisti tik nevirydami savo igaliojimu; kad teisiniu santykiu subjektai galetu ˛inoti, ko i ju reikalauja teise, teises normos turi buti nustatomos i anksto, teises aktai turi buti oficialiai skelbiami, jie turi buti viei ir prieinami (2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas).
Pirmosios instancijos teismas pa˛ymejo, kad VSI 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktai nesuteikia savivaldybes tarybai igaliojimu reglamentuoti gamtiniam karkasui priklausanciu laitu apsaugos, naudojimo ir tvarkymo bei ukines veiklos juose taisykliu bei apribojimu, todel Sprendimo 1 punktas, Nuostatu 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prietarauja VSI 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams (2008 m. rugsejo 15 d. istatymo redakcija). ˇemes naudojimo salygu nustatymas savivaldybiu administravimo subjektu norminiais aktais nenumatytas, t. y. savivaldybiu institucijos neturi istatymo suteiktu igaliojimu reglamentuoti ˛emes naudojima savivaldybes teritorijoje. Ukines ir (ar) kitokios veiklos apribojimus gali nustatyti tik istatymai ir Vyriausybes nutarimai. Atsi˛velgiant i idestytas aplinkybes, Ginco sprendimo 1 punktas, laitu nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prietarauja ˇI 32 straipsnio 4 daliai (2010 m. bir˛elio 18 d. istatymo redakcija). Nuostatai nepatenka i STI 5 ir 22 straipsniuose nurodyta veikla saugomose teritorijose reglamentuojanciu dokumentu rata nei reikalavimu priemimo proceduru ir formu, nei turinio prasme. Todel Sprendimo 1 punktas ir Nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prietarauja STI 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims (2001 m. gruod˛io 4 d. istatymo redakcija). Kauno miesto savivaldybes taryba, priimdama Sprendima, istatymais jai priskirtos kompetencijos ribas, todel Sprendimo 1 punktas ir Nuostatu 1.1–1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktai prietarauja VAI 3 straipsnio 1 ir 4 punktams bei 6 straipsnio 2 ir 4 dalims (2009 m. bir˛elio 11 d. istatymo redakcija). Reikalavimas nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali buti taikomas nuo jo priemimo dienos, atmestinas kaip nepagristas; Teismas atsi˛velge i konkrecias ios bylos aplinkybes, faktine situacija, i tai, jog is praymas nera motyvuotas, nepateikti objektyvus ir negincijami irodymai, patvirtinantys neigiamu teisiniu pasekmiu tikimybe.
III.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybes taryba apeliaciniu skundu (b. l. 181–190) prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima, atmetant pareikejo pareikima kaip nepagrista. Atsakovas, be argumentu, nurodytu atsiliepime pirmosios instancijos teisme, pa˛ymi, kad skund˛iamas teises aktas buvo priimtas 1997 m. Tuo metu galiojusioje Istatymo „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ 11 straipsnyje nurodyta, jog savivaldybiu ir ju vykdomuju organu priimti teises aktai, kuriuose nustatomos, keiciamos ar pripa˛istamos netekusiomis galios teises normos, isigalioja kita diena po ju paskelbimo vietineje spaudoje, jeigu paciuose teises aktuose nenustatoma velesne ju isigaliojimo diena. Gincijamo teises akto skelbimas 2008 m. liepos 25 d. buvo organizuotas tik siekiant pakartotinai informuoti visuomene apie i teises akta. Vien informacijos apie teises akto paskelbima neturejimas nedaro teises akto negaliojancio. Vyriausybes atstovui po teises akto priemimo nesikreipus i Kauno miesto savivaldybe su reikalavimu paskelbti gincijama teises akta, turi buti preziumuojama, kad apie gincijama teises akta paskelbta. Kauno apygardos administracinis teismas administracineje byloje Nr. I-866-353/2008 nustate, kad Tarybos viena i savarankiku kompetenciju yra steigti ir tvarkyti savivaldybes saugomas teritorijas ir iuo pagrindu Taryba Sprendimu patvirtino Nuostatus (i teismo sprendima paliko nepakeista ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas). Pirmosios instancijos teismas nepasisake del dalies atsakovo motyvu. Atsakovas nurodo, kad Kauno miesto teritorijos laitai, priklausantys Kauno miesto gamtiniam karkasui, buvo iskirti 1983 m. Kauno miesto generaliniame plane. Kauno miesto savivaldybe turejo ir turi istatymais suteiktus igaliojimus reglamentuoti ˛emes naudojima savivaldybes teritorijoje. Gamtinis karkasas formuojamas pagal respublikinius, rajoninius bei vietinius teritorinio planavimo dokumentus (1995 m. liepos 4 d. STI redakcija), o pagal iuo metu galiojancia redakcija – gamtinis karkasas ir i jo sudeti ieinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritoriju planavimo dokumentus. Kauno miesto laitai yra iskirti Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrajame plane, 1.3.1. dalyje „Kauno miesto gamtinis karkasas“. Pirmosios instancijos teismas pa˛eide principa lex retro non agit, teismas privalejo nustatyti, ar Sprendimo priemimo metu atitinkama kompetencija Tarybai buvo suteikta. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nelogikas, nes panaikinami ir Nuostatu atskiri punktai, ir Sprendimo 1 punktas, kuriuo patvirtinti Nuostatai. Be to, Vyriausybes atstovo kreipimasis i teisma nera tinkamas vieojo intereso gynimas.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje gincas kyla del 1997 m. kovo 13 d. Kauno miesto tarybos sprendimo Nr. 18 „Del laitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu patvirtinimo“ 1 punkto ir juo patvirtintu laitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu 1.1-1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktu atitikties auktesnes galios teises aktu, konkreciai, Vietos savivaldos istatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams; ˇemes istatymo 32 straipsnio 4 daliai, Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsniui ir 22 straipsnio 5 ir 6 dalims, Vieojo administravimo istatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktams, 6 straipsnio 2 ir 4 dalims.
I bylos med˛iagos matyti, kad pareikejo prayme keliamas reikalavimas ir byloje kiles gincas susijes ir su Sprendimo bei Nuostatu atitinkamu punktu galiojimo ir taikymo laike aspektais, ir su nurodytu teises normu atitiktimi auktesnes galios teises aktams.
Atitinkamai, teiseju kolegija iuos aspektus vertina atskirai. Taip pat pa˛ymetina, kad nekyla ginco del gincijamu Sprendimu patvirtintu laitu nuostatu norminio pobud˛io, todel teiseju kolegija iuo aspektu atskirai nepasisako.
Del gincijamo Sprendimo ir laitu nuostatu paskelbimo, isigaliojimo momento ir sukeliamu teisiniu pasekmiu
I proceso dalyviu pateiktu reikalavimu ir argumentu matyti, kad kyla gincas del Sprendimo ir Nuostatu isigaliojimo momento ir, atitinkamai, juose itvirtintu teises normu galiojimo laike.
Pirmosios instancijos teismas nustate faktine aplinkybe, kad gincijamas Sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti laitu nuostatai, buvo priimtas 1997 m. kovo 13 d., tuo tarpu pagal i byla pateiktus irodymus apie gincijama Sprendima buvo paskelbta tik 2008 m. liepos 25 d. dienracio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostine“ (b. l. 16-17). Irodymu, kad gincijamas Sprendimas butu paskelbtas anksciau, pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal gincijamo Sprendimo priemimo metu galiojusia Lietuvos Respublikos istatymo „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio redakcija savivaldybiu atstovaujamuju instituciju priimti norminiai teises aktai isigalioja kita diena po ju paskelbimo vietineje spaudoje arba kita diena po oficialaus informacinio praneimo vietineje spaudoje apie norminio teises akto priemima ir viso norminio teises akto paskelbimo atitinkamos savivaldybes interneto tinklalapyje, jeigu paciuose teises aktuose nenustatyta velesne ju isigaliojimo data. Pagal gincijamo Sprendimo paskelbimo diena, t. y. 2008 m. liepos 25 d. galiojusia Lietuvos Respublikos istatymo „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio redakcija savivaldybiu atstovaujamuju ir vykdomuju instituciju priimti norminiai teises aktai isigalioja kita diena po ju paskelbimo vietineje spaudoje arba kita diena po oficialaus informacinio praneimo vietineje spaudoje apie norminio teises akto priemima ir viso norminio teises akto paskelbimo atitinkamos savivaldybes interneto tinklalapyje, jeigu paciuose teises aktuose nenustatyta velesne ju isigaliojimo data. Atsi˛velgdamas i tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad gincijamas Sprendimas ir juo patvirtinti Nuostatai isigaliojo 2008 m. liepos 26 d.
Ivertinusi bylos med˛iaga teiseju kolegija ioms pirmosios instancijos teismo ivadoms pritaria. Akivaizdu, kad tinkamas norminio teises akto paskelbimas yra viena i pamatiniu tokio teises akto teisetumo prielaidu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad galioja tik paskelbti istatymai. Nera abejoniu, kad i konstitucine nuostata negali buti aikinama taikant tik lingvistini metoda, ji suvoktina atsi˛velgiant i tai, kad teises aktai ir ju reikalavimai turetu buti viei, kad visi subjektai galetu aikiai suvokti savo teisiu ir pareigu apimti (˛r., pvz., 2004 m. gruod˛io 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarima).
Taigi nesant duomenu, kad gincijamas Sprendimas buvo paskelbtas anksciau, pirmosios instancijos teismas padare pagrista ivada, jog gincijamas Sprendimas ir juo patvirtinti laitu nuostatai isigaliojo 2008 m. liepos 26 d. iuo aspektu atmestinas atsakovo argumentas, jog turetu buti laikomasi prezumpcijos, kad visi norminiai teises aktai buvo paskelbti pagal atitinkamu metu galiojusius istatymus, nes tokios prezumpcijos buvima paneigia ir Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, ir Lietuvos Respublikos istatymo „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio nuostatos. Kitoks teisinio reguliavimo aikinimas reiktu, inter alia, ir tai, kad ne˛inant, kada tiksliai buvo paskelbtas norminis teises aktas, nebutu aiku, nuo kurio momento gincijamas Sprendimas ir laitu nuostatai galioja ir sukuria teises bei pareigas. Nors apelianto teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. sausio 21 d. nutartimi (administracine byla Nr. A444-1324/2010) paliko nepakeista 2008 m. gruod˛io 29 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendima, kuriame teismas konstatavo, jog apie gincijama Sprendima buvo paskelbta tinkamai, taigi, apelianto teigimu, LVAT pritare pirmosios instancijos teismo ivadai, toks apelianto teiginys atmestinas. Teiseju kolegija iuo aspektu atkreipia demesi i tai, kad LVAT mineta nutartimi tik konstatavo, jog „Kauno apygardos administraciniame teisme yra priimtas nagrineti Vyriausybes atstovo Kauno apskrityje pareikimas del minetu laitu nuostatu teisetumo ityrimo. Atsi˛velgiant i tai, apeliantas prae bylos nagrinejima apeliacines instancijos teisme stabdyti. Administraciniu bylu teisenos istatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog teismas sustabdo byla tais atvejais, kai negalima nagrineti tos bylos, kol bus ispresta kita byla, nagrinejama civiline, baud˛iamaja ar administracine tvarka. iuo aspektu pasakytina, jog net ir Kauno apygardos administraciniam teismui pripa˛inus laito nuostatus neteisetais, tai jokios itakos ioje byloje keliamo ginco isprendimui neturetu, nes, kaip jau buvo mineta, tai nesudarytu pagrindo klaidu taisymo proceduros taikymui, taciau lemtu naujo pagrindo aktams, kuriuose minetais nuostatais remiantis sukurtos apeliantei teises ir pareigos, nugincyti atsiradima“. Taigi ioje nutartyje LVAT kolegija tik konstatavo, jog bylos, kurioje tiriamas laitu nuostatuose itvirtintu teises normu teisetumas, baigtis del pirmojoje byloje suformuluoto reikalavimo pobud˛io netures jokios itakos ios bylos baigciai. Be to, nutartyje tiesiogiai nurodyta, kad bendriausia prasme laitu nuostatu pripa˛inimas prietaraujanciais auktesnes galios teises aktams gali sukelti tam tikras teisines pasekmes.
Teiseju kolegija taip pat atkreipia demesi i tai, kad pareikejas patikslintame pareikime, be kita ko, prae pripa˛inti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali buti taikomas nuo jo priemimo dienos.
iuo aspektu pa˛ymetina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje (˛r., pvz., 2002 m. sausio 10 d. nutarti administracineje byloje Nr. I6-9/2002) laikosi nuostatos, jog jei norminis teises aktas nebuvo tinkamai paskelbtas teises aktu nustatyta tvarka, jis savaime yra negaliojantis ir negali buti taikomas praktikoje. iuo konkreciu atveju tai reikia, kad nepriklausomai nuo to, ar gincijamas Sprendimas ir juo patvirtinti laitu nuostatai pripa˛intini kaip prietaraujantys auktesnes galios teises aktams, mineti teises aktai isigaliojo 2008 m. liepos 26 d., o tai reikia, kad iki nurodytos datos jie jokiems subjektams negalejo sukurti jokiu teisiu ar/ir pareigu.
Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad ioje byloje, atsi˛velgiant i tai, kad nuo gincijamo Sprendimo ir juo patvirtintu laitu nuostatu priemimo iki ju paskelbimo teises aktu nustatyta tvarka praejo daugiau nei deimt metu, per ta laika reikmingai pasikeite byloje vertinamu santykiu teisinis reguliavimas, vertinant gincijamo Sprendimo 1 punkto ir atitinkamu laitu nuostatu teises normu atitikti auktesnes galios teises aktams, turi buti vertinama iu teises aktu atitiktis ju paskelbimo momentu, t. y. 2008 m. liepos 25 d., galiojusiu auktesnes galios teises aktu at˛vilgiu.
Del gincijamo Sprendimo 1 punkto ir laitu nuostatu 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktu atitikties auktesnes galios teises aktams
Prie pradedant vertinti, ar gincijamo Sprendimo 1 punktas ir atitinkami laitu nuostatu punktai atitinka auktesnes galios teises aktu reikalavimus, butina ivertinti aptariamuose laitu nuostatuose itvirtintu teises normu, juose nustatytu reikalavimu pobudi. iuo aspektu teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ivada, kad pagal savo turini laitu nuostatai itvirtina specialias apsaugos, naudojimo ir tvarkymo taisykles tiems Kauno miesto savivaldybes teritorijoje esantiems laitams, kurie priklauso miesto gamtiniam karkasui, kaip jis apibre˛tas laitu nuostatu 1.1 punkte. Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad vertinant gincijamo Sprendimo 1 punkto ir atitinkamu laitu nuostatu teises normu atitikti auktesnes galios teises aktams, bylai reikmingi teises aktai turi buti aikinami sistemikai.
iuo atveju visu pirma pa˛ymetina, kad LR vieojo administravimo istatymo (toliau – ir VAI) 3 straipsnyje itvirtinti vieojo administravimo (apimancio, inter alia, ir vieaji reglamentavima (Vieojo administravimo istatymo 2 straipsnio 2 dalis) principai, tarp ju, istatymu virenybes ir nepiktnaud˛iavimo vald˛ia. ie principai visu pirma reikia, kad vieojo administravimo subjektu igaliojimai atlikti vieaji administravima turi buti nustatyti istatymuose, veikla atitikti VAI idestytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susije su asmenu teisiu ir pareigu igyvendinimu, visais atvejais turi buti pagristi istatymais (VAI 3 straipsnio 1 punktas). Be to, vieojo administravimo subjektams draud˛iama atlikti vieojo administravimo funkcijas neturint istatymu suteiktu reikiamu igaliojimu arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitu, negu istatymu nustatyta, tikslu (VAI 3 straipsnio 4 punktas). Taip pat pa˛ymetina, kad VAI 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog norminius administracinius aktus turi teise leisti tik vieojo administravimo institucijos, turincios istatymu nustatytus igaliojimus, o 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik istatymai ar ju pagrindu priimti teises aktai.
Taigi vertinant gincijamo Sprendimo 1 punkto ir gincijamu laitu nuostatu teises normu atitinkti auktesnes galios teises aktams butina ivertinti, ar gincui aktualius teisinius santykius reglamentuojantys istatymai Kauno miesto savivaldybes tarybai gincui aktualiu metu suteike igaliojimus priimti tokios formos ir turinio teises akta kaip laitu nuostatai.
Pareikejas pareikime nurodo, kad gincijamo Sprendimo 1 punktas ir patikslintame pareikime nurodyti laitu nuostatu punktai prietarauja Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims. Pirmosios instancijos teismas su tokia pareikejo ivada sutiko. Taigi turint galvoje laitu nuostatu turini butina ivertinti gincijamo Sprendimo 1 p. ir laitu nuostatu 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktu atitikti Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsniui, 22 straipsnio 5 ir 6 dalims.
Teiseju kolegija pa˛ymi, kad gamtinio karkaso savokos apibre˛imas pateiktas STI 2 straipsnio 16 dalyje, kurioje nurodyta, kad gamtinis karkasas - tai yra vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritoriju tinklas, u˛tikrinantis ekologine kratovaizd˛io pusiausvyra, gamtinius ryius tarp saugomu teritoriju, kitu aplinkosaugai svarbiu teritoriju ar buveiniu, taip pat augalu ir gyvunu migracija tarp ju.
Pa˛ymetina ir tai, kad STI 2 straipsnio 32 dalyje itvirtintas saugomu teritoriju apibre˛imas nurodant, kad tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aikiomis ribomis, turintys pripa˛inta moksline, ekologine, kulturine ir kitokia verte ir kuriems teises aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo re˛imas (tvarka).
STI 28 straipsnyje numatyta, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose pletojama pagal bendrojo ir specialiojo teritoriju planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritoriju planavimo bei Statybos istatymu nuostatomis. Vienas i saugomu teritoriju specialiuju planu tipu yra gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemos (˛r. STI 28 straipsnio 2 dalies 2 punkta).
Gamtinio karkaso sudeti ir nustatyma reglamentuoja STI 22 straipsnis. io straipsnio 5 dalyje numatyta, kad gamtinis karkasas ir i jo sudeti ieinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritoriju planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologiniu tinklu ribomis ir teises aktu nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant mikotvarkos ir ˛emetvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. Mineto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gamtiniame karkase (iskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas) esanciuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos stebesenos (monitoringo) teritorijose, ekologines apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato STI, gamtinio karkaso nuostatai, kiti STI 5 straipsnyje nurodyti veikla saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. Pa˛ymetina ir tai, kad pagal STI 5 straipsni veikla saugomose teritorijose reglamentuoja:
1) STI, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos, Miku, Teritoriju planavimo, Statybos bei kiti istatymai;
2) saugomu teritoriju nuostatai (pagal STI 2 straipsnio 37 dali, tai yra teises aktai, nustatantys saugomu teritoriju ar ju tipu bendrus apsaugos ir tvarkymo ypatumus, valdymo bei veiklos organizavimo principus);
3) saugomu teritoriju planavimo dokumentai;
4) saugomu teritoriju, ju zonu, teritorijos daliu ar paveldo objektu tipiniai ir (ar) individualus apsaugos, taip pat saugomu teritoriju regioniniai architekturiniai reglamentai, iskaitant laikinus reglamentus. Saugomu teritoriju tipinius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybe savo igaliotos institucijos teikimu, individualius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybe arba jos igaliotos institucijos.
5) apsaugos sutartys, kurios gali buti sudaromos del veiklos apribojimu saugomose teritorijose, konkreciu ˛emes, miko bei vandens telkinio naudojimo salygu nustatymo. Apsaugos sutartis del veiklos apribojimu, konkreciu ˛emes, miko bei vandens telkinio naudojimo salygu su ˛emes, miku ar vandens telkiniu savininkais ir valdytojais, kuriu ˛eme, mikas ar vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, gali sudaryti Vyriausybes igaliotos institucijos. ios sutartys turi buti iregistruotos nekilnojamojo turto registre. Jose nustatyti veiklos apribojimai turi atitikti iame straipsnyje nurodytu veikla saugomose teritorijose reglamentuojanciu dokumentu reikalavimus. Sutarciu sudarymo tvarka ir formas tvirtina Vyriausybe.
Teiseju kolegija pa˛ymi ir tai, kad ginco sprendimui aktualios Gamtinio karkaso nuostatuose, patvirtintuose 2007 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro isakymu Nr. D1-96 Del gamtinio karkso nuostatu patvirtinimo (ˇin., 2007, Nr. 22-858) itvirtintos teises normos. Minetu nuostatu 5 punkte nurodyta, jog gamtinio karkaso teritoriju apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus nustato 2 punkte nurodyti teises aktai, ie Nuostatai ir visu lygiu bendrieji planai, miestu, miesteliu teritoriju daliu ir kaimu teritoriju detalieji planai, gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemos, visu lygiu kratovaizd˛io tvarkymo specialieji planai, atskiru saugomu teritoriju specialiojo planavimo dokumentai bei kiti specialieji planai, kuriuose, vadovaujantis ju rengimo taisyklemis, yra formuojamos arba pa˛ymimos gamtinio karkaso strukturos.
Gamtinio karkaso nuostatu 13 punkte numatyta, jog gamtinis karkasas, i jo sudeti ieinantys ekologiniai tinklai bei ju dalys formuojamos Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju ir Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymu nustatyta tvarka valstybes, apskrities, savivaldybes ar jos dalies (miesto ar miestelio) bendraisiais planais, ˛emetvarkos schemomis, visu lygiu kratovaizd˛io tvarkymo specialiaisiais planais, gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemomis, kitais specialiaisiais saugomu teritoriju sistemos ar ju daliu planais.
Tuo tarpu Gamtinio karkaso nuostatu 15 punkte nurodyta, jog i gamtinio karkaso sudeti ieinantys saugomu teritoriju tinklai, atskiros saugomos teritorijos, ju dalys ar zonos planuojamos, ju apsaugos ir naudojimo bei tvarkymo reglamentas nustatomas rengiant atskirus iu teritoriju specialiojo planavimo dokumentus – saugomu teritoriju tinklu schemas, ekologines apsaugos zonu tinklu schemas, saugomu teritoriju ir ju zonu ribu planus, saugomu teritoriju tvarkymo planus (planavimo schemas), saugomu teritoriju gamtotvarkos ir (ar) paveldotvarkos projektus.
Teiseju kolegija, ivertinusi pirmiau aptarta teisini reguliavima, konstatuoja, kad, i gamtinio karkaso sudeti patenkanciu teritoriju apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai gali buti nustatomi istatymu lygmens norminiais teises aktais, taip pat tam tikrais teritoriju planavimo dokumentais, i esmes bendraisiais planais arba specialiojo planavimo dokumentais, rengiamais Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo ir ji igyvendinanciu teises aktu nustatyta tvarka.
Ivertinus laitu nuostatu turini ir ju forma akivaizdu, kad is teises aktas nera teritoriju planavimo dokumentas. Del ios prie˛asties teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ivada, jog laitu nuostatai nepatenka i STI 5 ir 22 straipsniuose apibre˛ta veikla saugomose teritorijose reglamentuojanciu teises aktu rata nei reikalavimu priemimo proceduros ir formos, nei turinio prasme.
Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno miesto teritorijos laitai, priklausantys Kauno miesto gamtiniam karkasui, yra iskirti 2003 m. gegu˛es 29 d. Kauno miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T-242 patvirtintame Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrajame plane (toliau – ir 2003 m. bendrasis planas), o laitu nuostatai i esmes laikytini saugomos teritorijos nuostatais, tokie teiginiai atmestini kaip nepagristi.
Visu pirma pa˛ymetina, kad laitu nuostatai negali buti traktuojami kaip saugomos teritorijos nuostatai, nes „laitai“ nera saugoma teritorija STI 2 straipsnio 32 punkto prasme. Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad i 2003 m. bendrojo plano (konkreciai, 1.3.1 dalies) turinio matyti, jog iuo planu buvo pradetas Kauno miesto gamtinio karkaso formavimo procesas, taciau jis iuo planu nebuvo iki galo realizuotas, juo, be kita ko, nera nustatyti jokie konkretus i Kauno miesto gamtinio karkaso sudeti patenkancios teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.
Pirmiau nurodytas ivadas patvirtina ir paties 2003 m. bendrojo plano turinys, nes jo 1.6 dalyje (IV tomas) yra tiesiogiai nurodyta, jog gamtinio karkaso salygojamu apribojimu lokalizacija butina nustatyti atskirai parengtu specialiuoju planu, o ios plano 1.7 dalyje (IV tomas) yra numatyta Kauno miesto bendrojo plano gamtines dalies sprendiniu igyvendinimo programa, ir joje, be kita ko, nurodyta, jog turi buti sutvarkyta Kauno miesto ˛aliuju plotu juridine baze: juridikai iteisintas gamtinis karkasas susiejant ji su ˛aliuju plotu sistema; parengti miesto gamtinio karkaso ir ˛aliuju plotu sistemos nuostatai; parengtas gamtinio karkaso planas.
Pareikejas pareikime taip pat nurode, kad, jo manymu, gincijamo Sprendimo 1 punktas, taip pat laitu nuostatu 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai prietarauja ˇemes istatymo 32 straipsnio 4 daliai. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog pirmiau nurodyti gincijamo Sprendimo 1 punktas ir nurodyti laitu nuostatu punktai prietarauja ˇemes istatymo 32 straipsnio 4 daliai. iuo po˛iuriu ivertinusi gincijamas laitu nuostatuose itvirtintas teises normas teiseju kolegija tokiai ivadai i esmes pritaria.
Pa˛ymetina, kad gincui aktualiu metu, t. y. 2008 m. liepos 25 d. galiojusios LR ˛emes istatymo 32 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, jog savivaldybiu institucijos savivaldybes teritorijoje:
1) istatymu nustatytais atvejais tvirtina ir igyvendina savivaldybes teritorijai arba jos daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina ˛emetvarkos planavimo dokumentus;
2) inuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybines ˛emes sklypus, Vyriausybes nutarimais perduotus patikejimo teise savivaldybei;
3) teikia apskrities virininkui pasiulymus del valstybines ˛emes sklypu pardavimo ir visuomenes poreikiams reikalingu privacios ˛emes sklypu paemimo;
4) teikia siulymus institucijai, administruojanciai valstybes biud˛eto ir Europos Sajungos paramos ˛emes ukiui ir kaimo pletrai skirtas leas, del iu leu skyrimo ˛emetvarkos projektuose numatytoms priemonems igyvendinti;
5) organizuoja valstybineje ˛emeje, kuri patikejimo teise perduota savivaldybei, ˛emetvarkos darbus ˛emes naudojimui gerinti;
6) atlieka kitu istatymu joms nustatytas funkcijas ˛emes naudojimo ir apsaugos srityje.
Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, jog ˇemes istatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra pateiktas specialiuju ˛emes naudojimo salygu apibre˛imas nurodant, jog tai - istatymais ar Vyriausybes nutarimais nustatyti ukines ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografines padeties, gretimybiu, pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties, ˛emes sklypo naudojimo budo ir pobud˛io bei ˛emes sklype esanciu statiniu ir aplinkos apsaugos poreikiu. Analogikas apibre˛imas itvirtintas LR teritoriju planavimo istatymo 2 straipsnio 26 dalyje. Pa˛ymetina ir tai, kad ˇemes istatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra expressis verbis nurodyta, kad specialiasias ˛emes naudojimo salygas nustato is Istatymas, kiti istatymai ir Vyriausybes nutarimai.
Teiseju kolegija, ivertinusi ˇemes istatymo 2, 22 ir 32 straipsnio 4 dalies nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo ivadai, kad i minetu ˇemes istatyme itvirtintu teises normu seka, kad specialiasias ˛emes naudojimo salygas gali nustatyti tik LR Seimas ar LR Vyriausybe, o savivaldybiu taryboms teise tokios formos ir turinio norminiu teises aktu, kokie yra laitu nuostatai, nustatyti ˛emes naudojimo salygas nera suteikta. Be to, nors atsakovas apeliaciniame skunde remiasi ˇemes istatymo 21 straipsnio 2 punktu, kuriame numatyta, jog ˛emes sklypo savininkai privalo laikytis ˛emes sklypui teritoriju planavimo dokumentuose nustatytu reikalavimu, laitu nuostatai nera teritoriju planavimo dokumentas LR teritoriju planavimo istatymo prasme (˛r. mineto istatymo 2 straipsnio 36 dali), be to, ioje teises normoje nera nurodytas konkretus vieojo administravimo subjektas.
Taip pat pa˛ymetina, kad nors atsakovas nurodo, jog ˛emes sklypu savininkams prievole vadovautis laitu nuostatais registruojama kaip papildoma, o ne kaip specialioji ˛emes naudojimo salyga, LR ˛emes istatymas tokios atskiros (papildomos) ˛emes naudojimo salygos kategorijos nenumato. Atsakovas apeliaciniame skunde kaip istatymini laitu nuostatu priemimo pagrinda taip pat nurodo ˇemes istatymo 32 straipsnio 4 dalies 8 punkta, taciau atsakovo nurodyta teises norma i esmes yra blanketine. Ji nukreipia i kitus istatymus, todel savaime negali buti laikoma savarankiku teisiniu pagrindu priimti laitu nuostatus.
Galiausiai, butina ivertinti LR vietos savivaldos istatyme itvirtinta teisini reglamentavima.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginco Sprendimo 1 punktas ir laitu nuostatu 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktai prietarauja LR vietos savivaldos istatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams. iuo aspektu teiseju kolegija pa˛ymi, kad VSI 6 straipsnyje itvirtintos savarankikos savivaldybiu funkcijos, tarp ju, teritoriju planavimas, savivaldybes teritorijos bendrojo plano ir detaliuju planu sprendiniu igyvendinimas (19 punktas), savivaldybes saugomu teritoriju steigimas, apsauga ir tvarkymas (25 punktas), kratovaizd˛io, nekilnojamuju kulturos vertybiu ir savivaldybes isteigtu saugomu teritoriju tvarkymas ir apsauga, savivaldybes teritorijoje esanciu ˛eldynu, ˛eldiniu apsauga, tvarkymas ir kurimas, inventorizacijos, apskaitos, atskiruju ˛eldynu ˛emes sklypu kadastriniu matavimu ir iraymo i Nekilnojamojo turto registra organizavimas ir stebesena (26 punktas). Be to, STI 16 straipsnio 2 dalies 32 punkte kaip iimtine savivaldybes tarybos kompetencija numatytas teritoriju planavimo dokumentu tvirtinimas istatymu nustatyta tvarka, iskyrus specialiuju ir detaliuju planu tvirtinima, o 16 straipsnio 2 dalies 33 punkte - savivaldybes saugomu teritoriju steigimas pagal Saugomu teritoriju istatymo nustatyta tvarka, savivaldybes saugomu vietines reikmes gamtos ir kulturos paveldo objektu skelbimas.
Vertindama pirmiau nurodyta teisini reguliavima teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo ivadai, kad STI 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktai nesuteikia savivaldybes tarybai teises tokio pobud˛io teises aktu kaip laitu nuostatai reglamentuoti laitu apsaugos, naudojimo ir tvarkymo bei ukines veiklos juose taisykliu ir apribojimu. Kaip mineta, byloje aptariami ir laitu nuostatais reglamentuojami laitai nera saugoma teritorija STI prasme, o patys laitu nuostatai nera teritoriju planavimo dokumentas. Kitos STI nuostatos savivaldybiu taryboms taip pat nesuteikia teises priimti laitu nuostatams analogikus norminius teises aktus.
Atsi˛velgdama i pirmiau idestytus argumentus teiseju kolegija daro ivada, jog auktesnes galios teises aktai Kauno miesto savivaldybes tarybai nesuteike igaliojimu priimti gincijamo Sprendimo 1 punkta ir juo patvirtintu laitu nuostatu 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktus. Del ios prie˛asties darytina ivada, kad priimdama gincijamo Sprendimo 1 punkta ir laitu nuostatu 1.1-1.9, 2.1-2.2, 3.1-3.4, 4.1.-4.5, 5.1-5.8, 6.1-6.2 punktus Kauno miesto savivaldybes taryba pa˛eide LR vieojo administravimo istatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, 6 straipsnio 2 ir 4 dalis. Tai konstatavus nera poreikio pripa˛inti, kad minetos gincijamo Sprendimo ir laitu nuostatu teises normos prietarauja LR vietos savivaldos istatymo 16 straipsnio 2 dalies 32 ir 33 punktams, ˇemes istatymo 32 straipsnio 4 daliai, Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsniui ir 22 straipsnio 5 ir 6 dalims.
Atitinkamai, darytina ivada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai panaikino 1997 m. kovo 13 d. Kauno miesto tarybos sprendimo Nr. 18 „Del laitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu patvirtinimo“ 1 punkta ir juo patvirtintu laitu, priklausanciu Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo nuostatu 1.1-1.9, 2.1–2.2, 3.1–3.4, 4.1–4.5, 5.1–5.8, 6.1–6.2 punktus
Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad padarius ivada, jog gincijamo Sprendimo 1 punktas ir juo patvirtinti laitu nuostatai isigaliojo 2008 m. liepos 26 d., o iki io momento jie jokiems subjektams nesukure jokiu teisiu ar/ir pareigu, nera teisinio pagrindo ar poreikio pripa˛inti, kad gincijamo Sprendimo 1 punktas ir gincijami laitu nuostatu punktai netaikytini nuo ju priemimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
atsakovo Kauno miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.